Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-5910-547/2025

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00403-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.1.2; 2.6.26; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 31 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Deividui Poškai,

atsakovės atstovams advokato padėjėjui Vladimirui Kononov, įgaliotam atstovui M. V.,

vertėjai Danutei Giriūnienei,

nedalyvaujant ieškovo atstovui juridinio asmens vadovui Ž. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IN REAL LTD (Jungtinėje Karalystėje registruotas juridinis asmuo) 2025 m. rugpjūčio 25 d. patikslintą ieškinį DOK-33409 (toliau – ir ieškinys) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VIPGROUP“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIPGROUP“ jo naudai 89 114,80 Eur, 40 Eur pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas pirminiu ieškiniu ir ieškinio patikslinimu prašė priteisti iš atsakovės UAB,,VIPGROUP“ 89 154,80 Eur skolos ir palūkanų. 2025 m. rugpjūčio 25 d. ieškinio faktinio pagrindo patikslinimo pareiškimu DOK-33409, ieškovas patikslino tik ieškinio pagrindą, nekeisdamas ieškinio dalyko. Nurodė, jog atsižvelgę į Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, iškilo pagrindas patikslinti ieškinio pagrindą. Teisingam bylos išnagrinėjimui būtina yra išsiaiškinti visas su kilusiu ginču reikšmingas faktines aplinkybes, kas ir sąlygoja pareikšto ieškinio faktinio pagrindo tikslinimo būtinumą. Tarp ieškovo vadovo ir savininko Ž. B. ir atsakovės vadovo M. V. vyksta ne tik šis teisminis ginčas, bet ir teisminis ginčas dėl UAB,,VPIGROUP“ akcijų.

2023 m. liepos 10 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi M. V. pardavė, o Ž. B. įsigijo 90 vnt. UAB,,VIPGROUP“ akcijų. Tą pačią dieną, 2023 m. liepos 10 d. Ž. B. ir M. V. perdavė, o Ž. B. priėmė 90 vnt. UAB,,VIPGROUP“ akcijų (turto perdavimo-priėmimo aktas pridėtas). Ilgalaikio materialiojo turto perdavimo – priėmimo akto pasirašymas aiškiai patvirtina, jog 90 vnt. UAB,,VIPGROUP“ akcijų nuosavybės teise perėjo Ž. B. (Akcijų pirkimo – pradavimo sutarties 5 punktas), tačiau M. V. sąmoningai neregistravo įvykusio UAB,,VIPGROUP“ akcijų perleidimo fakto. Ž. B. iniciavo teisminį procesą, gindamas savo teises ir teisėtus interesus, prašydamas pripažinti jį UAB,,VIPGROUP“ akcininku, turinčiu 90 vnt. bendrovės akcijų, ir įpareigoti UAB,,VIPGROUP“ direktorių M. V. išduoti Ž. B. išrašą iš UAB,,VIPGROUP“ vertybinių popierių sąskaitos, patvirtinantį, kad Ž. B. nuo 2023 m. liepos 10 d. yra UAB,,VIPGROUP“ akcininkas, kuriam priklauso 90 vnt. bendrovės paprastųjų vardinių akcijų.

Pažymėjo, kad M. V., perleisdamas 90 vnt. UAB,,VIPGROUP“ akcijų Ž. B., sąmoningai nuslėpė esminę aplinkybę, jog 2023 m. balandžio 11 d. buvo priimtas sprendimas dėl UAB,,VIPGROUP“ įstatinio kapitalo padidinimo, papildomai išleidžiant 310 vnt. paprastųjų akcijų. Šios aplinkybės UAB,,VIPGROUP“ akcijų įsigijimo metu Ž. B. nebuvo žinomos, todėl Ž. B., įsigydamas 90 vnt. bendrovės akcijų, buvo tikras, jog įsigyja 90 proc., o ne 21,95 proc. šių akcijų. Ž. B., kuriam priklauso ir bendrovė IN REAL LTD, UAB,,VIPGROUP“ akcijų įsigijimu siekė būti sprendimus priimančiu asmeniu, kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovės vykdomos veiklos iš esmės yra susijusios, veikiančios tame pačiame segmente.

Taigi, tokiais atsakovės vadovo M. V. veiksmais Ž. B. buvo apgautas dėl įsigyjamos akcijų proporcijos. Jis šiuo metu neturi galimybės realizuoti jokių teisės aktuose numatytų akcininkų turtinių ir neturtinių teisių, tame tarpe ir dalyvauti UAB,,VIPGROUP“ veikloje, jos valdyme, bet ir Ž. B. priklausančiai įmonei – ieškovui, yra negrąžinamos lėšos, kurias ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. aštuoniais pavedimais skyrė atsakovės veiklos finansavimui, iš viso 76.121,86 GBP: 2023-05-26 – 2.688,11 GBP, 2023-06-06 – 15.794,12 GBP, 2023-07-04 – 4.432,66 GBP, 2023-07-10 – 4.400,64 GBP, 2023-07-13 – 4.411,80 GBP, 2023-07-24 – 10.232,26 GBP, 2023-08-03 – 16.690,73 GBP, 2023-09-01 – 17.471,54 GBP. Šie mokėjimai atsakovei ieškovo įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo įforminti kaip išankstiniai mokėjimai. Šiais išankstiniais mokėjimais buvo finansuojama atsakovės veikla, t. y. ginčo mokėjimais buvo pervedamos lėšos, reikalingos atsakovės veiklos vykdymui. Šių piniginių lėšų pervedimą sąlygojo būtent Ž. B. įsitikinimas, jog jam taip pat priklauso ir kontrolinis atsakovės akcijų paketas.

Ieškovas ir atsakovės atstovas susitarė žodžiu, jog ieškovas prisidės prie atsakovės veiklos finansavimo, pervesdamas atsakovės veiklos vykdymui reikalingas pinigines lėšas, kurias atsakovė įsipareigojo grąžinti, atitinkamai sumai suteikdama ieškovui transporto paslaugas. Tačiau atsakovė pinigų negrąžino, jokių transporto paslaugų nuo 2023 m. gegužės mėnesio nėra suteikusi. Ieškovas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokių paslaugų ieškovui suteikimą po 2023 m. gegužės 26 d., kuomet ieškovas atliko atsakovei pirmąjį išankstinį mokėjimą.

Atsakovė ginčo mokėjimo pavedimams pagrįsti išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras, todėl ginčo laikotarpiu buvo išrašytos 7 PVM sąskaitos – faktūros bendrai 83 230 Eur sumai: 2023 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą VIPGR Nr. 018, 18 000 Eur sumai, paskirtis,,Išankstinės transporto paslaugos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuo 2023-06-01 – 2023-06-30“; 2023 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą VIPGR Nr. 025, 4 960 Eur sumai, paskirtis,,Transporto paslaugos (duomenys neskelbtini) nuo 2023-07-01 – 2023-07-10“; 2023 m. liepos 7 d. PVM sąskaitą – faktūrą VIPGR Nr. 026, 4 960 Eur sumai, paskirtis,,Transporto paslaugos (duomenys neskelbtini) nuo 2023-07-01 – 2023-07-10“; 2023 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą VIPGR Nr. 027, 4 960 Eur sumai, paskirtis,,Transporto paslaugos“; 2023 m. liepos 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą VIPGR Nr. 029, 11 430 Eur sumai, paskirtis,,Transporto paslaugos“; 2023 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą VIPGR Nr. 034, 18 960 Eur sumai, paskirtis,,Transporto sąlygos“; 2023 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą VIPGR Nr. 047, 19 960 Eur sumai, paskirtis,,Transporto paslaugos (duomenys neskelbtini)“. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių (CMR), kurie patvirtintų tokių paslaugų suteikimą. Į bylą pateikti tik trys CMR, kurie patvirtina atsakovės transporto paslaugų suteikimą 2023 m. balandžio 4-6 dienomis.

Ieškovas nurodė, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai iš esmės atitinka atlygintinų paslaugų teikimą, kuomet atsakovė, kaip paslaugų teikėja, įsipareigojo pagal ieškovo užsakymą suteikti ieškovui transporto paslaugas (CK 6.716 straipsnis).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinį. Atstovas Ž. B. nurodė, kad piniginius pervedimus darė pagal atsakovės vadovo prašymus, paskambindavo, sakydavo, kad reikia palaikymo įmonei ir būdavo padaromas pavedimas pagal M. V. parašytą sąskaitą. Taip darė pasitikėdamas, nes tikėjo, jog įgijęs 90 proc. įmonės akcijų, perims įmonės valdymą. Atstovas kategoriškai nurodė, kad tarp bendrovių vadovų buvo žodinis susitarimas, jog už pervestus pinigus bus suteiktos transporto paslaugos, tačiau tokių paslaugų atsakovė po 2025 m. gegužės 26 d. ieškovui nėra suteikusi.

Atsakovė, bendrovė „VIPGROUP“, 2025-09-12 atsiliepime DOK-35830 į patikslintą ieškinį, nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Atsakovės atstovas atsiliepime pabrėžė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2025 m. gegužės 13 d. priimtos nutarties 50 punktą, kuriame konstatuojama, jog,,Kita vertus, ieškovo negalėjimas tiksliai įvertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, nepaisant to, jog nėra rašytinių įrodymų, tik parodo nesant tvirtos ieškovo pozicijos dėl ieškinio faktinio pagrindo, tačiau tik turint tikslą bet kokiu būdu atgauti perleistas pinigines lėšas“. Atsakovas su tokia Vilniaus apygardos teismo pozicija sutinka, nurodydamas, kad ieškovas siekia susigrąžinti pinigus už jau suteiktas transporto paslaugas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog ieškovo tvirtinimas, kad į bylą pateikta 2025 m. sausio 27 d. pažyma patvirtina, jog aukščiau nurodyti mokėjimai atsakovei ieškovo buhalterinėje apskaitoje įforminti kaip išankstiniai mokėjimai yra suklastoti. Atsakovės suteiktos paslaugos yra užfiksuotos nuotraukomis 2023 m. liepos 13 d., kai atsakovės sunkvežimis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. liepos 24 d. tas pats atsakovės sunkvežimis buvo nufotografuoti, kaip padarę nusižengimą Jungtinėje Karalystėje, t. y. tuo metu, kai teikė paslaugas ieškovui.

Atsakovės atstovas nesutinka su ieškovo teiginiu, jog vykstant Akcijų įsigijimo procesui šalys susitarė, jog ieškovas prisidės prie atsakovės veiklos finansavimo, o atsakovė atitinkamai suteiks ieškovui transporto paslaugas. Atsakovės atstovas teigia, jog tokio susitarimo nebuvo. Tarp šalių 2023 m. vasario 14 d. buvo pasirašyta Ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis. Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, jog pagal pasirašytą sutartį ir teikė transporto paslaugas ieškovei iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė ir atsakovė dėl transporto paslaugų žodžiu nesitarė, nes turėjo rašytinę ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį ir pagal ją veikė.

Atsiliepime taip pat pažymima, jog nors Ž. B. tikėjosi būti sprendimus priimančiu asmeniu atsakovės įmonėje, tačiau 2023 metų liepos mėnesį, neturėdamas tai patvirtinančio dokumento, jis pervedė pinigus į atsakovės sąskaitą, nors nebuvo jokių jo sprendimų dėl šių pinigų pervedimo. Ieškovo atstovo įsitikinimas, jog jam priklauso atsakovės kontrolinis akcijų paketas, nepagrįstas jokiais įrodymais ir savo pirminiame pareiškime nei patikslintame nepaaiškino, kodėl,,paskola“ įforminta atsakovės sąskaitomis – faktūromis, o ne paskolos sutartimi, ieškovas nepaaiškino, kodėl pavedimuose sumos eurais sutampa su atsakovės jai išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis eurais. Todėl atsakovės atstovas kategoriškai tvirtina, jog paslaugos ieškovui buvo suteiktos ir prašė ieškinį atmesti.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį 2024-09-19 Nr. DOK 36446 nurodė, jog atsakovė ieškovui išrašė už transporto paslaugas 2023 m. gegužės 29 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 018, 18000 Eur sumai, už 2023 m. birželio mėn., nes ieškovas pradėjo keisti bendradarbiavimo sąlygas. Ieškovas 2023 m. birželio 6 d. bankiniu pavedimu apmokėjo atsakovo sąskaitą; Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitą už transporto paslaugas 2023 m. liepos 3 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 025, 4960 Eur sumai, už 2023 m. liepos mėn. pagal šalių susitarimą. Ieškovas 2023 m. liepos 4 d. apmokėjo atsakovo sąskaitą; Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitą už transporto paslaugas 2023 m. liepos 7 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 026, 4960 Eur sumai, už 2023 m. liepos mėn. pagal šalių susitarimą. Ieškovas 2023 m. liepos 10 d. apmokėjo atsakovo sąskaitą; Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitą už transporto paslaugas 2023 m. liepos 12 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 027, 4960 Eur sumai, už 2023 m. liepos mėn. pagal šalių susitarimą. Ieškovas 2023 m. liepos 13 d. apmokėjo atsakovo sąskaitą; Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitą už transporto paslaugas 2023 m. liepos 21 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 029, 11430 Eur sumai, už 2023 m. liepos mėn. pagal šalių susitarimą. Ieškovas 2023 m. liepos 24 d. apmokėjo atsakovo sąskaitą; Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitą už transporto paslaugas 2023 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 034, 18960 Eur sumai, pagal šalių susitarimą. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 3 d. apmokėjo atsakovo sąskaitą; Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitą už transporto paslaugas 2023 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 047, 19960 Eur sumai, pagal šalių susitarimą. Ieškovas 2023 m. rugsėjo 1 d. bankiniu pavedimu apmokėjo atsakovo sąskaitą.

Atsakovės atstovai posėdžio metu nurodė, jog atsakovė suteikė ieškovui transporto paslaugas ir tai pagrindžiant išrašė sąskaitas – faktūras. Ieškovas gavo atsakovės paslaugas, jas priėmė ir apmokėjo atsakovo sąskaitas – faktūras. Ieškovas ir atsakovė sudarė transporto paslaugų sutartį. Ieškovas ją pasirašė ir vykdė. Todėl ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

konstatuoja:

Šalys byloje pripažįsta, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „VIPGROUP“ ieškovo, Jungtinėje Karalystėje registruoto juridinio asmens IN REAL LTD, kurios vadovas yra Ž. B., atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus suteikti krovinių pervežimo paslaugas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė iš ieškovės gavo pinigus, kurių suma pagal atsakovės pateiktus mokėjimų duomenis yra 86 200 Eur, o pagal ieškovo aštuonių mokėjimų duomenis 7 6121,86 GBP (toliau – ir Didžiosios Britanijos svarų sterlingų), kuriuos jis yra konvertavęs į 89 114,80 Eur. Tačiau dėl kitų faktų šalys nesutaria ir kiekviena juos aiškina skirtingai. Ieškovas pareiškimu dėl ieškinio faktinio pagrindo patikslinimo ir nurodė, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai atitinka atlygintinų paslaugų teikimą, kuomet atsakovė kaip paslaugų teikėja įsipareigojo pagal ieškovo užsakymą suteikti ieškovui transporto paslaugas (CK 6.716 straipsnis), t. y. transporto paslaugų suteikimu atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti pastarojo ginčo išankstiniais mokėjimais pervestas lėšas, kurios buvo skirtos atsakovės veiklos vykdymui (finansavimui).

Byloje yra ieškovo atstovų paaiškinimai, kad Ž. B. su atsakovės vadovu susipažino 2023 metų pradžioje, kad atsakovė, kuri užsiima transporto paslaugomis, buvo ketinimas kurti transporto įmonę. 2023-02-14 buvo pasirašyta ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis, kuri buvo reikalinga, kad atsakovė galėtų kreiptis į lizingo bendrovę dėl transporto priemonės (vilkiko) įsigijimo. Tuo pat metu vyko ir kalbos dėl atsakovės akcijų pirkimo. Ieškovo atstovas nurodė, kad jis siekė įsigyti 90 proc. atsakovės įmonės akcijų ir turėti pagrindinį akcijų paketą bei tokiu būdu galimybę valdyti įmonę. Atsakovės atstovas prašė finansinės pagalbos savo įmonei, todėl 2023 metų nuo gegužės mėnesio iki rugsėjo aštuoniais pavedimais buvo pervesta į atsakovės sąskaitą 76 121,86 GBP suma ir buvo sutarta su atsakovės atstovu, kad už šiuos pinigus ieškovui bus suteiktos transporto paslaugos.

Nors byloje šalys skirtingai vertina daugelį bylos faktų, vis dėlto jos sutaria, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „VIPGROUP“ ieškovo Jungtinėje Karalystėje registruoto juridinio asmens IN REAL LTD, atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus suteikti krovinių pervežimo paslaugas bei sutaria, kad atsakovė iš ieškovės aštuoniais pavedimais gavo pinigus.

Ieškovas tvirtina, jog pervedus pinigines lėšas į atsakovės sąskaitą, jie kreipėsi dėl transporto paslaugų suteikimo, tačiau paslaugos nebuvo suteiktos. 2023 metų balandžio mėnesį atsakovės vairuotojai vežė jų krovinius, tačiau tai nėra susiję su nagrinėjamu laikotarpiu. Vėliau atsakovė pervežimo paslaugų jų įmonei nesuteikė. Tuo metu paaiškėjo ir aplinkybė, kad atsakovės atstovas prieš sudarydamas sandorį su ieškovo atstovu dėl akcijų perleidimo, padidino bendrovės įstatinį kapitalą ir tokiu būdu ieškovo atstovo įsigytos 90 procentų akcijų sudarė jau tik apie 22 procentus visų atsakovės akcijų.

Atsakovės atstovas gi tvirtina, jog transporto paslaugos ieškovui buvo suteiktos, jų du vairuotojai dirbo 2023 metų pavasarį – vasarą Jungtinėje Karalystėje ir vykdė pervežimus. Nurodo, kad tai patvirtina jų į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, skirtos baudos tuo periodu JK buvusiems atsakovų vilkikų vairuotojams už padarytus nusižengimus, tachografo duomenys.

Pareiškimu dėl ieškinio faktinio pagrindo patikslinimo ieškovas nurodė, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai iš esmės atitinka atlygintinų paslaugų teikimą (CK 6.716 straipsnis). CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad šio skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus paslaugas, teikiamas pagal šios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles.

XL skyrius yra,,Vežimas“, tai specialiosios vežimo teisinius santykius reglamentuojančios normos ir kaip jau nurodyta aukščiau atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos neturėtų būti taikomos, nes taip nurodoma jau pačioje teisės normoje CK 6.716 straipsnio 3 dalyje. Taigi dėl nurodytų aplinkybių, šalių santykiai kvalifikuotini kaip krovinių pervežimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovas per 8 kartus pervedė į atsakovės sąskaitą 76 121,86 GBP, ką eurais įvertina 89 114,80 Eur. Atsakovė taip pat neginčija, jog šie pinigai buvo gauti.

Ieškovas tvirtina, jog pinigai buvo pervesti turint tikslą padėti atsakovei vykdyti savo veiklą ir kartu pagal žodinį susitarimą, kad atsakovė, esant reikalui, suteiks transporto paslaugas krovinių pervežimui ieškovui.

Atsakovė tvirtina, kad ji įvykdė savo įsipareigojimus ieškovui ir jau suteikė pervežimo paslaugas, nes gavus iš ieškovo užsakymą dėl pervežimo, dažniausiai tai buvo daroma telefoniniais skambučiais, ji suteikė transporto paslaugas ir teismui pateikė išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kurias, beje, ieškovė apmokėdavo po kelių dienų nuo sąskaitos išrašymo.

Rašytinių dokumentų, kuriais būtų galima įrodyti sutarties buvimą, jos sąlygas ir vykdymą nėra, apart, atsakovės pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų.

Lietuvos Respublikos civiliniame procese (toliau – CPK) galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašė byloje apklausti liudytojus, kuriais įrodinėjo savo įsipareigojimų įvykdymą. Liudytojas M. A. paaiškino, kad jis pažįsta Ž. B., susipažino su juo ofise. Atsakovės atstovą M. V. pažįsta seniai, draugai. Jis paaiškino, kad iš bičiulio M. buvo girdėjęs, jog yra žmogus Anglijoje – Ž., kuris gali organizuoti pervežimus, bet reikia įkurti įmonę ir bus uždarbis. Jiems jau buvo žinoma, jog labiau apsimoka nuvaryti,,furas“ į Angliją ir ten dirbti, nes taip užmokestis geresnis. Jis paaiškino, kad V. įmonė tuo metu turėjo transporto priemonių. Ar turi jų dabar ir kiek, nežino. Jam žinoma, kad vairuotojams dirbant Anglijoje, jie prisidirbo baudų, nes važinėjo mokamais keliais. Liudytojas nurodė, kad jis nieko nežinojo apie B. mokėjimus VIPGROUP, nes viską tvarkė M. V.. Jis taip pat patvirtino, kad teko bendrauti su Ž. B. ir Lietuvoje 3 ar 4 kartus, bendravimas nebuvo malonus. Tuose pokalbiuose dalyvavo ir M.. Ten buvo kalbama apie pinigus, reikalavo perrašyti įmonę, grasino įvairiais būdais, teigė, neva, M. V. jam yra skolingas. Iš to pokalbio liudytojas suprato, kad V. turėjo kažką padaryti, bet nepadarė.

Liudytojas S. K., kuris dirba vairuotoju VIPGROUP bendrovėje paaiškino, kad jam teko dirbti Anglijoje nuo 2023 metų balandžio mėnesio. Liudytojas paaiškino, kad jis kelis kartus yra matęs Ž. B. Anglijoje objekte, kur jie darė pervežimus. Jis paaiškino, kad ten buvo Ž. B. asmenys, kurie nurodydavo jiems, vairuotojams ką ir kur vežti:,,jie pakraudavo, o mes nuveždavome“. Jis nurodė, kad Anglijoje dirbo savaitę, paskui mėnesį, o gal ir daugiau, trečią kartą vėl apie savaitę. Pervežimai buvo tik Anglijos teritorijoje. Liudytojas paaiškino, kad CMR važtaraščius reikėjo turėti, paskui juos atiduodavo. Jis nurodė, jog veždavo iš sandėlių prekybinius stelažus. Būnant Anglijoje nurodymus duodavo Ž. B. žmonės, ten buvo jo brigada ir vyresnysis. Liudytojas paaiškino, kad jis vairavo vilkiką, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad per tą laiką buvo nubaustas, buvo skirtas ekologijos mokestis. Taip pat Ž. B. brigados vyresniojo nurodymu važiavo į Londoną ir ten taip pat buvo nubaustas. Būnant Anglijoje visus nurodymus duodavo Ž. B. vyresnysis, jo vardo neprisimena, M. V. tuo metu nurodymų neduodavo.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad jis pažįsta Ž. B. pagal vardą, dirbo jam, t. y. buvo iškomandiruoti ten dirbti jis ir S. K.. Anglijoje jie dirbo nuo 2023 metų Velykų iki rudens su pertraukomis. Liudytojas paaiškino, kad jis bendravo Anglijoje su Ž. B., jis būdavo kiekvieną dieną. Vežė visą laiką parduotuvių įrangą ir visada į Šefeldą. Ž. brolis ten buvo brigados vyresnysis, jis ir nurodydavo kam pakrauti, su juo taip pat teko bendrauti. Ta brigada ardydavo, pakraudavo ir iškraudavo. Dokumentuose buvo rašomas krovinių gabenimas, kuriuos jis pats pildydavo, pats išrašydavo CMR ir vežė į sandėlius. Liudytojas nurodė, kad CMR važtaraščius jis parveždavo į Lietuvą M., nes Anglijoje jų nereikėjo. Liudytojas patvirtino, kad jis buvo komandiruotas dirbti į Angliją pas Ž. B. ir jis nurodė vietą, iš kur reikės paimti krovinį. CMR važtaraščių Ž. B. neimdavo. Patvirtino, kad jis vykdė savo vadovo M. V. nurodymus. Liudytojas paaiškino, kad kai nedirbdavo Ž., tai dirbo kitur. Liudytojas paaiškino, kad jo vilkiko valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Byloje yra ginčas dėl aplinkybės ar apskritai įvyko faktinis krovinių pervežimas ieškovo naudai. Byloje yra nustatytas tik vienas atvejis, kurį pripažįsta bylos šalys ir ginčo dėl to nėra: atsakovė suteikė ieškovui transporto paslaugas laikotarpiu 2023 m. balandžio 4 – 6 d. už 4500 Eur ir 2023 m. balandžio 13 d. išrašė sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 02, o ieškovas gavęs atsakovo 2023 m. balandžio 13 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 02, 2023 m. balandžio 14 d. atliko 3975 GBP mokėjimą, kas tos dienos kursu yra 4500 Eur. Atsakovė atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, kad ji suteikė ieškovui transporto paslaugas, išrašė aštuonias sąskaitas faktūras, pradedant nuo 2023 m. gegužės 24 d., įteikė jas ieškovui, ieškovas gavo atsakovės paslaugas, jas priėmė ir apmokėjo už jas, dokumentus įregistravo VMI valdomame Išrašomų sąskaitų faktūrų registre i.MAS. Vis dėlto ieškovas nurodo, kad atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra nepasirašytos ieškovo, ieškovas jų nepriėmė, todėl šios vienašališkai atsakovės išrašytos sąskaitos negali būti laikomos galiojančiomis ar patvirtinančiomis kokį nors paslaugų suteikimo faktą, byloje nėra jokių ieškovo užsakymų tokioms paslaugoms, jokių paslaugų pas atsakovę ieškovas neužsakė ir iš atsakovės negavo. Ieškovas taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės nurodomi pervežimai buvo atlikti ieškovo užsakymu, jo naudai ar jo interesais, atsakovės pateikiamas išrašas iš i.MAS (VMI) sąskaitų registro yra tik išrašas apie atsakovės vienašališkai pateiktą informaciją registre.

Taigi, be liudytojų parodymų, kurių parodymai nėra labai informatyvūs ir konkretūs, o taip pat vertinant, kad jie (S. K. ir E. K.) yra atsakovo darbuotojai, byloje yra atsakovės į bylą pateiktos 8 PVM sąskaitos faktūros bendrai 86 200,00 Eur sumai: 2023 m. gegužės 24 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr.015 2 970,00 Eur sumai už transporto paslaugas. Sąskaitoje nurodoma apmokėti iki 2023-05-25. Sąskaitoje yra tik M. V. parašas, ieškovo atstovo Ž. B. parašo nėra. Sąskaita apmokėta arba padarytas ieškovo pavedimas atsakovei 2023-05-26; 2023 m. gegužės 29 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 018, 18000 Eur sumai, išankstinės transporto paslaugos už 2023 m. birželio mėn., nurodyti ir transporto priemonių valstybiniai numeriai. Sąskaitoje nurodoma apmokėti iki 2023-05-31. Sąskaitoje yra tik M. V. parašas, ieškovo atstovo Ž. B. parašo nėra. Ieškovas 2023 m. birželio 6 d. bankiniu pavedimu apmokėjo atsakovo sąskaitą arba padarė pavedimą atsakovei; Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitą už transporto paslaugas 2023 m. liepos 3 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 025, 4960,00 Eur sumai, už 2023 m. liepos mėn. 1-10 d. d., nurodyta ir transporto priemonės valstybinis Nr. Sąskaitoje nurodoma apmokėti iki 2023-07-10. Sąskaitoje yra tik M. V. parašas, ieškovo atstovo Ž. B. parašo nėra. Ieškovas 2023 m. liepos 4 d. apmokėjo atsakovo sąskaitą arba padarė pavedimą atsakovei; Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitą už transporto paslaugas 2023 m. liepos 7 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 026, 4960,00 Eur sumai, už 2023 m. liepos mėn. 1-10 d. d., nurodyta ir transporto priemonės valstybinis Nr. Sąskaitoje nurodoma apmokėti iki 2023-07-10. Sąskaitoje yra tik M. V. parašas, ieškovo atstovo Ž. B. parašo nėra. Ieškovas 2023 m. liepos 10 d. apmokėjo atsakovo sąskaitą arba padarė pavedimą atsakovei; Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitą už transporto paslaugas 2023 m. liepos 12 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 027, 4960 Eur sumai. Sąskaitoje nurodoma apmokėti iki 2023-07-14. Sąskaitoje yra tik M. V. parašas, ieškovo atstovo Ž. B. parašo nėra. Ieškovas 2023 m. liepos 13 d. apmokėjo atsakovo sąskaitą arba padarė pavedimą atsakovei; Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitą už transporto paslaugas 2023 m. liepos 21 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 029, 11430,00 Eur sumai, už transporto paslaugas. Sąskaitoje nurodoma apmokėti iki 2023-07-25. Sąskaitoje yra tik M. V. parašas, ieškovo atstovo Ž. B. parašo nėra. Ieškovas 2023 m. liepos 24 d. apmokėjo atsakovo sąskaitą arba padarė pavedimą atsakovei; Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitą už transporto paslaugas 2023 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 034, 18960,00 Eur sumai, už transporto paslaugas Sąskaitoje nurodoma apmokėti iki 2023-08-10. Sąskaitoje yra tik M. V. parašas, ieškovo atstovo Ž. B. parašo nėra. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 3 d. apmokėjo atsakovo sąskaitą arba padarė pavedimą atsakovei; Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitą už transporto paslaugas 2023 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą – faktūrą Serija VIPGR Nr. 047, 19960,00 Eur sumai, už transporto paslaugas, nurodomas vilkiko valstybinis numeris. Sąskaitoje nurodoma apmokėti iki 2023-09-01. Sąskaitoje yra tik M. V. parašas, ieškovo atstovo Ž. B. parašo nėra. Ieškovas 2023 m. rugsėjo 1 d. bankiniu pavedimu apmokėjo atsakovo sąskaitą arba padarė pavedimą atsakovei.

Vien PVM sąskaitų – faktūrų išrašymas ir pateikimas į bylą neįrodo, kad jose nurodytos paslaugos buvo suteiktos. Atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios, tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimas, sandorio vykdymo faktas turi būti pagrįstas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ieškovas į bylą pateikė Internetinės bankininkystės išrašus už laikotarpį nuo 2023-04-01 iki 2023-09-03, iš kurių matyti, kad ieškovo pinigų pavedimai UAB,,VIPGROUP“ visur yra įvardinami kaip,,pervedimai“. Paanalizavus visus įrašus matyti, kad yra ir kitokių įrašų kitiems subjektams, kur nurodoma:,,sąskaitos apmokėjimas“. Iš šių įrašų analizės teismas daro išvadą, jog ieškovas atsakovei pinigus pervedinėjo ne kaip sąskaitų apmokėjimą, nes pavedime nurodoma ne,,sąskaitos apmokėjimas“, o,,pervedimas“.

CMR konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Aptariant CMR važtaraščio, kaip sutarties įrodymo reikšmę, svarbu paminėti CMR konvencijos 9 str. 1 d., kurioje įtvirtinta nuostata, kad „važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad buvo sudaryta vežimo sutartis, jos sąlygų patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon“. Taigi CMR konvencijoje įtvirtinta prezumpcija, kuri reiškia, kad kol nebus įrodyta priešingai, važtaraštis bus įrodymas, jog buvo sudaryta krovinių pervežimo paslaugų sutartis.

Liudytojai, atsakovės vairuotojai S. K. ir E. K. teisme nurodė, kad jie, atlikę pervežimus, surašydavo CMR važtaraščius ir grįžę juos pateikė M. V., nes ieškovo atstovui jų nereikėjo. Teismui, nors byla teisme jau nagrinėjama,,antru ratu“, tokie dokumentai nebuvo pateikti. Liudytojas M. A. nurodė, kad iš vykusio pokalbio jis suprato, kad Ž. B. piktas, nes M. V. nepadarė to, dėl ko buvo susitarta.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog byloje nėra surinkta jokių neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė suteikė transporto paslaugas ieškovui, taip atsiskaitant už iš anksto pervestas pinigines sumas. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie suteiktas paslaugas: nėra duomenų apie ieškovo pateiktus atsakovei užsakymus, pervežimų maršrutus, laikus ir kitus duomenis, kaip jau buvo nurodyta, nepateikti ir CMR krovinio važtaraščiai.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais; pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis – lydi krovinį, o trečiasis – lieka pas vežėją. Taigi, jeigu atsakovės darbuotojai būtų suteikę transporto paslaugas krovinių vežimui ieškovui ir surašę CMR važtaraščius, kaip liudytojai tvirtino teisme, tai bent vienas jų egzempliorius, tikėtina, būtų išlikęs.

Liudytojų parodymai, teismo nuomone, patvirtina buvusį šalių bendradarbiavimą, bet nepatvirtina konkrečių suteiktų transporto paslaugų kiekio, termino. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog jam pervedus išankstinius mokėjimus į atsakovės sąskaitą bei sutarus, jog už tai ateityje bus suteiktos transporto paslaugos, atsakovė realiai nesuteikė šių paslaugų, nors PVM sąskaitas – faktūras ir išrašė.

Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai; CK 6.808 str. 2 d.). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2011">3K-3-49/2011</a>).

Minėta, kad CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzYtNDIxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-276-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-276-421/2020">3K-3-276-421/2020</a>, 31 punktas). Tai reiškia, kad šiai sutarčiai sudaryti pakanka veiksnių šalių susitarimo ir valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-15/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-15/2008">3K-3-15/2008</a>; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-55/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-55/2012">3K-3-55/2012</a>; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ny0yMTkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-97-219/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-97-219/2020">3K-3-97-219/2020</a>, 32 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDgtNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-608-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-608-701/2015">3K-3-608-701/2015</a>). Savo ruožtu ieškovui, įrodinėjančiam ieškinio pagrįstumą, kyla pareiga paneigti atsakovo atsikirtimus į jį.

Taigi, atsakovė, teigdama, kad ji suteikė ieškovui transporto paslaugas, šias aplinkybes turi įrodyti.

Atsakovės atstovas teigė, jog ieškovas į bylą pateikė suklastotą 2025-01-27 buhalterinę pažymą, kurioje nurodoma, jog IN REAL LTD mokėjimai UAB,,VIPGROUP“ įmonės buhalterinėje apskaitoje įforminti kaip išankstiniai mokėjimai. Tačiau atsakovė daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių savo abejones dėl šio dokumento tikrumo, teismui nepateikė ir jokių prašymų teismui bylos nagrinėjimo eigoje, neteikė. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus.

Atsakovė į bylą pateikė dokumentus apie tai, kad per ginčo laikotarpį jų bendrovės vilkikai padarė nusižengimus Jungtinėje Karalystėje, už tai bendrovei buvo paskirtos baudos. Nurodė, kad VIPGROUP neturėjo daugiau jokių partnerių JK, todėl tai taip pat patvirtina, jog jų vairuotojai dirbo ir vykdė pervežimus Ž. B. įmonei.

Teismui pateiktos nuotraukos bei duomenys apie skirtas baudas savaime neįrodo fakto, kad buvo vykdomi konkretūs krovinio pervežimai nei bet kokios kitos paslaugos buvo teikiamos ieškovui.

Atsakovė pateikė teismui transporto priemonių tachogramas, kuriomis įrodinėja, jog jų vilkikai ir vairuotojai dirbo JK ir teikė transporto paslaugas krovinių vežimui ieškovui. Iš pateiktų tachogramų matyti, kad jose yra nurodoma tik data ir kiek tą dieną buvo dirbta Jungtinėje Karalystėje arba kitoje valstybėje, tiesiogiai tai nepatvirtina transporto paslaugų suteikimo ar krovinio vežimo fakto konkrečiam subjektui, konkrečiu atveju ieškovui. Šiuose dokumentuose nėra duomenų apie krovinio priėmimą vežti, nei apie krovinio pristatymą.

2023-02-14 ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta, tačiau tik tam, kaip atsakovės direktorius nurodė ieškovo direktoriui, kad atsakovė savo veiklos vykdymui galėtų lizingu įsigyti Scania vilkiką iš Scania Lietuva Vilniaus filialo. Ši sutartis toliau nebuvo vykdoma ir ieškovas pagal ją nėra pateikęs užsakymų pervežimams. Taigi, ieškovo nuomone, aptariama 2023-02-14 ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis yra nesusijusi su šiuo ginču ir nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių dėl 89154,80 Eur skolos.

Atsakovė kitaip vertina šią šalių pasirašytą sutartį, nurodydama, kad transporto paslaugas ieškovui ji teikė būtent šios sutarties pagrindu.

Kaip jau buvo pažymėta, kad labiau tikėtina, jog šalys žodžiu susitarė dėl paslaugų, šiuo atveju transporto paslaugų krovinių vežimui, teikimo, nes įstatymas tokiam susitarimui nenumato privalomos rašytinės formos. Šalys visiškai skirtingai vertino pasirašytą ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį. Byloje nėra jokių duomenų, kad sutartis buvo vykdoma, ar kad buvo reikalaujama ją vykdyti: nėra jokių susirašinėjimų, pateiktuose dokumentuose niekur nėra nurodoma, kad dokumentas išrašytas šios sutarties pagrindu.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį 2024-09-19 Nr. DOK-36446 dėstydama aplinkybes apie sąskaitų – faktūrų išrašymą nurodė, jog sąskaitos – faktūros buvo išrašytos pagal šalių susitarimą, t. y. sąskaitose – faktūrose nebuvo nurodyta jų pasirašytas ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis, kaip pagrindas šių sąskaitų apmokėjimui.

Ilgalaikėje bendradarbiavimo sutartyje buvo nurodoma, kad užsakovas (ieškovas) įsipareigoja,,ne mažesnį nei 5000 km per mėnesį“ manytina, kad ši sąlyga reiškia, jog turėjo būti užsakymas tokiam atstumui per mėnesį, tačiau atsakovė neteikė jokių duomenų ar buvo pateiktas toks užsakymas ir ar buvo laikomasi šios sutarties sąlygų; apmokėti už pervežtą krovinį per 10 d. nuo dokumentų originalų (CMR važtaraščio ir sąskaitos už pervežimus gavimo datos ir kt).

Vykdytojo, t. y. atsakovės įsipareigojimai pateikti CMR važtaraštį per 5 dienas po pervežimo pabaigos, priešingu atveju bauda 100 Eur.

Nors atsakovė tvirtina, jog pervežimus vykdė ir vykdė šios sutarties pagrindu, o ne žodinio susitarimo pagrindu, tačiau ji nevykdė vieno iš svarbiausių punktų pateikti CMR važtaraštį. Atsakovė nepateikė ir krovinio vežimo užsakymo pagrindo.

Šalys šiuo metu nurodė, kad jų pasirašyta sutartis jau yra pasibaigusi. Ieškovas nurodė, kad sutartis nutraukta. O atsakovė ant sutarties blanko yra padariusi atžymą, kad sutartis įvykdyta. Šioje byloje šalys nekėlė jokių reikalavimų dėl šalių sudarytos sutarties.

Konkrečiu atveju neturi lemiamos reikšmės ar atsakovė nevykdė šalių pasirašytos ilgalaikio bendradarbiavimo sutarties, ar šalių žodžiu susitarto įsipareigojimo suteikti ieškovui transporto paslaugas už avansu gautus mokėjimus. Pagal ieškovo suformuluotą reikalavimą, labiau tikėtina, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Jeigu ieškovas būtų vertinęs, jog atsakovė pažeidė ilgalaikės bendradarbiavimo sutarties sąlygas, tai turėjo teisę reikšti ir daugiau reikalavimų, kaip pvz.: dėl baudų skyrimo ir pan.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2009">3K-3-156/2009</a>). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-684/2019">e3K-3-42-684/2019</a> 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561-378/2016">3K-3-561-378/2016</a> 23 punktą). Vien tai, kad apeliantė nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjMtNDAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-63-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-63-403/2023">e3K-3-63-403/2023</a> 54 punktą).

Teismas išanalizavęs rašytinius dokumentus nenustatė, kad atsakovė ieškovo naudai atliko kokį nors krovinio (krovinių) pervežimą nuo 2023-05-24 iki 2025-08-31. Ši teismo išvada grindžiama aplinkybe, jog nė viena iš atsakovės išrašytų aštuonių sąskaitų faktūrų, pradedant nuo 2023 m. gegužės 24 d., kuri buvo pasirašyta atsakovės atstovo, nebuvo įteikta ieškovui ir nėra duomenų, kad ieškovas jas priėmė. Nors atsakovės išrašytų sąskaitų faktūrų suma iš esmės atitinka po keleto dienų padarytų ieškovo pervedimų sumą ir tai gali sudaryti įspūdį neva kaip sąskaitų apmokėjimą, tačiau atsakovei nepateikus į bylą CMR važtaraščių, teismas laiko, kad tokios paslaugos nebuvo suteiktos. Be to, atsakovei nepateikus į bylą pirminių vežimą patvirtinančių dokumentų, ant PVM sąskaitų – faktūrų nesant ieškovo įrašo dėl sąskaitos gavimo, labiau tikėtina, kad PVM sąskaita – faktūra galėjo būti išrašyta ir vėliau, t. y. po ieškovo padaryto finansinio pervedimo ir todėl sumos esančios ieškovo pavedimuose ir atsakovės išrašytose sąskaitose – faktūrose sutampa. Ieškovo atstovas nurodė, kad pavedimą padarydavo atsakovės vadovui M. V. žodžiu paprašius, kad reikalingas įmonei palaikymas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo užsakymus transporto paslaugoms. Byloje nėra duomenų apie pervežimų maršrutus, laikus ir kitus duomenis, atsakovė byloje nėra pateikusi tarptautinių (CMR) krovinių važtaraščių, kurie patvirtintų kiekvieno konkretaus pervežimo ieškovo naudai faktą, nors teisme apklausti liudytojai nurodė, kad tokius dokumentus (CMR važtaraščius), dirbdami Anglijoje jie pildė ir juos grąžino savo darbdaviui, t. y. UAB,,VIPGROUP“. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovės pateikiamas išrašas iš i.MAS (VMI) sąskaitų registro yra tik išrašas apie atsakovės vienašališkai pateiktą informaciją registre. Teismo vertinimu, net jeigu ir atsakovė realiu laiku, vienašališkai pateikė nepriklausomo trečiojo asmens valdomam i.MAS (VMI) sąskaitų registrui duomenis apie ieškovo atžvilgiu išrašytas sąskaitas, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog krovinių pervežimai iš tikrųjų buvo atlikti. Byloje esančiais duomenimis apie atsakovei Jungtinėje Karalystėje paskirtas baudas, negalima pagrįsti atsakovės teiginio, jog ji suteikė krovinių pervežimo paslaugas ieškovui. Liudytojas E. K. teisme nurodė, kad būdamas Anglijoje, jis vykdė M. V. nurodymus, nes šis yra jo darbdavys.

CK 6.808 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Taigi, atsakovė nepateikė į bylą jokio dokumento, patvirtinančio transporto paslaugų suteikimo, vežimo sutarties įvykdymą.

Teismas daro išvadą, kad atsakovė neįvykdė savo prievolės pagal šalių susitarimą, todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalis numatančią, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo atsakovei pervesti 76 121,86 GBP pagal Lietuvos banko tinklapyje skelbiamą Europos Centrinio Banko valiutų santykį 2024 m. kovo 14 dienai, (kai buvo rengiama pretenzija atsakovei), konvertavus juos į eurus sudaro 89 114,80 Eur (76 121,86 : 0,8542).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis). Palūkanų už praleistas pinigines prievoles dydį tarp verslininkų taip pat nustato Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – ir Mokėjimų vėlavimo įstatymas). Ieškovas teismo prašo atsakovės atžvilgiu taikyti šį specialų įstatymą. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis turi visus komercinės sutarties požymius: ją sudarė ūkio subjektai, atlygintinumas, buvo susitarta dėl paslaugų.

Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo įstatyme nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnį. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis palūkanų normą šio įstatymo prasme apibrėžia kaip 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies, Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovė privalo mokėti 8 procentų dydžio palūkanas. Vadovaujantis Mokėjimų vėlavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą, todėl ieškovo naudai iš atsakovės teismas priteisia 40 Eur pagal šią įstatymo nuostatą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas byloje sumokėjo 1670 Eur žyminio mokesčio ir 7 949,27 Eur už advokato pagalbą bylą nagrinėjant nuo 2024-04-11 iki 2025-02-12 bei 68,00 Eur vertimo paslaugų išlaidų. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad išlaidos vertėjui yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Taip pat ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme – 2 597 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, dėl bylos medžiagos susijusios su apeliaciniu skundu, analizės, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo pateiktas ir patenkintas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo parengimą, 56 Eur žyminio mokesčio už laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimo).

Pradėjus bylą nagrinėti iš naujo ieškovas patyrė 5 127,37 Eur (4 237,50 Eur be PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro patikslinto ieškinio rengimas, faktinio pagrindo patikslinimo rengimas, konsultacijos ir rengimasis teismo posėdžiams, dokumentų analizė bei dalyvavimas teismo posėdžiuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatyta, kad už advokato nurodytas pasirengimo dalyvavimui procese bei dalyvavimo teismo posėdžiuose valandas, maksimali galima priteistina suma yra 5097,96 Eur (2387 x 0,1=238.70 x21 val.=5012.70 Eur). Taigi prašoma suma neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistina. Ginčas vyksta tarp juridinių asmenų, bylos nagrinėjimas tęsiasi jau antrus metus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Šiuo pagrindu iš atsakovės ieškovui priteisiama 17 411,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pašto išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro 31,72 Eur (procesiniai dokumentai byloje keturis kartus buvo siunčiami per Lietuvos paštą), t. y. viršija 8 eurus. Iš bylą pralaimėjusios atsakovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, tokio dydžio pašto išlaidos priteistinos. Iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos pašto išlaidos suapvalinamos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.808 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIPGROUP“, juridinio asmens kodas 306244224, ieškovo IN REAL LTD (Jungtinėje Karalystėje registruoto juridinio asmens, kodas 10369167), naudai 89 114,80 Eur (aštuoniasdešimt devynis tūkstančius vieną šimtą keturiolika eurų 80 centų) skolos, 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 8 proc. (aštuonis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 411,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones taikytas atsakovei UAB,,VIPGROUP“ Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIPGROUP“, juridinio asmens kodas 306244224, valstybės naudai 32 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.

Teisėja Silvana Girdenienė