Dėl sutuoktinio kaltės

Civilinė byla Nr. e2S-73-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02303-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12;

(S)

3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.6.1.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6177-1136/2023 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui J. K. S. H. (J. K. S. H.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl sutuoktinio kaltės.

2. Nurodė, kad dalį santuokos jie gyveno Vokietijoje. Paaiškino, jog iš pradžių santykiai buvo puikūs, tačiau vėliau atsakovas išvykdavo iš namų, kuriuose gyveno, ir negrįždavo kelias savaites, mėnesius, paaiškinimų dėl savo tokio elgesio ieškovei neteikė. Nurodė, kad atsakovas neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių apmokėjimo, neveikė bendrais šeimos interesais.

3. Paaiškino, kad šeimos pagrindinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kurioje ieškovė dirbo. Šiuo metu ieškovė niekur nedirba ir gyvena tai Lietuvoje, tai Vokietijoje. Pažymi, kad ieškovę su Vokietija sieja darbo santykiai (kai ji ten dirba), su Lietuva – turimas nekilnojamasis turtas. Ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. yra Lietuvos Respublikoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės I. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės paliko nenagrinėtą kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams; bei grąžino ieškovei jos sumokėtą 110 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė I. G., (duomenys neskelbtini) pilietė, ir J. K. S. H. (J. K. S. H.), (duomenys neskelbtini) pilietis, sudarė santuoką, įregistruotą Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikoje I. G. nuosavybės teise valdo butus bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste.

6. Teismas, vadovaudamasis 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir reglamentas Briuselis IIb) 3 straipsniu, atsižvelgęs į teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus, kad ji su atsakovu susipažino Vokietijoje, kur gyvena ir dirba 22 metus, turi ten nuolatinį darbą, moka mokesčius, o Lietuvoje turi nekilnojamojo turto ir buvo grįžusi slaugyti tėvo, sprendė, kad nepaisant to, jog ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė ir turi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai neturi jurisdikcijos priimti ir nagrinėti ieškovės ieškinį.

7. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, darė išvadą, jog Vokietijoje yra įprastinė ieškovės gyvenamoji vieta – ieškovė minėtoje valstybėje gyvena ilgą laiką, turi nuolatinį darbą, moka mokesčius, t. y. su Vokietija ieškovę sieja socialiniai, ekonominiai ryšiai.

8. Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 784 straipsnio 1 dalis taikoma tik tuo atveju, kai su ginčo šalies įprastinės gyvenamosios vietos valstybe nėra sudaryta jokia tarptautinė sutartis, reglamentuojanti santuokos nutraukimą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė I. G. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6177-1136/2023 panaikinti ir grąžinti klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.

10. Nurodo, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nevertino to, kad mokesčius ieškovė moka ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje (PSD, nekilnojamojo turto mokesčius); taip pat nevertino ieškovės pateikto išrašo iš Gyventojų registro, patvirtinančio, kad nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini).

11. Pažymi, kad ieškovė gyvena ir Lietuvoje, slaugo sergantį tėvą. Ieškovės darbo pobūdis leidžia ieškovei dirbti darbus taip, kad galėtų dalį laiko būti Lietuvoje, dalį Vokietijoje. Teismas visiškai nevertino to, kiek laiko ieškovė praleidžia Lietuvoje, o kiek Vokietijoje.

12. Apeliantės teigimu, remiantis reglamento Briuselis IIb 3 straipsnio a punkto vi papunkčiu ir CPK 784 straipsnio 1 dalimi, valstybės įmonės Registrų centro išduotu dokumentu, patvirtinančiu, kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. yra Lietuvos Respublikoje, bei tuo, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, darytina išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai turi jurisdikciją nagrinėti ieškovės pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės paliktas nenagrinėtas kaip neteismingas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pirmosios instancijos teismas paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ir spręsti jos ieškinio reikalavimų.

16. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, iš esmės argumentuoja tuo, jog ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o Lietuvos Respublika yra nuolatinė jos gyvenamoji vieta, kurioje ji yra pragyvenusi daugiau nei šešis mėnesius. Nurodytas aplinkybes grindžia išrašu iš Gyventojų registro, patvirtinančiu, kad nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

17. Pažymėtina, jog teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, priimdamas ieškinį, teismas privalo aiškinti ex officio. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

18. CPK 784 straipsnyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat, jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai. Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

19. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

20. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo, nes jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti.

21. Sprendžiant šios bylos ieškinio dėl santuokos nutraukimo (tarp (duomenys neskelbtini) pilietės ir (duomenys neskelbtini) piliečio) jurisdikcijos klausimą, pirmiausia turėjo būti patikrinta Lietuvos teismo jurisdikcija pagal reglamento Briuselis IIb 3 straipsnį.

22. Reglamento Briuselis IIb 3 straipsnyje, nustatančiame bendrąją jurisdikciją bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, separacija ar santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje yra – i) sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; ii) buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena; iii) yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta; iv) tuo atveju, jeigu buvo pateiktas bendras prašymas – yra vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; v) yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip metus prieš pat prašymo pateikimą; vi) yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius prieš pat prašymo pateikimą ir jis yra atitinkamos valstybės narės pilietis; b) kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai.

23. Gyvenamoji vieta nuo nuolatinės gyvenamosios vietos skiriasi tuo, kad pastaroji yra teisinis asmens ir valstybės ar jos teritorijos dalies ryšys, nustatomas pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.12 straipsnio 1 dalis). Asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.12 straipsnio 3 dalies nuostatas nuolatinė gyvenamoji vieta gali būti tik viena, o gyvenamąsias vietas asmuo gali turėti kelias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019, 25 punktas).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, visų pirma, parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

25. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, savo gyvenamąją vietą nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. deklaravusi Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas (ieškovės sutuoktinis) yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Bylos duomenimis jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje (Europos Sąjungos valstybėje narėje). Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė aplinkybę, jog Lietuvoje gyvena daugiau kaip šešis mėnesius ir čia yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta iš esmės grindžia tik Gyventojų registro duomenimis apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y., nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011), tačiau viešajame registre asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).

26. Gyvenamosios vietos nustatymui yra aktualūs duomenys, susiję su asmens faktiniu buvimu tam tikros valstybės teritorijoje atitinkamu laikotarpiu, inter alia (be kita ko), duomenys, susiję su šio asmens darbo vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis).

27. Teismas dėl jurisdikcijos, kai byla yra su tarptautiniu elementu, sprendžia pagal ieškinio pateikimo momentu esančią situaciją. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti paaiškinimai, jog ji gyvena tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, kad Lietuvoje taip pat moka mokesčius, nepateikus jokių juos pagrindžiančių įrodymų, laikytini nepagrįstais bei nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Nuolatinės gyvenamosios vietos faktas yra kintantis ir priklauso nuo šalies apsisprendimo (valios) gyventi vienoje ar kitoje vietoje ir (ar) valstybėje. Šiuo aspektu svarbu tai, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jau 22 metus gyvena Vokietijoje; (duomenys neskelbtini) turi gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą, ten moka mokesčius. Ieškovės teigimu, per tuos metus, kai kartu gyveno su atsakovu, daugiausia gyveno Vokietijoje, į Lietuvą grįždavo tik slaugyti tėvo, Lietuvoje niekuo neužsiima. Su atsakovu susituokė Lietuvoje, kadangi Vokietijoje santuokos sudarymo procedūra užtrunka ilgą laiką. Iš ieškovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima spręsti, jog Lietuvoje ji lankosi tik epizodiškai.

28. Taigi, ieškovė jau 22 metus, tai yra pakankamai ilgą laiko tarpą, gyvena Vokietijoje, ten turi nuolatinį darbą, kas suponuoja išvadą, jog Vokietijoje ieškovė kuria savo interesų centrą. Nutarties 27 punkte nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog būtent ten ieškovė yra integravusi ir suformavusi stabilius ryšius, kas lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Pagrindo išvadai, kad ieškovė Lietuvoje nuolat gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui pateikimo ir dėl to Lietuvos teismai turėtų jurisdikciją nagrinėti bylą, nėra. Tokių duomenų ieškovė nepateikė (Reglamento Briuselis IIb 3 straipsnio a punkto vi papunktis). Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto ir čia yra deklaravusi gyvenamąją vietą, nagrinėjamos bylos kontekste savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ankščiau aptartas aplinkybes bei byloje esančius duomenis dėl ieškovės faktinio gyvenimo Vokietijoje trukmės, nuolatinio darbo, siejančio ieškovę su Vokietija, taip pat pačios ieškovės pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai neturi jurisdikcijos priimti ir nagrinėti ieškovės ieškinį.

30. Bylos duomenimis ieškovės sutuoktinio (atsakovo) nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra Vokietijoje, todėl pagal Reglamento Briuselis IIb 3 straipsnį ieškovė dėl santuokos nutraukimo turėtų kreiptis į kompetentingą Vokietijos Federacinės Respublikos teismą.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

32. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė