Dėl baudos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-18-739/2024

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02131-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3248-762/2023 pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovui D. J. dėl įsiskolinimo ir baudos priteisimo bei atsakovo D. J. priešieškinį dėl baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. A. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. J. (toliau – ir atsakovas) 2 000,00 Eur dydžio įsiskolinimą, 2 000,00 Eur dydžio baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. gegužės 22 d. ieškovas ir atsakovas sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis) dėl pagrindinės sutarties sudarymo ieškovui įsigyjant žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kartu su šiuos žemės sklypuose esančiais pastatais ir kitais daiktais (toliau – Turtas). Šalys turėjo sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (Preliminariosios Sutarties 3.1 punktas), ieškovas sumokėjo 2 000 Eur dydžio avansą.

3. Teigė, kad iki pat Preliminariosios sutarties numatyto termino pabaigos, tai yra 2022 m. rugpjūčio 1 d., ieškovas negavo jokio pranešimo iš atsakovo nei apie paruoštus dokumentus Turtui įsigyti (pažymą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT), nei kvietimo bet kokia kita forma sudaryti pagrindinę sutartį. Pasak ieškovo, atsakovas nesilaikė Preliminarios sutarties 4.2.4 punkte įtvirtinto įsipareigojimo, nesudarė sąlygų iki Preliminariosios Sutarties 3.1 punkte nurodyto termino pabaigos sudaryti pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties, todėl būtent dėl atsakovo kaltės pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo nepasirašyta iki Preliminarios Sutarties 3.1 punkte nurodyto termino pabaigos.

4. Atsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį, remiantis Preliminariąja sutartimi, atsakovas įsipareigojo grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėti baudą, atsakovui nesutikus to padaryti geruoju, ieškovas kreipėsi į tesimą dėl nurodytų sumų priteisimo.

5. Atsakovas D. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti, taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo priteisti 2000 Eur baudą bei taikyti įskaitymą ir ieškovo sumokėtą 2000 Eur avansą įskaityti kaip sumokėtą baudą.

6. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad būtent ieškovas žodžiu buvo įsipareigojęs sutvarkyti reikiamus dokumentus sandoriui. Kadangi 2022 m. liepos 29 d. atsakovui nuvykus į Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrių, buvo nurodyta, jog reikiama turto pardavimui pažyma bus parengta 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie atsakovas informavo ieškovą, nurodė ieškovui, kad gali pratęsti preliminariąją sutartį bei paprašė didesnio avanso, tačiau jokio atsakymo iš ieškovo nesulaukė.

7. Atsakovo nuomone, iš šalių susirašinėjimo yra akivaizdu, jog atsakovas niekuomet neatsisakė su ieškovu sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties ir netgi kelis kartus ragino ieškovą šią sutartį sudaryti. Teigė, kad ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningu ir būtent ieškovo pareigų nevykdymas, nebendradarbiavimas ir atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį lėmė tai, kad ši pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė – priteisė ieškovui L. A. iš atsakovo D. J. 2 000,00 Eur įsiskolinimą (sumokėtą avansą), 2 000,00 Eur baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1770,00 bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovo D. J. priteisė 6,64 Eur proceso išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

9. Teismas nustatė, kad byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl šalies, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis, nustatymo, tuo pagrindu civilinės teisinės atsakomybės taikymo. Iš byloje šalių pateiktų paaiškinimų parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose bei teisme, teismas nustatė, jog ieškovas ir atsakovas susitarė dėl Turto pirkimo-pardavimo ateityje. Kadangi Turto objektu taip pat buvo ir žemės sklypas, sandorio šalims buvo žinoma, kad turėjo būti gauta Nacionalinės žemės tarnybos pažyma dėl Turtą sudarančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo.

10. Teismas konstatavo, kad nors iš bylos aplinkybių matyti, kad tarp šalių įvyko nesusikalbėjimas dėl nurodyto klausimo išsprendimo, tačiau teismo vertinimu, esant atsakingam požiūriui į ikisutartinius santykius, aiškiai matyti, kad ši pareiga buvo priskirta atsakovui, nes, visų pirma, pareigą gauti visus reikiamus dokumentus, leidimus, sutikimus, pritarimus, suderinimus, kurie pagal teisės aktų reikalavimus yra būtini pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sudarymui, Preliminariąja sutartimi šalys priskyrė pardavėjui, tai yra atsakovui. Antra, iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais teismas nustatė, kad ieškovas, kaip sandoriu suinteresuota šalis, bei, kaip patvirtino, turintis patirties turo pirkimo-pardavimo sandoriuose, praėjus kelioms dienoms po Preliminariosios sutarties sudarymo išsiuntė elektroninį laišką atsakovui su pridėtų teiktinų NŽT dokumentų šablonais, nurodydamas, kad atsakovas juos turi peržiūrėti, esant poreikiui patikslinti, pasirašyti, sumokėti nustatytą mokestį ir šiuos dokumentus pateikti NŽT, o dar po kurio laiko elektroniniu laišku pasiteiravo ar atsakovas pateikė dokumentus NŽT. Teismas laikė, kad atsakovo žodinis teigimas, kad pažymos gavimu iš NŽT turėjo pasirūpinti ieškovas, iš esmės yra niekuo nepagrįstas.

11. Teismo vertinimu, atsakovo siūlymai ieškovui dėl papildomo avanso sumokėjimo, laikytini esminiais Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimais, todėl ieškovo 2022 m. rugpjūčio 5 d. atsakymą atsakovui bei prašymą, neįvykdžius pagrindinės Preliminariosios sutarties sąlygos pagrindinę sutartį sudaryti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., gražinti jo įmokėtą 2 000 Eur avansą, teismas laikė pagrįstu ir atitinkančiu sutarties sąlygas.

12. Taip pat konstatavo, kad dėl nesudarytos pagrindinės sutarties yra atsakovo kaltė dėl to, kad jis neįvykdė Preliminariąja sutartimi prisiimtos pareigos (sąlygos) dėl reikiamų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti gavimo, ir, dėl to, kad dar nesibaigus Preliminariosios sutarties terminui siūlė ieškovui pratęsti jos terminą ieškovui nurodant naują sąlygą, tai yra sumokant didesnę avanso dalį nei buvo sutarta Preliminariąja sutartimi. Kadangi teismas konstatavo atsakovo kaltę ir nenustatė ieškovo, kaip pirkėjo, atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstumo, ieškovui iš atsakovo, remdamasis Preliminariosios sutarties 5.1. punktu, teismas priteisė sumokėtą 2 000 Eur dydžio avansą. Be to, konstatavus atsakovo netinkamus veiksmus nesilaikant Preliminariosios sutarties sąlygų, teismas ieškovui priteisė ir 2 000 Eur baudą, remdamasis Preliminariosios sutarties 5.1. punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl to, atsakovo priešieškiniu pareikštą reikalavimą iš ieškovo priteisti 2 000 Eur baudą bei taikyti įskaitymą ir ieškovo sumokėtą 2 000 Eur avansą įskaityti kaip sumokėtą baudą, teismas laikė nepagrįstu ir atmetė pilna apimtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas D. J. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. A. ieškinį atmesti, o atsakovo D. J. priešieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Teigia, kad iki ieškovo nurodyto termino pats ieškovas nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, kad susitartų su jo pageidaujamu notaru dėl sandorio įforminimo galimybės.

13.2. Nurodo, kad teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų, t. y. atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Rokiškio skyriaus 2023 m. vasario 13 d. raštą su priedu (mokėjimo pavedimo kopija), iš kurio matyti, jog ieškovas L. A. už D. J. sumokėjo į VMI prie LR FM sąskaitą 26 eurų valstybės rinkliavą už NŽT,,Pažymos dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ parengimą. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį taip pat pateikė iš NŽT gautą 2022 m. liepos 12 d. Pranešimo dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą kopiją ir kategoriškai pažymėjo, jog šis pranešimas buvo surašytas, pasirašytas ir išsiųstas ne atsakovo, o ieškovo arba ieškovo pavedimu kito asmens. Nurodė, jog tai, kad šis pranešimas buvo surašytas, pasirašytas ir išsiųstas ne atsakovo, o ieškovo arba ieškovo pavedimu kito asmens, įrodo tai, jog jo surašymo vieta nurodyta „Vilnius“, be to, būtent ieškovas 2022 m. liepos 12 d. (t. y. pranešimo surašymo dieną) apmokėjo ir kartu su šiuo Pranešimu NŽT Rokiškio skyriui atsiuntė mokėjimo pavedimą už NŽT paslaugas. Ieškovo atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu duodamas teismui paaiškinimus, pripažino, jog ieškovas 2022 m. liepos 12 d. išsiuntė Pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

13.3. Mano, jog aukščiau nurodytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad Preliminariosios sutarties galiojimo metu būtent ieškovas įsipareigojo gauti pažymą iš NŽT, ir šią pareigą jis vykdė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, jog „atsakovo žodinis teigimas, kad pažymos gavimu iš NŽT turėjo pasirūpinti ieškovas iš esmės yra niekuo nepagrįstas”, yra neteisinga ir nepagrįsta.

13.4. Teigia, kad teismas sprendimo 13-20 punktuose aprašė šalių susirašinėjimą el. laiškais, iš ko matyti, jog šalys tarpusavyje susirašinėjo ne tik 2022 m. liepos 29 d., 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir 2022 m. rugpjūčio 5 d., tačiau taip pat ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. bei 2022 m. rugpjūčio 22 d., ko teismas absoliučiai neįvertino. Nesulaukęs ieškovo atsakymo atsakovas kelis kartus paragino ieškovą pateikti atsakymą dėl Preliminarios sutarties termino pratęsimo. Ieškovas visiškai nieko neatsakė apie prašomą didesnę avanso sumą, nieko nesakė, jog tai laiko kokiu nors sąlygų keitimu ar pan., be to, atsakovas vėliau nebeprašė jokios papildomo avanso sumos ar kitų prievolių užtikrinimo priemonių.

13.5. Mano, jog pagrindinę sutartį akivaizdžiai atsisakė sudaryti būtent ieškovas, nepaisant to, kad atsakovas vėlesniais el. laiškais siūlė sudaryti šią sutartį be absoliučiai jokių papildomų sąlygų, juo labiau kad visiškai nelogiška teigti, jog atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, neva, dėl to, kad kita šalis reikalavo sumokėti papildomą avanso sumą, kai, sutarties sudarymo atveju, privalu sumokėti ne didesnę avanso sumą, o visą daikto kainą.

13.6. Apelianto teigimu, byloje esantys duomenys iš esmės patvirtina atsakovo teiginius, jog būtent ieškovui nepavykus surasti pirkėjo, kuriam galėtų perparduoti perkamą nekilnojamąjį turtą, šis pradėjo elgtis nesąžiningai ir ėmė kaltinti atsakovą, jog neva dėl jo kaltės buvo nesudaryta Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis.

13.7. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas tvirtino, jog „ieškovas nenorėjo turėti jokių santykių su žmogumi, kuris nevykdo savo įsipareigojimų, pasiima svetimus pinigus ir dar papildomai reikalauja 10 000 eurų“, tačiau, atsisakęs sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, 2022 m. rugsėjo 1 d. bei 2022 m. spalio 6 d. skambinėjo atsakovui ir siūlė pirkti ginčo turtą už ženkliai mažesnę kainą, t. y. 55 000 Eur sumą vietoje sutartų 67 000 Eur. Atsakovas nurodo turintis šių pokalbių garso įrašus ir teikia juos teismui bei prašo juos priimti į bylą.

