Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-50-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03131-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2.;

2.1.2.4.2.1.; 2.1.2.4.2.7.; 2.1.5.3.; 2.6.1.6.1.;

3.3.1.18.5.; 3.3.1.19.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemuno 73“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-76-837/2023 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB),,Sanraktas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB,,Top consult“, ieškinį atsakovams UAB,,Nemuno 73“, D. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB,,Sanraktas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB,,Top consult“, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu 2019 m. vasario 7 d. Reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Papildomą susitarimą prie Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sandoriai), kuriais BUAB „Sanraktas“ (buvęs pavadinimas UAB „Orestinos montažas“) pardavė UAB „Nemuno 73“ 32605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę; 2) taikyti restituciją natūra ir grąžinti BUAB „Sanraktas“ nuosavybės teises į 32605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę; 3) teismui atmetus pirmą ieškinio reikalavimą, tenkinti alternatyvų ieškinio reikalavimą – priteisti iš atsakovo D. G. ieškovės BUAB „Sanraktas“ naudai 32105,96 Eur žalos; 4) priteisti iš atsakovo D. G. ieškovės BUAB „Sanraktas“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė 2019 m. vasario 7 d. Reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Papildomą susitarimą prie Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) prašė pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalies (kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei), 1.82 straipsnio 1 dalies (kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui), 1.91 straipsnio 1 dalies (dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąją šalimi), 6.66 straipsnio (kaip pažeidžiantys kreditoriaus interesus (actio Pauliana) pagrindais.

3. Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais ieškovė prašė taikyti restituciją, grąžinant ieškovei 32605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę.

4. Teismui atmetus ieškovės reikalavimą dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais, prašė taikyti alternatyvų reikalavimą dėl 32105,96 Eur žalos priteisimo iš atsakovo D. G., jam pažeidus CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens organų narių pareigas bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

5. Atsakovai UAB,,Nemuno 73“ ir D. G. pateiktais atsiliepimais prašė ieškovės ieškinį atmesti, byloje taikyti ieškinio senaties terminą, priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu atnaujino ieškinio senaties terminą ir ieškinį tenkino CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teismas pripažino negaliojančiais 2019 m. vasario 7 d. Reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Papildomą susitarimą prie Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais BUAB „Sanraktas“ (buvęs pavadinimas UAB „Orestinos montažas“) pardavė UAB „Nemuno 73“ 32605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę. Taikė restituciją natūra ir grąžino BUAB,,Sanraktas“ nuosavybės teises į 32605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę. Priteisė iš atsakovų UAB,,Nemuno 73“ ir D. G. po 2205,22 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovės BUAB „Sanraktas“ naudai ir po 14,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Sanraktas“ pripažino nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Top consult“ (nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 8 d.). 2019 m. vasario 7 d. tarp UAB „Sanraktas“, atstovaujamos D. G., ir UAB „Nemuno 73“, atstovaujamos V. V., buvo sudarytas Reikalavimo perleidimo susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Papildomas susitarimas prie Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais sandoriais UAB „Sanraktas“ turėtą 32605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę perleido UAB „Nemuno 73“, kurią atstovavo V. V., kuris taip pat buvo ir V. V. įmonės savininkas, už 500 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovė sandorį ginčija CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.

8. Teismas, nustatęs įstatyme ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje apibrėžtas CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygas, kurios visos būtinos, kad ginčijamas sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu šiuo teisiniu pagrindu, pripažino, kad ginčo sandoriai akivaizdžiai prieštarauja ieškovės, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslams. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgiant į tai, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti atstovaujant V. V., kuris veikė atsakovės UAB „Nemuno 73“ vardu bei buvo skolininkės V. V. įmonės savininkas. Ginčijamais sandoriais V. V. už nepagrįstai mažą kainą (500 Eur) išsipirko į jo individualią įmonę ir į jį asmeniškai turimą ieškovės turimą 32605,96 Eur reikalavimo teisę. Kad ginčo sandoriais parduoto reikalavimo į V. V. įmonę nebuvo pagrindo vertinti kaip beviltiško turto įrodo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2-135-450/2020) konstatuota aplinkybė, kad nenustačius V. V. įmonės nemokumo bei negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, V. V. įmonė nėra nemoki, todėl buvo atsisakyta jai iškelti bankroto bylą.

