Baudžiamoji byla Nr. 2K-110-699/2017
Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00728-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2.2; 2.1.7.1; 2.1.7.4; 2.1.14;
2.1.15.1.2; 2.4.2.1
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. U. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu J. U. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Iš civilinio atsakovo,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. Š. priteista 10 597,69 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. – 1028 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistosios J. U. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. Š. priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nukentėjusiojo M. Š. apeliacinį skundą, atmetus nuteistosios J. U. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir civilinio atsakovo,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus apeliacinius skundus, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas nulėmė sunkias eismo įvykio pasekmes. Iš nuteistosios J. U. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. Š. priteistas neturtinės žalos atlyginimas padidintas ir jam priteista 11 000 Eur. Iš nuteistosios J. U. nukentėjusiajam M. Š. priteista 800 Eur jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. J. U. nuteista už tai, kad 2014 m. rugsėjo 18 d., apie 9.40 val., vairuodama automobilį „Opel Meriva“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (2012 m. lapkričio 28 d. įstatymo redakcija) 107 punkto reikalavimą (įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms), t. y. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, įvažiuodama į kelią (duomenys neskelbtini), šio kelio 11,6-ajame kilometre, iš esančios šalia jo teritorijos nuo (duomenys neskelbtini) kaimo nedavė kelio jai iš kairės keliu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) miesto važiavusiam motociklui „Honda CBR 1000 RR“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamam M. Š., ir su juo susidūrė; dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
2. Kasaciniu skundu nuteistosios J. U. gynėjas advokatas M. Martinaitis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba sumažinti nukentėjusiajam M. Š. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
2.1. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatas – ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų pažeidimus. Kasatoriaus nuomone, visos abejonės ir neaiškumai šioje byloje turėjo būti aiškinami kaltinamosios naudai.
2.2. Kasatorius nurodo, kad, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, teismų sprendimuose turi būti nurodyti kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai, nes tai yra sąlyga spręsti priežastinio ryšio klausimams tarp eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, svarbu vadovautis būtinosios sąlygos taisykle. Eismo dalyvio veiksmai, kuriais pažeidžiamos KET, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstami tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų, t. y. eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio KET pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais. Be to, kasatorius nurodo ir tai, kad tokio pobūdžio bylose sprendžiama ir dėl objektyvaus išvengiamumo kriterijaus taikymo, t. y. ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas KET reikalavimų, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais.
2.3. Kasatoriaus nuomone, teismai šių klausimų neišsprendė; be to, teismai pripažino, kad J. U. pažeidė KET 107 punkto reikalavimus, nors eismo įvykio metu galiojo KET 2014 m. spalio 11 d. redakcija, kurios 102 punktas numatė, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Šioje byloje priežastiniam ryšiui tinkamai nustatyti yra reikšmingas ne tik J. U. galbūt padarytas KET 102 punkto pažeidimas, bet ir M. Š. veiksmų vertinimas KET požiūriu. Anot kasatoriaus, nors pirmosios instancijos teismas motociklo vairuotojo M. Š. elgesį pagrįstai įvertino kaip rizikingą bei neatsakingą, tačiau tik tokia išvada neleidžia spręsti apie priežastinį ryšį, o kartu – ir kiekvieno eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės klausimo. Priežastinis ryšys nustatomas ne tarp vairavimo kaip veiksmo, o tarp tokių eismo dalyvių veikų, kurios įvertintos kaip KET pažeidimas, nurodant konkretų KET punktą.
2.4. Kasaciniame skunde pažymima, kad eismo įvykio bylose ekspertai eismo įvykį ir eismo dalyvių veiksmus įvertina tik techniniu požiūriu, kai tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius bei kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija. Anot kasatoriaus, teismų sprendimai grindžiami ne visomis 2015 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje Nr. 11 K-270(14) pateiktomis išvadomis ir iš esmės vieno eksperto D. Juciaus parodymais. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į kitas ekspertizės išvadas, t. y. kad automobiliui „Opel Meriva“ pradėjus važiuoti į sankryžą ir galbūt sudarius kliūtį motociklui „Honda CBR 1000 RR“, motociklininkas susidūrimo vietos buvo neprivažiavęs didesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu, todėl nukentėjusysis, važiuodamas jo nurodytu 70–80 km/h greičiu (didžiausias leistinas greitis įvykio vietoje – 90 km/h) ir laiku stabdydamas motociklą, turėjo techninę galimybę jį sustabdyti, neprivažiuodamas prie automobilio; kad nukentėjusysis turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o pastebėjęs, kad automobilis pradeda važiuoti ir sudaro kliūtį jo vairuojamam motociklui, privalėjo jį stabdyti. Išvažiavimas į priešingą eismo juostą, manevruojant ir siekiant apvažiuoti automobilį iš kairės, techniniu požiūriu yra nepriimtinas ir neteisėtas elgesys, kuris buvo susijęs priežastiniu ryšiu su nagrinėjamu įvykiu, t. y. buvo pažeistas KET 101 punkto (prieš pakeisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į atvažiuojantį automobilį) reikalavimas. Pasak kasatoriaus, automobilio vairuotoja, prieš pradėdama manevrą – posūkį į kairę, net jei būtų mačiusi tolumoje esantį motociklą, nebūtų galėjusi numatyti, kad atvažiuojančio motociklo greitis bus apie 130 km/h, t. y. didesnis už leistiną, todėl objektyviai nebūtų galėjusi suvokti, kad jos manevras gali nulemti susidūrimą su atvažiuojančiu motociklu; ji turėjo pagrindą tikėtis, kad kitas eismo dalyvis KET nepažeidinės. Šiuo aspektu kasatorius nurodo ir tai, kad BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, o esant minėtai situacijai nuteistoji negalėjo numatyti, kad jos veiksmai kelia kokį nors pavojų ir dėl to gali kilti kokios nors pasekmės, t. y. jos veiksmuose nėra subjektyviojo šiame BK straipsnyje numatyto nusikaltimo požymio – kaltės.
2.5. Be to, kasatorius teigia, kad jei nukentėjusiojo vairuojamas motociklas nebūtų gerokai viršijęs leistino greičio, būtų galėjęs išvengti susidūrimo su automobiliu, nes nuteistosios vairuojamas automobilis buvo bebaigiąs manevrą. Esant labai geram matomumui, nuteistoji, išsukdama iš šalia kelio esančios teritorijos į kelią (duomenys neskelbtini), prieš atlikdama posūkio manevrą, pažvelgusi į kairę bei dešinę puses, atvažiuojančio motociklo su įjungtomis šviesomis nematė ir dėl objektyvių, ne nuo jos priklausančių aplinkybių, nes važiuodamas tokiu dideliu greičiu jis tuo metu turėjo būti labai toli nuo eismo įvykio vietos. Kasatoriaus tvirtinimu, motociklininkas turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, turėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamą motociklą iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, turėjo sulėtinti važiavimo greitį ir prireikus sustoti, o pastebėjęs, kad automobilis,,Opel Meriva“ įvažiuoja į sankryžą ir sudaro jam kliūtį, privalėjo stabdyti motociklą. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką dvigubas greičio viršijimas pats savaime yra itin pavojingas ir sukelia avarinę situaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013), tačiau teismai šios aplinkybės byloje iš esmės nevertino.
2.6. Kasatorius nesutinka ir su motociklininko atliktais veiksmais susidariusioje eismo įvykio situacijoje, nurodydamas, kad jis turėjo techninę galimybę apvažiuoti automobilį,,Opel Meriva“, nekeisdamas savo važiavimo krypties, t. y. važiuodamas dešine eismo juosta, nes nuo automobilio kairės pusės rato iki kelkraščio asfaltuotos dalies buvo 2,8 m laisva eismo juosta ir papildomai 1,3 m kelkraštis (iš viso 4,1 m apvažiavimo ploto). Kasatoriaus manymu, šią galimybę motociklininkas prarado būtent dėl itin viršyto didžiausio leidžiamo greičio, vairavimo įgūdžių stokos ir neįvertinęs motociklo visų techninių galimybių (nestabdė, nes bijojo apsiversti per priekinį ratą, todėl nusprendė išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą). Be to, kasatoriaus įsitikinimu, eismo įvykį ir sunkias pasekmes, be šių aplinkybių, lėmė ir tai, kad nukentėjusysis vairavo išgėręs alkoholio ir techniškai netvarkingą bei vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę.
2.7. Kasatorius nurodo ir tai, kad prašymai atlikti tardymo eksperimentą, J. N. parodymų patikrinimo vietoje procesinį veiksmą bei papildomą autotechninį tyrimą, siekiant įvertinti nukentėjusiojo pirminius parodymus, atmesti nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai pridėjo ir kaip įrodymu, pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, vadovavosi papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame prokuroras konstatavo jam priimtinas įvykio vietos apžiūros aplinkybes, susijusias su matomumu į tolį, nors teismas buvo pavedęs prokurorui išsiaiškinti, ar įvykio vietoje yra dauba. Šio procesinio veiksmo atlikimo metu nedalyvavo kaltinamoji bei jos gynėjas, taip buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
2.8. Kasatorius detaliai analizuoja eksperto D. Juciaus išvadą, nurodydamas, kad ji yra neišsami, nepakankamai pagrįsta, išvada tikėtina, bet ne kategoriška, nukentėjusiojo bei liudytojo J. N. parodymais vadovautasi su išimtimis, nutylint esminę reikšmę turinčius faktus. Teismai nevertino šioje išvadoje esančių netikslumų (išvados tiriamosios dalies 2–8 lape nurodyti ne visi duomenys iš įvykio vietos apžiūros protokolo, savaip numeruojamos įvykio vietoje išsibarsčiusių transporto priemonių dalys, nevertinami atstumai tarp jų bei motociklininko vertimosi pėdsakų, nepagrįstai nurodyta, kad motociklininkas kontaktavo su automobilio kairiuoju kampu). Ekspertas D. Jucius, turėdamas teisę pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327 patvirtintų Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų 48–50 punktus pareikalauti papildomos medžiagos, kurios pagrindu būtų galima nustatyti tam tikras aplinkybes (motociklo griuvimo vietą, motociklo paliktus pėdsakus), tačiau to nepadaręs, konstatavo, kad tokių duomenų tiesiog nėra. Pasak kasatoriaus, pats ekspertas D. Jucius negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl atlikdamas ekspertizę neįvertino nukentėjusiojo pirminiame paaiškinime nurodytų aplinkybių dėl greičio, atstumo ir alkoholio vartojimo prieš įvykį, tačiau nurodė, kad jis vertino tuos duomenis, kurie jam yra priimtinesni ir patikimesni. Dėl to, kasatoriaus manymu, ekspertas eismo įvykio aplinkybes įvertino ne tik techniniu, bet ir teisiniu požiūriu, o tai reiškia, kad ekspertas viršijo savo kompetenciją. Minėtų aplinkybių neišsiaiškino ir teismai, nors ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad papildomai nustačius aplinkybes, susijusias su motociklininko leistino didžiausio greičio viršijimu, būtina atlikti papildomus skaičiavimus ir pateikta išvada keistųsi.
2.9. Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, t. y. ar vienas, ar abu vairuotojai pažeidė KET, jei pažeidė – tai kokius KET reikalavimus, neišsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, eksperto išvadas bei paaiškinimus, nuteistosios ir liudytojo J. N. parodymus. Tokią išvadą kasatorius daro dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismas J. U. pripažino kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį (įvykis, susijęs su asmens žūtimi), nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis prieš susidurdamas su automobiliu „guldė“ motociklą, kad kliūtis atsirado netikėtai ir staiga, kad eismo įvykiui įtakos neturėjo techniškai netvarkingas bei neapdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu motociklas, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas KET 134 punktas neatitinka KET 134 punkto 2014 m. spalio 11 d. įstatymo redakcijos.
2.10. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų kasatorius nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ne tik į eismo įvykiu sukeltus padarinius (nukentėjusiojo sunkų sužalojimą) ir nukentėjusiojo interesus gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą bei nepatogumus, bet ir į nuteistojo kaltę bei interesus, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas ir realus. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kasatoriaus nuomone, nustačius, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusysis turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, turėjo sulėtinti važiavimo greitį, stabdyti ir prireikus sustoti, tačiau to nepadarius ir pažeidus KET 101 punkto reikalavimus, toks jo elgesys turėjo būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant tokiai situacijai, neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą galbūt padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusio asmens didelis neatsargumas (mišri kaltė) yra vienas iš kriterijų, mažinantis nustatytinos žalos dydį. Pasak kasatoriaus, į šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir todėl netinkamai išsprendė neturtinės žalos dydžio klausimą, t. y. iš nuteistosios papildomai nukentėjusiajam priteisė 6000 Eur.
2.11. Kasatorius teigia ir tai, kad teismas netinkamai laikėsi BPK 106, 292 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių proceso išlaidų išsprendimo klausimus. Nežinodamas apie proceso dalyvio turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas neturi pagrindo spręsti šio klausimo, išskyrus atvejus, kai tai galima apeliacinės instancijos teisme, t. y. jei pirmosios instancijos teismas pamiršo išspręsti šį klausimą, byloje esant šias išlaidas pagrindžiantiems įrodymams. Kasatorius teigia, kad nukentėjusysis tokio prašymo bei išlaidas patvirtinančių dokumentų iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos nepateikė, todėl tokio prašymo ir dokumentų pateikimas apeliacinės instancijos teisme turėjo būti atmestas, o ne patenkintas.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios J. U. gynėjo advokato M. Martinaičio kasacinį skundą atmesti ir iš pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų pašalinti nenustatytą aplinkybę, kad „motociklininkas, netikėtai pamatęs kliūtį jo kelio važiuojamojoje dalyje, padidino greitį ir, siekdamas išvengti susidūrimo „guldydamas“ motociklą ir taip stabdydamas, siekė kliūtį apvažiuoti iš kairės pusės, nereiškia, kad tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 134 punkto reikalavimą“.
3.1. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad teismai nustatė, jog vairuotojos J. U. veiksmai nulėmė eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, kilimą. Specialisto išvada, kad, važiuodamas leistinu greičiu, M. Š. turėjo techninę galimybę sustabdyti motociklą, nereiškia, jog M. Š. veiksmai buvo būtinoji eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga. Pagal byloje nustatytas aplinkybes J. U. prieš išvažiavimą į kelią (duomenys neskelbtini) buvo sustojusi praleisti minėtu keliu važiuojančių automobilių, nukentėjusysis matė stovintį J. U. vairuotą automobilį, buvo įsitikinęs, kad ji, laikydamasi KET reikalavimų, duos kelią jam, t. y. nesudarys jam jokios nenumatytos kliūties. Tačiau priartėjus J. U. pradėjo sukti į kairę, taip sudarydama kliūtį M. Š., į kurią jis buvo priverstas reaguoti: manydamas, kad galės išvengti eismo įvykio, jis suko motociklą kairėn ir bandė apvažiuoti kliūtį, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kurioje J. U. nepabaigus manevro ir įvyko eismo įvykis. Pasak prokuroro, net ir sutinkant su kasatoriaus teiginiu, kad motociklininkas viršijo leistiną greitį, savaime viršytas greitis, J. U. nesudarius kelyje kliūties, neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, t. y. J. U. nepažeidus KET reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, ekspertas D. Jucius, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad „tikėtina, jog motociklo greičio viršijimas nebūtų toks žymus, kad taptų pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti. Tikėtina, kad automobilis nebūtų „pabėgęs“ iš motociklo judėjimo krypties eismo juostos“.
3.2. Pasak prokuroro, įvertinus specialisto nustatytą atstumą važiuojant leistinu greičiu, reikalingą sustabdyti motociklą, net ir darant prielaidą, kad motociklininkas pažeidė KET (viršijo leistiną greitį; nors, priešingai nei teigiama skunde, nukentėjusysis nėra nurodęs, kad jis leistiną greitį galėjo viršyti dvigubai), savaime nežymus greičio viršijimas ir jo padidinimas, nebūtų sukėlęs nagrinėjamo eismo įvykio. Byloje nėra jokių duomenų, kad motociklininko greitis buvo toks didelis ir, iki pradedant J. U. manevrą, jis buvo taip toli, kad J. U., esant geram matomumui, negalėjo jo pastebėti. Prokuroras pažymi ir tai, kad, pagal bylos duomenis, nukentėjusysis buvo blaivus ir visiškai neaišku, kodėl kasatorius nurodo priešingai.
3.3. Prokuroras dėl specialisto išvados ir eksperto paaiškinimų teisme teigia, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, J. U. dar nebuvo užbaigusi manevro, nes po eismo įvykio jos automobilis užfiksuotas stovintis ne visai išsilyginęs eismo juostoje, į kurią suko; be to, specialistas nenustatė, kad motociklas būtų kontaktavęs su kairiuoju automobilio kampu. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad ekspertas teisme paaiškino, jog jis, atlikdamas eismo įvykio ekspertinį tyrimą, vadovavosi byloje surinktais duomenimis, atitinkančiais BPK reikalavimus; kad negalima nustatyti motociklo greičio, nes nėra užfiksuota pėdsakų, apibūdinančių jo judėjimą nuo susidūrimo vietos iki sustojimo po eismo įvykio; teismui nusprendus, jog eismo įvykis kilo kitokiomis aplinkybėmis, papildomo tyrimo paskyrimas yra įmanomas, tačiau pagal esamus užfiksuotus duomenis visi skaičiavimai būtų klaidinantys; motociklo greičiui esant 100 km/h, paskutinė jo duota išvada apie nepriimtinus motociklo vairuotojo veiksmus keistųsi, nes didžiausio leistino greičio viršijimas taip pat techniniu požiūriu yra nepriimtinas, tačiau tikėtina, kad šis greičio viršijimas nebūtų tiek žymus, kad taptų pagrindine sąlyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti.
3.4. Prokuroras dėl kasatoriaus nurodomų BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimų teigia, kad pirmosios instancijos teismas prokurorui pavedė atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą. Atlikus šį tyrimo veiksmą, nagrinėjant bylą teisme, nei kaltinamoji, nei jos gynėjas advokatas nenurodė, kad šis veiksmas atliktas jiems nedalyvaujant, o manydami, kad prokuroras nevisai atliko teismo pavedimą, galėjo teikti, jų nuomone, reikšmingus bylai teisingai išspręsti įrodymus. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį, kad šis veiksmas nebuvo susijęs su kaltinamosios J. U. veiksmų patikrinimu.
3.5. Atsiliepime sutinkama su kasatoriaus argumentais, kad teismai vadovavosi nenustatyta aplinkybe, jog „tai, kad motociklininkas, netikėtai pamatęs kliūtį jo kelio važiuojamojoje dalyje, padidino greitį ir, siekdamas išvengti susidūrimo „guldydamas“ motociklą ir taip stabdydamas, siekė kliūtį apvažiuoti iš kairės pusės, nereiškia, kad tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 134 punkto reikalavimą“. Prokuroro teigimu, šie motociklininko veiksmai nėra užfiksuoti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų posėdžių protokoluose, todėl jie, kaip neturintys reikšmės priimtų teismo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, šalintini. Taip pat prokuroras sutinka su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties 8-ame lape klaidingai nurodyta, jog J. U. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, tačiau teigia, kad šios nutarties rezoliucinėje dalyje nėra konstatuota, jog J. U. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
3.6. Prokuroras dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymi, kad tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija. Vien tik pirminis nukentėjusiojo paaiškinimas, kad jis galėjo viršyti leistiną greitį, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis elgėsi itin neatsargiai ir dėl to mažinti jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Prokuroras, atsižvelgęs į tai, kad M. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė didelį skausmą, ne kartą dėl patirtų sužalojimų buvo operuotas, neteko darbo, sumažėjo darbingumo lygis, sveikatos sutrikimus jaučia iki šiol, apribota galimybė aktyviai gyventi, J. U. kalta neprisipažino, neatsiprašė nukentėjusiojo, nesistengė atlyginti bent dalies žalos, mano, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš J. U. nukentėjusiajam priteisti 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas.
3.7. Prokuroro nuomone, nukentėjusysis M. Š. dokumentus, patvirtinančius išlaidas, pateikė kartu su apeliaciniu skundu, byloje yra duomenų, kad nukentėjusysis atstovą turėjo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo pripažinti nepagrįstu nukentėjusio turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimą iš nuteistosios.
4. Nukentėjusysis M. Š. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios J. U. gynėjo advokato M. Martinaičio kasacinį skundą atmesti, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus palikti galioti be pakeitimų ir priteisti jam proceso išlaidas, patirtas kasacinės instancijos teisme.
4.1. Nukentėjusysis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. rugsėjo 18 d., kai tuo tarpu kasatorius kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo KET redakciją, įsigaliojusią 2014 m. spalio 11 d., t. y. po eismo įvykio. Nukentėjusysis, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais, kad teismų sprendimai yra grindžiami ne visomis specialisto išvadoje pateiktomis išvadomis ir iš esmės vieno eksperto D. Juciaus parodymais, teigia, jog į šiuos argumentus atsakė apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas, nukentėjusiojo nuomone, taip pat atsakė ir į kitus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, kurie atkartojami ir kasaciniame skunde. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo nevertina.
4.2. Nukentėjusysis dėl jam priteistų proceso išlaidų pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jį atstovavęs advokatas dokumentų, pagrindžiančių atstovavimo išlaidas, nepateikė, todėl ir šis teismas negalėjo jų priteisti. Nepaisant to, pasak nukentėjusiojo, apeliacinės instancijos teismas, priteisęs šias išlaidas apeliacinės instancijos teisme, BPK 106 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nes jis atstovavimo išlaidas realiai patyrė ir tai pagrindžiančius dokumentus pateikė teismui.
5. Civilinio atsakovo,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovas advokatas D. Butvilavičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios J. U. gynėjo advokato M. Martinaičio kasacinį skundą tenkinti.
5.1. Civilinio atsakovo atstovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas motociklininko M. Š. veiksmus nepagrįstai įvertino kaip priimtinus ir nesusijusius priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Civilinio atsakovo atstovo nuomone, motociklininko veiksmai buvo susiję tiek su sąlygomis eismo įvykiui bei jo pasekmėms kilti, tiek ir su pasekmių dydžiu.
5.2. Atsiliepime teigiama, kad M. Š., pastebėjęs prie pagrindinio kelio stovintį automobilį 200 m atstumu, greitį dar padidino; taigi, matydamas eismo saugumui galimą grėsmę, numatomą kliūtį (jeigu automobilis įvažiuotų į pagrindinį kelią), motociklo vairuotojas pasielgė priešingai, nei reikalauja KET 133 punkto nuostatos (važiuoti neviršijant leistino greičio; pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių). Be to, tiek eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių sugadinimai, tiek jų judėjimas ir išsidėstymas po susidūrimo nesuteikia pagrindo teigti, jog motociklas buvo stabdomas jį „guldant“. Kita vertus, anot civilinio atsakovo atstovo, motociklo stabdymas jį „guldant“ nėra techniškai pagrįstas, priimtinas ir KET reikalavimus atitinkantis veiksmas.
5.3. Civilinio atsakovo atstovas sutinka su specialisto išvadomis dėl motociklininko veiksmų vertinimo kaip nepriimtinų techniniu požiūriu ir buvusių priežastiniu ryšiu susijusių su eismo įvykiu ir pažymi, kad pagal eismo įvykio vietos planą automobilis,,Opel Meriva“ iš dalies buvo kirtęs kelio vidurio liniją, o nuo jo kairės pusės galinio rato iki kelkraščio buvo 2,80 m atstumas, todėl jeigu motociklas nebūtų išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, motociklas būtų galėjęs pravažiuoti tiesiai laisva jo važiavimo krypties eismo juostos dalimi. Civilinio atsakovo atstovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad motociklas apskritai negalėjo dalyvauti kelių eisme, nes nebuvo atlikta jo privalomoji techninė apžiūra ir nebuvo apdrausta motociklo valdytojo civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalis).
5.4. Atsižvelgdamas į tai, civilinio atsakovo atstovas nesutinka ir su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigdamas, jog CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, yra bendrosios, t. y. taikomos sprendžiant civiliniu deliktu padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Išimtys iš šios taisyklės yra tik dvi: į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas.
6. Nuteistosios J. U. gynėjo advokato M. Martinaičio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo
7. Nuteistosios gynėjo kasacinio skundo prašymas nutraukti baudžiamąją bylą J. U. grindžiamas tuo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius BPK įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 281 straipsnio 3 dalį. Kasaciniame skunde nesutinkama su tuo, kaip teismai sprendė priežastinio ryšio klausimą esant situacijai, kai, kasatoriaus manymu, KET pažeidė abu eismo dalyviai (nuteistoji J. U. ir nukentėjusysis motociklininkas M. Š.). Kasatoriaus manymu, šiuo klausimu padarytos abiejų instancijų teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nėra pagrįstos išsamiu bylos įrodymų vertinimu, nebuvo įvertintos visos priežastinio ryšio nustatymui svarbios aplinkybės. Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama bylos įrodymų analizei, pateikiama jų įrodomoji reikšmė ir vertinimo versija akcentuojant specialisto išvadas ir motociklininko veiksmus – greičio viršijimą, išvažiavimą į priešingą eismo juostą ir automobilio apvažiavimą iš kairės – kaip turėjusius įtakos eismo įvykiui kilti.
8. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms ir atliktam įrodymų vertinimui paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
9. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.
10. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010).
11. Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga) eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize.
12. Nors kasatorius ginčija priežastinio ryšio tarp nuteistosios padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių buvimą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios J. U. padaryta veika ir jos padariniai pagrįstai teismų įvertinti kaip atitinkantys BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius. Byloje nustatyta, kad J. U. pažeidė KET (2012 m. lapkričio 28 d. įstatymo redakcija) 107 punktą, kuriame nustatyta, kad, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Eismo įvykio metu motociklo vairuotojui M. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad pagrindinė ir lemiama eismo įvykio priežastis buvo vairuotojos J. U. veiksmai, t. y. tai, kad automobiliu įvažiuodama į kelią iš šalia kelio esančios teritorijos, nedavė kelio keliu (duomenys neskelbtini) važiavusiam M. Š. vairuojamam motociklui, sudarė kliūtį jo judėjimui ir su juo susidūrė. Be to, kasatorius neteisus teigdamas, jog teismai vadovavosi netinkama įstatymo – KET – redakcija. Eismo įvykis įvyko 2014 m. rugsėjo 18 d., o tuo metu galiojo KET 2012 m. lapkričio 28 d. redakcija, kurios 107, o ne 102, kaip teigia kasatorius, punktas numatė, jog, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, todėl teismai ja pagrįstai vadovavosi.
13. Iš byloje esančių duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai daug dėmesio skyrė būtent eismo įvykio mechanizmo, priežastinio ryšio tarp eismo dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių nustatymui. Vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, pažymėtina, kad nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija.
14. Tiek pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje pateikdamas savarankiškas išvadas dėl priežastinio ryšio buvimo tarp J. U. veiksmų ir kilusių padarinių, tiek apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apkaltinamajame nuosprendyje padarytų išvadų teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, kurių nustatymą grindė išsamiu bylos įrodymų vertinimu. Minėtą išvadą dėl eismo įvykį lėmusios sąlygos teismai padarė įvertinę ne tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. kovo 3 d. specialisto išvadą Nr. 11K-270(14), kurioje nustatyta, kad tiek vairuotojos J. U. (iš šalia kelio esančios teritorijos vairuojamu automobiliu įvažiuodama į kelią nedavė kelio keliu važiavusiam motociklui bei sudarė kliūtį jo judėjimui ir su juo susidūrė), tiek motociklininko M. Š. (kilus grėsmei eismo saugumui, t. y. automobiliui pradėjus važiuoti į kelią ir sudarius kliūtį jo vairuojamo motociklo judėjimui, laiku nestabdė vairuojamo motociklo, o kliūtį apvažinėjo manevruodamas kairiau) veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, bet ir ištyrę visus kitus byloje esančius duomenis, pripažintus įrodymais (kaltinamosios, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, eksperto paaiškinimus, eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės apžiūros protokolų duomenis ir kt.), ir pagrįstai konstatavo, kad tarp motociklininko veiksmų ir eismo įvykio nėra priežastinio ryšio. Analogiškos abejonės dėl motociklo vairuotojo veiksmų atitikties KET reikalavimams buvo keltos ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į šį skundo argumentą motyvuotai atsakė, pažymėdamas, kad nepaisant to, kokiu greičiu motociklininkas būtų važiavęs, nuteistoji, atsižvelgiant į įvykio vietą (vietovės ir kelio ypatumus), turėjo visas galimybes pamatyti iš kairės pusės atvažiuojantį motociklą, o tai, kad motociklininkas, važiuodamas maksimaliu leistinu 90 km/h greičiu ir laiku stabdydamas vairuojamą motociklą, turėjo techninę galimybę jį sustabdyti ir neprivažiuodamas automobilio „Opel Meriva“, nereiškia, kad M. Š. veiksmai buvo padarinių kilimo sąlyga ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl J. U. veikos teisinio vertinimo ir J. U. veiksmų įtakos (pagrindinės priežasties) eismo įvykiui kilti. Net ir sutinkant su specialisto išvadomis, kad techniniu požiūriu motociklininkas privalėjo stabdyti motociklą, pamatęs kliūtį, o ne didinti greitį, J. U., įvažiuodama į kelią iš esančios šalia jo teritorijos, privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, taigi, ir M. Š. vairuojamam motociklui. Šiuo atveju, kaip ir pagrįstai nurodyta teismų sprendimuose, jei, vairuodama automobilį, J. U. būtų davusi kelią motociklui, eismo įvykis nebūtų įvykęs; nukentėjusiojo motociklininko veiksmai patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET reikalavimų nebūtų pažeidusi automobilio vairuotoja J. U.. Taigi, nuteistosios J. U. veiksmai buvo kilusių pasekmių būtina sąlyga (tiesioginė priežastis).
15. Kasatorius nepagrįstai teigia, jog J. U. negalėjo numatyti, kad jos veiksmai (išvažiavimas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos) kelia kokį nors pavojų ir dėl to gali kilti kokios nors pasekmės, t. y. jos veiksmuose nėra subjektyviojo šiame BK straipsnyje numatyto nusikaltimo požymio – kaltės.
16. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų įvykio aplinkybių ir nuosprendyje ir nutartyje išdėstytų veikos kvalifikavimo motyvų analizė duoda pagrindą išvadai, kad J. U. jai inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 8 dalis). Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių.
17. Teismų nustatytų faktinių įvykio aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad J. U. nenumatė, jog dėl jos veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų sprendimais nustatyta, kad įvykio vietoje matomumas buvo geras, jo niekas neužstojo, kitų transporto priemonių po įvykio nebuvo, diena buvo saulėta, kelio danga – sausa, transporto priemonę, važiuojančią keliu, buvo galima pastebėti iš didesnio nei 800 m atstumo. Tokioje situacijoje J. U. turėjo numatyti, kad, išvažiuodama iš gyvenvietės teritorijos į kelią, turėjo būti itin atidi, dėmesinga ir rūpestinga, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Įvertinus nurodytą įvykio situaciją, taip pat ir tai, kad J. U. automobilį vairuoja nuo 2002 m., jai dažnai tenka taip išvažiuoti iš gyvenvietės, kurioje yra ir jos namai, ji turėjo ir galėjo numatyti, kad kelyje atsiras kliūtis ir kad nesilaikant KET reikalavimų gali įvykti eismo įvykis.
18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes J. U. baudžiamasis įstatymas – BK 281 straipsnio 3 dalis – pritaikytas tinkamai.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
19. Priešingai nei teigia kasatorius, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai nesiėmė procesinių priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir abejonėms pašalinti.
20. Teismai, siekdami išsiaiškinti visas bylai išspręsti teisingai reikšmingas aplinkybes, nagrinėjo proceso dalyvių pareikštus prašymus, kai kuriuos jų motyvuotai atmetė, kai kuriuos – pagrįstai tenkino. Pirmosios instancijos teismas pavedė prokurorui atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą ir, gavęs jos protokolą, pridėjo prie bylos. Tai, kad papildomoje įvykio vietos apžiūroje nedalyvavo nuteistoji ar jos gynėjas, nereiškia, jog šie duomenys neatitinka BPK numatytų įrodymams keliamų teisėtumo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 4 dalis); be prokuroro, papildomoje įvykio vietos apžiūroje dalyvavo dar dvi pareigūnės, be to, nuteistosios gynėjas turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl šio dokumento pridėjimo prie bylos teisiamojo posėdžio metu.
21. Taip pat pirmosios instancijos teismas į teisiamąjį posėdį proceso dalyvių prašymu iškvietė ekspertą ir suteikė jiems galimybę užduoti jam klausimus, paaiškinti pateiktą išvadą, tarp jų ir dėl motociklo greičio ir galimybės jį tiksliai nustatyti. Ekspertas teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktą specialisto išvadą, kad negalima nustatyti motociklo važiavimo greičio susidūrimo metu ir prieš pat eismo įvykį, nes byloje nėra duomenų apie motociklo judėjimo aplinkybes po susidūrimo (t. y. kiek motociklas nuriedėjo iki apvirsdamas, kiek nuskriejo ore, jei skriejo, ir kiek dar įveikė slysdamas važiuojamosios dalies paviršiumi). Ekspertui taip pat papildomai buvo pateiktas,,Balticum“ televizijos vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota įvykio vieta po eismo įvykio, tačiau jis paaiškino, jog jame papildomų duomenų, kad būtų galima svarstyti dėl ekspertizės išvados tikslinimo ar jos pakeitimo, nėra. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, pagal bylos duomenis (pagal motociklininko ir vairuotojos parodymus dėl motociklo greičio), specialisto atlikti skaičiavimai, kokiu greičiu galėjo važiuoti motociklininkas ir ar jis turėjo galimybę sustabdyti motociklą iki atsiradusios kliūties (automobilio), nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi daryti neabejotinas išvadas dėl motociklo greičio (net ir nustačius, kad jei motociklininkas būtų važiavęs maksimaliu leistinu 90 km/h greičiu ir laiku stabdęs vairuojamą motociklą, jis būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti motociklą iki kliūties), nes pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes motociklininkas, priešingai, pamatęs kliūtį kelyje, pasirinko kitą eismo įvykio išvengimo galimybę – ne stabdė, o padidino greitį, ketindamas automobilį aplenkti iš kairės.
22. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neatsakė arba neišsamiai atsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su vairuotojų veiksmų, faktinių aplinkybių, eksperto išvadų ir paaiškinimų, nuteistosios ir liudytojo J. N. parodymų vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, šis kasatoriaus nurodomas BPK pažeidimas iš esmės siejamas ne su minėtų apeliacinio skundo argumentų neišnagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, bet su teismo atlikto įrodymų vertinimo nesutikimu, o tai, kaip minėta, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to apeliaciniame skunde pageidavo nuteistojo gynėjas, negali būti laikoma netinkamu apeliacinio skundo išnagrinėjimu. Be to, tai, kad, kaip kasatorius skunde pažymi, nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad J. U. pagrįstai pripažinta padariusi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, laikytina rašymo apsirikimu; tai savaime nedaro nutarties neteisėtos.
23. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą privalo patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir priimtame sprendime (nuosprendyje ar nutartyje) išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, arba kokie kiti nuosprendžio klausimai netinkamai išspręsti (BPK 332 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir priimtoje nutartyje į visus esminius apelianto argumentus atsakė bei motyvuotai paaiškino, kodėl nuteistosios gynėjo ir civilinio atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o nukentėjusiojo – tenkintinas iš dalies, ir dalis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pripažįstama teisinga bei pagrįsta, o kita jo dalis – keičiama.
24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamosios teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nepadarė.
Dėl neturtinės žalos
25. Kasatorius prašo sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes paties nukentėjusiojo veiksmai, viršijant greitį ir siekiant išvengti įvykio, nestabdant motociklo, turėjo įtakos padariniams – nukentėjusiojo sunkiam sveikatos sutrikdymui – atsirasti.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.
27. Kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinio, eismo įvykio situacijoje esminės faktinės aplinkybės, apibūdinančios eismo įvykio situaciją, vairuotojų J. U. ir M. Š. veiksmus, nustatytos tos pačios. Spręsdami neturtinės žalos dydžio atlyginimo priteisimo klausimą nukentėjusiajam, teismai padarė skirtingas išvadas, teisiškai vertindami motociklo vairuotojo M. Š. veiksmus – pamačius kliūtį (J. U. automobilį) kelyje, greičio didinimą ir ketinimą apvažiuoti kliūtį iš kairės, siekiant išvengti eismo įvykio – ir jų įtaką padariniams atsirasti.
28. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad eismo įvykio padarinių sunkumą lėmė ne tik vairuotojos J. U. veiksmai, bet ir nukentėjusiojo M. Š. padaryti KET pažeidimai bei netinkamas elgesys avarinėje situacijoje, todėl nukentėjusiojo prašomą priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 10 000 Eur, po 5000 Eur priteisdamas iš civilinio atsakovo,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ir nuteistosios J. U..
29. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko ir nurodė, kad tai, jog motociklininkas, netikėtai pamatęs kliūtį jo kelio važiuojamojoje dalyje, siekdamas išvengti susidūrimo, priėmė sprendimą padidinti greitį ir siekė kliūtį apvažiuoti iš kairės pusės, nereiškia, kad tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 134 punkto (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į įvykio situaciją, toks motociklininko sprendimas buvo pakankamai logiškas, nes jo važiuojamoji kelio dalis buvo užimta, todėl tokio motociklininko elgesio nepripažino neatsargiu ir padidino pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam nustatytą neturtinės žalos dydį iki 16 000 Eur, iš kurių 11 000 Eur priteisė iš nuteistosios J. U., 5000 Eur – iš civilinio atsakovo,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo.
30. Nors abiejų instancijų teismų išvada dėl J. U. veiksmų kaip būtinosios sąlygos eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti yra pagrįsta ir teisinga, tačiau, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam priteisimo klausimą, nukentėjusiojo veiksmus, siekiant išvengti eismo įvykio, teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas.
31. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
32. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinamas drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016).
33. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl nukentėjusiojo M. Š. veiksmų, siekiant išvengti eismo įvykio, svarbu juos įvertinti saugumo ir pavojingumo konkrečioje eismo įvykio situacijoje požiūriu. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo priimtini – kai KET 134 punkto nuostatos reikalauja, atsiradus kliūčiai, iškilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, nukentėjusysis pasielgė priešingai: didino greitį, ketindamas kliūtį apvažiuoti iš kairės, t. y. išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, taigi, jo elgesys buvo nepakankamai atsargus. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, sustabdyti ją iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, neatsižvelgė į vairuotojo M. Š. didelį neatsargumą ir todėl netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio, reglamentuojančio neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijus, nuostatas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis (dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo aplinkybės pašalinimo ir neturtinės žalos padidinimo), naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Dėl BPK 106 straipsnio taikymo
34. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nukentėjusiajam priteisti jo turėtas išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, nes tokio prašymo jis pirmosios instancijos teisme nereiškė ir tai patvirtinančių dokumentų nepateikė iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pabaigos.
35. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad nukentėjusysis nepagrindė jo turėtų proceso išlaidų rašytiniais įrodymais, nusprendė jų nepriteisti. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis pateikė įrodymus apie jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendė jas priteisti, tačiau sumažino jų dydį (iki 500 Eur). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nukentėjusiajam priteisė ir 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, taigi iš viso nukentėjusiajam buvo priteista 800 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.
36. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
37. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors nukentėjusysis dokumentų, patvirtinančių jo išlaidas pirmosios instancijos teisme, šiam teismui bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė, tačiau tai nepaneigia, esant pagrindui, nukentėjusiojo teisės, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašyti šias išlaidas priteisti apeliacinės instancijos teismo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo sprendimas minėtas išlaidas priteisti nukentėjusiajam yra pagrįstas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šio teismo nukentėjusiajam priteistu išlaidų dydžiu (500 Eur). Kaip matyti pagal bylos duomenis, nukentėjusysis kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2014 m. spalio 13 d. pinigų priėmimo kvitą dėl 1500 Lt sumokėjimo jo atstovui advokatui V. Žarkovui (V. Žarkov); tai sudaro 434,43 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutartyje nurodžius, kad yra pagrindas prašomų išlaidų dydį sumažinti ir nukentėjusiajam priteisti 500 Eur, neatitinka bylos duomenų. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš nuteistosios J. U. nukentėjusiajam M. Š. priteistina 434,43 Eur jo turėtų išlaidų už advokato V. Žarkovo pagalbą.
38. Taip pat nukentėjusysis M. Š. kasacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į nuteistosios gynėjo kasacinį skundą pateikė prašymą priteisti jo turėtų 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir pateikė banko sąskaitos išrašą.
39. Kaip minėta, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, bet šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-153-696/2015). Nustatant išieškotinos pinigų sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
40. Kasacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į teismo posėdį nekviečiami, o proceso dalyvių (tarp jų ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir (ar) jų atstovo) atsiliepimas į kasacinį skundą nėra privalomas, nes jo nepateikimas netrukdo teismui nagrinėti kasacinę bylą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų.
41. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistosios J. U. gynėjo advokato kasacinį skundą, kuriame ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais byloje, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos dėl atstovavimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka kasacinės instancijos teisme. Nuteistosios gynėjo advokato kasacinis skundas tenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai ir į tai, kad šioje byloje už beveik trijų lapų atsiliepimą, kurio tik viename lape iš esmės išdėstyti nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai, prašoma priteisti 300 Eur, daro išvadą, kad tokia suma nėra proporcinga kasacinio proceso sudėtingumui ir neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje paprastai priteisiamų turėtų išlaidų dydžio, todėl priteistinos sumos dydį mažina iki 100 Eur.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį pakeisti:
nutarties dalį, kuria iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas nulėmė sunkias eismo įvykio pasekmes, ir iš nuteistosios J. U. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. Š. priteistas neturtinės žalos atlyginimas padidintas – jam priteista 11 000 Eur, panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendį;
priteistas iš nuteistosios J. U. nukentėjusiajam M. Š. 800 Eur išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti, sumažinti iki 734,43 Eur.
Kitas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Iš nuteistosios J. U. priteisti nukentėjusiajam M. Š. 100 Eur išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Aurelijus Gutauskas
Aldona Rakauskienė
