Baudžiamoji byla Nr. 2K-115-222/2017
Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00219-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.1; 2.4.2.1. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (dėl GPPĮ Civilinės teisės bendrijos (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 300 straipsnio 1 dalį (dėl Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo R. S.) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo N. S.) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios L. D. (S.)) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios A. T.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos (duomenys neskelbtini)), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos taikant 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas R. D., tačiau dėl jo nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas.
Priteista solidariai iš E. T. ir R. D. Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijai (duomenys neskelbtini) 8660,70 Eur.
Taip pat priteista iš E. T. nukentėjusiajam R. S. – 1390,2 Eur, nukentėjusiajam A. S. – 26 006,16 Eur, nukentėjusiajai R. S. – 26 006,16 Eur.
Taip pat skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo R. D. ir nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliaciniai skundai atmesti. Ištaisyta Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio nustatomoji dalis, išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes dėl E. T. veiksmų prieš A. S. ir R. S. padarytas rašymo apsirikimas, kad E. T. apgaule savo naudai įgijo 189 588,13 Lt vertės svetimo turto nurodant, kad E. T. įgijo 179 588,13 Lt vertės svetimo turto.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. E. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (ideali nusikalstamų veikų sutaptis) nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. D., padarė sukčiavimą ir suklastojo dokumentą:
nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2012 m. balandžio 16 d., R. D., būdamas UAB „L“ direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 37 straipsnio 8 dalį ir 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, veikdamas bendrininkų grupe su E. T. ir kitais nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo, E. T. ir nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2012 m. balandžio 6 d. kartu su E. T. nuvyko į Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendriją (duomenys neskelbtini), esančią Lenkijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), ir šios bendrijos direktoriui M. R. melagingai žadėdami už 1 kg kiaulių skerdienos sumokėti po 1,85 Eur, UAB „L“ vardu sudarė susitarimą su Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrija (duomenys neskelbtini) dėl 10 t kiaulių skerdienos pirkimo. Turėdami tikslą įgyti pasitikėjimą, 2012 m. balandžio 10 d. tarptautiniu mokėjimo nurodymu iš UAB „L“ sąskaitos, esančios „Danske“ banke, pervedė 1000 Eur avansą į sąskaitą, esančią Bank Polskiej Spoldzielczosci Spolk A Akcyjna. Po to siekdami įgyti svetimą turtą, nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, suklastojo ir 2012 m. balandžio 11 d. degalinės „Statoil“, esančios Kaune, Vakariniame aplinkkelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje R. D. pateikė Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. S. W. suklastotą 2012 m. balandžio 10 d. tarptautinį mokėjimo nurodymą, kurio suma 17 500 Eur (jame buvo nurodyta, kad UAB „L“ pervedė 17 500 Eur). Dėl pateiktų melagingų duomenų 5222 kg kiaulių skerdienos iš Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos (duomenys neskelbtini) automobilio „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo iškrautos A. M. skerdykloje, esančioje Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), po to sukrautos į nenustatytos markės ir modelio automobilį šaldytuvą ir išvežtos nenustatyta kryptimi. Taip R. D. suklastojo ir panaudojo suklastotą 2012 m. balandžio 10 d. tarptautinį mokėjimo nurodymą, kurio suma 17 500 Eur, ir apgaule savo, E. T. ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos (duomenys neskelbtini) 8660,7 Eur vertės turtą – 5222 kg kiaulių skerdienos.
Taip pat E. T. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų A. S. ir R. S. pasitikėjimu, melagingai A. S. pristatydamas verslo planą K. T. ir Z. T. priklausančiame žemės sklype pastatyti motelį su restoranu ir saugojimo aikštele krovininiams automobiliams bei žadėdamas per 1-2 metus grąžinti A. S. iš banko paimtą kreditą, o nepavykus įgyvendinti verslo plano, parduoti K. T. ir Z. T. priklausantį žemės sklypą ir grąžinti A. S. savo vardu paimtą 189 680,83 Lt (54 935,37 Eur) kreditą, iš anksto žinodamas, kad minėto kredito negrąžins, 2008 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs į A. S. gyvenamąją vietą Jonavos r., (duomenys neskelbtini), įkalbėjo A. S. savo vardu paimti kreditą ir gautus pinigus perduoti jam; po to 2008 m. balandžio 17 d. A. S. nuvežė į „DnB NORD“ klientų aptarnavimo skyrių, esantį Kaune, Šarkuvos g. 1A, kuriame A. S. ir jo žmona R. S. pasirašė kredito sutartį dėl 189 680,83 Lt (54 935,37 Eur) kredito gavimo; 2008 m. balandžio 30 d. „DnB NORD“ bankui pervedus 189 680,83 Lt (54 935,37 Eur) į A. S. banko sąskaitą, atidarytą „DnB NORD“ banke, 2008 m. balandžio 30 d. A. S. iš savo banko sąskaitos pervedė į E. T. banko sąskaitą, atidarytą AB „Swedank“, ir taip apgaule savo naudai įgijo 179 588,13 Lt (52 012,32 Eur) vertės svetimo turto ir A. S. bei jo sutuoktinei R. S. padarė 179 588,13 Lt (52 012,32 Eur) turtinės žalos.
Taip pat jis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai R. S. žadėdamas skolą – 4800 Lt (1390,18 Eur) grąžinti per mėnesį, tačiau iš anksto žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, 2008 m. vasarą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, AB SEB banko skyriuje, esančiame Kaune, Žemaičių pl. 23, R. S. iš savo banko sąskaitos išgryninus 4800 Lt (1390,18 Eur), iškeitus juos į eurus ir perdavus juos jam, apgaule savo naudai įgijo 4800 Lt (1390,18 Eur) vertės svetimo turto ir R. S. padarė 4800 Lt (1390,18 Eur) turtinės žalos.
Be to, jis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas L. S. pasitikėjimu ir melagingai jai žadėdamas per mėnesį grąžinti jos savo vardu paimtą kreditą, tačiau iš anksto žinodamas, kad minėto kredito negrąžins, 2011 m., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs į L. S. gyvenamąją vietą Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), įkalbėjo L. S. savo vardu paimti kreditą ir gautus pinigus paskolinti jam; po to 2011 m. rugsėjo 1 d. L. S. nuvežė į UAB „General Financing“ aptarnavimo skyrių, esantį Kaune, Šarkuvos g. 1A, kuriame ji pasirašė sutartį dėl 14 600 Lt (4228,46 Eur) kredito gavimo; UAB „General Financing“ pervedus 14 600 Lt (4228,46 Eur) į L. S. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, 2011 m. rugsėjo 2 d. nuvežė L. S. į AB „Swedbank“ klientų aptarnavimo skyrių Kėdainiuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kur ji iš savo banko sąskaitos išgrynino 14 600 Lt (4228,46 Eur) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė juos jam, taip apgaule savo naudai įgijo 14 600 Lt (4228,46 Eur) vertės svetimo L. S. turto.
Taip pat jis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai N. S. žadėdamas už pinigų paskolinimą mokėti po 150 Lt (43,44 Eur) kiekvieną savaitę, iš anksto žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, 2011 m. rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme N. S. perdavus 5000 Lt (1448,10 Eur) per I. T., apgaule savo naudai įgijo 5000 Lt (1448,10 Eur) vertės svetimo nukentėjusiojo N. S. turto.
2. Kasaciniu skundu nuteistojo E. T. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 14 d. nutartį ir bylą nutraukti.
2.1. Kasatorė teigia, kad E. T. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nuteistas nepagrįstai, nes jo veiksmuose nebuvo būtinojo BK 182 straipsnyje įtvirtinto objektyvaus požymio – apgaulės.
2.2. Visų pirma, teismas išvadą, kad E. T. veikdamas bendrininkų grupe sukčiavimą prieš GPPĮ Civilinės teisės bendriją (duomenys neskelbtini) padarė neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis, ir nuosprendį grindė prielaidomis. Be to, teismai netinkamai taikė BK 24 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl bendrininkavimo, nes nors nurodė, kad veika buvo padaryta bendrininkų grupe, tačiau kiekvieno bendrininko vaidmens nedetalizavo. Skunde nurodoma, kad teismai E. T. pripažino kaltu remdamiesi vien tik prieštaringais liudytojo M. R. parodymais, tačiau jokių kitų duomenų apie tai, kad nuteistasis padarė sukčiavimą, byloje nėra. E. T. neneigė, kad vyko į Lenkiją, nes kitam nuteistajam šioje byloje – R. D. – prižadėjo supažindinti su mėsos tiekėjais Lenkijoje ir surasti patalpas mėsos sandėliavimui, tačiau nei dėl mėsos saugojimo terminų, nei dėl apmokėjimo už sandėliavimą ar kt. klausimų jis nesitarė. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. T. būtų susijęs su pirmos įmokos mokėjimu (šią įmoką sumokėjo R. D. vadovaujama įmonė „L“) ar tarptautinio mokėjimo dokumento suklastojimu ar panaudojimu. Priešingai, byloje nustatyta, kad šį dokumentą turėjo R. D., kuris patvirtino, jog jį gavo ne iš E. T. Taip pat byloje nustatyta, kad E. T. nedalyvavo nei iškraunant, nei išsivežant skerdieną, šiuos veiksmus atliko R. D. Esant šioms aplinkybėms, nė vienas iš nurodytų E. T. veiksmų nebuvo nusikalstamas – nėra draudžiama pasidalinti verslo ryšiais, padėti kitais klausimais, o atlikti veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik jeigu teismas būtų įrodęs bendrą R. D. ir E. T. veikimą siekiant užvaldyti svetimą turtą.
2.3. Taip pat E. T. buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis buvo suklastotas tarptautinis mokėjimo pavedimas, vis tiek priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas be jokių motyvų ir įrodymų analizės šią skundo dalį atmetė, pripažindamas pirmosios instancijos išvadas teisingomis, nors sutiko, kad suklastotą dokumentą R. D. pateikė Lenkijos įmonės vairuotojui. Tai leidžia klabėti tik apie suklastoto dokumento panaudojimą, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad su šia veika E. T. nesusijęs.
2.4. Skunde pabrėžiama, kad teismų išvados dėl E. T. kaltės padarius sukčiavimą prieš A. S. ir R. S. nepagrįstos bylos aplinkybių visuma, remiamasi vien tik liudytojos Z. U. parodymais (neva E. T. neketino plėtoti verslo), kuriuos paneigia liudytojai K. T., G. B., taip pat rašytiniai bylos duomenys, iš kurių matyti, jog buvo keičiama žemės paskirtis, rengiamas detalusis planas, tačiau teismai į tai neatsižvelgė. Be to, neįvertinta, kad nukentėjusiojo A. S. kaltinančius parodymus galėjo lemti tai, jog jis išsiskyrė su E. T. seserimi R. S. Taip pat nenuoseklūs A. S. parodymai prieštaravo byloje nustatytoms aplinkybėms, kad dvi šeimos (T. ir S.) planavo kurti verslą, investavo skolintus pinigus, tačiau teismas, vertindamas įrodymus, nebuvo objektyvus ir nešališkas, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
2.5. Taip pat kasatorė teigia, kad nukentėjusieji L. D. (S.), N. S., A. T. (išskyrus R. S.) nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei teisme, be to, šiems asmenims atsisakius atvykti į teismo posėdį, netaikytos prievartos priemonės. Taip nebuvo užtikrinta nuteistojo E. T. teisė į gynybą, nes jis neturėjo galimybės nukentėjusiesiems užduoti klausimų, o teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti.
2.6. Skunde pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, jog E. T. iš R. S. skolinosi 4800 Lt. R. S. tik parodė, kad ėmė pinigus iš savo banko sąskaitos, tačiau to nepakanka norint asmenį pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
2.7. Kasatorė nurodo, kad E. T. nepagrįstai nuteistas dėl sukčiavimo prieš N. S., L. S., A. T. Nors nuteistasis E. T. neginčija gavęs iš šių asmenų pinigų, tačiau nurodo kitokias nei nukentėjusieji aplinkybes, teismas šių prieštaravimų nepašalino, nes minėti nukentėjusieji neatvyko į teismo posėdį. Pažymėtina, kad paskolos sutartys tarp nukentėjusiųjų ir E. T. surašytos nebuvo, vėliau, nukentėjusiesiems reikalaujant, E. T. pasirašė skolos raštelius, tačiau skolos terminai su juo derinti nebuvo. Skunde teigiama, kad prieš L. S. nebuvo panaudota apgaulė, nes E. T. dėl paskolos tarėsi su nukentėjusiosios motina. Taip pat E. T. neigia skolinęsis pinigus iš N. S., o A. T. jam pati buvo skolinga. Pabrėžiama, kad nuteistasis E. T., nukentėjusiesiems reikalaujant, pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriuos nukentėjusieji turėjo galimybę realizuoti civilinio proceso tvarka, todėl tai, kad nukentėjusieji negynė savo civilinių teisių, nedaro E. T. veiksmų nusikalstamais.
3. Atsiliepimu į nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius prašo kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokuroras nurodo, kad atsiliepime nesutinkama su kasatorių teiginiais, neva teismai sprendimų nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, rėmėsi prielaidomis ir prieštaringais liudytojo M. R. ir A. B. parodymais. Priešingai, iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad abu nuteistieji (E. T. ir R. D.) buvo atvykę tartis dėl skerdienos. Be to, ir pats E. T. neneigė, kad girdėjo, kaip R. D. tarėsi dėl skerdienos. Taip pat niekuo nepagrįstas kasacinio skundo motyvas, kad nė vienas iš E. T. inkriminuotų veiksmų nėra nusikalstamas, nes nedraudžiama dalintis verslo ryšiais, padėti vienu ar kitu klausimu. Tačiau skunde nurodoma tik ta dalis parodymų, kuri nepaneigia teismo išvadų, o apylinkės teismo nuosprendyje yra išsamiai išdėstyti tiek nuteistųjų, tiek liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad E. T. veiksmai nebuvo pasidalijimas verslo ryšiais ar padėjimas vienu kitu klausimu, kaip kad teigiama kasaciniame skunde. Be to, E. T. nurodyta aplinkybė, kad jis tik padėjo R. D. surasti mėsos tiekėjus Lenkijoje, o vėliau – patalpas mėsos sandėliavimui Lietuvoje, teismų sprendimuose aiškiai paneigta ir atmesta. Apylinkės teismo nuosprendyje šiuo klausimu yra pateiktos išsamios išvados nurodant, kad liudytojų parodymai apie tai, kaip skerdiena buvo iškrauta A. M. įmonėje, paneigia kasacinio skundo motyvą, jog tai buvo E. T. padėjimas R. D. Taip pat teismas argumentuotai atmetė E. T. teiginius neva jis padėjo R. D. surasti įmonę, užsiimančią skerdienos įvežimu ir realizavimu Lietuvoje, nes tokią informaciją galima rasti internete. Pažymėtina, kad E. T. ne tik patarė R. D., kur sandėliuoti skerdieną, bet ir pats intensyviai ieškojo sandėlio ir dėjo pastangas, kad skerdiena būtų iškrauta. Liudytojo M. R. parodymais nustatyta, kad Lietuvoje už skerdieną buvo sutarta atsiskaityti grynais pinigais ir tik atvykus įmonės vairuotojui į Lietuvą paaiškėjo, kad atsiskaitymas bus vykdomas tarptautiniu mokėjimo pavedimu. Kadangi E. T. realizavo dalį sukčiavimo sudėties, todėl pagrįstai pripažintas nusikaltimo bendrininku (vykdytoju); kaip apgaulės priemonė buvo panaudotas suklastotas 2012 m. balandžio 10 d. tarptautinio mokėjimo nurodymas, todėl E. T. veika pagrįstai papildomai kvalifikuota ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
3.2. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrindė įrodymų vertinimo, jokia apgaulė sudarant susitarimą dėl bendro verslo su A. S. ir R. S. nebuvo panaudota, todėl E. T. turi būti išteisintas, tačiau atsiliepime nurodoma, kad E. T. pagrįstai nuteistas už tai, kad sukčiavo prieš A. S. ir R. S. Iš liudytojo K. T. (kasatoriaus tėvo) parodymų matyti, kad apie sūnaus E. T. ir A. S. reikalus žino iš pasakojimų, žemę užrašė sūnui. Apie tai, kad E. T. plėtojo ne vienas, liudytojas G. B. nurodė, jog šią aplinkybę jis žinojo tik iš paties E. T. žodžių ir asmeniškai jis kito žmogaus nematė. Esant šioms aplinkybėms, šios dalies kasacinio skundo motyvai nepaneigia teismų padarytų išvadų, o teismai savo sprendimuose nurodė, kodėl tiki nukentėjusiojo A. S. parodymais ir kas juos patvirtina.
3.3. Taip pat E. T. pagrįstai nuteistas dėl sukčiavimo prieš R. S., L. D. (S.), N. S. ir A. T. Nors E. T. neginčija iš minėtų asmenų gavęs pinigus, tačiau nurodo kitokias nei nukentėjusieji aplinkybes ir teigia, kad teismai nepašalino prieštaravimų tarp jų parodymų nukentėjusiesiems neatvykus į teismo posėdžius, tačiau teismai pagrįstai vadovavosi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos paskelbdami BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Atsiliepimu į nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės kasacinį skundą nukentėjusieji A. S. ir R. S. prašo kasacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad nors E. T. tvirtina, jog jokio sukčiavimo prieš A. S. nebuvo, o paimta paskola buvo investuota į bendrą verslą, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tokius E. T. parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo A. S. ir jo žmonos R. S. parodymai, kad įkalbėtas E. T. užstatė namą ir paėmė iš banko kreditą, kurį gavęs, pinigus pervedė E. T. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų duomenų visuma rodo, kad E. T. veiksmai (melagingo verslo plano pristatymas, pažadas nepavykus verslui parduoti žemę ir taip padengti kreditą, anksčiau įgytas pasitikėjimas) buvo esminiai ir lemiami, po kurių A. S. iš banko paėmė kreditą ir jo didžiąją dalį pervedė E. T. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai E. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
4.2. Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad E. T. nesiskolino pinigų iš R. S., nes tokiu nuteistojo argumentus, kaip nurodė teismai, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo R. S. parodymai, kurias netikėti nėra pagrindo. Nors nukentėjusysis R. S. nenurodė tikslaus laiko, kada E. T. paskolino 4800 Lt, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kad 2008 m. vasarą, paprašytas nuteistojo, iš savo banko sąskaitos paėmė minėtą sumą ir, pakeitęs į eurus, perdavė nuteistajam. Nuoseklius parodymus yra davę ir kiti nukentėjusieji asmenys, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Iš nemažo nukentėjusių asmenų skaičiaus matyti, kad nuteistojo sistemingi veiksmai (skolinimasis iš skirtingų asmenų ir skolos negrąžinimas) buvo aiškus ir iš anksto sugalvotas E. T. planas, vykdomas pagal panašią schemą: skolintis pinigų iš pažįstamų asmenų, juos apgaule įtikinant, kad pinigai bus grąžinti, tačiau vėliau savo pareigų nevykdant.
5. Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą apeliacinės instancijos teismas privalo bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Ši nuostata ne tik apibrėžia apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir reiškia apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą. Toks patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir atliktas laikantis BPK normų reikalavimų. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl BPK pažeidimų, padarytų vertinant bylos įrodymus, netinkamo ir neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo, apeliacinės instancijos teismas privalo šiuos klausimus išnagrinėti ir patikrinti, ar skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados grindžiamos taip, kaip to reikalauja įrodinėjimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso normos (BPK 20 straipsnis), ar faktinių aplinkybių nustatymas argumentuotas, paremtas įrodymais nurodant, kurie iš jų patvirtina ar paneigia konkrečius bylai reikšmingus faktus. Taigi, įrodymų vertinimas, atliktas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo, turi atitikti BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas taisykles, o teismo sprendimas – nuosprendis, nutartis – surašytas laikantis atitinkamų jų turiniui keliamų reikalavimų (BPK 305, 332 straipsniai). Tuo atveju, kai apeliacinis skundas atmetamas, bylą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas privalo nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytų BPK reikalavimų nesilaikė.
6.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatoriaus nuteistojo E. T. gynėja apeliaciniame skunde, kuriuo prašė panaikinti E. T. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, nurodė argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, inkriminuotus nusikaltimus atskleidžiančių faktinių aplinkybių nustatymu ir pan. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog jame iš esmės nėra įrodymų vertinimo motyvų; nuosprendyje atpasakoti nuteistųjų ir liudytojų parodymai (beje, dažnai nerišliais sakiniais, aiškiai neatskleidžiant jų prasmės), po to, nepateikiant argumentų, teigiama, kurių asmenų parodymais teismas remiasi, tačiau nepasisakoma, kokias konkrečias bylai svarbias faktines aplinkybes, parodančias dalyvavimą padarant nusikaltimą, taip pat – ir atskleidžiančias atitinkamo nusikaltimo požymius, vieno ar kito asmens parodymai patvirtina. Teismas taip pat nepaaiškino, kodėl jais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis ir kokie bylos duomenys bei aplinkybės patvirtina E. T. bendrininkavimą su R. D. klastojant dokumentus ir kt. Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys tokių reikalavimų neatitinka.
6.2. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad E. T. pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė (laisvės atėmimas šešiems mėnesiams) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo, padaryto prieš A. T., tačiau to paties nuosprendžio aprašomojoje dalyje tokios veikos aplinkybės nėra aprašytos, prieš A. T. padarytos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nėra nurodytos ir kaltinamajame akte. Taigi, sprendžiant pagal nuosprendžio rezoliucinę dalį, E. T. pirmosios instancijos teismas nuteisė dėl nusikaltimo, kuriuo jis nebuvo kaltinamas (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, dėl šio pažeidimo nepasisakė, jo neištaisė.
7. Esant paminėtiems apkaltinamojo nuosprendžio trūkumams, apeliacinės instancijos teismas ypač atidžiai privalėjo išnagrinėti nuteistojo E. T. gynėjos apeliacinį skundą ir patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, o dėl visų išnagrinėtų klausimų pateikti motyvuotas išvadas, tačiau to nepadarė. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsniuose, t. y. sukčiavimo požymių išaiškinimai, tačiau jie yra bendri, daugiau teorinio pobūdžio, bet nesusieti su konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Dėl faktinių aplinkybių įrodytumo, įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas motyvų iš esmės nepateikė, įrodymų neanalizavo.
7.1. Pasisakydamas dėl E. T. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas įgyjant turtą, priklausantį Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijai (duomenys neskelbtini) pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas tiesiog perrašė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginius lakoniškai nurodydamas, kad „nors E. T. neigia savo nusikalstamus veiksmus, tačiau jo versiją apie suteiktą pagalbą R. D. paneigia liudytojų A. R., L. J., V. P. parodymai“. Jokios detalesnės minėtų liudytojų bei nuteistųjų E. T. ir R. D. parodymų analizės apeliacinės instancijos teismas nepateikė, jų nepalygino, nevertino bylos įrodymų visumos, taip pat nepašalino prieštaravimų tarp minėtų asmenų parodymų, visiškai neaptarė kitų byloje surinktų įrodymų (pvz., rašytinių duomenų, liečiančių įrodinėtinus faktus, kaip antai 2012 m. balandžio 10 d. tarptautinis mokėjimo nurodymas Nr. 248774, asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolai ir kt.).
7.2. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmiau nurodytos E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir atsakydamas į vieną iš E. T. gynėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bendrininkavimo požymio nustatymu, apsiribojo preziumavimu, t. y. teiginiu, kad, priešingai nei nurodo nuteistieji, byloje neabejotinai nustatyta, jog abu jie (E. T. ir R. D.) veikė kaip bendravykdytojai, tačiau neaptarė kiekvieno iš bendrininkų vaidmens padarant bendrą nusikalstamą veiką, neanalizavo atitinkamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų turinio. Taigi skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra sukonkretintų išvadų, paaiškinančių, kuo remdamasis teismas konstatavo, kad nuteistasis E. T. kaip bendrininkas dalyvavo darant aptariamą nusikaltimą.
7.3. E. T. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. D., suklastojo bei pateikė suklastotą 2012 m. balandžio 10 d. tarptautinį mokėjimo pavedimą (BK 300 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nagrinėjo nuteistojo E. T. gynėjos apeliacinį skundą, kuriame, be kitų, buvo keliamas klausimas dėl nuteisimo už dokumento suklastojimą pagrįstumo, t. y. ginčijamas šios nusikalstamos veikos įrodytumas, į šį skundo argumentą tinkamai neatsakė, nes nenurodė, kuo pasireiškė ši E. T. inkriminuota nusikalstama veika, kokius veiksmus jis atliko, t. y. kokios faktinės aplinkybės atskleidžia jo dalyvavimą padarant šį nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas tik pažymėjo, kad apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir nors nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis buvo suklastotas 2012 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymas, tai nešalina E. T. ir R. D. baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatsakė ir į E. T. gynėjos apeliacinio skundo argumentus dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas prieš A. S. ir R. S.). Nors skunde buvo keliami esminiai klausimai dėl dalies faktų, kuriuos nurodė nukentėjusieji, įrodytumo, dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo (pvz., teigiant, kad E. T. sumanymas investuoti pinigus į bendrą verslą su A. ir R. S. buvo tikras, net pradėtas realizuoti, bet liko neįgyvendintas, todėl E. T. nuteistas nepagrįstai, nenurodant, kokie įrodymai patvirtina apgaulės buvimą jo veiksmuose), tačiau apeliacinės instancijos teismas į šiuos skundo argumentus iš esmės neatsakė. Spręsdamas, ar E. T. veiksmai atitinka sukčiavimo požymius, teismas turėjo pasisakyti dėl visų įrodinėtinų faktų buvimo ir vertinti ne tik tai, ar buvo nevykdoma turtinė prievolė ar kitokios sutarties sąlygos (pvz., dėl iš A. S. paimtų pinigų – 179 588,13 Lt (52 012,32 Eur) sumos, jų grąžinimo), bet ir tai, ar E. T. apsunkino A. S., kaip kreditoriaus, teisinę padėtį ir sudarė kliūtis patirtą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Nors nuteistojo E. T. gynėja apeliaciniame skunde teigė, kad jo (E. T.) parodymus apie ketinimus užsiimti verslu patvirtino liudytojų Z. U., K. T., N. P., G. B. parodymai, apeliacinės instancijos teismas minėtų asmenų parodymų neanalizavo, jų nepalygino nei su E. T., nei su nukentėjusiojo A. S. parodymais, nei su kitais bylos įrodymais, o rėmėsi vien tik nukentėjusiojo A. S. parodymais, iš esmės preziumavęs jų teisingumą.
9. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo E. T. gynėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su E. T. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) už svetimo turto įgijimą apgaule iš nukentėjusiųjų R. S. – 4800 Lt (1390,18 Eur), L. D. (S.) – 14 600 Lt (4228,46 Eur), o iš N. S. – 5000 Lt (1448,10 Eur). Šiuo atveju E. T. ir minėtų asmenų parodymai apie pinigų gavimo aplinkybes skyrėsi, tačiau, kurie iš jų patikimi ir kodėl, teismo nuosprendyje neaptarta, jų nurodytų aplinkybių tikrumas, palyginant su kitais įrodymais, nepatikrintas. Taigi, aiškiai ir konkrečiai nenustačius įrodinėtinų faktinių aplinkybių (kokiais tikslais paimti pinigai ir t. t.), negalima spręsti apie konkretaus nusikaltimo požymių, iš jų – apgaulės, buvimą.
9.1. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji N. S. ir L. D. (S.), išskyrus nukentėjusįjį R. S., teismo posėdyje nebuvo apklausti, nes gyvena užsienyje, ir kviečiami (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) jie neatvyko. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, perskaitė jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. E. T. gynėja apeliaciniame skunde ginčijo teismo galimybes vadovautis šiais nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaip tai numatyta BPK 276 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas šio skundo argumento nenagrinėjo, nesprendė klausimo dėl reikalingumo nukentėjusiuosius apklausti, tik nurodė, jog nukentėjusiųjų parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka, nepaisant, kad nukentėjusieji L. D. (S.) ir N. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Šiuo atveju svarbu, kad teismas įvertintų esant pakankamų bei patikimų įrodymų, patvirtinančių nusikalstamos veikos sudėties buvimą ar nebuvimą.
10. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir bylos patikrinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šių baudžiamojo proceso normų pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais. Dėl to naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl visų E. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl R. D. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl GPPĮ Civilinės teisės bendrijos (duomenys neskelbtini) turto įgijimo apgaule ir dokumento suklastojimo, padarytų bendrininkaujant su E. T.; šios bylos dalys perduodamos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Taip pat panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo R. D. apeliacinis skundas dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl GPPĮ Civilinės teisės bendrijos (duomenys neskelbtini) turto įgijimo apgaule ir dokumento suklastojimo) ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Artūras Pažarskis
Dalia Bajerčiūtė