13.8. Pasak apelianto, būtent ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningu ir būtent ieškovo pareigų nevykdymas, nebendradarbiavimas ir atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį lėmė tai, kad ši pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Preliminariosios sutarties 5.1 bei 5.2 punktuose šalys aptarė tarpusavio atsakomybės klausimą, jeigu Pagrindinė sutartis bus nesudaryta dėl atitinkamai Pardavėjo ar Pirkėjo kaltės, numatant kaltajai šaliai prievolę sumokėti priešingai šaliai 2 000 Eur baudą. Šiuo atveju kaltąja šalimi dėl pagrindinės sutarties nesudarymo akivaizdžiai yra ieškovas, tad būtent jis privalo atsakovui sumokėti 2 000 Eur baudą, todėl atsakovui sumokėta 2 000 Eur avanso suma įskaitytina kaip netesybos.

14. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

14.1. Ieškovas teigia, kad atsakovas nesutinka su teismo išvadomis, kad būtent jis turėjo gauti pažymą iš NŽT pagrindinės sutarties sudarymui, tačiau byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad būtent ieškovas turėjo organizuoti ir gauti NŽT pažymą. Atsakovas turėjo ir sutartinę, ir įstatyminę pareigą gauti NŽT pažymą, o apeliaciniame skunde iš esmės net ir neneigia šios pareigos.

14.2. Nurodo, kad po to, kai 2022 m. liepos viduryje ieškovas sužinojo, kad atsakovas niekur nenusiuntė pranešimo NŽT, pats ėmėsi veiksmų ir persiuntė atsakovo vardu pranešimą NŽT. Priešingai nei nurodo atsakovas, tai nebuvo ieškovo pareigos vykdymas. Ieškovas tiesiog nenorėjo laukti, kol atsakovas susivoks ir pateiks pranešimą NŽT. Būtent todėl ieškovas ir sumokėjo reikalingą rinkliavą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pateikė pranešimą NŽT, nes turėjo interesą sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.

14.3. Mano, kad teismas visiškai teisingai ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas yra atsakingas už pagrindinės sutarties nesudarymą ir dėl to, kad reikalavo papildomo avansinio mokėjimo pagrindinei sutarčiai sudaryti. Teismo išvados yra teisingos ir atitinka faktinę situaciją, o apeliaciniu skundu atsakovas teismo išvadų nepaneigė.

14.4. Teigia, kad nors apeliaciniame skunde atsakovas bando aiškinti, kad ieškovas yra profesionalus brokeris, pardavinėjo Turtą Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu ir vėliau (suėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui) skambino atsakovui ir siūlė pigiau įsigyti turtą, atsakovas taip ir nepaaiškino, kodėl ir kaip šios jo pateikiamos aplinkybės ir argumentai yra susiję su ginčo dalyku, ir ką jos įrodo arba paneigia.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl avanso, sumokėto vykdant preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo, ir netesybų priteisimo, o atsakovo priešieškinis dėl netesybų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

17. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė pokalbių garso įrašus, teigdamas, kad ieškovas skambino jam 2022 m. rugsėjo 1 d. bei 2022 m. spalio 6 d. ir siūlė pirkti ginčo turtą, tačiau už ženkliai mažesnę kainą, t. y. 55 000 Eur sumą vietoje sutartų 67 000 Eur.

18. CPK

19. CPK

20. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas pateikė į bylą garso įrašus, kaip jis pats teigia, darytus dar 2022 m. rugsėjo 1 d. bei 2022 m. spalio 6 d., akivaizdu, kad šie įrodymai galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui. Nesant duomenų, kad šie įrodymai buvo teikiami teismui ar pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai atsisakė priimti, atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimtini ir nevertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

21. Byloje nustatyta, kad tarp ginčo šalių 2022 m. gegužės 22 d. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė šioje sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis sudaryti pagrindinę notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (atsakovas) parduotų, o pirkėjas (ieškovas) pirktų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir baldais). Minėtoje sutartyje šalys, be kita ko, aptarė, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2022 m. rugpjūčio 1 d., taip pat sutarė, kad pirkėjas sumoka 2 000 Eur avansą, pardavėjas įsipareigojo gauti visus dokumentus, leidimus, sutikimus, pritarimus, suderinimus, kurie pagal teisės aktų reikalavimus yra būtini pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui (sutarties 4.2.4. punktas). Preliminariojoje sutartyje numatyti ir atvejai, kai pagrindinė sutartis nepasirašoma dėl vienos iš šalių kaltės: jei sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, tokiu atveju pardavėjas įsipareigoja gražinti pirkėjui gautą avansą ir sumokėti 2 000 Eur dydžio baudą; tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nepasirašoma dėl pirkėjo kaltės, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui 2 000 Eur dydžio baudą (sutarties 5.2. punktas).

22. Kadangi pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas atgauti iš atsakovo sumokėtą jam 2 000 Eur avansą, taip pat reikalaudamas teismo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur sutartyje numatytą baudą, teigdamas, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo, t. y. atsakovo, kaltės. Atsakovas su ieškiniu nesutiko visiškai ir pateikė priešieškinį, priešingai nei ieškovas, teigdamas, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningų ieškovo, kaip pirkėjo, veiksmų, ir reikalaudamas priteisti iš ieškovo 2000 Eur baudą, ją įskaityti į gautą iš ieškovo avanso sumą.

23. Byloje kilo ginčas, kuri preliminariosios sutarties šalis, pirkėjas ar pardavėjas, yra kalta dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis, ir kuriai iš šalių priklauso preliminariojoje sutartyje už jos nevykdymą numatytos netesybos – bauda.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, pripažinęs atsakovo (turto pardavėjo) kaltę dėl nesudarytos pagrindinės sutarties, ieškovo ieškinį tenkino visiškai – priteisė tiek sumokėtą avansą, tiek baudą, o atsakovo priešieškinį dėl gauto avanso įskaitymo kaip baudos atmetė.

25. Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą, su priimtu teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad tik dėl ieškovo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl ieškovo sumokėto avanso, kadangi atsakovas pareiškė teisme priešieškinį dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, t. y. taikyti netesybas ir jas įskaityti į ieškovo avansu sumokėtą pinigų sumą.

26. Ieškovas ieškinyje atsakovo kaltę grindė tuo, su kuo iš esmės sutiko pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas, būdamas žemės ūkio paskirties žemės savininkas, privalėjo užsakyti iš NŽT reikalingą pažymą, kad tai padaryti atsakovas buvo įsipareigojęs ir preliminariąja sutartimi, tačiau pažymos laiku neužsakius, nebuvo galima sudaryti pagrindinės sutarties iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, be to atsakovas pradėjo reikalauti didesnio avanso, todėl ko ieškovas nebenorėjo tęsti jokių sutartinių santykių su pardavėju.

27. Atsakovas priešieškiniu ir apeliaciniu skundu teigia, kad su ieškovu žodžiu buvo sutarta, jog būtent ieškovas kreipsis į NŽT dėl reikiamos pažymos, dėl ko ieškovui persiuntė pasirašytus reikiamus dokumentus. Mano, jog aplinkybė, kad ieškovas 2022 m. liepos 12 d. kreipėsi į NŽT dėl pažymos išdavimo, ieškovo elgesys preliminariosios sutarties galiojimo metu, rodo, kad būtent ieškovas buvo nesąžiningas sutartinių santykių dalyvis ir dėl jo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktą sudarytą preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį, šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, šalių veiksmus, su apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

29. Byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad atsakovo parduodamą Turtą sudarė ir žemės ūkio paskirties žemės sklypas, todėl turėjo būti gauta Nacionalinės žemės tarnybos pažyma dėl Turtą sudarančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

30. Jau minėta, kad preliminariosios sutarties 4.2.4. punkte ginčo šalys numatė, kad pardavėjas, t. y. atsakovas, įsipareigoja gauti visus dokumentus, leidimus, sutikimus, pritarimus, suderinimus, kurie pagal teisės aktų reikalavimus yra būtini pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sudarymui.

31. Iš šalių susirašinėjimų elektroniniu paštu nustatyta, kad 2022 m. gegužės 27 d. ieškovas atsakovui išsiuntė elektroninį laišką, pridėdamas NŽT reikalingų pateikti dokumentų formas, 2022 m. gegužės 31 d. atsiuntė laišką su tekstu „Sveiki, ar nuvezete prasyma į nžt?“(taip parašyta laiške). 2022 m. birželio 1 d. atsakovas ieškovui persiuntė elektroninį laišką be jokio teksto su trimis prisegtais failais, tai yra, kaip nurodė šalys – pasirašytą pranešimą ir asmens dokumento kopiją. Abi šalys teigė, kad 2022 m. liepos mėn. išsiaiškino, jog pranešimas NŽT nebuvo pateiktas, todėl šalys susitarė, kad pranešimą į NŽT išsiųs ieškovas. Byloje nėra ginčo, kad 2022 m. liepos 12 d. ieškovas dėl reikiamos pažymos kreipėsi į NŽT. Tačiau jau 2022 m. liepos 28 d. elektroniniu laišku ieškovas kreipėsi į atsakovą, informuodamas jį, kad sudarytos preliminarios sutarties terminas baigiasi 2022 m. rugpjūčio 1 d., klausė atsakovo, kada ir kur atvažiuoti dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas 2022 m. liepos 29 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą nurodydamas, kad NŽT pažyma bus paruošta 2022 m. rugpjūčio 18 d., taip pat nurodydamas :„nes per vėlai uzsakete, Jus uzsake tik 07.13“(taip parašyta tekste), teigdamas, kad dėl to nėra galimybės sudaryti sutarties 2022 m. rugpjūčio 1 d. Taip pat nurodė, kad galima pratęsti preliminariąją sutartį, tačiau, kad atsakovas būtų garantuotas, jog ieškovas perka, nurodė norintis didesnio avanso.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad tarp šalių įvyko nesusikalbėjimas dėl pažymos gavimo klausimo išsprendimo, tačiau vertino, kad pareiga gauti pažymą buvo priskirta atsakovui.

33. Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

34. Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei atsakovas nepripažino savo kaltės dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, šalys iš esmės kaltino viena kitą dėl pareigos gauti NŽT pažymą neįvykdymo, ieškovas kaltino atsakovą paprašius didesnio avanso. Esant tokioms ginčo šalių pozicijoms, joms teko pareiga įrodyti civilinės atsakomybės taikymo netesybų forma sąlygas, t. y. šalys turėjo įrodyti, jog priešinga šalis nepagrįstai atsisakė sudaryti sutartį, buvo nesąžininga ir yra kalta dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei viena iš ginčo šalių, šioje konkrečioje byloje, neįrodė tik priešingos šalies kaltės, nes, kaip nurodyta ir skundžiamame sprendime, labiau tikėtina, kad tarp šalių įvyko nesusikalbėjimas.

35. Nors ginčo sutartimi atsakovas įsipareigojo gauti visus reikiamus dokumentus, leidimus pagrindinio sandorio sudarymui, iš šalių 2022 m. gegužės–birželio mėn. susirašinėjimų, atsakovo ieškovui persiųstų pasirašytų dokumentų, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šalys laikėsi rašytinės sutarties sąlygos, jog būtent atsakovas privalo pateikti reikiamą pranešimą NŽT, šalys pripažino, kad nesulaukusios žinių dėl reikalingos pažymos, 2022 m. liepos 12 d. išsiaiškino, jog nei viena jų pažymos neužsakė, dėl ko sutarė, kad pažymą, galiausiai, užsakys ieškovas ir ginčo dėl to byloje nėra. Daroma išvada, kad šalių raštu patvirtina valia buvo keičiama žodiniais susitarimais, dėl ko, galimai, šalys savo pareigas galėjo suprasti skirtingai ir dėl ko įvyko pirmosios instancijos teismo konstatuotas šalių nesusikalbėjimas.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos iš esmės bendradarbiavo ir siekė įgyvendinti preliminariąją sutartį (siuntė viena kitai dokumentus, sutarė, kad ieškovas kreipsis į NŽT dėl reikiamos pažymos), tačiau pačioje sutarties pabaigoje nesiėmė visų įmanomų priemonių pagrindinei sutarčiai sudaryti, nebebendradarbiavo ir ėmė kaltinti viena kitą, kelti papildomas sąlygas. Kaip nustatyta byloje, ieškovas yra dirba nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo srityje ir yra šios srities profesionalas. Būtent ieškovas 2022 m. gegužės mėn. persiuntė atsakovui NŽT reikiamų pateikti dokumentų formas, todėl 2022 m. liepos 12 d. pasikreipęs į NŽT dėl pažymos išdavimo, jis turėjo žinoti, kad tokia pažyma akivaizdžiai nebus išduota iki preliminariosios sutarties pabaigos termino (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Nepaisant to, ieškovas 2022 m. liepos 28 d. informavo atsakovą, kad artėja sutarties termino pabaiga, nors, kaip jau buvo nurodyta, turėjo žinoti, kad dėl kreipimosi į NŽT tik 2022 m. liepos 12 d., pagrindinė sutartis nebus sudaryta sutartu terminu. Tokia ieškovo, kaip pirkėjo, nenuosekli pozicija iš esmės galėjo sąlygoti atsakovo tolimesnius veiksmus nepagrįstai reikalaujant didesnio, nei sutartas preliminariojoje sutartyje, avanso, tačiau tai negali būti laikoma atsakovo nesąžiningu atsisakymu sudaryti sutartį.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti abiejų šalių veiksmai iš esmės rodo ne vienos, bet abiejų šalių kaltę, nepakankamą bendradarbiavimą ikisutartiniuose santykiuose, kurie lėmė esamą ginčo situaciją ir priežastis dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, tačiau vienos ar kitos šalies nesąžiningumo, nepagrįsto atsisakymo sudaryti sutartį faktas ikisutartiniuose santykiuose byloje nebuvo įrodytas. Teisėjų kolegija nevertina šalių elgesio po preliminariosios sutarties termino pabaigos, kadangi, šiuo konkrečiu atveju, ikisutartinių santykių terminas nebuvo pratęstas, todėl po jo pasibaigimo šalių jokie įsipareigojimai nebesiejo (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

38. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti vienos iš sutarties šalies – ieškovo ar atsakovo, nesąžiningumo ir kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl teismui nebuvo pagrindo tenkinti nei ieškinio reikalavimo dėl baudos sutarties pagrindu priteisimo, nei tenkinti priešieškinį, sumokėtą avansą įskaitant kaip baudą (CPK 185 straipsnis, CK 6.163 straipsnis, 6.165 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo ir ieškovo reikalavimą dėl 2000 Eur baudos priteisimo atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

40. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą dėl avanso ir baudos priteisimo. Atsakovas, pateikęs priešieškinį prašė ieškovo sumokėtą avansą įskaityti kaip netesybas. Ieškovo ieškinys šioje byloje buvo patenkintas tik iš dalies, o atsakovo priešieškinis atmestas.

42. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 1770,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas – 1400 Eur (atėmus išlaidas priešieškinio surašymui). Kadangi ieškinys tenkintas tik iš dalies (50 procentų), atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 185 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

43. Nors valstybė patyrė 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei įteikimu, ieškinį tenkinus iš dalies, šalims tenkanti šių bylinėjimosi išlaidų suma neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl valstybės patirtos išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

44. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai bei sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį, viso apeliacinės instancijos teisme patyrė 890 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus apie patirtas 750 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios šalių išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų numatytos maksimalios už procesinių dokumentų surašymą sumos. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. 50 procentų, atsakovui, atlikus tarpusavio įskaitymą, iš ieškovo priteistinos 70 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) avansą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią dalį ieškinio atmesti.

Atsakovo D. J. priešieškinį atmesti“.

Priteisti atsakovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjai

Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas

Dalia Pranckienė