V. K. pagal BK 235 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-235-511/2022 Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00100-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.19.1.1; 2.1.7.1; 2.2.1.2; 2.3.2.2.13; 2.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio bei nuteistosios V. R. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda;

V. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš V. K. ir V. R. nuspręsta išieškoti po 119,06 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 7 d. nutartis, kuria atmesti nuteistosios V. R. ir nuteistojo V. K. gynėjo apeliaciniai skundai.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti P. B., G. K. ir S. Ž., ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad jis, P. B., G. K. ir S. Ž., būdami (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės posto vyriausieji inspektoriai, t. y. valstybės tarnautojai, ir dirbdami (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. veikdami bendrininkų grupe kartu su kita valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotoja V. R., savo ir kitų bendrininkų naudai priėmė ne mažesnį kaip 595,32 Eur dydžio kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y., (duomenys neskelbtini) geležinkelio poste įforminant muitinės deklaracijas, iš muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų S. Ž., G. K., V. K. ir P. B. rinko neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, šie pinigai buvo sunešami į bendrą kasą S. Ž. arba V. K. ir juos vėliau visi šie pareigūnai pasidalydavo tarpusavyje bei dalį tokiu neteisėtu būdu gautų pinigų perduodavo apie jų veiksmus žinančiai, tokius neteisėtus veiksmus toleravusiai ir pagal einamas pareigas jokių priemonių tokiems veiksmams užkardyti ar nutraukti tyčia nesiėmusiai V. R.. Taip posto vyriausieji inspektoriai P. B., G. K., V. K. ir S. Ž. bendrininkų grupe su V. R. formindami muitinės deklaracijas:

1.1. iš muitinės tarpininkei UAB „C“ atstovavusių L. J. ir I. F. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio neteisėtą atlygį;

1.2. iš muitinės tarpininkei UAB „T“ atstovavusios V. G. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. pabaigos priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur dydžio neteisėtą atlygį;

1.3. iš muitinės tarpininkei UAB „D“ atstovavusių A. P. ir R. P. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį kaip 75 Eur dydžio neteisėtą atlygį;

1.4. iš muitinės tarpininkei UAB „G“ atstovavusių M. M. ir G. G. (anksčiau – G. Š.) tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio neteisėtą atlygį;

1.5. iš muitinės tarpininkei UAB „A“ atstovavusios J. J. tiksliai nenustatytu laiku, be ne anksčiau kaip nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur dydžio neteisėtą atlygį;

1.6. iš muitinės tarpininkei UAB „I“ atstovavusios A. P. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. vasario 4 d. priėmė ne mažesnį kaip 325 Eur dydžio neteisėtą atlygį;

1.7. iš UAB „S“ atstovaujančios N. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį kaip 20 Eur dydžio neteisėtą atlygį.

2. V. K. jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, siekdamas turtinės naudos tiek sau, tiek kitiems bendrininkams ir norėdamas taip veikti, nes pinigus iš muitinės deklaracijas pateikiančių asmenų rinko savo darbo vietoje, nesant tam jokio teisėto pagrindo, be to, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias muitinės pareigūno elgesį darbo vietoje, pinigų rinkimas buvo sistemingas, truko ilgą laiką.

3. V. R. nuteista už tai, kad eidama (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojos pareigas, t. y. būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir privalėdama vykdyti posto viršininko pavaduotojo pareigybės aprašyme, patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1B-930, įtvirtintas pareigas bei žinodama, kad jai pavaldūs muitinės pareigūnai vyriausieji inspektoriai P. B., G. K., V. K. ir S. Ž., siekdami turtinės naudos sau ir juos kontroliuoti privalančiai vadovei – V. R., priima kyšius už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už muitinių deklaracijų įforminimą (duomenys neskelbtini) geležinkelio poste iš muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų renka neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, sunešamus į bendrą kasą S. Ž. arba V. K., ne tik nesiėmė priemonių tokiems neteisėtiems veiksmams užkardyti ir nutraukti, bet toleruodama tokius jai pavaldžių pareigūnų neteisėtus bei nusikalstamus veiksmus ir pati netiesiogiai tokias rinkliavas rinko – tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., minėtoje muitinio tikrinimo vietoje periodiškai gaudama dalį surinktų pinigų, kuriuos jai perdavė S. Ž., V. K. ir G. K.. V. R. tarnybinių pareigų neatlikimas ir neteisėtu būdu gautų pinigų priėmimas už jai pavaldžių posto vyriausiųjų inspektorių teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus buvo nulemti tiesioginės tyčios – ji suvokė pavojingą P. B., G. K., V. K. ir S. Ž. veikimo bei savo neveikimo pobūdį, žalingas bendros veikos pasekmes, siekdama pati turėti iš to asmeninės turtinės naudos, norėjo taip veikti, nes žinojo, kad pinigai iš muitinės deklaracijas pateikiančių asmenų renkami muitinės pareigūnų darbo vietoje, nesant jokio teisėto pagrindo, be to, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias muitinės pareigūno elgesį darbo vietoje, kad pinigų rinkimas yra sistemingas, trunka ilgą laiką ir, nesiėmus priemonių tokiems muitinės pareigūnų neteisėtiems veiksmams užkardyti, jie ir toliau bus tęsiami, o dalis tokiu neteisėtu būdu gautų pinigų bus perduodama jai.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas K. Betingis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Byloje nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK), Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – ir Rekomendacijos) reikalavimų. Šie pažeidimai yra esminiai, nes dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo V. K. teisės, todėl byloje surinkti duomenys neturėtų būti pripažinti įrodymais ir jais negali būti grindžiami skundžiami teismų sprendimai.

4.2. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras G. Tarasevičius teismui pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad nuo 2014 m. Muitinės departamento Imuniteto tarnybos (toliau – ir MD IT) buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas ir pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo byla Nr. TTT-T-2014-008 bei labai ilgą laikotarpį, iki pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje baudžiamojoje byloje 2015 m. spalio 9 d., tokio tyrimo medžiaga ir duomenys turėjo būti renkami vadovaujantis KŽĮ reikalavimais. Tačiau kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo laikomasi KŽĮ 2 straipsnio 13, 22, 23 punktų, 5 straipsnio 1, 4, 7 punktų, 7 straipsnio 1, 4, 5, 8 punktų, 8 straipsnio 3 punkto, 19 straipsnio 1 punkto 1 papunkčio, 2 punkto, Rekomendacijų 5, 6, 8, 10, 25, 28, 36, 40, 52, 67, 73–75, 77, 78 punktų reikalavimų.

4.3. Ypač akcentuotini pažeidimai dėl vis tęsiamo kriminalinės žvalgybos tyrimo, nepagrįstai nepradedant ikiteisminio tyrimo, esant BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams; dėl tęstinio techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, vis iš naujo kreipiantis dėl to į teismą ir į skirtingus teisėjus, kaip matyti iš teismo nutarčių turinio, tokias priemones prašant sankcionuoti iš naujo, o ne pratęsiant terminus dėl anksčiau taikytos priemonės, tokiais veiksmais paslepiant anksčiau jau vykdytą tyrimą; atskirais atvejais nei prokuratūra teikime, nei teismas nutartyje nenustatė ir nesankcionavo vaizdo bei garso stebėjimo techninių priemonių įrengimo slapto patekimo metu, o leido tik slaptą patekimą, taip pat nenustatė ir nesankcionavo, kiek kartų leidžiamas slaptas patekimas į šias patalpas, kiek kartų patekimo metu bus įrenginėjamos vaizdo bei garso stebėjimo techninės priemonės, kiek jos bus taisomos ar testuojamos, kiti veiksmai; atskirais atvejais nei prokuratūra teikime, nei teismas nutartyje nenustatė ir nesankcionavo slapto patekimo metu vaizdo bei garso stebėjimo techninių priemonių įrengimo, o leido tik slaptą patekimą; ilgą laiką slapta darant vaizdo ir garso įrašus nesurašytas nė vienas privalomas tokių veiksmų protokolas, nepadarytos pokalbių suvestinės, nepridėti ir nepateikti vaizdo ir garso įrašai; nors tarnybiniuose pranešimuose mėginta nurodyti tariamai esančius faktinius duomenis, nėra objektyvių duomenų, kad tai būtų daryto vaizdo ir garso įrašo pagrindu užfiksuoti duomenys, o pranešimuose nurodytos aplinkybės gali būti išgalvotos ir neatitinkančios tikrovės.

4.4. Jeigu pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota KŽĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka (o tuo buvo siekiama įtikinti abiejų instancijų teismus), kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija turėjo būti sunaikinta. Tačiau šioje byloje taip nebuvo padaryta – kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija, iš esmės pažeidžiant KŽĮ ir Rekomendacijų imperatyvius reikalavimus, slepiant tai nuo teismo, buvo panaudota ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, pagrįstai manytina, ir darant atitinkamą poveikį asmenims, kurie buvo apklausiami kaip įtariamieji, specialieji liudytojai ar liudytojai.

4.5. Vaizdo ir garso stebėjimo techninių priemonių daugkartinis ir sistemingas įrenginėjimas, jų taisymas ir testavimas nei KŽĮ, nei Rekomendacijose, nei BPK nėra nustatyti, todėl turi būti vertinami kaip neteisėti. Pažymėtina, kad patekimo į patalpas ir darbo vietas metu garso bei vaizdo stebėjimo techninės priemonės buvo įrengtos, vėl įrenginėjamos, taip pat ir labai dažnai taisomos ne tik muitinės pareigūnų ir kitose tarnybinėse patalpose, bet ir muitinės posto koridoriuje. Tarnybiniuose pranešimuose buvo įrašomi garso ir vaizdo stebėjimo techninėmis priemonėmis koridoriuje užfiksuoti duomenys, tačiau nesurašytas nė vienas privalomas tokių veiksmų protokolas, nepadarytos pokalbių suvestinės, nepridėti ir nepateikti vaizdo ir garso įrašai, nors iš pranešimų turinio matyti, kad tokie įrašai buvo, todėl ir šiuo atveju pranešimai nėra patikimi, jų turinys gali būti išgalvotas ir neatitinkantis tikrovės. Teismui tokie specialiomis priemonėmis muitinės posto koridoriuje užfiksuoti duomenys iš viso nebuvo pateikti ir net nurodyti. Pirmiau nurodyti duomenys ir veiksmai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, priešingai nei įvertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, negali būti įvertinti kaip teisėti. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, panaudojant visas specialias priemones, ne tik vaizdo ir garso įrašymo kameras, V. K. ir kitų asmenų darbo vietose bei patalpose buvo vykdomi net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą.

4.6. Be to, labai ilgą laikotarpį prieš V. K. taikyti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, neatskleidžiant savo tapatybės, taip pat telefono pokalbių klausymasis, kitokio susižinojimo kontrolė ir slaptas sekimas, be jau įvardytų pažeidimų, visą laiką buvo tęsiami, kad kaltininkai padarytų kuo daugiau nusikalstamų veikų ir jiems galėtų būti inkriminuojamas sunkesnis nusikaltimas. Šio kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga ir duomenys nustatyta tvarka į baudžiamąją bylą tyrimo metu nebuvo perduoti ir taip buvo nuslėpti. Šie duomenys nuslėpti ir nuo teismo, į kurį BPK nustatyta tvarka neteisingų ir melagingų teiginių pagrindu buvo kreipiamasi dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų sankcionavimo.

4.7. Baudžiamojoje byloje pateiktas MD IT vyriausiojo tyrėjo D. Ž. (D. Ž.) surašytas 2015 m. spalio 15 d. tarnybinis pranešimas, jame, nors ikiteisminis tyrimas buvo ką tik pradėtas, pateikta detali informacija apie neteisėtos pinigų rinkliavos (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje vykdymo schemą. Akivaizdu, kad tarnybiniame pranešime pateikta informacija surinkta per ilgą laikotarpį, o ne nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, naudojant ir specialiąsias priemones, kurioms panaudoti reikalinga teismo sankcija, galimai vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą. Tarnybiniame pranešime nėra nė užuominos, kad prieš tai labai ilgą laikotarpį buvo vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas, pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo byla Nr. TTT-T-2014-008 ir joje sukaupta svarbi medžiaga. Taip pat net neužsiminta, kad tokio tyrimo metu prieš nuteistąjį V. K. ir kitus muitinės pareigūnus KŽĮ pagrindu ilgą laiką buvo vykdomi gausūs tyrimo veiksmai.

4.8. Prokuroras G. Tarasevičius MD IT pareigūno D. Ž. 2015 m. spalio 15 d. tarnybinio pranešimo pagrindu tą pačią dieną pateikė teismui prašymą dėl veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės, juo prašė leisti atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės prieš V. K., kitus muitinės pareigūnus ir muitinės tarpininkus nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja L. Tarčevskaja, remdamasi tik prokuroro jai pateiktais baudžiamosios bylos duomenimis, 2015 m. spalio 16 d. teismo nutartyje nurodė, kad yra pagrindas taikyti BPK 158 straipsnyje nustatytą procesinę prievartos priemonę, ir leido MD IT vyriausiesiems tyrėjams neatskleidžiant savo tapatybės atlikti prieš V. K. ir kitus pirmiau nurodytus asmenis slaptus tyrimo veiksmus.

4.9. MD IT vyriausiasis tyrėjas D. Ž. 2015 m. spalio 20 d. surašė veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolą, jame nurodė, kad, dalyvaujant kitam MD IT pareigūnui J. Z., 2015 m. spalio 16 d. 21.30 val. slapta pateko į (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje dirbančių pareigūnų tarnybines patalpas ir protokole įvardytų muitinės posto pareigūnų darbo vietose sumontavo vaizdo bei garso stebėjimo kameras; taip pat 2015 m. spalio 17 d. 1.50 val. slapta pateko į UAB „C“ tarnybines patalpas ir virš dviejų darbo vietų taip pat sumontavo vaizdo bei garso stebėjimo kamerą. Nors teismas leido penkis kartus slapta patekti į (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietos patalpas (vėliau – ir dar daugiau), muitinės pareigūnų darbo vietas ir ten įrengti technines priemones asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolei bei fiksavimui atlikti, daugiau tokių veiksmų protokolų surašyta nebuvo. Nesurašytas ir nė vienas protokolas teismui leidus dešimt kartų patekti į muitinės pareigūnų darbo patalpas, jose esančius seifus, darbo stalų stalčius, siekiant surasti ir paimti tyrimui dokumentus, užrašus bei lapelius su juose nurodytomis pinigų sumomis, daiktus, kitus ikiteisminiam tyrimui reikalingus objektus, juos apžiūrėti ir daryti kopijas, neskelbiant apie jų paėmimą. Aplinkybę, kad atitinkami veiksmai buvo atliekami ir anksčiau, nesurašant nei protokolų, nei kitų dokumentų, patvirtina MD IT viršininko A. P. 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (6.16)3B-7569 „Dėl duomenų apie kriminalinės žvalgybos veiksmus išslaptinimo ir pateikimo teismui“ teismui pateikti MD IT tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad ne vieną kartą buvo šalinami įrengtų techninių priemonių trukdžiai, t. y. gedimai, todėl akivaizdu, kad tai padaryti prieš tai nepatekus į muitinės patalpas ir pareigūnų darbo vietas nebuvo galima. Aptariamu atveju protokolai privalėjo būti surašyti net ir negavus duomenų ar nepasiekus procesinio veiksmo tikslų, todėl proceso metu nebuvo laikomasi procesinių veiksmų vykdymo imperatyvių reikalavimų (Rekomendacijų 25, 28, 52, 67, 73–75, 77–78 punktų ir BPK 179 straipsnio reikalavimų). Procesiniais dokumentais nefiksuojant atliekamų procesinių veiksmų, o pateikiamą informaciją grindžiant tik samprotavimais ir prielaidomis, padaryti esminiai BPK 20 straipsnio, 158 straipsnio 8 dalies, 179 straipsnio pažeidimai.

