O. P. pagal BK 235 str., 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-233-719/2022

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00411-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.5.1;

2.1.7.1; 2.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. P. ir jos gynėjo advokato Remigijaus Voliko kasacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 5 d. nutarties.

Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžiu O. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 55 MGL (2750 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 5 d. nutartimi nuteistosios O. P. ir jos gynėjo advokato Remigijaus Voliko apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. O. P. nuteista už tai, kad 2020 m. birželio 16 d. nuo 13.30 iki 14.45 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 79A, siekdama padėti savo sugyventiniui A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, sutikusi duoti parodymus, įspėta apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir davusi priesaiką nemeluoti, apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-1809-506/2020, tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2019 m. gruodžio 12 d. apie 14.00 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), A. K. prieš ją fiziškai nesmurtavo ir jos nesužalojo, o ji pati susižalojo kitomis aplinkybėmis ir ikiteisminio tyrimo metu melavo apie A. K. smurtą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistoji O. P. ir jos gynėjas advokatas R. Volikas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus, dėl šių pažeidimų buvo suvaržyta nuteistosios O. P. teisė į gynybą ir jie sutrukdė teismams priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

2.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir į jas neįsigilino, išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, atskirai vieną nuo kito, neįvertino jų visumos, išvadoms pagrįsti rėmėsi išimtinai įrodymais negalinčiais būti duomenimis, tinkamai nenurodė motyvų ir išvadų, kuriomis vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

2.3. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, paremta prielaidomis, priimta pažeidus asmens teisę į teisingą teismą, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepašalino abejonių, nesugretino įrodymų ir juose esančių prieštaravimų, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, rėmėsi vien netiesioginiais įrodymais, kurie nepatvirtina nuteistosios O. P. nusikalstamos veikos, kaip įrodymais rėmėsi duomenimis, negalinčiais būti įrodymais.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatsakė į nė vieną apeliacinio skundo argumentą, taip apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Teismas ne tik nevertino ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus, tačiau pats padarė analogiškus pažeidimus. Teismai, vertindami kaip įrodymus kitų teismų kitose bylose priimtus sprendimus, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas ir nesivadovavo suformuota teismų praktika.

2.5. BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2009, 2K-601/2012, 2K-23-976/2015). Kitoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės negali turėti prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, tačiau įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo vidiniam apsisprendimui, patvirtinant ar paneigiant bylos duomenų patikimumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259-697/2017, 2K-59-648/2020). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendis, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartis negali būti įrodymai šioje baudžiamojoje byloje, nes neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. jų negalima patikrinti baudžiamojo proceso veiksmais.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė ir dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik dalimi liudytojo P. K. parodymų, negretino jų su kitais įrodymais – O. P. parodymais ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. teisiamojo posėdžio protokolu, nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodyto liudytojo P. K. parodymų turinio ir rėmėsi tik parodymų dalimi, kurioje iškraipoma tikroji parodymų esmė. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų tik dalies parodymų vertinimas, nevertinant ir nepasisakant dėl kitos liudytojų parodymų dalies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-697/2018).

2.7. Apeliacinės instancijos teismas nutartį grindė liudytojų policijos pareigūnų J. P. ir G. Č. parodymais, duotais baudžiamojoje byloje Nr. 1-1809-506/2020, tačiau minėti liudytojai šioje byloje teisiamajame posėdyje apklausti nebuvo ir nei nuteistoji O. P., nei jos gynėjas negalėjo užduoti jiems klausimų, taip buvo pažeistos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos.

2.8. Apeliacinės instancijos teismas vertino duomenis iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašytų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1809-506/2020 esančių garso ir vaizdo įrašų ir vien šių duomenų, negalinčių būti įrodymais, pagrindu padarė atitinkamas išvadas. Tokios išvados neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Kadangi žemesniųjų instancijų teismų išvados išimtinai paremtos ne įrodymais, o duomenimis, kurių tyrime nuteistoji O. P. nedalyvavo ir dėl kurių negalėjo pasisakyti, t. y. negalėjo gintis nuo pareikšto kaltinimo, buvo pažeista jos teisė į gynybą ir nešališką bei teisingą teismą.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus ir esminių BPK pažeidimų nepadarė. Kasacinio skundo teiginiai dėl in dubio pro reo principo pažeidimo nėra konkretizuoti ir yra deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismas visiškai išnagrinėjo nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundą, atsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus ir pagrįstai jį atmetė.

3.2. Kasatorių argumentai dėl negalėjimo šioje byloje remtis kitoje byloje priimtais teismų sprendimais yra nepagrįsti. Priešingai, anksčiau vykusio baudžiamojo proceso metu įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės dėl A. K. fizinio smurto prieš O. P. panaudojimo turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, todėl šioje byloje teismai jais galėjo ir turėjo remtis. Apeliacinės instancijos teismas kitoje byloje teismų priimtus sprendimus įvertino ne jų teisėtumo ar pagrįstumo prasme ir jų nekvestionavo, bet rėmėsi juose nustatytais faktais.

3.3. Priešingai nei teigia kasatoriai, teismai vertino visus teisiamajame posėdyje duotus liudytojo P. K. parodymus, lygino juos su kitais bylos įrodymais ir padarė pagrįstas išvadas dėl šių parodymų patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino visus byloje surinktus duomenis, o liudytojų J. P. ir G. Č. parodymus, užfiksuotus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendyje, kurio kopija yra šioje byloje, vertino kartu su kitais bylos duomenimis. Šiuo atveju kaltinamojo teisės nebuvo pažeistos, nes buvo remiamasi liudytojų parodymais, kurie anksčiau buvo duoti viešame teismo posėdyje dalyvaujant kaltinamajai O. P., ir ji galėjo liudytojams užduoti klausimus, nesutikti su liudytojų duotais parodymais.

3.4. Pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 235 straipsnio 1 dalis nuteistajai O. P. pritaikytas tinkamai. Abiejų instancijų teismai didelį dėmesį skyrė nuteistosios tyčios turiniui nustatyti ir įvertinti, nesutikti su teismų argumentais ir išvadomis dėl to nėra pagrindo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios O. P. ir jos gynėjo advokato R. Voliko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

5. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, dalis kasatorių dėstomų argumentų yra skirta įrodymų vertinimui ir teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti, o tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019). Dėl to kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, paliekami nenagrinėti. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatsakė į nė vieną apeliacinio skundo argumentą, todėl apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, be to, teismai negalėjo remtis kitoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, o teismų sprendimai kitoje baudžiamojoje byloje negali būti įrodymas šioje byloje.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-418-699/2015, 2K-190- 648/2018, 2K-248-689/2018 ir kt.).

8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir nuosprendyje ar nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1–3 dalys, 332 straipsnio 3, 5, 7–9 dalys). Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-266-976/2017 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2014, 2K-29-489/2015, 2K-7-56-511/2020, 2K-253-458/2020 ir kt.).

9. Nagrinėjamoje byloje nuteistosios O. P. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistąją išteisinti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas įpareigojamas patikrinti visą bylą: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamas veikas, paskiriant jam bausmę, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Be kita ko, apeliaciniame skunde buvo keliami konkretūs klausimai dėl įrodymų vertinimo, dėl kitoje baudžiamojoje byloje priimtų teismų sprendimų pripažinimo įrodymais, teigiama, kad tokius sprendimus pripažindamas įrodymais pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nesivadovavo teismų praktika dėl kitose baudžiamosiose bylose nustatytų duomenų panaudojimo ir kt. Apeliacinės instancijos teismas į tokius apeliacinio skundo argumentus visiškai neatsakė, apsiribodamas konstatavimu, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų iš esmės nepadarė, tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis ir vienus iš jų pagrįstai pripažino įrodymais, o kitais duomenimis nesivadovavo. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas nuteistosios O. P. kaltę grindė kitoje baudžiamojoje byloje (kurioje A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) apklaustų liudytojų – J. P. ir G. Č. parodymais bei garso ir vaizdo įrašais. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2009, 2K-601/2012, 2K-23-976/2015 ir kt.). Toks patikrinimas daromas BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiu būdu teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis), taip pat ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis. Iš BPK 242 straipsnio nuostatų, numatančių bylos žodinį ir tiesioginį nagrinėjimą teisme, taip pat išplaukia, kad nuosprendis turi būti grindžiamas tiesiogiai teismo ištirtais bylos duomenimis. Jeigu pirmosios instancijos teisme išnagrinėjami ne visi bylai reikšmingi įrodymai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio nuostatomis, pats atlieka įrodymų tyrimą.

10. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta nuteistoji O. P., ekspertai M. Juodakis bei I. Salialionė ir liudytojas P. K.. Tačiau liudytojai J. P. ir G. Č. nebuvo apklausti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis), savo nutartį grindė kitos baudžiamosios bylos duomenimis, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

11. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šių reikalavimų laikymasis užtikrina teismų priimamų sprendimų pagrįstumą ir teisingumą. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Teismas pripažįsta įrodymais tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gautus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Nagrinėjamos bylos kontekste būtina paminėti, kad tiesioginis įrodymų ištyrimas teisiamajame posėdyje ir ypač liudytojo apklausa neatsiejamai susiję su BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse įtvirtinta asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte taip pat įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti pateikti jam dalyvaujant viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo rungtyniškumą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra galimos išmintys, tačiau jos šioje byloje nenustatytos.

12. Aukščiau minėta, kad įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, todėl bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia, kiek ir kokių įrodymų turi būti surinkta kiekvienu konkrečiu atveju. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas liudytojų J. P. ir G. Č. parodymus laikė svarbiais nuteistosios kaltei pagrįsti, tačiau nesiėmė visiškai jokių priemonių, kad šie asmenys būtų apklausti teisiamojo posėdžio metu. Taip pat neaišku ir ar teismo posėdyje buvo tiriamas skundžiamos nutarties 22 punkte minimas garso ir vaizdo įrašas, kuriuo taip pat buvo grindžiama nuteistosios kaltė. Neatlikęs įrodymų tyrimo ir neištyręs pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių, šis teismas niekaip nemotyvavo tokio paminėtų liudytojų parodymų bei garso ir vaizdo įrašų, gautų kitoje baudžiamojoje byloje, panaudojimo, nors vienas iš apeliacinio skundo argumentų buvo susijęs su negalimumu remtis kitoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Taip apeliacinės instancijos teismas ne tik nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, bet ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 242 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, ir suvaržė įstatymų garantuotą nuteistosios teisę, įtvirtintą BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, pateikti klausimus kaltinimo liudytojui (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

13. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad dėl to yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 5 d. nutartį, kuria atmesti nuteistosios O. P. ir jos gynėjo advokato R. Voliko apeliaciniai skundai, ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

14. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo nenagrinėtini, nes, bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinio skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį turės būti nagrinėjami iš naujo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas