Baudžiamoji byla Nr. 2K-295/ 2013 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.5.2;
1.2.3.2.9;
1.2.14.3.2.6;
2.1.7.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,
nuteistajam V. M.,
nuteistajam Š. J.,
gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,
gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M., jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, nuteistojo Š. J., jo gynėjos advokatės Vandos Laukevičienės, nuteistojo A. S. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aleksandro Kazakovo kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžių.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą aštuoniolikos metų laisvės atėmimu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį – aštuonerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. M. nustatyta subendrinta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 7 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 27 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė; A. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą šešiolikos metų laisvės atėmimu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį – septynerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. S. paskirta subendrinta aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta devyniolikos metų laisvės atėmimas; Š. J. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą septyniolikos metų laisvės atėmimu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį – septynerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bei dalis Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvidešimčiai metų.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir M. K., tačiau dėl jo kasacine tvarka nesiskundžiama, o S. S. 2009 m. rugpjūčio 15 d. mirus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, jam baudžiamoji byla dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4, 6 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 ir 6 dalis, 180 straipsnio 3 dalį nutraukta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendis pakeistas: nuteistųjų Š. J., A. S., V. M. ir M. K. veikų kvalifikacijoje pašalinta nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį. V. M. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuteistas aštuoniolikos metų laisvės atėmimu, pagal 180 straipsnio 3 dalį – aštuonerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta apėmimo būdu su subendrinta bausme, paskirta Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 27 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniolikai metų. A. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą šešiolikos metų laisvės atėmimu, pagal 180 straipsnio 3 dalį – septynerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatytas šešiolikos metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šios subendrintos bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų. Š. J. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą septyniolikos metų laisvės atėmimu, pagal 180 straipsnio 3 dalį – septynerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šios subendrintos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 5 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – aštuoniolikos metų laisvės atėmimas. M. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą aštuonerių metų laisvės atėmimu, pagal 180 straipsnio 3 dalį – dvejų metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo aštuoneriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Kauno apygardos teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, kitus kasacinius skundus atmesti, nuteistojo V. M., prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro – atmesti, nuteistojo Š. J., prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, jį išteisinti, advokato D. Svirinavičiaus, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro – atmesti, advokatės V. Laukevičienės, prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, prokuroro – atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. M., A. S., M. K. ir Š. J. nuteisti už tai, kad 2000 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.30 val., Šiauliuose, veikdami iš savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą ir vieningą tiesioginę tyčią nužudyti A. Z. bei tyčią užvaldyti didelės vertės svetimą turtą (įvykdyti plėšimą), veikdami bendrai S. S. suburtoje organizuotoje grupėje, S. S. iš anksto surinkus nusikaltimų padarymui reikalingą informaciją, parengus nusikalstamos veiklos planą, parinkus nusikaltimų laiką ir vietą, parūpinus nusikaltimo padarymui nenustatytą 7,65 mm kalibro šaunamąjį ginklą – pistoletą su garso ir liepsnos slopintuvu, šiam ginklui pritaikytus 7,65 mm kalibro „Browning“ šaudmenis, transporto ir ryšio priemones, paskirsčius vaidmenis bendrininkams, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. Z. ir panaudodami prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą bei šaunamąjį ginklą ją apiplėšė, užvaldydami jos turto už ne mažesnę kaip 7300 Lt sumą.
S. S. šiems nusikaltimams padaryti subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo, A. S. (S. S. sūnus), V. M., M. K. bei Š. J., ir jai vadovavo.
Tuo tikslu surinko reikiamą informaciją nusikaltimams padaryti, parengė veiklos planą, parinkdamas nusikaltimų padarymo laiką ir vietą, parūpino nusikaltimo padarymui tinkamą šaunamąjį ginklą su šaudmenimis, transporto ir ryšio priemones, paskirstė vaidmenis tarp bendrininkų ir kartu su kitais bendrininkais tiesiogiai dalyvavo darant nusikaltimus, atlikdamas sau priskirtą funkciją. 2000 m. rugpjūčio 18 d., tarp 16.00 ir 16.30 val., nurodyti nusikaltimo bendrininkai atvyko prie A. Z. buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), laiptinės, kur, S. S. pasilikus prie laiptinės stebėti aplinką, saugoti ir informuoti kitus bendrininkus apie nukentėjusiosios parėjimą, V. M., M. K., A. S. ir Š. J. liftu pakilo prie 9-ame aukšte esančio A. Z. buto, išsigrupavo laiptinėje, laukdami sugrįžtančios aukos – nukentėjusiosios A. Z.
Apie 16.30 val., gavę S. S. mobiliojo ryšio telefonu perduotą pranešimą, kad A. Z. įėjo į laiptinę ir kyla liftu, veikdami pagal aptartą planą bendrais, iš anksto suderintais veiksmais, turėdami vieningą tiesioginę tyčią nužudyti ir apiplėšti, užpuolė iš lifto kabinos išėjusią į devintą aukštą liftu pakilusią A. Z., smogę (M. K. veiksmai) jai smūgį per galvą nenustatytu kietu buku daiktu, taip pat nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, ir padarę muštinę žaizdą dešinėje pakaušio pusėje, poodines kraujosruvas kairėje nugaros pusėje, kairiame žaste, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairėje nugaros pusėje bei apsvaiginę nukentėjusiąją, šiai parkritus, paėmė iš nukentėjusiosios (Š. J. ir A. S. veiksmai) jos buto raktus, atrakino duris ir paėmę už kojų iš lifto kabinos įtempė nukentėjusiąją į butą (visų laiptinėje buvusių nuteistųjų veiksmai), kur, vykdydami nusikaltimo planą – nužudyti, buto koridoriuje ir svetainėje trimis šūviais į krūtinę ir galvą iš nenustatytos markės pistoleto su garso ir liepsnos slopintuvu (M. K. veiksmai), S. S., V. M., M. K., A. S. ir Š. J. tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. Z.
Po to S. S., V. M., M. K., A. S. ir Š. J., slėpdami įvykdyto nusikaltimo pėdsakus (V. M. veiksmai), surinko įvykio vietoje trijų iššautų šovinių tūteles ir vieną kulką ir, tęsdami sumanytą nusikalstamą veiką – nužudyti bei apiplėšti, visi bendrai veikdami, pagrobė iš buto tiksliai nenustatytą pinigų sumą, tris poras 450 Lt vertės auskarų, iš kurių vieną komplektą nuėmė nuo A. Z. lavono, keturis 600 Lt vertės žiedus, iš kurių vieną nuėmė nuo lavono, 200 Lt vertės grandinėlę, kurią nuėmė nuo lavono, pasikėsindami pagrobti auksinį 200 Lt vertės pakabuką, kuris plėšiant grandinėlę nukrito ir pasimetė (buvo aptiktas po lavonu įvykio vietos apžiūros metu), 150 Lt vertės grandinėlę su pakabuku, 600 Lt vertės fotoaparatą „Minolta“, piniginę su nenustatyta pinigų suma, automobilio registravimo liudijimą, techninės apžiūros taloną, vairuotojo pažymėjimą. Kartu paėmę iš A. Z. automobilio raktelius ir su pagrobtais daiktais išėję iš buto, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį, netoli nurodyto nuosprendyje namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį 5000 Lt vertės automobilį „Toyota Corolla“ (duomenys neskelbtini) (Š. J. ir A. S. veiksmai) ir jame esančius daiktus – 50 Lt vertės kailinį užtiesalą ir 50 Lt vertės juodą švarkelį (Š. J. ir A. S. veiksmai), tačiau, automobiliu kiek pavažiavus ir jam užgesus už keleto namų nuo nusikaltimo vietos, jį paliko. Šiais tyčiniais veiksmais S. S., V. M., M. K., A. S. ir Š. J. plėšimo metu iš viso pagrobė iš nusikaltimo aukos A. Z. turto ne mažiau kaip už 7 300 Lt.