4.10. Nė viename iš MD IT pareigūno prokurorui pateiktų tarnybinių pranešimų ir prokuroro teismui pateiktų prašymų nenurodyti kriminalinės žvalgybos tyrimo rezultatai ir duomenys iš ilgą laiką vykdytos kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos Nr. TTT-T-2014-008, kurioje iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo ilgą laiką buvo leista atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, prieš muitinės pareigūnus ir kitus asmenis. Teisėjai net neužsiminta, kad toks tyrimas buvo ilgą laiką vykdomas, nepranešta apie jo rezultatus. Taip pat teismui nepateikti duomenys, kad tuo metu, kai buvo kreiptasi dėl slapto patekimo į patalpas ir darbo vietas, tam, kad jose būtų galima įrengti technines priemones, įskaitant ir vaizdo bei garso kameras, ten iki tol ilgą laiką tokios priemonės jau buvo įrengtos, jomis buvo daromi vaizdo ir garso įrašai, taip pat tai buvo daroma net ir kreipimosi dėl sankcijos į teismą metu 2015 m. spalio 16 d., nors tokio leidimo baudžiamojoje byloje nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2015 m. spalio 9 d. teismas nebuvo davęs. Taigi BPK 158 straipsnio pagrindu prašant, kad teismas leistų atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, prieš muitinės pareigūnus ir kitus asmenis, teismui buvo pateikti neteisingi ir klaidingi duomenys, ir jų pagrindu gauta teismo sankcija dar ilgą laiką taikyti šias procesines prievartos priemones. Esant šioms aplinkybėms, teismo nutartis ir nuo jos priėmimo dienos užfiksuoti ir surinkti duomenys bei vaizdo ir garso įrašai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais įrodymais byloje, nes neatitinka duomenų leistinumo, teisėtumo ir turinio patikimumo reikalavimų.

4.11. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, remdamasi tais pačiais prokuroro pateiktais baudžiamosios bylos duomenimis, 2015 m. spalio 16 d. nutartimis leido nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. sausio 15 d. klausytis V. K. ir kitų asmenų telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti, taip pat vykdyti slaptą V. K. ir kitų asmenų sekimą, panaudojant garso ir vaizdo įrašymo įrenginius daryti vaizdo ir garso įrašus, filmuoti, fotografuoti, panaudojant visų rūšių vaizdo, garso įrašymo, fotografavimo, sekimo technines priemones. Vėliau šių procesinių prievartos priemonių taikymas buvo pratęstas mėnesiui. Pažymėtina, kad ir šiuo atveju teismui nepateikti duomenys iš kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos Nr. TTT-T-2014-008, net neužsiminta teisėjai, kad toks tyrimas prieš tai jau buvo ilgą laiką vykdomas, nepranešta apie jo rezultatus. Todėl, prašant teismo leisti taikyti BPK 154, 160 straipsniuose nustatytas procesines prievartos priemones, teismui buvo pateikti klaidingi duomenys.

4.12. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, tenkindama prokuroro prašymus pratęsti pirmiau nurodytų procesinių prievartos priemonių taikymą tik iš dalies, t. y. vienam mėnesiui, argumentuotai nurodė, kad prokuroro prašytas trijų mėnesių terminas yra aiškiai per ilgas, kadangi negali būti toleruojama situacija, kai veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, taip pat telefoninių pokalbių klausymosi, kitokio susižinojimo kontrolės bei slapto sekimo veiksmų atlikimas tęsiamas toliau, kol kaltininkai padarys kuo daugiau nusikalstamų veikų arba kol jiems galės būti inkriminuojamas sunkesnis nusikaltimas. Šią aplinkybę bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ignoravo.

4.13. Pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą ir esant pirminiams duomenims apie galimai vykdomas neteisėtas veikas nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ir toliau labai ilgą laiką buvo tęsiami tik kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, jie galiausiai buvo nuslėpti, todėl manytina, kad šie veiksmai turi pasyviosios provokacijos požymių. Pasyviai provokuojant daryti naujas nusikalstamas veikas gautais duomenimis taip pat negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis byloje.

4.14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, net ir teismo sankcionuoti, gauti sąmoningai klaidinant teismą, duomenys, įskaitant vaizdo ir garso įrašus, specialistų ir ekspertų išvadas, negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais įrodymais byloje, tokie duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 3.6, 3.6.2, 3.8.1 punktuose ir kt. nustatytų imperatyvių duomenų leistinumo, teisėtumo bei turinio patikimumo reikalavimų ir jais negali būti grindžiami skundžiami teismų sprendimai, nes tokiu būdu gauti duomenys įrodymais nepripažįstami. Padaryti BPK pažeidimai buvo esminiai, dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo V. K. teisės. Tokius pažeidimus nustatė ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, tačiau, nepagrįstai ignoruodami visetą bylos duomenų ir nesilaikydami imperatyvių įstatymų nuostatų, jų nepripažino esminiais.

4.15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad MD IT pareigūnas D. Ž. ne tik davė parodymus teisme, kurie neatitiko tikrovės, t. y. melavo, ir jais negali būti vadovaujamasi byloje, bet ir viso šios bylos tyrimo laikotarpiu jis galėjo atlikti kitus neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad neteisėti gali būti ir kitų MD IT pareigūnų, veikusių kartu su D. Ž., byloje atlikti veiksmai.

4.16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą nuteistųjų naudojamose tarnybinėse patalpose kriminalinės žvalgybos tyrimo metu įrengtos vaizdo bei garso stebėjimo techninės priemonės nebuvo išmontuotos (t. y. jos įrengtos ir naudotos dar negavus teismo sankcijos). Nors teismas nurodė, kad įstatymų pažeidimų nepadaryta, taip pat pažymėjo, jog Muitinės kriminalinės tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. rašte pateikta informacija patvirtina apie išlikusius kameros Nr. 4 vaizdo įrašus nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 19 d., padarytus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, t. y. aukštesnysis teismas konstatavo, kad tiek ši vaizdo stebėjimo ir garso įrašymo kamera, tiek ir kitos kameros, kurių įrašais byloje remiasi valstybinis kaltintojas ir teismai, buvo įrengtos ir naudojamos dar negavus teismo sankcijos. Šie duomenys patvirtina, kad į teismą dėl vaizdo ir garso įrašų darymo, fiksavimo ir kaupimo bei vaizdo ir garso įrašymo kamerų muitinės darbuotojų ir ne tik patalpose įrengimo buvo kreiptasi jau joms esant šiose patalpose sumontuotoms, jomis iki kreipimosi į teismą metu darant vaizdo ir garso įrašus, tokiais veiksmais nuo teismo nuslepiant esminius faktus, nes teismo sankcija tam dar nebuvo gauta. Tokie veiksmai, priešingai nei nurodė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, yra akivaizdus ir esminis įstatymų pažeidimas, kuriuo suvaržomos teisės asmenų, prieš kuriuos šie veiksmai buvo atlikti. Kriminalinės žvalgybos tyrimo byla įstatymais nustatyta tvarka tikrintina ikiteisminio tyrimo, atliekamo Vilniaus apygardos prokuratūroje, metu.

4.17. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad byloje nustatyti BPK pažeidimai nėra esminiai. Tokia išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, nes prieštarauja visuotinai teisinėje praktikoje įtvirtintam principui, kad iš teisės pažeidimo teisės neatsiranda (lot. ex iniuria ius non oritur). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nustačius akivaizdžius neteisėtos veiklos požymius atliekant tyrimą ir renkant duomenis byloje, šiuo teisės principu nebuvo vadovautasi.

4.18. Pažymėtina, kad nuosprendžiui įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismas pranešė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai apie konstatuotus pažeidimus, susijusius su neteisėtais Muitinės departamento pareigūnų veiksmais. Pagal prokuroro G. Tarasevičiaus 2022 m. sausio 10 d. tarnybinį pranešimą dėl D. Ž. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje (dėl melagingų parodymų davimo). Atsižvelgiant į tai, ir kitais byloje nustatytais abejotinais atvejais, kai procesinius veiksmus organizavo ir vykdė MD IT pareigūnas D. Ž. ir jo vadovaujami kiti muitinės pareigūnai, proceso metu galėjo būti nesilaikoma ne tik KŽĮ, bet ir BPK ar Rekomendacijų reikalavimų, o teismai ir nuteistieji galėjo būti suklaidinti, pateikiant neteisingus duomenis.

4.19. Kaltinime nurodytų muitinės tarpininkų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo gauti jiems pateikiant susipažinti tyrimo metu surinktus ir užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, jų ištraukas, kuriose jie atpažįsta save. Kai kurie iš jų parodymus davė po to, kai, pirminės apklausos metu juos atgabenus į MD IT patalpas, prieš apklausas ir apklausų metu jiems buvo rodomi slapta daryti vaizdo įrašai bei nuotraukos. Šių liudytojų parodymai byloje atsirado tik po to, kai buvo atliktas jų slaptas sekimas, darant vaizdo ir garso įrašus. Tačiau byloje nėra nei teismo sankcionuotų leidimų juos slapta sekti, daryti vaizdo ir garso įrašus ar fotografuoti (išskyrus L. J. ir I. F. darbo vietą UAB „C“ patalpose), nei tokių veiksmų atlikimo protokolų, nei kitų procesinių dokumentų. Be to, kaip minėta, byloje klaidinančių duomenų pagrindu gautos teismo sankcijos taikyti procesines prievartos priemones, todėl šie sprendimai turėtų būti pripažinti neteisėtais, o jų pagrindu surinkti duomenys (vaizdo ir garso įrašai, kuriais remiantis buvo gauti liudytojų parodymai) – gautais neteisėtai ir neturinčiais įrodomosios galios. Šiuos duomenis renkant ir gaunant galėjo būti esmingai pažeisti BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių, taip pat BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

4.20. Tokiu pat pagrindu gautais neteisėtai ir neturinčiais įrodomosios galios turėtų būti pripažinti ir kiti bylos duomenys: 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto išvados Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) dėl vaizdo įrašuose užfiksuotų objektų, galimai banknotų, identifikavimo, 2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas ir slapto sekimo metu padaryti vaizdo įrašai, kuriuose tariamai užfiksuoti pinigų priėmimo ir dalijimosi faktai, 2016 m. spalio 11–12 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, telefoninių pokalbių klausymosi metu padaryti garso įrašai ir pokalbių suvestinės, kuriuose užfiksuoti A. P. telefoniniai pokalbiai su nuteistaisiais, ir kiti detaliai skundžiamuose teismų sprendimuose įvardyti duomenys.

4.21. Byloje įtartinomis aplinkybėmis, tariamai dėl atminties laikmenos – vidinio standžiojo disko gedimo, dingo vaizdo ir garso įrašai, daryti 2016 m. vasario 4–8 d. Nustačius, kad muitinės pareigūnas D. Ž. ir jo vadovaujami kiti pareigūnai tyrimo metu padarė pažeidimus, šie vaizdo ir garso įrašai galėjo būti sąmoningai nepateikti ar sugadinti, kad nepaaiškėtų ir kiti galimai padaryti pažeidimai. 2021 m. birželio 18 d. buvo pateiktas prašymas paskirti baudžiamojoje byloje atminties laikmenos – vidinio standžiojo disko „Seagate ST2000VX003 2000CB“, serijos Nr. W5214HQ2, informacinių technologijų ekspertinį tyrimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai neskyrė tokio tyrimo ir apsiribojo tik žodiniais asmens, kuris tariamai nustatė, kad šis diskas sugadintas, paaiškinimais teisme. Standžiajame diske esantys 2016 m. vasario 4–8 d., t. y. prieš pat V. K. ir kitų asmenų sulaikymą bei sulaikymo metu, daryti vaizdo ir garso įrašai, jeigu jie išlikę, būtų padėję objektyviai ištirti muitinės pareigūnų veiksmų teisėtumą ir įvertinti tikrąsias įvykio aplinkybes, taip pat leidę nuteistajam motyvuotai gintis nuo kaltinimų.

4.22. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad teismo sankcionuota speciali priemonė galėjo būti realizuota netinkamai ir neteisėtai, muitinės pareigūnų veiksmais V. K. specialiai priverčiant „išsitepti“ jų atneštu tepalu. Byloje lyginamuosius pavyzdžius ėmė ne specialistas, o tyrėjas, neapmokytas ir neparuoštas tai daryti. Kokiomis specialiomis rekomendacijomis vadovaudamasis jis tai darė, duomenų nėra. Byloje yra ir kitų duomenų, kad procesiniai veiksmai, vadovaujant D. Ž., buvo atliekami pažeidžiant BPK reikalavimus (10 t., b. l. 146–147 ir kt.). Tokie veiksmai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, nes jie yra neleistini, neatitinkantys BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų, todėl jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

5. Kasaciniu skundu nuteistoji V. R. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

5.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis apie kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų dokumentų klastojimo atvejus šioje byloje, žinomai melagingos informacijos teikimą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo teisėjams ir teismams, nevertino šios informacijos byloje surinktų duomenų teisėtumo aspektu ir visus byloje surinktus duomenis pripažino įrodymais bei pagrindė jais kasatorės kaltę, taip padarė esminį BPK pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas ne tik neištaisė šio esminio BPK pažeidimo, pripažindamas neteisėtu būdu gautus duomenis įrodymais, bet ir neišnagrinėjo kasatorės ir kitų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų dėl neteisėtu būdu gautų duomenų nepripažinimo įrodymais, neatsakė į visus esminius apeliacinių skundų argumentus, taip pat padarydamas esminį BPK pažeidimą, kuris sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

5.2. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje iš esmės atkartojami pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad V. R. ir kitų nuteistųjų kaltė, jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės šioje byloje buvo įrodinėjami išimtinai jau pradėjus ikiteisminį tyrimą surinktais duomenimis, nei ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nei skundžiamame nuosprendyje nesiremiama kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktais duomenimis. Tokios teismų išvados dėl įrodymų teisėtumo prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymui ir teismų praktikai, neteisėtu būdu gautų duomenų pripažinimas įrodymais laikytinas esminiu BPK pažeidimu, suvaržiusiu įstatymų garantuojamas kasatorės teises.

5.3. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paaiškėjo, kad joje ilgą laiką buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, kuris, klastojant dokumentus ir teikiant žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo nuslėptas tiek nuo ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų ir jį kontroliavusio prokuroro, tiek nuo ikiteisminio tyrimo metu slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus sankcionavusių, procesinius sprendimus priiminėjusių ikiteisminio tyrimo teisėjų ir teismų.

5.4. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodoma, kad informacija apie muitinės pareigūnų galimai nusikalstamus veiksmus, kurios pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir sankcionuoti slapti procesiniai veiksmai prieš kasatorę ir kitus asmenis, buvo gauta iš anonimo telefoninio pokalbio metu. Tačiau, kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant teisme, jokio anoniminio skambučio nebuvo, niekas jokios informacijos apie V. R. ir kitus nuteistuosius kriminalinės žvalgybos pareigūnui nepranešė, šis, atlikęs prieš kasatorę ir kitus nuteistuosius ilgalaikį kriminalinės žvalgybos tyrimą, klastojo baudžiamosios bylos dokumentus, nuslėpė informaciją apie šį tyrimą, teikė melagingą informaciją ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui, tokios tikrovės neatitinkančios informacijos pagrindu buvo sankcionuoti slapti BPK veiksmai, jų metu gautais duomenimis byloje buvo įrodinėjama V. R. ir kitų nuteistųjų kaltė. Nepaisant to, skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad informacija apie tariamą anoniminį skambutį ir jo metu neva gautus duomenis nebuvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokie teismo teiginiai yra paneigti.

5.5. Visi kriminalinės žvalgybos tyrimo ir ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys šioje byloje surinkti pažeidžiant KŽĮ ir BPK normas, todėl negali būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje net neužsiminta apie kriminalinės žvalgybos pareigūno D. Ž. ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams ir teismams teiktą melagingą informaciją apie neva buvusį anoniminį skambutį. Tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir atliktas žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos pagrindu, patvirtina vadovaujantis BPK 257 straipsniu priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai apie šio teismo nuosprendyje konstatuotus pažeidimus, susijusius su Muitinės departamento pareigūnų neteisėtais veiksmais. Melagingos informacijos pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir sankcionavus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, jo metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, jais negalima grįsti asmens kaltės, kadangi jie neatitinka įrodymų teisėtumo reikalavimų.

