Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-486/2011

Proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.3, 35.3.4, 52.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hanner Development“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Praviena“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hanner Development“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hanner Development“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Praviena“ bei atsakovui Raimundo Malevskio individualiai įmonei „Grindukas“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė „Dosanta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Praviena“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Hanner Development“ 17 448,91 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas reikalavimą grindė, nurodęs, kad statybos pagal rangos sutartį su UAB „Hanner Development“ atliko darbus. Tai patvirtina 2006 m. rugpjūčio 22 d. baigiamasis darbų atlikimo aktas, tačiau atsakovas už juos atsiskaitė ne visiškai. Atsakovas nurodė, kad remdamasis šalių statybos rangos sutartimi, teisėtai „sulaikė“ ieškovui mokėtiną 17 448,91 Lt sumą. Sutarties 9.5 punkte nustatyta, kad iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas „sulaiko“ 5 proc., kuriuos sumoka praėjus 15 dienų po baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos iš draudimo bendrovės pateikimo datos. Kadangi ieškovas statybos rangos sutartyje numatytus darbus atliko netinkamai, šių darbų trūkumų neištaisė, su baigiamuoju darbų atlikimo aktu neperdavė visų jame nurodytų dokumentų, pagal sutarties 12.4 punkto reikalavimus nepateikė garantinio laikotarpio laidavimo rašto, atsakovas pasinaudojo statybos rangos sutarties 9.8 punkte suteikta teise „sulaikyti“ visus mokėjimus pagal šią sutartį ir nepasirašė baigiamojo darbų atlikimo akto. Ieškovas, neįvykdęs iš statybos rangos sutarties kylančių pareigų, neturi pagrindo reikalauti sumokėti „sulaikytas“ sumas.

Atsakovas UAB „Hanner Development“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš ieškovo UAB „Praviena“ ir atsakovo R. Malevskio IĮ „Grindukas“ 88 160,28 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad savo iniciatyva ištaisęs nurodytų įmonių darbų trūkumus, patyrė nuostolių.

2009 m. birželio 12 d. UAB „Praviena“ iškelta bankroto byla, su ja 2010 m. kovo 29 d. nutartimi sujungta civilinė byla, kurioje nagrinėjamas šis ginčas.

Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl sąlyginės prievolės vykdymo, sutarties aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, nutarties motyvavimo ir civilinės bylos nagrinėjimo, vienai jos šaliai iškėlus bankroto bylą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui BUAB „Praviena“ iš atsakovo UAB „Hanner Development“ 17 448,91 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą; priešieškinį taip pat tenkino, priteisdamas atsakovui UAB „Hanner Development“ iš ieškovo 88 160,28 Lt žalos atlyginimą ir 9130,03 Lt palūkanų, o dėl atsakovo R. Malevskio IĮ „Grindukas“ reikalavimo netenkino.

Pasisakydamas dėl ieškovo BUAB „Praviena“ reikalavimo atsakovui UAB „Hanner Development“, teismas nurodė, kad du atsakovo atstovai, pasirašę baigiamąjį darbų atlikimo aktą, priėmė galutinį ieškovo darbo rezultatą, dėl to atsakovas įgijo pareigą sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Nors akte nurodyti kiti du atsakovo atstovai jo nepasirašė, tai nėra pagrindas teigti, kad ieškovo atlikti darbai nebuvo priimti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo teiginys, jog su baigiamuoju darbų atlikimo aktu ieškovas neperdavė visų jame nurodytų dokumentų, yra nepagrįstas, nes dokumentų perdavimo faktą patvirtina tai, kad valstybinės institucijos pripažino daugiabučius namus tinkamais naudoti, o to būtų neįmanoma padaryti, jei ieškovas nebūtų atsakovui su baigiamuoju darbų atlikimo aktu perdavęs privalomų perduoti dokumentų. Nors paaiškėjus ieškovo atliktų darbų trūkumams, atsakovas pagrįstai pasinaudojo statybos rangos sutarties 9.8 punkto suteikta teise „sulaikyti“ ieškovui UAB „Praviena“ mokėtinas sumas, vėliau atsakovas savo iniciatyva juos ištaisė, o dėl to patirtos žalos atlyginimo priteisimo klausimas sprendžiamas šioje byloje, todėl teismas laikė, kad išnyko pagrindas „sulaikyti“ ieškovui mokėtinas sumas. Tai, kad ieškovas nepateikė rangovo garantinio laikotarpio laidavimo rašto, nėra kliūtis visiškai atsiskaityti, nes pagal šalių sutarties 12.4 punktą toks garantas turėjo galioti vienerius metus nuo statinio užbaigimo dienos, šis terminas yra pasibaigęs, statinio trūkumai pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalių sudarytose rangos sutartyse nėra sąlygos, kuri apibrėžtų, kad baigiamasis darbų atlikimo aktas yra laikomas pasirašytu tik tuomet, kai jį pasirašo visi pavyzdiniame baigiamajame darbų atlikimo akte, pridėtame prie sutarčių, nurodyti asmenys. Tai reiškia, kad baigiamojo darbų akto pasirašyti užtenka bent vieno atsakovo atstovo parašo, ši sąlyga yra įvykdyta. Kolegija pabrėžė, kad užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga. Aiškinimas, kad yra reikalingi visų pavyzdiniame baigiamajame akte nurodytų atsakovo atstovų parašai, būtų nesąžiningas, nes sudarytų sąlygas atsakovui nevykdyti esminės sutarties sąlygos. Nors ieškovas kildina savo reikalavimą iš dviejų rangos sutarčių, o baigiamasis darbų atlikimo aktas yra pateiktas tik pagal vieną sutartį, tačiau byloje pateiktas 2007 m. sausio 19 d. šalių tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame nurodytos skolos iš abiejų rangos sutarčių. Šiame akte nurodyta, kad atsakovas ieškovui yra skolingas ginčo sumą. Šis dokumentas nagrinėjamu atveju yra pakankamas ieškovo reikalavimo dydžiui pagrįsti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Hanner Development“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartis panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčo šalys rangos sutarčių 9.5 punkte susitarė dėl sąlyginės prievolės su atidedamąja sąlyga, t. y. užsakovas turi pareigą sumokėti 5 proc. „sulaikytos“ sumos tik tada, kai rangovas tinkamai įvykdo statybos rangos sutartyse nustatytas prievoles. Tokia sąlyga yra įprasta statybos rangos santykiuose ir vadinama “sulaikymų” sąlyga. Kol šios prievolės neįvykdytos, jis neturi reikalavimo teisės į užsakovą, o užsakovas neturi prievolės sumokėti „sulaikytas“ sumas. Teismai netinkamai aiškino sąlyginio sandorio su atidedamąja sąlyga esmę ir prasmę, priimdami skundžiamas nutartis netaikė CK 1.66 ir 6.30 straipsnių nuostatų, nors privalėjo jas taikyti. Įpareigojus išmokėti „sulaikytas“ sumas, pažeista sutartinių santykių pusiausvyra, nes bankrutuojant rangovui prievolė užtikrinti atliktų darbų kokybę Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatytu garantiniu laikotarpiu (5 metai, o dėl paslėptų statinio elementų – 10 metų) tampa faktiškai nevykdoma.

2. Rangos sutartį ir jos 8.15, 9.5 bei 12.4 punktus aiškinant lingvistiniu–gramatiniu ir sisteminiu metodais, darytina išvada, kad užsakovas sumoka rangovui „sulaikytą“ sumą po 15 dienų, jei įvykdytos sąlygos pateikti pasirašytą baigiamąjį darbų atlikimo aktą ir darbų kokybės garantiją iš draudimo bendrovės. Baigiamasis darbų atlikimo aktas yra sandoris, kuris laikomas sudarytas, jei yra suderinta šalių valia sukurti, panaikinti ar pakeisti civilines teises ir pareigas. Iš prie rangos sutarties pridėtos akto formos darytina išvada, kad aktas laikomas sudarytu ir įgyja teisinę reikšmę tik jį pasirašius visiems jame nurodytiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad sutartyje nėra reikalavimo aktą pasirašyti visiems jame nurodytiems asmenims, nepaisė abipusės šalių valios ir pažeisdamas CK 6.193-6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus.

3. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepasisakė dėl sąlyginio sandorio su atidedamąja sąlyga sukeliamų teisinių padarinių konkrečiai prievolei ir apskritai nesprendė, ar sąlyga pagal vieną iš sandorių apskritai yra įvykdyta. Atsakovui apeliaciniame skunde iškėlus klausimus dėl šalių įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymo, „sulaikymų“ sandorį reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo pirmosios instancijos teisme pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą ir privalėjo tirti šiuos klausimus bei pateikti jų teisinį vertinimą.

4. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, apie kasatoriaus prievolės sumokėti „sulaikytas“ sumas vykdytinumą sprendė tik iš vieno byloje esančio netiesioginio įrodymo – skolų suderinimo akto, nevertindamas jo visame bylos kontekste, neatsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus, neanalizuodamas rangos sutarčių sąlygų dėl „sulaikytų“ sumų buvimo ir argumentų dėl prievolės jas išmokėti, nevertindamas galimybės šias sumas fiksuoti buhalterinėje apskaitoje. Teismas apie prievolės vykdytinumą pagal rangos sutartis sprendė, kad nėra sąlygos, su kuria siejamas tokios prievolės atsiradimas, t. y. šalių patvirtinto darbų priėmimo–perdavimo akto. Teismas tokio įrodymų vertinimo nepagrindė jokiais argumentais ar kitais byloje esančiais įrodymais. Skolų suderinimo aktai nėra buhalteriniai apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir taip nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008).

5. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 15 straipsnio nuostata, kad visos civilinės bylos perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui nereiškia, kad bankrutuojančios įmonės ieškinys jos kontrahentui turi būti nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turėjo priimti ne nutartį, o sprendimą. Priėmus nutartį, buvo nustatytas septynių dienų terminas jai apskųsti, apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka. Taip buvo pažeista kasatoriaus teisė į teisingą ir teisėtą teismo procesą bei CPK 5 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą, neįgyvendintas CPK 15 straipsnyje nustatytas žodiškumo principas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Praviena“ prašo skundą atmesti ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, savo prašymą argumentuodamas taip:

1. Kasatorius neginčija fakto, kad visi statybos rangos darbai yra atlikti, jis byloje pareiškė reikalavimus tik dėl netinkamai atliktų darbų. Užsakovas faktiškai priėmė darbus, naudojasi jų rezultatu, todėl rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus, t. y. visą sutartą kainą. Nuostolių atlyginimas dėl netinkamai atliktų darbų kasatoriui priteistas. Vienerius metus turėjęs galioti garantinio laikotarpio laidavimo raštas turėjo užtikrinti būtent tokių nuostolių atlyginimą kasatoriui, vienerių metų terminas yra pasibaigęs. Kasatoriui įgijus teisę į nuostolių atlyginimą ir „sulaikytas“ sumas, rangovui būtų taikoma dviguba atsakomybė, tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

2. Ieškovas pažymi, kad sutinka su teismų išdėstytu rangos sutarties ir baigiamojo atliktų darbų akto vertinimu.

3. Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstą, apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo pasisakyti dėl visų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl baigiamojo darbų atlikimo akto galiojimo, garantinio laidavimo rašto, todėl, apeliacinės instancijos teismui padarius tokias pat išvadas, pakako pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams. Teisėjų kolegija motyvavo, kuo remdamasi ji laikė, kad darbai pagal antrąją sutartį yra priimti – skolų suderinimo aktu, detalizavo, kodėl šis įrodymas yra pakankamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus bei remdamasis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas pripažįsta, jog faktiškai darbai pagal sutartį yra pabaigti ir priimti. Iš to kyla pareiga sumokėti skolą – „sulaikytas“ sumas. Skolų suderinimo aktas yra pakankamas pagrindas teigti, kad skolininkas prievolę pripažįsta.

5. Kadangi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, tai ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo ir jo dydžio nustatymo nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas. Vilniaus apygardos teismas civilinę bylą sujungė su bankroto byla. Išnagrinėjęs šalių ginčą, teismas neišsprendė bankroto bylos iš esmės, todėl pagrįstai priėmė nutartį. Sprendimu bankroto byla yra užbaigiama.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sąlyginių sandorių (prievolių) (CK 1.66 ir 6.30 straipsniai) atribojimo nuo užtikrinamojo pobūdžio susitarimų

Sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti, kad jas siejantys prievoliniai santykiai būtų priklausomi nuo tam tikrų aplinkybių (sąlygų) buvimo ar nebuvimo. Sąlyginiais gali būti tiek sandoriai (CK 1.66 straipsnis), tiek prievolė (CK 6.30 straipsnis). Pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį sąlyginiais vadinami sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Beveik analogiškai apibrėžiama ir sąlyginė prievolė. Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje (CK 6.30 straipsnio 1 dalis). Sąlyginės prievolės, kaip ir sąlyginiai sandoriai, gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga (CK 6.30 straipsnio 3 dalis). Sąlyginių prievolių (sandorių) teisinis reguliavimas leidžia išskirti sąlygai keliamus reikalavimus. Ja gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: (1) atsiranda ateityje (CK 1.68 straipsnio 1 dalis; 6.30 straipsnio 1, 4 dalys); (2) šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, kad tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 straipsnio 2, 3 dalys; 1.68 straipsnio 2–4 dalys); (3) yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 straipsnio 4 dalis; 6.31 straipsnio 1 ir 3 dalys); (4) jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 6.31 straipsnio 2 dalis); (5) nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis). Pagal tai, ar šalių aptarta aplinkybė atitinka šias sąlygas, sprendžiama apie sudaryto sandorio galiojimą, taip pat jo teisinį kvalifikavimą. Pavyzdžiui, sąlyginės prievolės nuo terminuotų skiriamos pagal tai, ar šalių aptarta aplinkybė atitinka pirmiau išvardytus sąlygai keliamus reikalavimus. Terminas, skirtingai nei sąlyga, visuomet sueina. Dėl to, jeigu aplinkybė, su kuria šalys susiejo teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą, neišvengiamai įvyks, tokia prievolė bus ne sąlyginė, bet terminuota.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sąlyginį sandorį reikia skirti ir nuo šalių susitarimo, kuriuo jos užtikrina tam tikros prievolės įvykdymą. Tokiu užtikrinančiu prievolės vykdymą susitarimu laikytinas ir šalių susitarimas, kuriuo numatytas prievolės vykdymo „sulaikymas“ iki kita šalis atliks tam tikrus veiksmus. Tokie užtikrinamojo pobūdžio susitarimai nuo sąlyginių sandorių skiriasi savo tikslais. Sąlyginių sandorių atveju aplinkybei neįvykus teisės ir pareigos šalims neatsiranda, kai sąlyga buvo atidedamoji (CK 1.66 straipsnio 2 dalis), arba jos pasibaigia, kai sąlyga buvo naikinamoji (CK 1.66 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reikštų, kad šalims susitarus dėl sąlyginio sandorio (prievolės) ir sąlygai neatsiradus (neatlikus sutartyje numatytų veiksmų) mokėjimo prievolė apskritai neatsirado. Kai susitarimas yra užtikrinamojo pobūdžio ir numato prievolės „sulaikymą“ iki tam tikros sąlygos atsiradimo, prievolės vykdymo „sulaikymas“ yra laikino pobūdžio, o sąlygos neatsiradimas gali turėti skirtingų (šalių susitarimu ar kilus ginčui) teismo nustatytų padarinių, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus bei kitas sutarties spragai užpildyti reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad jis su ieškovu statybos rangos sutarčių 9.5 punkte susitarė dėl sąlyginio sandorio su atidedamąja sąlyga. Teisėjų kolegija šiuo teisės aiškinimo klausimu ir pasisako.

Sandoris (prievolė) laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (CK 1.66 straipsnio 2 dalis; 6.30 straipsnio 3 dalis). Taigi sandoriui (prievolei) su atidedamąja sąlyga būdinga yra tai, kad neatsiradus šalių aptartai aplinkybei (sąlygai) šalys nesaistomos prievolinio santykio, teisių ir pareigų tarp jų neatsiranda.

Ginčo šalių sudarytose statybos rangos sutartyse nustatyta, kad:

„9.5. Iš kiekvienos mokamos sumos Užsakovas sulaiko 5 %, kuriuos sumoka po 15 dienų po Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos, pagal 12.4 punktą, iš draudimo bendrovės pateikimo dienos“.

[...]

„12.4. Rangovo garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi būti suderintas su Užsakovu, iš draudimo kompanijos pateikiamas Užsakovui prieš galutinį apmokėjimą už statybos darbus ir galioja 1 (vienus) metus nuo statinio užbaigimo dienos. Garanto (laidavimo suma) dydis – 10 % nuo sutartinės darbų kainos“.

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad nurodytos sutarties sąlygos įtvirtina susitarimą, kuriuo šalys 5 proc. užsakovo mokėtinos už atliktus darbus sumos sumokėjimą susiejo su tam tikrų veiksmų atlikimu – Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymu ir garantinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimu. Kol šios aplinkybės neatsirado, rangovas neturi teisės reikalauti jam priklausančio 5 proc. užmokesčio už darbus sumokėjimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks šalių susitarimas neatitinka CK 1.66 ir 6.30 straipsniuose įtvirtintos sąlyginio sandorio (prievolės) sampratos. Minėta, sąlyginio sandorio su atidedamąja sąlyga atveju, neįvykus sąlygai, šalių teisės ir pareigos neatsiranda. Tuo tarpu rangos sutarčių 9.5 punktas užtikrina rangovo prievolių, galinčių atsirasti garantinio laikotarpiu, vykdymą. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad „sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pasisakydamas dėl ieškovo teisės reikalauti sulaikytų 5 proc. mokėtinų sumų, pirmosios instancijos teismas aiškino statybos rangos sutarčių mokėjimo sulaikymo sąlygas inter alia atsižvelgdamas ir jų tikslus. Įvertinęs įrodymus teismas nustatė, kad baigiamasis darbų atlikimo aktas buvo pasirašytas, darbų rezultatai buvo perduoti, darbų trūkumai išaiškėjo vėliau. Teismas taip pat įvertino ir darbų garantinio laikotarpio laidavimo ir jo termino reikšmę, konstatavęs, kad šis terminas jau yra pasibaigęs. Teisėjų kolegijos nuomone, šios teismo išvados kvalifikuotinos kaip užpildant sutarties spragą teismo nustatyta sutarties sąlyga, reglamentuojančia mokėjimo sulaikymo sąlygos neįvykdymo padarinius, kai dėl kokių nors priežasčių nebus atlikti formalūs mokėjimo sulaikymo sąlygą sudarantys rangovo veiksmai, tačiau kurie, atsižvelgiant į sąlygos tikslus, tampa nereikšmingi, taigi, išnyksta sulaikymo pagrindas. Pažymėtina, kad sutarties spragos užpildomos remiantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, papročiais, įstatymų ar teisės analogija, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių ketinimus ir dispozityviąsias teisės normas (CK 6.156 straipsnio 6 dalis, 6.195 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, teismo nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad ieškovas turi teisę reikalauti sulaikytos 5 proc. mokėtinos sutarties kainos dalies.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatoriaus prievolės sumokėti „sulaikytas“ sumas rėmėsi netiesioginiu įrodymu – skolų suderinimo aktu, nevertindamas jo visame bylos kontekste, neatsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus, nesant sąlygos, su kuria siejamas tokios prievolės atsiradimas – šalių patvirtinto darbų priėmimo–perdavimo akto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis kasatoriaus argumentas teisiškai nereikšmingas atmetus argumentus dėl sąlyginio sandorio taisyklių taikymo. Jis taip pat yra nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo prievolę atsiskaityti su ieškovu, įvertino ne tik skolų suderinimo aktą, bet ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes, t. y. pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai konstatavus faktą, kad kasatorius priėmė galutinį ieškovo atlikto darbo rezultatą su nustatytais darbų trūkumais, pažymėdamas, kad užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga. Skolų suderinimo aktas įvertintas kaip vienas iš įrodymų, patvirtinantis kitais įrodymais nustatytas aplinkybes, mokėtinos sumos dydį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl dėl šio kasacinio skundo argumento plačiau nepasisako (CPK 346 straipsnio 2 dalis; 353 straipsnio 1 dalis; 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl mokėjimo sulaikymo sąlygos įgyvendinimo rangovo bankroto atveju

Byloje nustatyta, kad statybos rangos sutartis netinkamai vykdė ieškovas – rangovas. Dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų atsakovui pagal pareikštą priešieškinį iš ieškovo buvo priteista 88 160,28 Lt nuostolių atlyginimo bei palūkanos. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad netinkamai statybos rangos sutartis įvykdžiusi šalis – rangovas yra bankrutuojanti įmonė. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad mokėjimų „sulaikymo“ sąlygos užtikrina rangovo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu vykdymą ir bankrutuojant rangovui. Su tokiais kasatoriaus argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka, tačiau išaiškina, kad tai priklauso ne nuo „sulaikymo“ sąlygos kaip suteikiančios užsakovui privilegijuotą reikalavimą prieš bankrutuojančio rangovo kreditorius, tačiau nuo užsakovo pasirinktų ir naudojamų jo teisių gynimo būdų bei taikomų kitų civilinių teisinių priemonių, nepažeidžiant kreditorių lygybės principo bankroto procese.

Nagrinėjamoje byloje buvo išaiškinta, kad šalių sutartyse numatytos sulaikymo sąlygos nėra sąlyginiai sandoriai, todėl, rangovui neįvykdžius sutartyje aptartos sąlygos, užsakovo pareiga sumokėti sulaikytą sumą išliko, o tokios pareigos atsiradimas nustatytas užpildant sutarties spragą (CK 6.156 straipsnio 6 dalis, 6.195 straipsnis). Teismai nustatė, kad atsakovo sulaikyta 5 proc. suma yra 17 448,91 Lt. Teismų procesiniais sprendimais užsakovo nuostolių, susidariusių dėl rangovo netinkamo rangos sutarčių vykdymo, atlyginimas priteistas iš ieškovo. Taip nustatyta, kad gindamas savo teises užsakovas „sulaikė“ pagal sutartis priklausančias mokėti sumas ir prisiteisė nuostolius.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisinis reguliavimas numato įvairius dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdus. Šie būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir specialiosiose. Pvz., bendrosios normos įtvirtina kreditoriaus teisę reikalauti įvykdyti sutartį natūra (CK 6.213 straipsnis), sustabdyti priešpriešinį vykdymą (CK 6.207 straipsnis), reikalauti nuostolių, palūkanų ar netesybų atlyginimo (CK 6.256 straipsnis; 6.261 straipsnis), nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnis), įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis). Užsakovo teisių gynimo būdai numatyti ir specialiose rangą reglamentuojančiose normose. Pvz., rangovui netinkamai įvykdžius sutartį užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: (1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; (2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; (3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje: (CK 6.665 straipsnis). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis.

Be to, siekdamos savo įsipareigojimų sutartiniuose santykiuose pabaigos šalys taip pat gali naudoti atitinkamas civilines teisines priemones, pvz., įskaitymą (CK 6.130 straipsnis).

Tačiau pasirinkdamas savo teisių gynimo ar prievolės pabaigos būdą kreditorius turi įvertinti ir tai, kad kai kurių iš jų panaudojimas gali būti ribojamas įstatymų, pvz., dėl skolininko bankroto. Nagrinėjamo ginčo rezultatą lemia užsakovo pasirinktos teisinės priemonės savo teisėms ginti. Kasatoriui savo teisėms ginti pasirinkus reikalavimą atlyginti nuostolius ir teismui šį reikalavimą tenkinus, kasatoriaus teisės yra apgintos jo pasirinktu būdu. Ieškovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinės prievolės atsakovui, šio interesų pažeidimas iki jų apgynimo teisme sudarė pagrindą atsakovui sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą. Išnykus sulaikymo pagrindui bei atsakovui priteisus nuostolių, patirtų dėl ieškovo netinkamo prievolės vykdymo, atlyginimą, mokėjimo „sulaikymas“ tapo neteisėtu. Dėl to, atsakovui nevykdant prievolės atsiskaityti, ieškovas turi teisę reikalauti teisminės pažeistų teisių gynybos. Teismai, konstatavę, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kasatorius nebeturi pagrindo reikalauti ieškovą įvykdyti kokias nors prievoles pagal ginčo sutartis, pagrįstai tenkino abiejų šalių reikalavimus taikydami jų pasirinktus pažeistų teisių gynybos būdus, užtikrindami abiejų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

Dėl iki bankroto bylos iškėlimo pareikštų reikalavimų nagrinėjimo iškėlus bankroto bylą

Pagal CPK 163 straipsnio 5 punkto ir 166 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui), tais atvejais, kai, nagrinėjant bylą, paaiškėja, kad šaliai, kuriai pareikšti turtiniai reikalavimai, iškelta bankroto byla, teismas nagrinėjamą bylą privalo sustabdyti ir perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui, o šis – ją atnaujinti ir pridėti prie bankroto bylos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir IBĮ 15 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.): visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas siekiant bankroto procedūrų tikslo – užtikrinti įmonės, kuriai keliama bankroto byla, visų kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Įgyvendinant šį tikslą, įstatyme nustatyta pareiga bankroto bylą iškėlusiam teismui perduoti ne tik nagrinėjamas bylas dėl turtinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, bet ir vykdomuosius dokumentus - skolininkui iškėlus bankroto bylą, vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui, o vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 632 straipsnio 6 punktas).

Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu byla dėl nagrinėjamo šalių ginčo buvo perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris ją sujungė su bankroto byla. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismui šalių ginčą išsprendus nutartimi, o ne sprendimu, buvo susiaurintos jo procesinės teisės: nustatytas septynerių dienų terminas nutarčiai apskųsti, apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius byloje nekvestionavo teismo nutarties civilinę bylą sujungti su bankroto byla teisėtumo, kasaciniame skunde formuluojamo klausimo dėl jo procesinių teisių susiaurinimo, ginčą išsprendus nutartimi, nekėlė nei atskirajame skunde, nei gavęs apeliacinės instancijos teismo pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, kuriame nurodyta, jog byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Be to, Civilinio proceso kodekse įtvirtinta tiek galimybė atnaujinti procesinius terminus (CPK 78 straipsnis), tiek atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei konstatuojama tokia būtinybė (CPK 336 straipsnis). Kasatorius nesikreipė į teismą dėl šių galimybių įgyvendinimo. Dėl išdėstytų priežasčių kasatoriaus argumentas apie jo procesinių teisių pažeidimą negali būti vertinamas kaip pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą, turėjo 1512,50 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šį procesinį dokumentą. Ieškovas prašo netenkinus kasacinio skundo šias išlaidas priteisti iš kasatoriaus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos – 800 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad jos priteistinos ieškovui iš kasatoriaus.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 28,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Praviena“ (įmonės kodas 126417735) iš uždarosios akcinės bendrovės „Hanner Development“ (kodas 111474036) 1512,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika litų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Hanner Development“ (kodas 111474036) 28,70 Lt (dvidešimt aštuonis litus, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas