S. K. pagal BK 2811 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-245-697/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06763-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.1.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 4 d. 20.40 val. iki 2021 m. kovo 5 d. 13.16 val. (viena diena), tai atitinka 2 MGL dydžio baudą.

S. K. paskirta BK 68 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nutartis, kuria nuteistojo S. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. kovo 4 d. apie 20.10 val. Vilniuje, Antakalnio gatvėje, nuo pastato Nr. 42 iki pastato Nr. 61, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – policijos pareigūnai per patikrinimą nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. ir jo gynėjas advokatas J. Kovalenko prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir bylą S. K. nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Bylą nagrinėję teismai, priimdami sprendimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 ir 331 straipsnių pažeidimus, t. y. neteisingai įvertino bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, nepasisakė dėl kaltinimui nenaudingų aplinkybių, neteisėtų pareigūnų veiksmų, nevertino gynybos nurodytų motyvų, ignoravo dalį byloje esančių nuteistajam palankių įrodymų. Be to, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo ir neatsižvelgė į daugumą skunde išdėstytų argumentų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos bylų nagrinėjimo praktikos, taip pažeidė nuteistojo teisę į gynybą ir nekaltumo prezumpcijos principą.

2.2. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 592 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, jog padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kuris Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. ANK 592 straipsnis griežtai nustato tyrimo atlikimo eigą, tačiau kasacinio teismo praktikos stoka, taikant tyrimo eigos vykdymą pagal šią normą, sudaro galimybę pareigūnams ir žemesnės instancijos teismams nebaudžiamai daryti teisės normų pažeidimus.

2.3. Nagrinėjamu atveju administracinė teisena buvo pradėta ir veiksmai buvo atliekami vadovaujantis ANK nuostatomis, todėl, pradedant ikiteisminį tyrimą, turėjo būti vadovaujamasi ANK 592 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamoje byloje nėra motyvuoto nutarimo perduoti surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, todėl privalėjo būti nustatyta, kaip ir kodėl ikiteisminio tyrimo institucija gavo medžiagą iš policijos patrulio. Šiais veiksmais pažeista ir ANK 608 straipsnio 6 dalis, pagal kurią atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 591 straipsnyje nurodyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nagrinėjamoje byloje taip pat nėra. Taigi, teismų sprendimuose padaryti procesiniai ANK ir BPK reikalavimų pažeidimai (administracinė teisena nėra tinkamai nutraukta, medžiaga nėra tinkamai perduota ikiteisminiam tyrimui pradėti), kurie turi įtaką surinktų byloje duomenų pripažinimui įrodymais.

2.4. Be to, byloje nustatyta, kad sustabdytam S. K. pareigūnai, vadovaudamiesi ANK 605 straipsniu, pasiūlė vietoje pasitikrinti neblaivumą, todėl S. K., vadovaudamasis ANK 577 straipsniu, pareikalavo pasinaudoti arba kad jam būtų sudaryta galimybė pasinaudoti teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, tačiau pareigūnai, pažeisdami ANK 577 straipsnio 5 ir 6 dalis, ignoravo šį prašymą, jo neišnagrinėjo.

2.5. Nagrinėjamoje byloje pagrindiniai ir vieninteliai liudytojai, matę, kaip kaltinamasis 2021 m. kovo 4 d. vairavo transporto priemonę nuo Antakalnio ir Šilo gatvių sankryžos iki Antakalnio ir Žolyno sankryžos (parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)), yra sutuoktinių šeima E. E. ir A. E., kurie tamsiu paros metu važiavo 818 metrų atstumu paskui S. K. vairuojamą automobilį. Bylos nagrinėjimo metu gynėjui prašant tyrimas surinko į bylą vaizdo įrašus iš nusikaltimo vietos ir iš pareigūnų vaizdo įrašymo įrenginių, todėl gynėjas prašė teismo atkreipti dėmesį ir tinkamai įvertinti vaizdo įrašą „V1744 JPS 472_chl_20210304204501“, nes jame užfiksuoti esminiai BPK pažeidimai. Nuosprendyje nurodyta, kad vaizdo įraše „V1744 JPS 472_chl_20210304204501“ matyti, kaip „policijos pareigūnas, sėdintis prie vairo, padeda asmeniui surašyti pareiškimą“, t. y. šis pareigūnas aiškiai savo veiksmais, gestais ir žodžiais nurodė liudytojui, ką jis privalo rašyti pareiškime, diktavo aiškiomis ir konkrečiomis formuluotėmis, kad S. K. kelyje neprognozuojamai vinguriavo, išlipęs buvo akivaizdžiai girtas ir svirduliavo.

2.6. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti įvertinti pirminiai liudytojo paaiškinimai, užfiksuoti „Body Cam“ vaizdo įrašymo įrenginiu, iki pareigūno diktuojamų melagingų parodymų, ir kaip šie parodymai iš esmės pasikeitė. Vaizdo įraše „2021 0304 202042 005“, darytame „Body Cam“ įrašymo įrenginiu, užfiksuoti tokie pirminiai liudytojo A. E. paaiškinimai: „<…> akys va šitaip ir tada jį pasivijo taksi automobilis, ir jisai įlindo į tarpą tarp manęs ir to manevruojančio automobilio. Nu tada mes buvom ryšys su 112. Jisai čia tą automobilį, čia labai kreivai pastatęs buvo. Tada išlipo tas neblaivus vairuotojas. Taksi automobilis sustojo. Jie susitiko, pasilabino, tada taksi vairuotojas perstatė šitą automobilį. Ir kol mes laukėm, kol atvyks, jie kažkur dviese pasišalino“, t. y. šiuose paaiškinimuose nėra jokių teiginių apie tai, kad S. K. keistai ir neprognozuojamai vairavo transporto priemonę, išlipęs iš jos akivaizdžiai svirduliavo ir t. t. Taigi, visi liudytojo parodymai po tokios neteisėtos pareigūno įtaigos buvo tendencingi kaltinimui ir tik jais remdamasis pirmosios instancijos teismas klaidingai nuteisė S. K..

2.7. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. E. nurodė, kad minėtas vyras (S. K.), išlipęs iš automobilio, stipriai svirduliavo, tačiau teismo posėdžio metu paprašytas paaiškinti konkrečiau išlipusio iš automobilio „svirduliavimą“ liudytojas nurodė, kad kaltinamasis, kai stovėjo vietoje, kojų neperstatinėjo siekdamas išlaikyti pusiausvyrą, kaltinamojo „nenešiojo iš vienos vietos į kitą“, žingsniavo jis tiesiai, tačiau „kažkaip sunkiai“. E. E. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėtas vyras (S. K.) negriuvinėjo, rankomis nemojavo, kai stovėjo vietoje, kojų neperstatinėjo siekdamas išlaikyti pusiausvyrą, jo „nenešiojo iš vienos vietos į kitą“. Abu liudytojai nurodė, kad transporto priemonė „Nissan Qashqai“ važiavo pirmąja kelio juosta, kartais dviem ratais išvažiuodavo į tuščią antrąją juostą ir vėl grįždavo į pirmąją. Atsakinėdami į gynybos klausimus, liudytojai taip pat nurodė, kad aktualiame kelio ruože važiuojamojoje dalyje yra daug šulinių dangčių, kuriuos savaime vairuotojai stengiasi apvažiuoti, atsižvelgdami į eismo intensyvumą. Pažymėtina, kad minėtame 818 metrų ilgio kelio ruože, vien tik pirmoje eismo juostoje, kuria važiavo „Nissan Qashqai“, yra daugiau nei 15 šulinių dangčių, 6 pėsčiųjų perėjos, 2 viešojo transporto stotelės, 5 šviesoforai, 4–5 sankryžos. Teismo posėdžio metu, mėgindami paaiškinti aplinkybes apie kreivai ar netvarkingai pastatytą transporto priemonę „Nissan Qashqai“, liudytojai negalėjo tiksliai ir konkrečiai nurodyti, ką ne taip padarė S. K., pastatęs transporto priemonę, ir ar ji kažkokiu būdu trukdė eismo dalyviams (pėstiesiems ar kitiems vairuotojams). Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad A. E. pastatė savo transporto priemonę taip pat kaip ir S. K. – iki galo neprivažiavęs iki sienelės, o vėliau, grįžęs prie savo automobilio, A. E. jį perstatė arčiau sienelės. Tą pačią klaidą padarė ir S. K., tačiau iš šios klaidos nėra pagrindo daryti prielaidą, kad A. E. pasistatė transporto priemonę būdamas neblaivus.

2.8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai E. E. ir A. E. nurodė, kad kaltinamojo vairuojama transporto priemonė „Nissan Qashqai“ prie šviesoforo, esančio šalia klinikų sankryžos, sustojo neįprastai toliau iki šviesoforo (apie 5 metrus), todėl, kaip tvirtino liudytojai, A. E. persirikiavo į antrąją kelio juostą ir, pravažiuodamas pro sustojusį „Nissan Qashqai“, pastebėjo kaltinamojo žvilgsnį – „jis tarsi buvo į nieką“, „jis tarsi buvo nesusikoncentravęs“. Teismo posėdžio metu minėti liudytojai negalėjo paaiškinti, kaip jiems pasirodęs keistas žvilgsnis susijęs su girtumo nustatymu. Ypač svarbu tai, kad liudytojai iki S. K. sugrįžimo prie transporto priemonės po pusvalandžio neturėjo galimybės su juo bendrauti, negirdėjo jo kalbos, t. y. neturėjo galimybės suprasti, ar jo kalba rišli, ar iš jo kvėpavimo takų jautėsi alkoholio kvapas. Liudytojai nematė, kad nuteistasis jų akivaizdoje būtų vartojęs alkoholį prieš pradėdamas vairuoti ar vairuodamas. Vienintelis momentas, kai šie liudytojai turėjo galimybę trumpai iš arčiau apžiūrėti S. K., buvo iš pravažiuojančios transporto priemonės pro šoninį langą, kai juos skyrė 2–3 metrai, tamsiu paros metu, S. K. transporto priemonės viduje nedegant salono šviesai. Tokiomis aplinkybėmis liudytojui pasirodė, kad kaltinamojo žvilgsnis tarsi buvo į nieką, jis buvo nesusikoncentravęs. Pažymėtina ir tai, kad S. K. galimo nusikaltimo vietoje iš karto pareigūnams nurodė, jog yra stipriai susipykęs su sutuoktine, t. y. darytina prielaida, kad S. K., giliai emociškai išgyvendamas konfliktą su artimu žmogumi, liudytojų teigimu, kažkaip ne taip žiūrėjo į nieką, tačiau žiūrėjimas į nieką šioje ar kitoje situacijoje nesudaro galimybės daryti išvadą apie asmens blaivumą.

2.9. Pagal ANK 610 straipsnį, administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, negali būti pagrįsti vien tik liudytojų parodymais. Liudytojai ne visada yra pajėgūs adekvačiai suvokti įvykius, įvertinti jų svarbą bei reikšmę bylai ir tiksliai perteikti tai, ką matė ir girdėjo. Liudytojai gali būti neobjektyvūs, šališki ir (arba) suinteresuoti duoti tiesos neatitinkančius arba ją iškreipiančius parodymus, taip pat nutylėti ar pridėti. Todėl, sprendžiant dėl liudytojų parodymų svarbos, turi būti laikomasi svarbios įrodymų vertinimo sąlygos – įrodymų visumos vertinimo.

2.10. Teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus liudytojai ypač stengėsi akcentuoti savo veiksmų teisėtumą ir pateisinti juos, t. y. A. E. parodė, kad įsitikinęs, jog vairuotojas yra neblaivus, iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu, E. E. 2021 m. balandžio 14 d. parodymuose, praėjus daugiau nei mėnesiui po sutuoktinio apklausos, pažodžiui akcentavo tas pačias aplinkybes: „<…> įsitikinęs, kad vairuotojas yra tikrai neblaivus ar apsvaigęs, vyras iš karto paskambino į bendrąjį“. Taigi, labiau tikėtina, kad liudytojai, duodami parodymus, suprasdami, kad dėl jų klaidingo pranešimo buvo pradėta baudžiamoji teisena, savo įtarimams pagrįsti yra linkę pateikti aplinkybes taip, kad nagrinėjant bylą iš tiesų susidarytų nuomonė, jog buvo pagrindas įtarti ir kviesti policiją, o peržiūrėjus ir perklausius vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti pareigūno neteisėti veiksmai, paaiškėja, kaip šie parodymai atsirado ir kodėl. Tai ypač gerai matėsi, kai E. E. mėgino paaiškinti, ar jie su sutuoktiniu sustojo prie, kaip jie teigė, ne vietoje prie šviesoforo sustojusios nuteistojo transporto priemonės, ar sustojo tinkamai ir tik tada jį apžiūrėjo. Šios aplinkybės privalo teismui kelti abejonių dėl dalyvių parodymų tikrumo.

2.11. Darytina pagrįsta išvada, kad pareigūnas, kuris teismo sprendime įvardijamas kaip padedantis asmeniui surašyti pareiškimą, atliko nusikalstamą veiką, nurodytą BK 233 ir 228 straipsniuose, t. y. paveikė liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus ir tendencingus, kaltinimui palankius paaiškinimus, o liudytojai, baimindamiesi dėl asmeninės atsakomybės už BK 235, 236 straipsnyje ar ANK 224 straipsnyje nurodytus veiksmus, ypač stropiai atkartojo pareigūno nurodytas aplinkybes. Būtent dėl to liudytojas A. E. klaidingai patvirtino savo įtarimus, pateisino pareigūno neteisėtus veiksmus diktuojant jam melagingus parodymus, o grįžęs namo pasidalijo šiomis žiniomis su sutuoktine, dėl to jie, tvirtai įsitikinę savo teisumu, davė parodymus, kad vairuotojas vairavo girtas ir kitų variantų negali būti. Dėl šios situacijos atsiradimo kalti pareigūnai, jie neužtikrino įvykio vietos saugumo, ikiteisminio tyrimo duomenų neatskleidimo ir kt.

2.12. Liudytojai A. E. ir E. E. yra sutuoktiniai, gyvena tuo pačiu adresu, jų apklausa vyko jų bute per „Zoom“ platformą, naudojant tą patį kompiuterį. Teismas prašė liudytojos E. E. išeiti į kitą kambarį, kol A. E. bus apklausiamas, tačiau teismas nepareikalavo, kad liudytojas A. E. užsidėtų garso ausines ar kaip kitaip užtikrintų, kad gretimoje patalpoje nesigirdėtų per kompiuterio garsiakalbius transliuojama apklausa. Taip teismas neužtikrino teisingo proceso apklausiant liudytojus ir antras liudytojas turėjo visas galimybes susižinoti apie savo sutuoktinio duotus parodymus ir nustatytas aplinkybes (BPK 264, 279 straipsniai).

2.13. Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu vienareikšmiškai patvirtino, kad nematė nuteistojo vairuojant, t. y. byloje nėra niekaip nustatyta, kad nuteistasis transporto priemonę vairavo neblaivus, jų visų praktikoje dažnai pasitaiko, kad pranešėjų informacija apie neblaivius vairuotojus, kai tikrinama, nepasitvirtina, dažnai pasitaiko ir jiems patiems įtarti neblaivumą, tačiau patikrinus įtarimai nepasitvirtina. Pareigūnai, tiesiogiai bendravę su nuteistuoju, pažymėjo, kad iš jo sklido ypač stiprus alkoholio dvokas, o tai, jų nuomone, gali reikšti, kad alkoholis vartotas neseniai (ką tik). Tačiau teismas sprendime konstatavo, kad S. K. alkoholį vartojo prieš vairuodamas automobilį „Nissan Qashqai“, nes, du kartus patikrinus neblaivumą alkotesteriu, nustatyta mažėjanti alkoholio kiekio koncentracija; tai rodo, jog alkoholis vartotas anksčiau, o ne laikotarpiu tarp 20.14 val. ir 20.35 val. (klaidingai apskaičiuota).

2.14. Šie kategoriški teismo įsitikinimai ir išvados privalo būti pagrįsti medicininiais skaičiavimais bei argumentais, nes tai prieštarauja net panaudoto alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimams, t. y. kad alkotesteriu tikrinimas gali būti atliekamas praėjus bent 15 minučių po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis. Pažymėtina, kad šiame įrenginyje galėjo būti aktyvuota burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija. Tokiu atveju prietaisas aptinka burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu. Šis procesas buvo užfiksuotas vaizdo įraše „2021-0304 203306 007“, nes S. K., pūsdamas į alkotesterį, bent tris kartus nutraukė testą ir informavo pareigūną apie klaidą – burnoje užsilikusį alkoholį, tačiau pareigūnas klaidos pranešimo vaizdo įrašymo priemonėmis neužfiksavo. Byloje nustatyta, kad S. K. priėjo prie pareigūnų, ką tik suvartojęs butelį degtinės, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pirmąkart tikrinant buvo fiksuoti duomenys dar iš burnos, o po 20 minučių duomenys buvo gauti tinkamai, iš S. K. organizmo (plaučių). Be to, šiuose pareigūnų veiksmuose įžvelgtini BK 228 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, priešingas teisei elgesys – pareigūnai ikiteisminio tyrimo veiksmuose dalyvavo šališkai, siekdami dirbtinai sudaryti galimybes apkaltinti galimai nekaltą asmenį.

2.15. Be to, teismas klaidingai apskaičiavo laiką, nurodydamas, kad alkoholį S. K. vartojo tarp 20.14 val. ir 20.35 val. Byloje nustatyta, kad: transporto priemonė „Nissan Qashqai“ buvo pastatyta aikštelėje 20.11 val.; S. K. išėjo gyvenamųjų namų link apie 20.12 val.; pirmas ekipažas išsiųstas į įvykio vietą 20.11 val.; S. K. buvo sulaikytas 20.40 val.; pirmas pūtimas atliktas 20.40 val.; antras pūtimas 21.01 val. Taigi, pagal bylos duomenis, nuteistasis turėjo galimybę teisėtai ir niekieno netrukdomas vartoti alkoholinius gėrimus daugiau kaip 30 minučių, o grįžęs prie parduotuvės buvo sulaikytas, kaip jis mano, už alkoholio vartojimą viešojoje vietoje, nes iš tiesų vartojo alkoholį namo kieme.

2.16. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teismas turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg5LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-289-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-289-895/2018">2K-289-895/2018</a>). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas, įtardamas, jog asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, jo neblaivumą ar apsvaigimą nustato vadovaudamasis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505.

2.17. Taigi, vertinant asmens blaivumą, nustatyta daug privalomų atlikti procedūrų: bendros būklės įvertinimas (ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs), greito tyrimo priemonės (testai); esant bent vienam neblaivumo (girtumo), apsvaigimo požymiui, policijos pareigūnas privalo nedelsdamas alkoholio kiekio matuokliu patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti ir kt. Tačiau nėra nustatyta teisė ir galimybė asmens neblaivumą nustatyti vien iš išorinių, regimųjų asmens požymių, elgesio, kvapo ir kt., kaip šiuo atveju liudytojai S. K. girtumą nustatė iš žvilgsnio ir sunkaus ėjimo, o teismas – peržiūrėjęs vaizdo įrašus, kurių maksimali trukmė yra 10 sekundžių. Aprašant vaizdo medžiagą, nuosprendyje kategoriškai nurodoma, kad S. K. susvirduliuoja, todėl teismas konstatavo, kad S. K. vizualiai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kurie nesietini su S. K. turima kojos problema. Tačiau neaišku, kokiomis teorinėmis ar praktinėmis medicininėmis žiniomis remdamasis teismas padarė tokią išvadą, – byloje neapklausti specialistai ar ekspertai. Byloje yra medicininė pažyma apie būtiną medicininę intervenciją (operaciją) į S. K. koją, dėl kurios jis šlubuoja, o po fizinio krūvio negali ant šios kojos perkelti kūno svorio, atsiremti. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio skundo padavimo metu nuteistajam atlikta minėtos kojos operacija. Pažymėtina, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo).

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Abejonių nekelia abiejų instancijų teismų išvada, kad S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas.

3.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai E. E. ir A. E. viso proceso metu nuosekliai aiškino, jog įvykio metu įtarimą, kad S. K. yra neblaivus, jiems pirmiausia sukėlė jo vairavimas, todėl jie nusprendė šonu pravažiuoti pro automobilį,,Nissan Qashqai“, kad galėtų pažiūrėti į vairuotoją. Pravažiavę pro automobilį,,Nissan Qashqai“, jie pro langą matė vairuotoją, šis ir vizualiai pasirodė neblaivus (akys stiklinės, žvilgsnis į nieką), todėl nusprendė kviesti policiją. Byloje nustatyta, kad, kilus įtarimui dėl galimai neblaivaus vairuotojo, minėti liudytojai važiavo paskui įtartiną automobilį, A. E. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, šis jį sujungė su policijos pareigūnais. Pareigūnus jis nenutrūkstamai informavo apie automobilio judėjimo kryptį bei nuteistojo veiksmus, o jiems atvykus, kartu su jais ieškojo S. K., jį pamatęs, atpažino ir nurodė pareigūnams. Taigi, abiejų instancijų teismai abejoti šių liudytojų parodymais neturėjo pagrindo.

3.3. Nesutiktina su kasatorių teiginiu, kad policijos pareigūnai diktavo liudytojui, ką rašyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, peržiūrėjusi vaizdo įrašo medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog A. E. pareiškime nurodytus nuteistojo neblaivumą apibūdinančius požymius įrašė paveiktas policijos pareigūno. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad, A. E. rašant pareiškimą policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, vairuotojo vietoje sėdintis pareigūnas jam nurodė pareiškime įrašyti tai, kokie požymiai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas yra neblaivus, pvz., vinguriavo, sukėlė avarinę situaciją ir pan.

3.4. Priešingai nei teigia kasatoriai, byloje esantys pirminiai alkotesteriu užfiksuoti nuteistojo neblaivumo rodmenys yra tikslūs ir neprieštarauja šio prietaiso naudojimo instrukcijai, pagal kurią tikrinimas gali būti atliekamas praėjus bent 15 minučių po to, kai buvo išgerta alkoholio. Iš bylos medžiagos matyti, jog S. K. alkoholį vartojo anksčiau nei 20.14 val., kai pasišalino už pastato, o pirmieji neblaivumo rodmenys buvo užfiksuoti 20.40 val. Byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad pirmąjį kartą nuteistajam buvo nustatytas 2,71 promilės neblaivumas, o tikrinant pakartotinai – 2,44 promilės neblaivumas. Pritartina teismų išvadai, kad S. K. alkoholį vartojo iki sėsdamas prie automobilio vairo, kadangi, du kartus patikrinus neblaivumą alkotesteriu, iškvėptame ore nustatyta alkoholio kiekio koncentracija mažėjo, tai patvirtina, kad alkoholis vartotas anksčiau. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti alkotesteriu nustatytu asmens neblaivumu ir tai atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus.

3.5. Nepagrįsti skundo argumentai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų. Priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad į esminius nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nutartyje nurodė argumentus, kodėl atmestinas advokato apeliacinis skundas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti. Tai, kad teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi proceso šalys, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

3.6. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo S. K. gynėjas advokatas J. Kovalenko savo apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl ANK nuostatų pažeidimo. Taigi, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Skundo argumentas dėl ANK 592 straipsnio 1 dalies, ANK 608 straipsnio 6 dalies pažeidimų atsiliepime nenagrinėjamas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato J. Kovalenko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo teiginių

5. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šios bylos kasaciniame skunde pateikiami nauji klausimai, dėl kurių nebuvo skundžiamasi ir kurie nebuvo nagrinėjami apeliacine tvarka. Dėl paminėtų priežasčių nenagrinėtini kasaciniame skunde nurodyti įstatymo pažeidimai pagal ANK 577 straipsnį, 592 straipsnio 1 dalį, 608 straipsnio 1 dalį, 610 straipsnį, nes jie nebuvo keliami ir ginčijami apeliaciniame skunde. Be to, kasacinės bylos nagrinėjamos remiantis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais, todėl kasacijos pagrindas yra esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nenagrinėtini taip pat ir kasacinio skundo teiginiai dėl bylos duomenų įrodomojo turinio vertinimo bei šių duomenų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį priimti, nes tai yra klausimai, kurie tiesiogiai susiję su įrodymų tyrimu, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijos sritis, kasacine tvarka nagrinėjami klausimai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų (BPK 369 straipsnis).

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo kvalifikuojant veiką pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį

6. Kasacinis skundas dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir apeliacinis skundas, kurį apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo versiją apie tai, kad jis alkoholio išgėrė atvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę Antakalnio gatvėje prie parduotuvės „Maxima“, ir pagrįstai ją atmetė, išdėstydamas motyvuotas išvadas. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad liudytojų A. E. ir E. E. parodymams apie S. K. neblaivumą padarė įtaką policijos pareigūno nurodytos aplinkybės. Tai, kad liudytojai A. E. ir E. E. davė parodymus laisva valia ir surašė tas aplinkybes, kurias patys stebėjo ir matė, patvirtina jų chronologiškai išdėstyta įvykių seka apie tai, kad liudytojai A. ir E. E., važiuodami Antakalnio gatve Vilniaus mieste, pastebėję pavojingai manevruojantį automobilį, ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti vairuotojo būseną. Susigretinę su S. K. vairuojamu automobiliu, vizualiai įsitikino, kad, jų manymu, vairuotojas yra neblaivus, todėl apie šį faktą pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Toliau stebėjo bei sekė automobilį ir vėliau aikštelėje iš jo išlipusį S. K., pranešinėjo bendruoju pagalbos telefonu apie jo veiksmus, svirduliavimą išlipus iš automobilio, lėtą, sutrikusią koordinaciją. Liudytojų A. E. ir E. E. parodymai nuoseklūs tiek ikiteisminio, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas šių liudytojų parodymus išsamiai išnagrinėjo, palygino su kitais įrodymais ir aptarė juos nutartyje.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama apeliacinio skundo teiginius, jog policijos pareigūnas A. E. nurodė, ką rašyti pareiškime, peržiūrėjo vaizdo įrašo „V1744 JPS 472_ch1_20210304194501_20210304204501“ medžiagą ir motyvuotai atmetė tokius teiginius. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvada, kad vaizdo įrašas patvirtina, jog A. E., rašant pareiškimą policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, policijos pareigūnas tiesiog suteikė metodinę pagalbą, paaiškindamas liudytojui, ką būtina nurodyti pareiškime, aprašant aplinkybes, kurias jis matė stebėdamas S. K. vairuojamą automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat ir iš jo aikštelėje išlipusį S. K., bei požymius, sukėlusius jam įtarimą, kad vairuotojas yra neblaivus. Tokie patarimai ir paaiškinimai dėl pareiškimo surašymo negali būti laikomi neteisėta įtaka liudytojo parodymams, nes tai yra būtina pagalba, kad asmuo, neturintis teisinių žinių ir praktikos, kaip surašyti pareiškimą, išdėstytų svarbiausias aplinkybes apie tai, ką matė ir pastebėjo. Tolesnis įrašas, kaip nurodo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patvirtina, jog A. E. savarankiškai rašė pareiškimą, policijos pareigūnas nediktavo ir nepatarinėjo, ką konkrečiai jis turi rašyti. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė pagrįstą išvadą, kad savo pareiškime liudytojas A. E. nurodė paties matytas ir suvoktas, o ne policijos pareigūno padiktuotas įvykio aplinkybes.

8. Apklausdamas liudytojus A. E. ir E. E. nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą, teismas laikėsi nustatytos tvarkos dėl liudytojų apklausos (BPK 264, 279 straipsniai), todėl kasacinio skundo teiginiai, kad teismas neužtikrino teisingo proceso apklausdamas liudytojus ir antras liudytojas turėjo visas galimybes susižinoti apie savo sutuoktinio duotus parodymus ir nustatytas aplinkybes, yra nepagrįsti ir nurodyti reikalavimai yra pertekliniai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog A. E. ir E. E. nebuvo jokio intereso apkalbėti S. K., nes jo iki tol nepažinojo ir jokių reikalų su juo neturėjo, tiesiog šie piliečiai, negailėdami savo asmeninio laiko ir pastangų, atsakingai vykdė visuomeninę pareigą siekdami padėti policijos pareigūnams užkardyti potencialiai pavojingo, neblaivaus asmens vairuojamo automobilio judėjimą.

9. S. K. neblaivumas buvo patvirtintas nustatyta tvarka atliekant neblaivumo patikrinimą alkotesteriu. Neteisingi kasacinio skundo teiginiai, kad alkotesterio rodmenys galėjo būti iškreipti dėl to, jog S. K. į alkotesterį pūtė kelis kartus ir dėl burnoje užsilikusio alkoholio alkotesteris galėjo parodyti neteisingus duomenis. S. K. pirmus kartus nepavyko įpūsti ir alkotesteris nesuveikė, nes jis nesugebėjo įpūsti oro tiek, kiek reikia, kad aparatas užfiksuotų neblaivumo rodiklius. Byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad pirmąjį kartą nuteistajam buvo nustatytas 2,71 promilės neblaivumas, o tikrinant pakartotinai po 20 min. – 2,44 promilės neblaivumas. Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo nustatytas S. K. neblaivumas, yra Lietuvos metrologijos inspekcijos sertifikuotas 2020 m. gruodžio 1 d. ir atitinka reikalavimus. Vertindama šiuos rodmenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. K. alkoholį vartojo dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, kadangi, du kartus patikrinus neblaivumą alkotesteriu, iškvėptame ore nustatyta alkoholio kiekio koncentracija mažėjo, tai patvirtina, kad alkoholis vartotas ne ką tik, o anksčiau. Neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus.

10. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo skundo teiginius, kuriais buvo grindžiama nuteistojo S. K. versija apie tai, kad jis alkoholinius gėrimus vartojo po to, kai atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, ir pagrįstai ją atmetė. Teismas rėmėsi nuosekliais liudytojų A. E. ir E. E. parodymais, kad išoriniai požymiai – svirduliuojanti eisena, nekoordinuoti judesiai, apsiblausęs žvilgsnis rodė, jog S. K. automobilį vairavo neblaivus. Teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojų parodymus patvirtina ir automobilių stovėjimo aikštelėje sumontuotų vaizdo kamerų įrašai; šie įrašai patvirtina, jog nuteistasis S. K. aikštelėje ne tik eina svyruodamas, bet ir stovėdamas svirduliuoja. Remdamiesi tuo, teismai pagrįstai nusprendė, kad nuteistajam vizualiai nustatyti neblaivumo požymiai yra nesietini, kaip teigiama skunde, su jo turima kojos problema. Atmesdami nuteistojo versiją dėl alkoholio vartojimo po atvykimo į stovėjimo aikštelę, teismai taip pat pagrįstai rėmėsi ir vaizdo įrašo duomenimis, kurie patvirtina, jog nuteistasis iš kamerų stebėjimo lauko buvo dingęs dvidešimt minučių, todėl negyvenimiška ir neįtikinama, kad per 20 minučių S. K. išgėrė butelį degtinės užėjęs už parduotuvės. Be to, policijos pareigūnai R. Šikšnys ir A. Šnioka, kurie buvo apklausti kaip liudytojai, patvirtino, kad pasiteiravus, kokiu reikalu S. K., išlipęs iš automobilio, buvo užėjęs už namo, šis pasakė, kad nusišlapinti. Remdamiesi bylos proceso metu nustatytomis aplinkybėmis, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surinkti ir nustatyta tvarka įvertinti įrodymai sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, ji sudaro pagrindą konstatuoti BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą S. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu, požymius.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai

Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis

Alvydas Pikelis