5.6. Byloje surinktų duomenų pagrindu nustatyta, kad beveik metus vykusio kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie leistų bent pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai patvirtino pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas MD IT viršininkas A. P., paliudijęs, kad sprendimą nenaudoti ikiteisminiame tyrime jokių kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų priėmė būtent jis. Iš šių duomenų tampa aišku, kodėl kriminalinės žvalgybos pareigūnas D. Ž. ryžosi galimai daryti nusikalstamas veikas – klastoti dokumentus baudžiamojoje byloje ir teikti melagingą informaciją, – priešingu atveju, žinodami teisingą informaciją, kad per metus trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą nepavyko gauti duomenų, pakankamų bent ikiteisminiam tyrimui pradėti, nei ikiteisminio tyrimo įstaiga būtų pradėjusi ikiteisminį tyrimą, nei prokuroras būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų sankcionavimo prieš kasatorę ir kitus muitinės pareigūnus, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas būtų sankcionavęs tokius veiksmus. Todėl teismų sprendimai pripažinti byloje žinomai melagingos informacijos pagrindu gautus duomenis įrodymais vertintini kaip esminis BPK pažeidimas, kuris suvaržė įstatymų garantuojamas kasatorės teises ir sukliudė teismams priimti teisingus sprendimus.

5.7. Tokius sprendimus teismai grindė iš MD IT išreikalautais kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surašytais tarnybiniais pranešimais apie gautą informaciją, tuo taip pat padarydami esminį BPK pažeidimą. Šiuose, neva kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surašytuose, galimai to paties dokumentus byloje klastojusio ir žinomai tikrovės neatitinkančius parodymus teisme davusio pareigūno D. Ž. rengtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytos informacijos neįmanoma patikrinti, byloje nėra pateikta nei kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo protokolų, nei tokių veiksmų metu padarytų garso ir (ar) vaizdo įrašų, kurie tokią informaciją patvirtintų, teismai atmetė gynybos prašymus juos išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjekto. Be to, tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija prieštarauja pirmiau nurodytiems MD IT viršininko A. P. parodymams, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo gauta jokios informacijos, kuri turėtų reikšmės ikiteisminiame tyrime ir galėtų būti panaudota byloje. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, prieštaraudamas pats sau, iš pradžių teigia, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo gauta neabejotinai nuteistųjų nusikalstamus veiksmus patvirtinančių duomenų, o vėliau nurodo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu 2015 m. vasarą buvo surinkta nemažai informacijos, reikšmingos siekiant atskleisti nuteistųjų nusikalstamus veiksmus.

5.8. Kaip minėta, abiejų instancijų teismai atsisakė išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjekto kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenis, todėl jų išvados, kad duomenų apie nuteistųjų nusikalstamus veiksmus surinkta pakankamai, tėra niekuo neparemtos prielaidos, kurių neįmanoma patikrinti. Taip pat neįmanoma patikrinti ir tarnybiniuose pranešimuose pateiktos informacijos teisingumo. Nors abiejų instancijų teismai nurodė, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktais duomenimis nėra grindžiama kasatorės kaltė, skundžiamų sprendimų turinys tai akivaizdžiai paneigia. Visų pirma, būtent neva kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauta informacija teismai grindė išvadas apie kriminalinės žvalgybos tyrimo ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų ir jų metu gautų duomenų teisėtumą. Antra, visas kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo laikotarpis patenka į kasatorei pareikštame kaltinime nurodomą jos neva neteisėto veikimo laikotarpį.

5.9. Byloje nustatyta ir daugiau neteisėtų pareigūnų veiksmų, kriminalinės žvalgybos tyrimo bei procesinių prievartos priemonių taikymo metu renkant duomenis. Nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 27 d. ir nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai prieš S. Ž. buvo atliekami be teismo sankcijos, t. y. nesant teisinio pagrindo. Be to, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą ir toliau buvo atliekami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, nors juos draudžia tiek KŽĮ, tiek BPK. Bylos medžiagoje yra Muitinės kriminalinės tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. raštas Nr. (14.4) 3R-958 „Dėl įrašų pateikimo“, kuriame nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, nurodyti KŽĮ 9–15 straipsniuose, prieš kasatorę ir kitus muitinės pareigūnus pagal kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą Nr. TTT-T-2014-008 buvo taikomi nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 19 d., nors ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas dar 2015 m. spalio 9 d. Teisme apklausti MD IT pareigūnai A. P. ir D. Ž. patvirtino, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą vaizdo ir garso įrašymo priemonės, sumontuotos kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, nebuvo išmontuotos. Šie duomenys patvirtina, kad prieš V. R. ir kitus muitinės pareigūnus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo taikomi neteisėtai net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą.

5.10. Byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. spalio 20 d. veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokole nurodyta žinomai tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog pareigūnas D. Ž. kartu su kolega J. Z. 2015 m. spalio 16–17 d. slapta pateko į (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietos ir UAB „C“ tarnybines patalpas ir jose sumontavo vaizdo bei garso stebėjimo kameras. Šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu patvirtino abu pareigūnai. Nepaisydami gausybės nustatytų duomenų baudžiamajame procese rinkimo pažeidimų, dokumentų klastojimo faktų, įrodymų rinkimo procese aktyviai dalyvavusio kriminalinės žvalgybos pareigūno melagingų liudijimų, teismai pripažino byloje surinktus duomenis įrodymais, taip padarė esminius BPK pažeidimus.

5.11. Byloje yra pagrindas teisėsaugos institucijų veiksmus prieš kasatorę vertinti kaip pasyvią provokaciją. Pasisakydamas šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surašytais tarnybiniais pranešimais, nors prieš tai nurodė, kad kasatorės kaltė nėra grindžiama kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais duomenimis. Kaip minėta, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos informacijos nepatvirtina jokie įrodymai, priešingai, byloje yra gausybė duomenų, kurie juose nurodytą informaciją paneigia. Šiuos tarnybinius pranešimus rengė kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie, kaip nustatyta byloje, tyrimo metu klastojo dokumentus, teikė žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo teisėjams ir teismams, davė žinomai tikrovės neatitinkančius parodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo remtis tokių kriminalinės žvalgybos pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais. Vien tik jais apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo paneigti pasyvios provokacijos prieš kasatorę.

5.12. Situacija, kai beveik metus vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas, nors jokių nusikalstamus veiksmus pagrindžiančių duomenų negauta, visiškai atitinka teismų praktikoje suformuluotas nuostatas dėl pasyvios provokacijos, kai dėl ilgesnio kriminalinės žvalgybos ar BPK nustatytų procesinių prievartos priemonių tęsimo prieš asmenį toks tyrimas supanašėja su provokacijos situacija, kai asmens laisvė pasirinkti, kaip elgtis – teisėtai ar ne, tampa objektyviai nenatūrali. Tokiu atveju asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra galimas, nes valstybė pažeistų principą venire contra factum proprium, reiškiantį, kad valstybės institucijos negali skatinti padaryti veiką, o paskui bausti už jos padarymą. Byloje nustatyti teisėsaugos institucijų veiksmai prieš kasatorę, ilgą laiką vykdant tyrimą, palaikant nusikalstamą iniciatyvą, net jei pati iniciatyva kilo ne iš pareigūnų, o iš asmenų, prieš kuriuos buvo vykdomas tyrimas, negaunant jokių reikšmingų duomenų, kurie pagrįstų prielaidas apie galimai vykdomas nusikalstamas veikas, klastojant dokumentus ir teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją tik tam, kad būtų galima toliau tęsti slaptus tyrimo veiksmus, tapo neteisėti ir vertintini kaip pasyvi provokacija. Toks vertinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-786/2011).

5.13. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose buvo keliami klausimai dėl byloje kaip liudytojų apklaustų muitinės tarpininkų parodymų ir jų gavimo teisėtumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas į juos neatsakė, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Be to, abiejų instancijų teismai, nepaisydami nustatytų procesinių pažeidimų gaunant minėtų asmenų parodymus, pripažino juos teisėtai gautais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu galimai neteisėtus atlygius muitinės pareigūnams mokėję muitinės tarpininkai apklausti BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kaip vadinamieji specialieji liudytojai. Tik bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad muitinės tarpininkai ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip specialieji liudytojai, motyvuojant tuo, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima jiems įteikti pranešimus apie įtarimus, nors tuo pat metu kasatorė ir kiti nuteistieji šioje byloje dėl tų pačių nusikalstamų veikų (neteisėtų atlygių iš tų pačių muitinės tarpininkų priėmimo) jau buvo laikinai sulaikyti ir jiems buvo įteikti pranešimai apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų įvykdymo kartu su muitinės tarpininkais. Šios aplinkybės pagrindžia, kad, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų vertinimu, byloje tuo metu jau buvo pakankamai faktinių duomenų dėl muitinės pareigūnų ir tarpininkų įvykdytų nusikalstamų veikų, o tokiu atveju baudžiamojo proceso įstatymas draudžia apklausti asmenį kaip liudytoją arba specialųjį liudytoją.

5.14. Teiginį, kad minėtame ikiteisminio tyrimo etape jau buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių muitinės tarpininkų kaltę, patvirtina duomenys apie tai, kad kaip specialieji liudytojai buvo apklausiami išimtinai tik tie muitinės tarpininkai, kurie buvo užfiksuoti perduodantys galimai pinigines kupiūras nuteistiesiems, ir nebuvo apklaustas joks kitas muitinės tarpininkas, nors minėtoje muitinio tikrinimo vietoje deklaracijas formino daugybė kitų muitinės tarpininkų. Tai leidžia daryti išvadą, kad sprendimai apklausti muitinės tarpininkus kaip specialiuosius liudytojus priimti išimtinai siekiant tik išgauti iš jų parodymus prieš nuteistuosius, mainais siūlant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminio tyrimo nutraukimą BK 227 straipsnio 5 dalies pagrindu. Kai kurie muitinės tarpininkai, pavyzdžiui, G. G. (buvusi pavardė – Š.) pirmą kartą apklausta praėjus net kelioms savaitėms po kasatorės ir kitų nuteistųjų sulaikymo bei kitų muitinės tarpininkų apklausų. Ji apklausta tuo metu, kai, be užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų, byloje jau buvo ir jos kolegės M. M. parodymai apie jos, G. G., vykdytus neteisėtus pinigų mokėjimus muitinės pareigūnams. Todėl prokuroro nutarime nurodytas pagrindas, kad G. G. atvykimo į apklausą momentu byloje dar nebuvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti įtarimą, yra absurdiškas, o prokuroro sprendimas apklausti G. G. kaip specialiąją liudytoją yra neteisėtas, tokios apklausos metu ir toliau procese tokio asmens duoti parodymai laikytini gautais neteisėtu būdu ir nepripažintini įrodymais.

5.15. Muitinės tarpininkų, kurie buvo apklausti kaip specialieji liudytojai, parodymai pripažintini gautais neteisėtu būdu ir dėl kitų bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų aplinkybių. Šie muitinės tarpininkai ikiteisminio tyrimo metu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis tuo metu galiojusios BK 227 straipsnio 5 dalies redakcija. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad muitinės tarpininkai neteisėtus atlygius muitinės pareigūnams mokėjo savo iniciatyva ar jų klientų, transporto priemonių vairuotojų prašymu, kad būtų greičiau įforminamos muitinės procedūros, arba dėl abipusio susitarimo su muitinės pareigūnais, nei kasatorė, nei kiti nuteistieji iš jų nereikalavo ir neprovokavo duoti neteisėtą atlygį. Taigi pagrindo atleisti minėtus asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 5 dalį nebuvo ir tokie sprendimai yra nepagrįsti bei neteisėti, o šių asmenų duoti parodymai negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, nes gauti neteisėtu būdu. Apeliacinės instancijos teismas šio argumento iš esmės nenagrinėjo ir į jį neatsakė, apsiribodamas nepagrįstu teiginiu, kad prokurorų nutarimų teisėtumas patvirtintas ikiteisminio tyrimo metu, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja šio klausimo ir nesprendžia prokuroro kompetencijai priskirtų klausimų, kokiu statusu apklausti asmenis ikiteisminio tyrimo metu.

5.16. Be to, muitinės tarpininkų apklausose ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta ir daugiau pažeidimų, dėl kurių jų parodymai pripažintini gautais neteisėtu būdu. Šie asmenys patvirtino, kad apklausų metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai jiems rodė įvairias nuotraukas ir (ar) vaizdo bei garso įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip jie ir jų kolegos perduoda galimai neteisėtą atlygį muitinės pareigūnams. Nė viename iš apklausos protokolų nenurodyta, kokios nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai buvo rodomi apklausiamiems asmenims, taip šiurkščiai pažeidžiant BPK nustatytą apklausos tvarką. Byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo ir slapti BPK veiksmai buvo vykdomi neteisėtai, klastojant duomenis, naudojantis tikrovės žinomai neatitinkančiais duomenimis, todėl ir jų metu užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai gauti neteisėtu būdu. Naudojant neteisėtu būdu gautus duomenis, apklausiamam muitinės tarpininkui sukelta grėsmė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn, demonstruojant pareigūnų turimus faktinius duomenis, gautus neteisėtu būdu, ir kartu buvo pasiūloma išeitis už pareigūnams naudingų parodymų davimą – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriam taikyti nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tokių apklausų metu gauti asmenų parodymai taip pat pripažintini gautais neteisėtu būdu ir negali būti laikomi įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinių skundų argumentus, kad bylos medžiagoje nėra jokių nuotraukų, todėl neįmanoma nustatyti, kas buvo užfiksuota muitinės tarpininkams apklausų metu rodytose nuotraukose.

5.17. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kasatorės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakeistu nusikalstamos veikos padarymo laiku, neįvertino tokio vienos iš esminių kaltinimo aplinkybių keitimo BPK 255, 256 straipsnių prasme, taip padarydamas esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas proceso metu nepranešė kaltinamiesiems, kad gali būti keičiamas kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos laikotarpis. Pažymėtina, kad nuosprendyje nurodant nusikalstamos veikos pradžią („ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d.“) pažeista kasatorės teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Iš kaltinimo negalima nustatyti kasatorei inkriminuojamos nusikalstamos veikos pradžios datos, pagal tokį kaltinimą ši veika galėjo būti pradėta bet kuriuo metu, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., t. y. nusikalstama veika galėjo būti pradėta ir baigta, pavyzdžiui, tą pačią 2016 m. vasario 8 d. Toks kaltinimas yra neaiškus, neapibrėžtas, nuo jo neįmanoma gintis. Gynyba nuo kaltinimo, kai pačiam kaltinamajam iš beveik dvejų metų laikotarpio belieka pasirinkti bet kurią dieną, kurią buvo pradėta daryti nusikalstama veika, iš esmės yra neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsakė ir į apeliacinio skundo argumentus dėl kasatorei inkriminuotame kaltinime nurodytos datos – 2014 m. liepos 2 d. Teismas nenurodė nei kokie įrodymai pagrindžia šį nusikalstamos veikos pradžios momentą, nei kokių duomenų pagrindu kaltinime atsirado ši data.

5.18. Abiejų instancijų teismų išvada, kad kasatorės veika laikytina tęstine ir kvalifikuotina kaip pavienė nusikalstama veika, neatitinka baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos kyšininkavimo bylose. Šioje byloje teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybės atitinka atskirų veikų, o ne tęstinės veikos apibrėžimą: nuteistieji vykdė jiems priskirtus įgaliojimus, įforminant muitinės deklaracijas; kiekvienas iš kyšius mokėjusių muitinės tarpininkų su muitinės pareigūnais dėl kyšių tarėsi atskirai; muitinės pareigūnai iš muitinės tarpininkų kyšių nereikalavo ir neprovokavo, muitinės tarpininkai kyšius siūlė ir mokėjo savo arba savo klientų, transporto priemonių vairuotojų iniciatyva; kyšius muitinės pareigūnams mokėjo tik nedidelė (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje muitinės deklaracijas forminusių muitinės tarpininkų dalis; be kasatorės ir kitų nuteistųjų, minėtoje muitinio tikrinimo vietoje dirbo ir daugybė kitų muitinės pareigūnų, kurie nebendrininkavo su nuteistaisiais; kyšiai būdavo mokami tik atskirais atvejais, kai muitinės tarpininkas siekdavo konkretaus tikslo, už konkrečios deklaracijos įforminimą. Kiekvienu atveju sumanymas ir tyčia priimti kyšį susiformuodavo atskirai, su kiekvienu atskiru muitinės tarpininku, pasiūliusiu ar pažadėjusiu duoti kyšį, buvo tariamasi atskirai, kaip kyšius gaunamą atlygį tarpusavyje dalydavosi ne visi muitinės pareigūnai, didžioji dalis muitinės tarpininkų jokių kyšių nemokėjo. Todėl kasatorės veika kaip tęstinė buvo kvalifikuota netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai atskiras, pavienes nusikalstamas veikas kvalifikuojant kaip vieną veiką.

