Baudžiamoji byla Nr. 2K-333/2013
Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00390-2012-8
Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
1.2.3.2.2.;
1.2.3.2.3;
2.1.7.4
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
nuteistojo G. L. gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Valerijaus Čiučiulkos pranešimą, nuteistojo G. L. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
G. L. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės mėn., naktį iš 5–osios į 6–ąją, tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, iš pykčio dėl sergančio ir dėl ligos nesiorientuojančio savo tėvo elgesio, suduodamas ne mažiau kaip devynis smūgius kumščiais į galvą padarė galvos sumušimą, pasireiškusį galvos nubrozdinimais pakaušyje, viršugalvyje, kaktoje, dešiniame skruoste, muštine žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, viršugalvyje, dešinio skruosto – kaklo dešinės pusės srityje, kairiame skruoste, kairės akies viršutiniame voke ir nosyje, kraujosruva po dešinės akies jungine, kraujosruvomis pakaušio, viršugalvio, kaktos, kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje ir po minkštaisiais smegenų dangalais; nuo to, dėl sužalojimų galvoje visumos, nukentėjusysis mirė, t. y. tyčia nužudė dėl ligos esantį bejėgiškos būklės savo tėvą R. L..
Kasaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.
Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 208, 209, 301, 302, 305 straipsnių nuostatas; netinkamai įvertinę byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai pripažino, kad penkiasdešimt savo kūno sužalojimų R. L. pasidarė pats griūdamas, dėl to buvo panaikinta dalis kaltinimo, o devynis sužalojimuos nukentėjusiojo galvoje padarė kasatorius smūgiuodamas kumščiais. Anot kasatoriaus, teismai nieko nepasisakė apie tai, kaip įmanoma griūnant ir susižalojant penkiasdešimt kartų nė karto nesusižaloti galvos, nors griūnant dažniausiai susižalojamos galūnės ir galva. Kasatorius skunde pažymi, kad R. L. daugybiniai nežymūs sumušimai Panevėžio miesto ligoninėje buvo nustatyti dar prieš pusantros paros iki įvykio. Anot kasatoriaus, tie sužalojimai galėjo išryškėti praėjus parai, nubrozdinimai galėjo atsinaujinti, juos perbraukus patalyne. Be to, R. L. dilbyje šeimos gydytoja dar 2012 m. balandžio 27 d. pastebėjo gana didelį sužalojimą, kuris per devynias dienas iki įvykio tikrai nesugijo. Teismai netinkamai vertino liudytojų parodymus, kad R. L. dėl ligos dažnai griūdavo, ropodavo ir žalodavosi. Kasatorius teigia, kad šeimos gydytoja taip pat pabrėžė, jog tokiems psichinę negalią turintiems ligoniams kaip R. L. būdingas savęs žalojimas. Taigi, atliktos ekspertizės išvados, kad iš esmės visi R. L. sužalojimai (išskyrus dvi kraujosruvas dešiname žaste ir vieną krūtinės kairėje pusėje) padaryti keleto valandų – vienos paros laikotarpiu iki mirties, neatitiko kitų, pirmiau nurodytų bylos duomenų, o teismai, nesilaikydami BPK 208 straipsnio, nepaskyrė papildomos ekspertizės šiuo klausimu. Be to, nebuvo atsižvelgta ir įvertinta tai, kad nuo tokių gana nežymių akte nurodytų R. L. sužalojimų jam išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, kuriame sužalojimų apskirtai nenustatyta. Taip pat nebuvo pagal BPK 301, 305 straipsnių nuostatas tinkamai įvertinti ir pirmojo teisiamojo posėdžio metu eksperto duoti parodymai, kad pagal R. L. galvos sužalojimų kiekį ir lokalizaciją mažai tikėtina, jog jis susižalojo griūdamas, tačiau tokia galimybė nebuvo kategoriškai atmesta, todėl turėjo būti vertinama kaip abejonė kaltinamojo naudai. Nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad pažeisdamas BPK 301 straipsnio reikalavimus Panevėžio apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, nes nurodė, kad R. L. padaryti mirtini sužalojimai galbūt atsirado nuo smūgių kumščiu, spardymo ar pan., tačiau neįvertino to, kad ant kasatoriaus rankų ir kojų nebuvo rasta jokių požymių, patvirtinančių smurto naudojimą.
Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ir kasatoriaus prisipažinimu, kuris buvo duotas tik atvykus į įvykio vietą pareigūnams. Kasatorius teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad prisipažinimas buvo surašytas jam esant šoko būsenos dėl mylimo tėčio mirties, dar neišsiblaivius po alkoholio vartojimo, prisipažinime kasatorius negalėjo nurodyti ir paaiškinti, kaip nužudė savo tėvą, o tai reiškia, jog jis to nepadarė, tiesiog kliedėjo. Pagal BPK 305 straipsnio nuostatas akivaizdu, jog prisipažinimas nėra pakankamas, kaip ir bet kuris kitas vienintelis kaltumo įrodymas. Be to, kasatoriaus manymu, prisipažinimas buvo paimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį, t. y. draudimą versti žmogų duoti parodymus prieš save.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje yra viena kitai prieštaraujančių išvadų: nuosprendyje nurodyta, kad kasatorius ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybės, jog jo tėvas vaikščiojo, o toliau nuosprendyje teigiama, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose G. L. nurodė, jog tėvas išlipo iš lovos ir jis šį nunešė atgal. Be to, nuosprendyje nurodytas teiginys, kad po padarytų sužalojimų R. L. negalėjo įlipti ar išlipti iš lovos, prieštarauja ekspertizės akto Nr. 237/12(05) išvadoms, kad po sužalojimų padarymo iki išsivystant galvos smegenų suspaudimui R. L. turėjo galimybę atlikti savarankiškus veiksmus maždaug vieną parą, tiek laiko galėjo gyventi.
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo apeliacinį skundą, taip pat vadovavosi prielaidomis, neištirtais įrodymais. Apibendrindamas skundo argumentus kasatorius teigia, kad įrodymų, jog jo tėvas buvo nužudytas, byloje nėra. Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, skundžiami nuosprendis ir nutartis pagrįsti prielaidomis, spėjimais.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie BPK reikalavimų pažeidimus
Prašymą jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria nuosprendis paliktas galioti, panaikinti ir bylą nutraukti nuteistasis grindžia tuo, jog nusikaltimo, už kurį nuteistas, jis nėra padaręs. Kasatorius skunde teigia, kad savo tėvo jis nenužudė, kad šis mirė nuo sužalojimų, kuriuos patyrė pats griuvinėdamas dėl neįgalumo. Anot kasatoriaus, įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuosprendį, yra abejotini, grįsti prielaidomis ir spėjimais, o tai daryti draudžia įstatymas. Nuteistasis G. L. kasaciniame skunde teigia, kad nagrinėjant bylą teisme buvo pažeisti BPK 208, 209, 301, 305 straipsnių reikalavimai.
Byloje nustatyta, kad G. L. ne mažiau kaip devyniais smūgiais kumščiais į galvą padarė savo tėvui R. L. sužalojimus, nuo kurių šis mirė. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde tvirtindamas, jog savo tėvo jis nenužudė, šis pats susižalojo griuvinėdamas, nuteistasis neigia teismo nustatytas aplinkybes. Teismo nustatytų aplinkybių neigimas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustatinėja, įrodymų nevertina, o tik patikrina, ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus žemesnių instancijų teismuose, ar pagal nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl nuteistojo skundo argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, paliekami nenagrinėti.
Nuteistojo kasacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjant bylą teisme buvo pažeisti BPK 208, 209, 301, 305 straipsnių reikalavimai, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek paminėtų BPK normų turiniui. BPK 208, 209 straipsnių nuostatų pažeidimą kasatorius įžvelgia dėl to, kad, jo nuomone, byloje buvo būtina paskirti ekspertizę jo tėvo mirties priežasčiai nustatyti; to nepadarius, bylos aplinkybės nebuvo ištirtos išsamiai. Iš bylos duomenų matyti, kad joje R. L. lavoną ištyrė ir mirties priežastį nustatė teismo medicinos ekspertas N. R., kuris savo išvadas išdėstė specialisto išvadoje Nr. 237/12(05). Atlikti tyrimą ekspertui pavedė ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja. Teisėjų kolegija pažymi, kad pavedimas atlikti tyrimą, jo atlikimas ir jo rezultatų įforminimas visiškai atitinka BPK 205 ir 206 straipsnių nuostatas. Ekspertas į tyrėjos klausimus atsakė išsamiai, tiksliai nurodydamas R. L. padarytus sužalojimus, jo mirties priežastį ir laiką. Todėl teismas neturėjo pagrindo skirti dar ir ekspertizę, kuriuos skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja kasatoriaus paminėti BPK 208, 209 straipsniai. Ekspertizės nepaskyrimas nereiškia, kad šiuo atveju bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai.
BPK 301 straipsnyje nustatyti reikalavimai įrodymams, kuriais pagrindžiamas nuosprendis, o BPK 305 straipsnis reglamentuoja reikalavimus aprašomajai nuosprendžio daliai. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje užfiksuota nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatoriui priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kasatorius skunde taip pat nenurodo jokių įrodymų, kuriais teismas grindė savo nuosprendį, nors jie nebuvo išnagrinėti teisme. Nukentėjusiųjų ir liudytojų, kuriems būtų taikomas anonimiškumas, šioje byloje nėra. Nuosprendyje išsamiai ir aiškiai nurodytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės ir įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės paskyrimo motyvai, taip įvykdant BPK 305 straipsnio 1 dalyje apkaltinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus. Todėl kasacinio skundo teiginiai, kad priimdamas ir surašydamas nuosprendį teismas pažeidė BPK 301, 305 straipsnių reikalavimus, yra nepagrįsti.
Iš byloje paduoto apeliacinio skundo matyti, kad jame nuteistasis G. L. ginčijo jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą teigdamas, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad jis nužudė savo tėvą. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, taip atsakydamas į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, t. y. įvykdydamas BPK 320 straipsnio 3 dalyje suformuluotą reikalavimą teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde, ir padarė išvadą, kad jų visiškai pakanka nuteistojo G. L. kaltumui patvirtinti.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad, nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, esminių BPK reikalavimų pažeidimų nebuvo padaryta, pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant G. L. nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, pritaikytas tinkamai, nes byloje nustatyta, kad nuteistasis nužudė savo tėvą, kuris dėl ligos buvo bejėgiškos būklės. Todėl naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus dėl nuteistojo kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Nuteistojo G. L. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Greičius
Aurelijus Gutauskas
Valerijus Čiučiulka