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pataisant, kad nuteistųjų Š. J., A. S., V. M. ir M. K. veikų kvalifikacijoje nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį šalinama tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog, kvalifikuojant V. M., A. S., M. K. ir Š. J. nusikalstamas veikas, nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį yra perteklinė. Teismas nustatė, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis) ir ši aplinkybė yra pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pasak kasatoriaus, tokią Lietuvos apeliacinio teismo išvadą galima pripažinti teisinga tik dėl nuteistiesiems inkriminuotos BK 180 straipsnio 3 dalies, nes šio straipsnio dispozicijoje organizuota grupė nurodyta kaip vienas iš kvalifikuojamųjų požymių, todėl nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį yra perteklinė. Kadangi kvalifikuoto nužudymo dispozicijoje tokio kvalifikuojamojo požymio nėra, o teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad S. S., V. M., A. S., M. K. ir Š. J. nužudė A. Z. veikdami organizuota grupe, tad kvalifikavimas nuteistųjų veiksmų be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį yra netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti.
Kasaciniais skundais nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje atmesti jų apeliaciniai skundai, ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba jei nebūtų nustatytas pagrindas perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį ir V. M. dalyje priimtą Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir V. M. baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasaciniais skundais nuteistasis Š. J. ir jo gynėja advokatė Vanda Laukevičienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje atmestas Š. J. apeliacinis skundas, ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba, jei nebūtų nustatytas tam pagrindas, panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuteistieji A. S., V. M., Š. J., nuteistųjų V. M. ir Š. J. gynėjai advokatai D. Svirinavičius ir V. Laukevičienė kasaciniuose skunduose dėsto panašius argumentus apie tai, kad apkaltinamasis nuosprendis nuteistiesiems grįstas tik kito nuteistojo byloje – M. K. parodymais. M. K. parodymų apie nuteistųjų dalyvavimą A. Z. nužudyme ir apiplėšime nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. M. K. visada teigė, kad šaudė į gulinčią A. Z., kai teismo medicinos ekspertizės išvadoje nurodyta, jog A. Z. ir į ją šovęs asmuo galėjo būti vienas priešais kitą, taigi teismo medicinos ekspertizės išvada paneigia M. K. teismo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad jis šovė į galvą stovėdamas, o A. Z. gulėjo ant nugaros. M. K. nežinojo, kokioje padėtyje buvo moteris nužudymo metu, negalėjo tiksliai nurodyti, kurioje buto vietoje įvyko nužudymas. M. K. parodymai, kaip jis nužudė A. Z., neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir tai įrodo, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama šališkai abiejų instancijų teismuose. Taip pat teismai neatkreipė dėmesio į svarbią aplinkybę dėl automobilio, kuriuo M. K. tariamai atvyko 2000 m. rugpjūčio 18 d. iš Kauno su Š. J. į Šiaulius. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas jokių konkrečių žinių apie tai, pas ką tuo metu buvo Š. J. automobilis „Ford Scorpio“ ir kas juo važinėjo, remdamasis vien liudytojo V. B. parodymais, kuriuose pabrėžiama, kad jis automobilį „Ford Scorpio“ gavo vasaros viduryje ar pabaigoje, ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, kurioje pasakyta, kad iš B. J. buvo atimtas buvęs V. B. automobilis MB 190 ir kad su juo buvo sudaryta šio automobilio panaudos sutartis, nuosprendyje daro prieštaringą išvadą, kad tai nepaneigia, jog A. Z. nužudymo dieną M. K. naudojosi „Ford Scorpio“ automobiliu. M. K., davęs parodymus apie tai, kad pats vairavo A. Z. automobilį, bet nesugebėdamas paaiškinti, kaip atjungė to automobilio signalizaciją, pakeitė parodymus ir pradėjo tvirtinti, kad automobilis neva sugedo ir jį teko mesti, vadinasi, melavo. Taip pat M. K. davė melagingus parodymus apie B. J., neva jis dalyvavo trijuose nužudymuose: A. Z. ir B. nužudymuose Šiauliuose bei R. K. nužudyme Kaune. Dėl melagingų M. K. parodymų B. J. buvo pateikti kaltinimai, šis teismui pateikė nuotraukas su datomis, kurios patvirtino, jog nužudymų dienomis jis su drauge buvo Vokietijoje. M. K. taip pat yra davęs melagingus parodymus dėl J. B.; M. K. parodymų turinys buvo nulemtas policijos pareigūnų, buvo laikas, kai M. K. nebendradarbiavo su Policijos departamento pareigūnais ir tada jis, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime išsikvietė TV 3 laidos prodiuserį ir davė interviu. Toje laidoje M. K. išdėstė Policijos departamento pareigūnų darbo metodus ir detaliai pasakojo, kaip jis, atlikinėdamas dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, pareigūnų buvo ne kartą paimamas iš Pravieniškių pataisos namų ir vežamas namo, kur jo mama pildydavo jo norus, vaišindavo. Tačiau minėtos laidos įrašas Šiaulių apygardos teismo, nagrinėjusio A. Z. nužudymo bylą, buvo visiškai ignoruojamas, kaip neva neturintis įrodomosios reikšmės, tą įrašą apygardos teismas atsisakė pridėti prie bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė prašymą pridėti prie baudžiamosios bylos medžiagos vaizdo įrašą ir jį ištirti. M. K. visiškai negalėjo nupasakoti A. Z. buto apstatymo, duodamas parodymus, A. Z. apibūdino vienaip, o parodymo atpažinti metu jis pasirinko tokias nuotraukas, kurios neatitiko pirminių jo parodymų apie A. Z. išvaizdą. Taip pat M. K. parodymai dėl A. S. išvaizdos 2000 m. vasarą buvo prieštaringi, tai leidžia teigti, kad 2000 m. vasarą jis A. S. visai nematė. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas – BPK 320, 331, 332 straipsnių nuostatas.
Kasaciniuose skunduose nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas D. Svirinavičius nurodo, kad V. M. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai buvo nagrinėjami šališkai, jų argumentai liko neišnagrinėti. Į Šiaulių apygardos teismą, nagrinėjant A. Z. nužudymo bylą, kreiptasi su prašymu iškviesti liudytoją A. V., kuris žinojo ir galėjo paliudyti, kad 2000 m. rugpjūčio mėnesio antrąją pusę V. M. Šiauliuose nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo liudytojo A. V. parodymai buvo nepagrįstai atmesti. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme V. M. davė parodymus, kad 1999 m. gydymo-pataisos namuose G. T. ne kartą pasakojo apie pažįstamą vaistininkę, taip pat apie tai, kad jis gaudavo iš jos narkotinių medžiagų, vaistininkė su juo elgėsi nesąžiningai, duodavo silpnesnio poveikio medžiagų. Su G. T. bendravo ir jam grįžus namo po bausmės atlikimo, iš jo išgirdo, kad vaistininkė neketinanti jam grąžinti skolos, taigi G. T. teigė paėmęs iš S. S. šaunamąjį ginklą, paskambinus buvo įleistas pačios A. Z. į butą, atėjimo laikas buvo suderintas telefonu. Tada G. T. sudėjo iš baro A. Z. alkoholinius gėrimus į krepšį ir paliko jį ant fotelio, išėjo iš A. Z. buto nepadaręs netvarkos, paėmė A. Z. automobilį, išjungė jo signalizaciją, nuvairavo automobilį į kaimyninį kiemą, paliko jį ten ir vėl įjungė signalizaciją. S. S. bendravo su G. T., jam pasakojo, kad šis pasiskolino iš jo „Bereta“, grąžindamas ginklą, prisipažino nužudęs moterį. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad apie jokius galimus G. T. ir A. Z. santykius niekas nepaliudijo. Yra duomenų, kad A. Z. gyveno ne pagal pajamas (G. K. parodymai). Kasatorius ginčija teismo nuosprendyje padarytą išvadą dėl G. T. negalėjimo nužudyti A. Z. dėl šiam konstatuotų įvairių ligų, ir pažymi tai, kad pats kasatorius turi antrą neįgalumo grupę. G. T. įsigijo automobilį „Audi 80“ praėjus dvidešimt šešioms dienoms po grįžimo iš pataisos namų ir vienuolikai dienų po A. Z. nužudymo. V. M. teigia buvęs policijos pareigūnų neteisėtai verčiamas prisiimti kaltinimus mainais į mažesnę bausmę; vieno iš tariamos grupės asmenų, nužudžiusių A. Z., teigia apskritai nepažinojęs – tai Š. J., su M. K. ir A. S. nebendravo. Pasak V. M., jis žinąs, kad S. S. ir M. K. dviese įvykdė B. nužudymą Šiauliuose ir ši byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Nors šio nužudymo metu V. M. teigia atlikinėjęs bausmę, tačiau žino, kas, kada ir kaip įvykdė šį nusikaltimą. B. bylos medžiaga yra susijusi su šioje byloje esančiais duomenimis. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog V. M. dalyvavo A. Z. nužudyme: atlikti ekspertiniai tyrimai nesusiejo jo su nusikaltimo vieta, nei įvykio vietoje, nei A. Z. automobilyje nerasta jo biologinių pėdsakų, o pas jį nerasta jokių A. Z. daiktų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytas nuostatas. Kasaciniuose skunduose nuteistasis Š. J. ir jo gynėja Vanda Laukevičienė teigia, kad Š. J. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Įvykio dieną jis buvo Kaune su draugu ir savo motina, kuri tuo metu buvo susilaužiusi ranką ir kuria jis turėjo pasirūpinti, tačiau teismas net neapklausė G. J. Ginčytinos odorologinės ekspertizės išvados, kuriose nurodoma, kad A. Z. automobilio salone, ant vairuotojo sėdynės, buvo rasta Š. J. kvapo. Žmogaus kvapas tokiomis sąlygomis, kokiomis jis buvo aptiktas, išsilaiko iki 2,5 paros, o automobilis buvo rastas ir apžiūrėtas po penkių dienų. Š. J. teigia ne kartą prašęs pristatyti į teismo posėdį stiklainius, kuriuose buvo konservuojamas kvapo pavyzdys, tačiau dėl šio prašymo nebuvo pasisakyta ir taip pažeista BPK 301 straipsnio 1 dalis. Odorologinės ekspertizės išvada nebuvo ištirta teismo posėdyje.
Nuteistųjų ir jų gynėjų kasaciniai skundai atmestini, prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl kasacinių skundų teiginių, kuriais reiškiamos abejonės bylos aplinkybių ištyrimu ir įrodymų įvertinimu
BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Atsakant į kasacinių skundų argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ir nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Ši įstatymo nuostata įtvirtina, jog kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta, taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos dalykas. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir išvados. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka.
Didžioji visų nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinių skundų argumentų dalis yra akcentuota į nuteistojo M. K. parodymų kritiką. Skunduose plačiai analizuojami M. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iškeliami šių bylos duomenų nesutapimai, prieštaravimai su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Kasaciniuose skunduose nuteistojo M. K. parodymų analizė iš esmės buvo paremta detaliu aplinkybių gretinimu su kitais bylos duomenimis apie nusikaltimo aplinkybes, visus nesutapimus ir neatitikimus pripažįstant prieštaravimais, nesiaiškinant šių neatitikimų esmės ir M. K. pateiktų paaiškinimų dėl neatitikimų bei prieštaravimų. Teismai išsamiai išnagrinėjo visus bylos proceso metu iškeltus nuteistųjų bei jų gynėjų nesutapimus ir prieštaravimus M. K. parodymuose dėl esminių bylos aplinkybių, išdėstė argumentus, kuriais remiantis atmetami nuteistųjų ir jų gynėjų teiginiai, motyvus, kodėl M. K. parodymai laikomi patikimais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai M. K. parodymus įvertino susiedami juos su kitais bylos proceso metu gautais įrodymais jų tarpusavio loginio integralumo aspektu. Teismų išvados yra pagrįstos ne tik subjektyviosios kilmės įrodymo (nuteistojo M. K. parodymų) duomenimis, bet ir kitais įrodymais, kurie turi savarankišką įrodomąjį turinį, todėl ne tik patvirtina, bet ir papildo M. K. parodymus.
BPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Kitų proceso dalyvių parodymams keliami bendri reikalavimai įrodymų patikimumui ir jų sąsajai su kitais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog skunduose pagrįstai teigiama, kad M. K. parodymai nebuvo nuoseklūs lyginant juos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme. Taip pat pagrįstai nurodyta, jog yra nesutapimų tarp M. K. parodymų ir kitais bylos duomenimis nustatytų bylos aplinkybių. Pripažintina ir tai, kad nusikaltimo bendrininko, kuris sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, parodymai kitų nusikaltimo bendrininkų atžvilgiu turi būti vertinami rezervuotai bei išsamiai ir visapusiškai patikrinami, palyginant su kitais bylos duomenimis, tačiau vien tik ši aplinkybė savaime nedaro šių bylos duomenų mažiau vertingais ar abejotinais, lyginant juos su kitais.
Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas. Kasaciniuose skunduose, kaip jau minėta, pagrindinis dėmesys skiriamas M. K. parodymams, tačiau jie nagrinėjami iš dalies selektyviai, akcentuojant atskirų detalių nesutapimus.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė ir nuosprendžiu pripažino, kad A. Z. nužudyme dėl savanaudiškų paskatų ir plėšime dalyvavo S. S. organizuotos grupės nariai: S. S., M. K., V. M., Š. J. ir A. S. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas išsamiai aprašė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kiekvieno iš dalyvavusių asmenų veiksmus, kurie atitinka veikų už kurių padarymą jie nuteisti požymius.
Tiek pirmosios, ties apeliacinės instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė tinkamai, vadovaudamasis baudžiamojo proceso reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi nuteistieji šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu davė nenuoseklius parodymus, tačiau kaip tik M. K. parodymai tiek dėl įvykyje dalyvavusių asmenų skaičiaus, tiek dėl jų vaidmenų nusikaltimo padaryme, veikos padarymo mechanizmo, duodant parodymus pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs, juos nuteistasis patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kasaciniuose skunduose minimas galimas M. K. parodymų nepatikimumas, siejamas su kito asmens – B. J. dalyvavimu A. Z. nužudyme, buvo teismų tiriamas ir išsiaiškintas, išanalizavus M. K. parodymus, duotus teismuose, išsamiai atskleidžiant parodymų keitimo priežastis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Š. J. keltos versijos dėl jo nedalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme buvo paneigtos, pirmosios instancijos teismas išsamiais argumentais paneigė ir V. M. iškeltą versiją dėl A. Z. nužudymo kito asmens – G. T. ir ją motyvuotai atmetė. Teismai atliko išsamią ir chronologišką teisiamųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duotų parodymų analizę, įstatymo nustatytomis priemonėmis šalindami prieštaravimus ir neatitikimus, nagrinėdami nuteistųjų iškeltas versijas išvadas pagrindė įvairių įrodymų šaltinių duomenimis. Šios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose procesas vyko laikantis rungimosi principo, t. y. buvo nagrinėjami tiek asmenis kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai, nesuteikiant atskiriems įrodymams prioritetinės reikšmės, o tik juos sugretinus buvo daromos išvados dėl asmenų, šioje byloje patrauktų baudžiamojon atsakomybėn, kaltės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek tiesioginiams, tiek netiesioginiams A. S., M. K., V. M., Š. J. kaltę pagrindžiantiems įrodymams buvo teikiama vienoda reikšmė, jie lyginami tarpusavyje ir daromos logiškos ir bylos duomenimis pagrįstos išvados. Kratų metu rasti ir užfiksuoti įrodymai patvirtino, kad visi nuteistieji buvo pažįstami dar iki A. Z. nužudymo, nors tai anksčiau neigė; įvykio vietos apžiūros ir automobilio apžiūros metu paimti kvapų mėginiai patvirtino, jog ant priekinės sėdynės rastas Š. J. kvapas, taip pat pastebėta reakcija į lyginamąjį kvapo mėginį, paimtą iš A. S.; šie duomenys, kaip teisingai nurodė teismai, patvirtina M. K. parodymus, jog po nužudymo, nužudytosios automobiliu važiavo nuteistieji. Kulkų apvalkalo dalių, rastų nužudytosios kūne, ekspertiniai lyginamieji tyrimai su šaunamojo ginklo „Beretta“ garso ir liepsnos slopintuve rastos kulkos apvalkalo dalimi, pateikė kategorišką išvadą, kad anksčiau šie objektai sudarė vieną visumą. Visi šie objektyviosios kilmės įrodymų šaltinai patvirtinami specialistų tyrimais, kuriais teismui nebuvo pagrindo abejoti. Teismai pagrįstai atmetė V. M. versiją dėl ginklo paskolinimo. Kratos ir poėmio procesiniais veiksmais, liudytojų parodymų duomenimis, daiktų, parodymo atpažinti duomenimis, buvo nustatytas daiktų, pagrobtų iš A. Z. buto, priklausomumas jai, taip pat daiktų buvimo vietos, savininkės ryšiai su S. S., kuris dalyvavo nužudant A. Z. Teismų proceso baigiamuosiuose aktuose nuteistųjų kaltė nusikaltimų padarymu taip pat patvirtinta kratos protokolų duomenimis apie surastus ginklus, šaudmenis, ginklų detales. Kaukė veidui slėpti, ginklų perdarymas pritaikant garso ir liepsnos slopinimo įrenginį bei kitokie specialistų išvadose nustatyti ginklų veikimo pakeitimai, parako dalelės, rastos ant S. S. striukės, yra netiesioginiai, bet labai svarbūs įrodymai, patvirtinantys nuteistųjų padarytus nusikaltimus. Kiti teismo proceso metu ištirti ir teismų baigiamuosiuose aktuose išdėstyti duomenys: surasti užrašai, nuotraukos, telefono SIM kortelės duomenys, laiškas, sudaro visapusišką ir integralų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį nuteistųjų dalyvavimą padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Dėl prokuroro kasacinio skundo
Prokuroras savo kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį, kvalifikuojant nuteistųjų veikas šioje byloje, turėjo būti panaikinta tik dėl BK 180 straipsnio 3 dalies inkriminavimo, atsižvelgiant į tai, kad BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymas organizuota grupe yra vienas iš šią nusikaltimo sudėtį kvalifikuojančių požymių, todėl papildoma nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį yra perteklinė. Tačiau A. S., Š. J., V. M. ir M. K. nuteisti ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, t. y. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, kurio dispozicija nenumato organizuotos grupės požymio. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pašalino iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodą dėl A. S., Š. J., V. M. ir M. K. nuteisimo už bendrininkaujant organizuota grupe padarytą nužudymą, tad nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį neturėjo būti pašalinta iš nuosprendžio rezoliucinės dalies kvalifikuoto nužudymo atžvilgiu. Taigi kiekvieno iš nuteistųjų veika nuosprendyje turi būti kvalifikuojama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 3 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. M., jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, nuteistojo Š. J., jo gynėjos advokatės Vandos Laukevičienės, nuteistojo A. S. kasacinius skundus atmesti.
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendį – nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį pašalinant iš rezoliucinės nuosprendžio dalies dėl Š. J., A. S., V. M., M. K. nuteisimo tik pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Dalia Bajerčiūtė
Alvydas Pikelis