9. Teismas nurodė, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų terminą. Teismas ieškinio senaties termino pradžią laikė 2019 m. rugpjūčio 8 d. (kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla), todėl konstatavo, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas suėjo 2020 m. rugpjūčio 8 d. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniui aptartu teisiniu pagrindu pareikšti praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes ieškinį teisme ji pateikė 2022 m. liepos 11 d.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Byloje nustačius, kad atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovės elgesį, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus bei byloje vyraujantį viešą interesą, atnaujino ieškovei dėl svarbių ir objektyvių priežasčių praleistą senaties terminą ieškiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikšti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Tokiomis priežastimis teismas laikė: itin didelį ieškovės sandorių ir dokumentų kiekį, dėl ko sandorių patikrinimas buvo apsunkintas; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-193-755/2021 (nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d.) UAB „Sanraktas“ bankroto pripažinimą tyčiniu; byloje esančius duomenis, kad V. V. įmonės įsiskolinimas buvo realus turtas, kuris galėjo būti susigrąžintas; dėl Covid-19 viruso pandemijos Lietuvoje paskelbtą karantiną ir su tuo susijusius ribojimus, apsunkinusius ieškovės nemokumo administratorės darbą bei sandorių patikrinimą; pareikštu ieškiniu siekiamus apginti visuomenei svarbius interesus.

11. Teismas pripažino, kad kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę bei pažymėjo, kad ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Sanraktas“ jau buvo faktiškai nemoki, o perleisdama turimą reikalavimo teisę į V. V. įmonę už nepagrįstai mažą kainą (1,5 proc. nominalios vertės, dar sumažino savo galimybes atsiskaityti su tuo metu buvusiais ir bankroto procese likusiais sąžiningais UAB „Sanraktas“ kreditoriais.

12. Pasisakydamas dėl actio Pauliana salygos, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, teismas nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu V. V. įmonė turėjo prievolę atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, kadangi šalis siejo sutartinės prievolės, o ginčijami sandoriai, dengiant tik 1,5 proc. reikalavimo dalį, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai. Todėl teismas padarė išvadą, jog UAB „Sanraktas“ neprivalėjo sudaryti šioje byloje ginčijamų sandorių.

13. Teismas, vadovaudamasis CK 6.67 straipsnio 4 dalimi (preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija)), nustatė ginčo šalių nesąžiningumą, kadangi ginčo sandoriais vertinga reikalavimo teisė perleista už nepagrįstai mažą kainą (1,5 proc. nominalios vertės).

14. Nustatęs visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas, teismas pripažino negaliojančiais 2019 m. vasario 7 d. Reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Papildomą susitarimą prie Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais BUAB „Sanraktas“ (buvęs pavadinimas UAB „Orestinos montažas“) pardavė UAB „Nemuno 73“ 32605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę, taikė restituciją natūra ir grąžino BUAB,,Sanraktas“ nuosavybės teises į 32605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

15. Atsakovė UAB,,Nemuno 73“ (toliau – ir apeliantė) pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-76-837/2023 ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu 2019 m. vasario 7 d. Reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Papildomą susitarimą prie Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančiais tik CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, nors ieškovė ginčo sandorius prašė pripažinti negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio 1 dalies, pagrindais, ieškovė byloje taip pat buvo pareiškusi alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo. Teismas ieškinį tenkino pripažindamas ginčijamus sandorius negaliojančiais tik CK 6.66 straipsnio pagrindu, o dėl kitų ieškovės prašomų taikyti reikalavimų ir sandorių negaliojimo pagrindų sprendime visai nepasisakė, tuo pažeisdamas objektyvumo principą.

17. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva atnaujino ieškovei CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą pareikšti ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Pažymėjo, kad ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nebuvo suformulavusi reikalavimo ar prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos priežastys, kuriomis remiantis teismas atnaujino ieškovei minėtą ieškinio senaties terminą, negali būti pripažįstomis svarbiomis.

18. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad BUAB,,Sanraktas“ nemokumo administratorės UAB,,Top consult“ teikiamos administravimo paslaugos yra verslo rūšis, todėl jai yra keliami specialieji kvalifikaciniai reikalavimai bei taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl ieškovė, praleisdama terminą ieškiniui pateikti, elgėsi aplaidžiai. Pažymėjo, kad nemokumo administratorė 2020 m. gruodžio 22 d. pateikdama pareiškimą dėl UAB,,Sanraktas“ bankroto pripažinimo tyčiniu jau turėjo duomenis apie ginčo sandorius, galėjo juos vertinti, todėl ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovė turėjo pateikti iki 2021 m. gruodžio 22 d.

19. Apeliantė nurodo, kad teismas nagrinėjamoje byloje taikęs tik actio Pauliana institutą, nesiaiškino, ar ieškovės pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir realus. Nurodo, kad UAB „Sanraktas“ 2019 m. vasario 7 d. sudaryti Reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo finansiškai naudinga, nes ji galėjo susigrąžinti bent dalį skolos, kadangi visas skolos išieškojimas buvo jau nerealus. UAB „Sanraktas“ (buvęs pavadinimas UAB „Orestinos montažas“) reikalavimo teisė į V. V. įmonę atsirado iš 2008 metų balandžio 30 dienos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, UAB „Sanraktas“ reikalavimo teisei į V. V. įmonę bendrasis senaties terminas suėjo 2018 metų gegužės 20 d., todėl išieškojimas nebebuvo realus, todėl pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo byloje taikė actio Pauliana institutą.

20. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje akivaizdžiai nėra visų CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kreditorius neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, ginčijami sandoriai nepažeidžia kreditoriaus interesų).

21. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir byloje taikęs restituciją (grąžinęs BUAB „Sanraktas“ nuosavybės teisę į 32605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę), nieko nepasisakė dėl apeliantės pagal ginčo sandorius sumokėtų 500 Eur.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB,,Sanraktas“ prašo apeliacinį skundą skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė esminės faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė bylos išsprendimui actio Pauliana institutą ir priėmė visišką pagrįstą bei motyvuotą sprendimą.

23. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio tvarka pasibaigė 2021 m. gruodžio 22 d.

24. Ieškovė nurodo, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo, bet nuo tos dienos, kurią bankroto administratorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie kreditorių teises pažeidžiantį sandorį. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius apie sudarytus įmonės sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

25. Paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismui sprendžiant bylą dėl UAB „Sanraktas“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvęs UAB “Sanraktas” vadovas J. L. vengė nemokumo administratoriui perduoti dokumentus, perdavė tik dalį bendrovės dokumentų pagal 2020 m. sausio 17 d. perdavimo aktą. Taigi ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje turi būti skaičiuojamas ne anksčiau kaip nuo 2020 m. sausio 17 d. ir anksčiausiai galėjo sueiti 2021 m. sausio 17 d.

26. Ieškovė pripažįsta, kad ji praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų senaties terminą ieškiniui šiuo pagrindu pareikšti, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šį termino atnaujino, nustatęs, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

27. Ieškovė kaip nepagrįstus vertina apeliantės argumentus, kad 32605,96 Eur reikalavimo teisė į V. V. įmonę buvo nepagrįsta ir neegzistuojanti. Pažymi, kad byloje sprendžiamas ieškinio reikalavimas dėl 2019 m. vasario 7 d. Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu, o ne dėl šiais sandoriais perleistos reikalavimo teisės galiojimo. Be to, kaip matyti 2019 m. vasario 7 d. Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punkto, UAB „Orestinos montažas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Sanraktas“) patvirtino, kad „Reikalavimo teisė yra tikra, pagrįsta ir priklauso jam“. Minėtą sutartį atsakovės UAB „Nemuno 73“ vardu pasirašė V. V., kuris tuo pačiu yra skolininkės V. V. įmonės savininkas, tuo patvirtindamas, kad egzistuoja tokia reikalavimo teisė. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad apeliantė byloje neprašė taikyti ieškinio senaties reikalavimui išieškoti skolą iš skolininkės V. V. įmonės.

28. Mano, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas neteisingai nustatė šias actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) kad ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus teises; 3) nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą.

29. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje taikė restituciją ir grąžino ieškovei nuosavybės teisę į 32605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę, nes grąžinus neteisėtai perleistą reikalavimo teisę bankrutavusiai įmonei į bendrą turto masę, turtas bus naudojamos atsiskaityti su visais kreditoriais. Kadangi apeliantė už reikalavimo teises buvo sumokėjusi 500 Eur, tai ji turi teisę pareikšti 500 Eur kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje.

30. Ieškovė pažymėjo, kad šioje byloje ji ginčo sandorius ginčijo ne tik actio Pauliana pagrindu, bet ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais, o taip pat buvo pareiškusi alternatyvų reikalavimą iš atsakovo D. G. priteisti žalą, kuris turėjo būti nagrinėjamas tik atmetus ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nors teismas ginčo sandorius pripažino negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, o kitų sandorių negaliojimo pagrindų nebevertino, tačiau teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo sandorius pripažino negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, tokiu atveju turi būti sprendžiama dėl kitų ieškovo įrodinėtų sandorių negaliojimo pagrindų, dėl alternatyvaus reikalavimo pagrįstumo arba byla turėtų būti grąžinama nagrinėti iš naujo, įpareigojant pirmosios instancijos teismą išspręsti kitus sandorių negaliojimo pagrindus ir/ar alternatyvų ieškinio reikalavimą.

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

32. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu ir taikyta restitucija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

33. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu 2019 m. vasario 7 d. Reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Papildomą susitarimą prie Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančiais tik CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, nors ieškovė ginčo sandorius prašė pripažinti negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais, taip pat buvo pareiškusi alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo. Dėl šių ieškovės pareikštų reikalavimų pirmosios instancijos teismas sprendime nieko nepasisakė. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas tik dėl vieno ieškovės reikalavimo teisinio ir faktinio pagrindo, pažeidė objektyvumo principą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas.

35. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Pažymėtina, kad būtent ieškovas renkasi savo pažeistų teisių gynimo būdą bei kam, kokiu būdu ir kokius reikalavimus reikšti (CPK 5 straipsnis), o pareikštas ieškinys apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

36. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas reiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to gali būti neteisingai išspręsta byla (LAT 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

37. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama procesinė situacija, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

38. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį).

39. LAT yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (LAT 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

40. Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (LAT 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (LAT 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas).

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 7 d. Reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Papildomą susitarimą prie Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sandoriai) pripažino negaliojančiais tik CK 6.66 straipsnio pagrindu, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė ginčo sandorius ginčijo ir kitais pagrindais (CK 1.81 straipsnio 1 dalimi (kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei), 1.82 straipsnio 1 dalimi (kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui), 1.91 straipsnio 1 dalimi (dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąją šalimi), dėl kurių pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su CK 1.81 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio taikymu, taip pat nieko nepasisakė dėl ieškovės ieškinyje pareikšto alternatyvaus reikalavimo – iš atsakovo D. G. priteisti 32105,96 Eur žalą bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės šalių ginčo neišsprendė, nes nepriėmė sprendimo dėl visų ieškovės reikalavimų, taip padarydamas esminį proceso teisės normų pažeidimą (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis).

42. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas. (LAT 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-403/2022, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 327 straipsnio nuostatas, pagal kurias byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas nuspręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (LAT m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022, 30–31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Nusprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (LAT 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės pareikštais reikalavimais pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais CK 1.81 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais, visiškai nepasisakė dėl šių sandorių negaliojimo pagrindų taikymo (netaikymo), nors tokią pareigą turėjo (CPK 265 straipsnio 2 dalis), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pats išnagrinėti bylos iš esmės negali, nes tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Nustačius tokias bylos aplinkybes, esant aukščiau nurodytam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

45. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nevertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės procesinei bylos baigčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

46. Tol, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (LAT 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

47. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių ir valstybės patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas, nes jį turi išspręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

n u t a r i a

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas