Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir priverstinės hipotekos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-440/2011

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02820-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4103-798/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“, akcinei bendrovei „Vilma“, uždarajai akcinei bendrovei „Medalpas“, Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „Gealan Baltic“, AS „UniCredit Bank“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir priverstinės hipotekos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto ir 164 straipsnio pagrindais.

Kreditorius AB DnB NORD bankas ir skolininkas UAB „Marco Investment“ 2007 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2236-07IV ir Kredito linijos sutartį Nr. 2237-07TV, kuriomis bankas suteikė 26 066 000 eurų (90 000 984,80 Lt) kreditą gamybinio komplekso (duomenys neskelbtini), statybai finansuoti ir 4 000 000 eurų kreditą statybos darbų pridėtinės vertės mokesčiui finansuoti. Įsipareigojimams pagal šias sutartis užtikrinti buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – gamybinis kompleksas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Bankas, teigdamas, kad skolininkas UAB „Macro Investment“ nevykdė savo įsipareigojimų pagal šias sutartis, o įkeistas turtas nuvertėjo, 2009 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutartis vienašališkai nutraukė.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos kelios su pirmiau nurodytomis kredito sutartimis susijusios civilinės bylos, kuriose dalyvaujantys asmenys yra AB DnB NORD bankas ir UAB „Macro Investment“:

1) civilinė byla Nr. 2-4832-450/2010 (Nr. 2-2989-450/2011) pagal 2010 m. kovo 29 d. gautą ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovui UAB „Macro Investment“ dėl 27 717 741,26 eurų (95 703 817,02 Lt) skolos priteisimo. Šį reikalavimą ieškovas grindžia nurodydamas, kad, nutraukus Kreditavimo sutartį Nr. 2236-07TV ir Kredito linijos sutartį Nr. 2237-07TV, suėjo atsakovo prievolių pagal šias sutartis vykdymo terminai, todėl atsakovas turi grąžinti ieškovui skolą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, teigia, kad prievolių vykdymo terminai nėra suėję, nes ieškovas neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartis. Dėl to atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu AB DnB NORD bankui dėl Kreditavimo sutarties Nr. 2236-07IV ir Kredito linijos sutarties Nr. 2237-07TV vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir šių sutarčių sąlygų pakeitimo (civilinė byla Nr. 2-5213-258/2010 (Nr. 2-3715-258/2011);

2) skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi atsisakyta sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-4103-798/2011 pagal ieškovo AB DnB NORD banko 2010 m. liepos 30 d. ieškinį atsakovams UAB „Macro Investment“, AB „Vilma“, UAB „Medalpas“, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Gealan Baltic“ ir AS „UniCredit Bank“ dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiaisiais (CK 6.66, 1.80 straipsniai) ir priverstinės hipotekos nustatymo (CK 4.178 straipsnis). Grįsdamas šio ieškinio reikalavimus ieškovas nurodė, kad skolininkas UAB „Macro Investment“ pagal Kreditavimo ir Kredito linijos sutartis yra skolingas jam 27 717 741,26 euro (95 703 817,02 Lt), o įkeisto turto vertė – tik 27 000 000 Lt. Tuo tarpu atsakovai sudarė nekilnojamojo turto sandorius, kuriais banko skolininkas UAB „Macro Investment“ perleido kitiems atsakovams savo turimus nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, visi šie objektai buvo perleisti už kelis kartus mažesnes nei rinkos kainas ir pažeidė ieškovo teises bei teisėtus interesus, nes skolininkas sumažino savo turtą ir taip sutrukdė ieškovui patenkinti savo reikalavimus pagal Kredito ir Kredito linijos sutartis, nes likusio skolininko turto atsiskaityti su ieškovu nepakanka. Dėl to, ieškovo teigimu, atsakovų sudaryti turto perleidimo sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu;

3) civilinė byla Nr. 2-7574-553/2010 (Nr. B2-725-553/2011) pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. gautą AB DnB NORD banko pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Macro Investment“ iškėlimo. Grįsdamas šį prašymą, bankas nurodė, kad atsakovas yra nemokus; pagal kredito sutartis Nr. 2236-071V ir Nr. 2237-07TV yra skolingas bankui 28 003 667,90 euro (96 691 064,52 Lt), o turi turto tik už 46 500 000 Lt.

Ieškovas AB DnB NORD bankas 2010 m. sausio 17 d. padavė prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-4103-798/2011 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir priverstinės hipotekos nustatymo nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-4832-450/2010 dėl skolos priteisimo ir bus atlikta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7574-553/2010 dėl bankroto bylos iškėlimo paskirta atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės ekspertizė (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir civilinę bylą Nr. 2-4103-798/2011 sustabdė iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje dėl skolos priteisimo ir bus atlikta ekspertizė civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 164, 165 straipsniai). Teismas konstatavo, kad teismo sprendimas byloje dėl skolos išieškojimo turės įrodomąją galią nagrinėjamai civilinei bylai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiaisiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pastarojoje byloje ieškovas savo reikalavimus grindžia ir atsakovo 27 717 741,26 euro (95 703 817,02 Lt) skola, kildinama iš tų pačių kredito sutarčių, dėl kurių nutraukimo ir skolos pagal jas priteisimo nagrinėjami ginčai kitose bylose. Teismas taip pat nurodė, kad byloje dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo teismo paskirta ekspertizė pagal kredito sutartis įkeisto turto vertei nustatyti turės įrodomąją reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai, nes, ją atlikus, paaiškės, ar įkeisto turto pakanka atsakovo skoloms padengti, todėl bus galima spręsti, ar šioje byloje ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, sumažinant atsakovo turimą turtą bei mokumą ir taip sutrukdant ieškovui patenkinti reikalavimus atsakovui priklausančiu neįkeistu turtu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį, klausimą išsprendė iš esmės ir atmetė ieškovo prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-4103-798/2011. Teisėjų kolegija sprendė, kad byla negalėjo būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, nes visas bylai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir priverstinės hipotekos nustatymo reikšmingas aplinkybes gali nustatyti pats pirmosios instancijos teismas. Kolegijos teigimu, nei civilinėje byloje Nr. 2-4832-450/2010 dėl skolos priteisimo, nei civilinėje byloje Nr. 2-3715-258/2011 dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties pakeitimo ieškovo reikalavimo teisė nėra ginčijama, t. y. ginčai kilę dėl reikalavimo įvykdymo termino ir dydžio. Kolegijos nuomone, šių aplinkybių įtaką nagrinėjamam ginčui gali įvertinti ir šią bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nepagrįstai sustabdžius nagrinėjamą civilinę bylą būtų pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teismą per kuo įmanoma trumpesnį laiką. Teisėjų kolegija sprendė, kad bylos nagrinėjimas negalėjo būti sustabdytas remiantis CPK 164 straipsniu, nes bankroto byloje paskirta teismo ekspertize bus nustatyta turto vertė šiuo metu, o nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl actio Pauliana ieškinio pagrįstumo svarbi bankui įkeisto turto vertė ginčijamų sandorių sudarymo metu. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad minėta ieškovui įkeisto turto vertės ekspertizė civilinėje byloje Nr. B2-725-553/2011 jau atlikta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas AB DnB NORD bankas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį, kuria bylos nagrinėjimas sustabdytas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas buvo pagrįstai sustabdęs bylos nagrinėjimą, nes yra CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta privalomo bylos stabdymo sąlyga. Šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu, o civilinėje byloje dėl skolos priteisimo ir byloje dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjamos atitinkamos aplinkybės, kurios savo esme sudaro atskirus actio Pauliana taikymo epizodus (sąlygas). Byloje dėl skolos priteisimo yra nustatinėjamos nagrinėjamai bylai svarbios aplinkybės: ieškovo 95 703 817,02 Lt reikalavimo teisės atsakovui buvimas bei atsakovo mokėjimo prievolės įvykdymo termino suėjimas. Dėl to byloje dėl skolos priteisimo priimti teismų sprendimai gali turėti bent jau įrodomąją reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai.

2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies įtvirtinamą teisę į teismą per įmanomai trumpiausią laiką, todėl nepagrįstai konstatavo, kad civilinės bylos sustabdymas bendrai pažeidžia teisę į teismą per įmanomai trumpiausią laiką, nepriklausomai nuo proceso trukmės ir bylos sustabdymo pagrįstumo. Pagrįstas bylos nagrinėjimo sustabdymas negali būti laikomas bylos vilkinimu ar per ilgu procesu Konvencijos prasme.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra CPK 164 straipsnyje įtvirtinto bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindo. Nors byloje dėl bankroto bylos iškėlimo teismo paskirta ekspertizė jau atlikta, tačiau jos rezultatai yra ginčijami, dėl jų paduotas skundas.

Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovai AB,,Vilma“, UAB,,Medalpas“, UAB,,Marco Investment“ ir UAB,,Gealan Baltic“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį. Atsiliepimuose nurodomi tokie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto bylos sustabdymo pagrindo. Aplinkybės dėl ieškovo reikalavimo teisės atsakovui ar atsakovo įkeisto turto vertės gali būti teismo nustatytos nagrinėjant šią bylą.

2. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos sustabdymo pagrįstumo klausimą ir tik nustatęs, jog nėra teisinio ir faktinio bylos sustabdymo pagrindo, konstatavo teisės į teismą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą.

3. Bylos sustabdymas reiškė kasatoriaus reikalavimo, pareikšto piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, tenkinimą bei atsakovo nuostolių atsiradimą. Ieškinį kasatorius padavė nepaisydamas to, kad tam tikros aplinkybės, kurios privalo būti nustatytos nagrinėjant šią bylą, nėra žinomos ir bus nustatytos tik kitose bylose. Kasatorius, reikšdamas ieškinį, kuris realiai negali būti išnagrinėtas (ir kasatoriui tai žinoma), siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sąžiningas ieškovas pateiktų ieškinį tada, kai visos aplinkybės, sudarančios ieškinio pagrindą, yra aiškios.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais CPK 163 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimais, susijusiais su bylos, iškeltos pagal kreditoriaus pareikštą actio Pauliana ieškinį, sustabdymo tol, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl skolos, kuria grindžiamas pareikštas actio Pauliana ieškinys, priteisimo.

Dėl civilinės bylos pagal kreditoriaus pareikštą actio Pauliana ieškinį sustabdymo, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl skolos, kuria grindžiamas actio Pauliana ieškinys, priteisimo

Nagrinėjamu atveju keliamas teisės aiškinimo klausimas dėl to, ar turi būti stabdomas pagal kreditoriaus actio Pauliana ieškinį pradėtos civilinės bylos nagrinėjimas iki tol, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla pagal to paties kreditoriaus tam pačiam skolininkui pareikštą ieškinį dėl skolos, kuria grindžiamas ir actio Pauliana ieškinys, priteisimo. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu atmesti prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, nurodo, kad bylos nagrinėjimas turi būti stabdomas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes yra tiesioginis prejudicinis bylos dėl skolos priteisimo ir bylos pagal kreditoriaus actio Pauliana ieškinį ryšys, t. y. byloje dėl skolos priteisimo bus nustatytos aplinkybės, kurios sudaro atskirus actio Pauliana taikymo epizodus (sąlygas), pavyzdžiui, kreditoriaus 95 703 817,02 Lt reikalavimo teisės skolininkui buvimas, atsakovo mokėjimo prievolės įvykdymo termino suėjimas ir pan.

CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Neo Group“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje S. S. v. R. N., bylos Nr. 3K-3-8/2010; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje SIA,,Parekss lizings” v. UAB,,Parex lizingas”, bylos Nr. 3K-7-260/2005). Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimą dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-221/2008).

Nagrinėjamu atveju aktualus klausimas dėl bylos pagal kasatoriaus reikalavimą priteisti skolą ir bylos pagal kasatoriaus pareikštą actio Pauliana ieškinį, grindžiamą ta pačia skola, ryšio. Pagal actio Pauliana instituto paskirtį, pobūdį ir ypatumus toks ieškinys gali būti reiškiamas ir tada, kai nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas, nes CK 6. 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikrų aplinkybių. Kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolės tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas. Tačiau tais atvejais, kai dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina (sunaikina) prievolės įvykdymo užtikrinimą ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, skolininkas praranda su šiuo terminu susijusias lengvatas (CK 6.35 straipsnio 4 dalis). Tada, jeigu yra CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę nedelsiant, t. y. turi teisę ginčyti sudarytą sandorį dar nesuėjus prievolės vykdymo terminui, kad iš šio sandorio pagrindu perleisto turto būtų patenkintas jo reikalavimas.

Kasatorius savo teisėms, kylančioms iš šalių sudarytų 2007 m. rugpjūčio 31 d. Kreditavimo sutarties Nr. 2236-07IV ir Kredito linijos sutarties Nr. 2237-07TV, ginti pasirinko kelis būdus ir atskirose bylose pareiškė tiek ieškinį dėl skolos priteisimo, tiek actio Pauliana ieškinį. Byloje dėl skolos priteisimo kasatoriaus reiškiamas reikalavimas grindžiamas tuo, kad suėjo atsakovo prievolių pagal šias sutartis vykdymo terminai, todėl atsakovas turi grąžinti ieškovui skolą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, teigia, kad prievolių vykdymo terminai nėra suėję, nes ieškovas neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartis. Dėl to atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu bankui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei jų sąlygų pakeitimo ir šiuo pagrindu nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5213-258/2010 (Nr. 2-3715-258/2011). Taigi kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, iš esmės neginčijama atsakovo skola kreditoriui, t. y. nėra ginčo dėl kredito sutarčių egzistavimo ir iš jų kylančios kasatoriaus reikalavimo teisės skolininko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje yra ginčijama kreditoriaus teisė šiuo metu reikalauti grąžinti visą skolą, keliamas klausimas dėl vienašališko kreditavimo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pan., nėra tokia, kuri trukdytų nagrinėti actio Pauliana ieškinį iš esmės. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byla pagal kreditoriaus pareikštą actio Pauliana ieškinį negalėjo būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, nes visas šiai bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes gali nustatyti pats bylą nagrinėjantis teismas. Teisėjų kolegija šios bylos kontekste sprendžia, kad kasatoriaus nurodyta civilinės bylos dėl skolos priteisimo ir nagrinėjamos bylos prejudicinė sąsaja nepripažintina pakankama išvadai, jog negalima išnagrinėti šią civilinę bylą, kol nebus išnagrinėta civilinė byla dėl skolos priteisimo, o šią bylą privalu sustabdyti taikant CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privalomojo bylos sustabdymo pagrindą. Kasatorius, prašydamas sustabdyti bylos pagal actio Pauliana ieškinį nagrinėjimą, neįrodė, jog egzistuoja šios bylos ir bylos dėl skolos priteisimo ryšys, kuris lemtų byloje dėl skolos priteisimo nustatytų faktų įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią prašomai stabdyti bylai (CPK 178 straipsnis). Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sutinka apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo nagrinėjamai bylai stabdyti. Kasacinio skundo argumentai, kuriais teismo nutartis ginčijama CPK 163 straipsnio 3 punkto pažeidimo aspektu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Šios bylos kontekste reikšminga ir tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga ir gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis). Actio Pauliana ieškinys yra vienas iš tokių būdų, laikomas specialiu kreditoriaus teisių gynimo būdu, leidžiančiu kreditoriui apginti savo reikalavimo teisę nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, taikydami actio Pauliana institutą, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Dėl to actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kreditoriaus teisių pažeidimą ginčijamu sandoriu, skolininko nesąžiningumą ir kt. – buvimą privalo įrodyti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą pasirinkęs ir tokį ieškinį pareiškęs kreditorius.

Šiuo atveju kasatorius savo teisėms ginti pasirinko kelis būdus ir atskirose bylose pareiškė tiek ieškinį dėl skolos priteisimo, tiek actio Pauliana ieškinį. Pasirinkti tokią teisių gynimo strategiją ir būdus yra kreditoriaus teisė, tačiau ji nepaneigia kreditoriaus pareigos įrodyti esant visas sąlygas actio Pauliana ieškiniui tenkinti. Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti skolininko ir kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, į proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus, konstatuotina, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, nors nėra nustatytos ir aiškiai apibrėžtos jo reikalavimo teisės skolininkui, t. y. skolininkas ginčija savo pareigą mokėti skolą ir reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, prisiima tokio teisių gynimo būdų pasirinkimo riziką, susijusią su būtinybe įrodyti vieną iš būtinų actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų.

Kasatorius kasaciniame skunde teisingai nurodo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą negali būti aukojama dėl itin greito proceso, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti randamas tinkamas siekio kuo sparčiau išnagrinėti bylą ir visapusiško bei teisingo bylos išnagrinėjimo balansas, tačiau šie argumentai neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas motyvavo atsisakymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, jog teismo ekspertizė byloje dėl bankroto iškėlimo jau atlikta, o bylą nagrinėjantis teismas pats gali įvertinti aplinkybių, nustatinėtinų kitose bylose, įtaką šiai bylai. Galimą Konvencijos 6 straipsnio pažeidimą apeliacinės instancijos teismas nurodė kaip fakultatyvų argumentą, bendriausia prasme rodantį galimo pagrįstos proceso trukmės pažeidimo grėsmę. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus argumentas, kad lemiamas argumentas atsisakyti stabdyti bylos nagrinėjimą buvo teiginys dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas, neatitinka tikrovės ir yra atmestinas.

Teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako šioje byloje keltu klausimu dėl CPK 164 straipsnyje nustatyto bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindo taikymo. Prašymas šiuo pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimą buvo grindžiamas nurodant, kad byla turi būti sustabdyta tol, kol bus atlikta kitoje byloje paskirta ekspertizė skolininkui priklausančio ginčo turto vertei nustatyti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ši ekspertizė buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7574-553/2010 (Nr. B2-725-553/2011) dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Macro Investment“ iškėlimo. Ekspertizė buvo atlikta, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakyta iškelti UAB „Macro Investment“ bankroto bylą, nenustačius pagrindo konstatuoti bendrovės nemokumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė jau atlikta, o byla dėl bankroto bylos iškėlimo baigta nagrinėti, klausimas dėl šios bylos nagrinėjimo sustabdymo CPK 164 straipsnio pagrindu neteko teisinės reikšmės.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmestas kasatoriaus prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, konstatuoja, kad naikinti ar keisti teismo nutartį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 155,55 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko (juridinio asmens kodas 112029270) 155,55 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus 55 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Janina Stripeikienė