5.19. Kasatorei paskirta tinkamai neindividualizuota ir neteisinga bausmė, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Vien tai, kad visiems penkiems nuteistiesiems, nepaisant skirtingų jų asmenybes charakterizuojančių duomenų, savo intensyvumu visiškai skirtingų veiksmų atlikimo, skirtingo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnio, paskirtos vienodo dydžio baudos bausmės, rodo, jog teismas visiškai neindividualizavo skiriamų bausmių, neatsižvelgė į kasatorės asmenybę apibūdinančius duomenis, neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, taip netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į užsitęsusį baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimą, kurį nulėmė nesąžiningi baudžiamojo persekiojimo institucijų veiksmai, klaidinant teismą, slepiant svarbią informaciją apie šių veikų tyrimą, atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus, vienam iš pareigūnų duodant melagingus parodymus, dėl ko reikėjo net kelis kartus atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus, paskirtos baudos dydis patvirtina, kad tai padaryta nebuvo. Tai, kad baudžiamojo proceso trukmė užsitęsė dėl galimai nusikalstamų kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmų, rodo žymiai didesnį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamos kasatorės teisės į procesą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą.

5.20. Teismai neįvertino, kad kasatorei viso nepagrįstai ilgai užsitęsusio baudžiamojo proceso metu buvo taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, tai itin neigiamai paveikė V. R. gyvenimą, sukėlė jai dideles finansines problemas. Šios aplinkybės skundžiamuose teismų sprendimuose nepaminėtos ir nevertintos. Kasatorei paskirta bauda savo dydžiu artima BK straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką nustatytos baudos vidurkiui, o tai leidžia daryti išvadą, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Šias išvadas patvirtina ir tai, kad, palyginti su kaltinime inkriminuoto neteisėto atlygio (595,32 Eur) ir konfiskuotino iš kasatorės turto vertę atitinkančios pinigų sumos (119,06 Eur) dydžiais, paskirta bauda (16 947 Eur) yra daugiau nei 20 kartų didesnė.

5.21. Abiejų instancijų teismai, pripažinę neteisėtu būdu gautus duomenis įrodymais, padarę kitus esminius BPK pažeidimus, be jokio teisinio pagrindo kaltinime nurodė, kad kasatorės neteisėti veiksmai tęsėsi nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., o iš byloje, nors ir neteisėtu būdu gautų, įrodymų matyti, jog kasatorės kaltinime nurodyti nusikalstami veiksmai, atitinkantys BK 225 straipsnio 1 dalį, tęsėsi nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2016 m. vasario 8 d., t. y. labai trumpą laiko tarpą, ši aplinkybė taip pat nebuvo įvertinta parenkant V. R. skirtinos baudos dydį. Tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, kasatorei turėjo būti parinkta baudos bausmė, savo dydžiu artima sankcijoje nustatytam baudos bausmės minimumui.

6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Valys atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

6.1. Kasatorių argumentai dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų nepakankamumo ikiteisminiam tyrimui pradėti ir dėl teisėsaugos institucijų prieš nuteistuosius vykdytos provokacijos turėtų būti vertinami kaip deklaratyvūs ir laikomi siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina tiek vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo tęsimo bei pabaigos, tiek pradėto ikiteisminio tyrimo teisėtumą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą procesinės prievartos priemonės buvo taikytos trumpai ir ši aplinkybė taip pat pagrindžia skundžiamame teismo nuosprendyje suformuluotą išvadą apie tai, kad asmenys daryti nusikalstamas veikas provokuojami nebuvo. Be to, žemesniųjų instancijų teismai teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad viso kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktais duomenimis byloje nuteistųjų kaltė nėra įrodinėjama, o tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija, kiek ji susijusi su kitais muitinės pareigūnais, vertinama tik išimtinai sprendžiant dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo eigos, todėl nebuvo jokio pagrindo pripažinti neteisėtais jau ikiteisminio tyrimo metu atliktais procesiniais veiksmais surinktus įrodymus.

6.2. Nėra pagrindo sutikti su kasatorių dėstomomis abejonėmis dėl muitinės tarpininkų parodymų objektyvumo, kadangi šie parodymai susiję su jų pačių veiksmais, nuteistiesiems mokant rinkliavas. Liudytojų parodymus žemesniųjų instancijų teismai išanalizavo ir įvertino kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Teismų išvados, sprendžiant dėl muitinės tarpininkų parodymų įrodomosios reikšmės, pagrįstos detaliu visų byloje surinktų įrodymų atitikties jų parodymams vertinimu, dėl jų skundžiamuose teismų sprendimuose pasisakyta išsamiai ir motyvuotai. Teismai nenustatė pagrindo muitinės tarpininkų parodymus vertinti kaip neobjektyvius dėl nuteistųjų ir jų gynėjų skunduose akcentuojamo teisėsaugos institucijų neteisėto spaudimo ar liudytojų siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės apkalbant nuteistuosius. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie turėtų pagrindą ar norėtų apkalbėti nuteistuosius, turėtų asmeninių nesutarimų su jais ir pan. Kasatorių abejones dėl muitinės tarpininkų parodymų turinio paneigia ir tai, jog jų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių, t. y. muitinės poste buvusios piniginių rinkliavų sistemos, viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir patvirtina vieni kitus. Pažymėtina ir tai, kad visiems muitinės tarpininkų atstovams, kurių didesnė dalis buvo apklausiami kaip specialieji liudytojai, prieš apklausas išaiškintos visos jų teisės, jie parodymus duoti sutiko geranoriškai, be kokios nors įtakos ar poveikio.

6.3. Remiantis teismų praktikoje plėtojamu aiškinimu apie iš esmės skirtingas bylos faktines aplinkybes, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nusikalstamos veikos padarymo laiką apibrėžęs kaip tiksliau nenustatytą laikotarpį, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., ir formuluodamas kitokias, nei nurodyta kaltinime, išvadas apie iš muitinės tarpininkų gautų pinigų sumų dydžius (iš esmės juos mažindamas), faktinių bylos aplinkybių nepakeitė iš esmės skirtingomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl aptariamo aspekto gynyba galėjo būti kitokia. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo kasatorė, taip pat išsamiai išanalizavo šį klausimą ir pagrįstai dar kartą konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai sutrukdė tinkamai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Taip pat baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai ir garantuojamos procesinės teisės nebuvo pažeisti pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje perkvalifikavus nusikalstamą veiką ir patikslinus nusikalstamos veikos aplinkybes.

6.4. Nagrinėjamoje byloje taip pat laikytasi BPK 256 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma, apie galimai ne pagal tinkamą baudžiamojo įstatymo straipsnį kvalifikuotą nusikalstamą veiką baigiamųjų kalbų metu pasisakė ir V. R. gynėjas. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. gruodžio 2 d. teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjęs teisėjas proceso dalyvius informavo apie galimybę kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos pakeisti į kaltinimus dėl kyšio priėmimo už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes atitinkamai pagal BK 225 straipsnio 3 dalį arba to paties straipsnio 1 ar 4 dalį, o proceso dalyviai nurodė, kad neprašys pertraukos pasiruošti gynybai pagal galimai pakeistą kaltinimą ir dėl to pasisakys pasinaudodami replikos teise, todėl baigiamosios kalbos buvo tęsiamos toliau.

6.5. Teismai pagrįstai nuteistųjų veiksmus įvertino kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Visi šie veiksmai vienarūšiai, padaryti analogišku būdu, pagal tą pačią schemą, iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, siejami vieno sumanymo – turtinės naudos. Tai patvirtino ir muitinės tarpininkų atstovų parodymai apie susiformavusią pinigų rinkimo minėtame poste dirbant nuteistiesiems tradiciją. Nuteistųjų veika renkant neteisėtas rinkliavas iš muitinės tarpininkų buvo sisteminga, pasižymėjo vienodu elgesio modeliu, vaidmenų pasiskirstymu, todėl darytina išvada, kad savo veiksmais kiekvienu atveju nuteistieji įgyvendino bendrą nusikalstamą sumanymą.

6.6. Nors žemesniųjų instancijų teismai teisingai pažymėjo, kad liudytojo D. Ž. parodymai, neteisingai nurodant bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su kriminalinės žvalgybos tyrimu, net jei tuo ir buvo siekiama neatskleisti tuo metu neišslaptintų duomenų, yra nepateisinami, kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, apie kurias aplinkybes D. Ž. davė neteisingus parodymus, todėl vien dalies liudytojo parodymų neatitiktis byloje nustatytoms aplinkybėms savaime nesudaro pagrindo besąlygiškai nepatikimais pripažinti visus byloje surinktus duomenis apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00014-22 dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, D. Ž. 2022 m. gegužės 31 d. nutrauktas, nes jo veiksmuose nebuvo šios nusikalstamos veikos požymių. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad D. Ž. neteisingi parodymai nesutrukdė nustatyti tiesos baudžiamojoje byloje.

6.7. Įvertinus žemesniųjų instancijų teismų sprendimus bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, konstatuotina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios V. R. apeliacinį skundą ir jo dalį, susijusią su bausmės skyrimo argumentais, atmesdamas, laikėsi įstatymo reikalavimų. Skirdamas V. R. bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgė į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Už padarytą nusikalstamą veiką nuteistiesiems paskirtos bausmės tiek savo rūšimi (bauda), tiek dydžiu (mažesniu nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcijoje nustatytos baudos vidurkis) neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus ir negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato K. Betingio bei nuteistosios V. R. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

8. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-135-648/2016). Kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų taikymu, ir įrodymų leistinumo klausimų

9. Nuteistosios V. R. kasaciniame skunde kvestionuojamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje byloje teisėtumas. Kasatorės teigimu, ikiteisminis tyrimas neteisėtai pradėtas melagingos informacijos pagrindu ir ši aplinkybė daro neteisėtus visus vėliau atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Šis kasatorės argumentas nepagrįstas.

10. Ikiteisminio tyrimo pradžia reglamentuojama BPK 166 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju aktualus šio straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurį ikiteisminis tyrimas pradedamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 171 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Pažymėtina, kad informacija apie galimus nusikalstamos veikos požymius gali būti gauta ir atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, kurio vienas iš tikslų yra nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas (KŽĮ 4 straipsnio 2 punktas). Pagal KŽĮ 19 straipsnio 2 dalį, kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (patvirtintų generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu) 17.1 papunktyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese gali būti panaudojama priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Rekomendacijų 19 punkte detalizuoti kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo būdai: 1) pateikiant prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją; 2) perkeliant kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos dokumentus ar jų išrašus į baudžiamąją bylą; 3) surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą ir pateikiant jį į baudžiamąją bylą.

11. Pirmosios instancijos teisme apklaustas Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyr. tyrėjas D. Ž. nurodė, kad informaciją apie muitinės pareigūnų galbūt daromas nusikalstamas veikas, kurios pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, suteikė anoniminis pranešėjas, tačiau, pagal teismų nustatytas aplinkybes, informacija, kurios pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, gauta atlikus kriminalinės žvalgybos tyrimą. Muitinės departamento Imuniteto tarnyba 2015 m. rugsėjo 24 d. raštu kreipėsi į Muitinės kriminalinę tarnybą nurodydama, kad Imuniteto tarnyba disponuoja informacija apie tai, jog (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo posto pareigūnai iš muitinės tarpininkų už sklandų muitinės dokumentų įforminimą reikalauja neteisėto atlygio. Šio rašto pagrindu Muitinės kriminalinės tarnybos vyr. tyrėja, vadovaudamasi BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte jai suteikta kompetencija, 2015 m. spalio 9 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta ta pati disponuojamos informacijos esmė ir tyrėjos įžvelgiamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis tarnybinis pranešimas tą pačią dieną patvirtintas Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko rezoliucija pavedant atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 25 straipsnio 2 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies požymius. Prokuroras, gavęs pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2015 m. spalio 12 d. rezoliucija pavedė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams atlikti ikiteisminį tyrimą.

12. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti ir teisėsaugos institucijos pareigūnų išanalizuoti bei apibendrinti duomenys buvo pakankami ikiteisminiam tyrimui pradėti, o jų panaudojimo būdas atitinka šios nutarties 10 punkte nurodytas teisės aktų, reglamentuojančių kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos panaudojimą, nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas nepažeidžiant BPK 166 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

13. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo ir BPK nustatyti slapti veiksmai šioje byloje buvo atliekami neteisėtai, todėl jų atlikimo metu gauti duomenys taip pat pripažintini gautais neteisėtai ir nelaikytini nuteistųjų V. K. ir V. R. kaltės įrodymais.

14. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais.

15. Iš bylos matyti, kad nuteistųjų V. K. ir V. R. kaltė grindžiama tik BPK nustatyta tvarka gautais ir patikrintais įrodymais – liudytojų parodymais apie nuteistiesiems mokėtas pinigų sumas už muitinės deklaracijų įforminimą, 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto išvada dėl vaizdo įrašuose užfiksuotų objektų identifikavimo, BPK nustatyta tvarka sankcionuotų slapto sekimo veiksmų protokolo duomenimis bei slapto sekimo metu padarytais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti pinigų priėmimo ir dalijimosi faktai, 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. spalio 12 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenimis, telefoninių pokalbių klausymosi metu padarytais garso įrašais ir kitais įrodymais, kurie išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Priešingai nei nurodoma abiejuose kasaciniuose skunduose, nuteistųjų V. K. ir V. R. kaltė negrindžiama duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; šių veiksmų rezultatai buvo tik vada pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apie tai jau pasisakyta šios nutarties 11–13 punktuose. Tokiu atveju šiems duomenims paprastai netaikomas reikalavimas patikrinti teisinį (ir faktinį) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą. Pastarieji reikalavimai turi būti taikomi, kai kriminalinės žvalgybos duomenys „perkeliami“ į baudžiamąją bylą ir jais kaip įrodymais grindžiamos byloje įrodinėtinos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUyLTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-152-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-152-689/2020">2K-152-689/2020</a>, 2K-100-628/2021, 2K-77-1073/2020).

16. Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-2015, 2K-7-85-696/2016 ir kt.). Be to, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką tęsiant neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ5LTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-249-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-249-788/2015">2K-249-788/2015</a>, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.). Esant dėl to pagrįstų abejonių, net ir tais atvejais, kai asmenų kaltė negrindžiama duomenimis, gautais atliekant sankcijų reikalaujančius kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, pirmiau minėtame kontekste turi būti atsižvelgta ir į kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų teisėtumą.

17. Iš nagrinėjamos bylos matyti, jog slaptas informacijos rinkimas, kuris reikalauja teismo sankcijos, buvo atliekamas ne tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, bet ir ilgesnį laiką truko prieš tai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu. Duomenys apie tai į baudžiamąją bylą nebuvo pateikti, jos buvimą iš pradžių neigė teismo posėdyje apklaustas Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyr. tyrėjas D. Ž., todėl susidarė neeilinė situacija, galinti sudaryti įspūdį, kad šią aplinkybę mėginta nuslėpti.

18. Iš bylos matyti, kad, tenkindamas gynybos prašymus bei siekdamas išsamiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir pašalinti kylančias abejones dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų teisėtumo, pirmosios instancijos teismas iš Muitinės departamento Imuniteto tarnybos išreikalavo su šiuo tyrimu susijusią informaciją ir nustatė, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo byla pradėta 2014 m. lapkričio 5 d., gavus patikimos informacijos apie S. Ž. (taip pat nuteistos skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) galbūt daromas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje. Šioje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje atliekant prieš S. Ž. teismo sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus gauta informacija apie V. K., V. R. bei kitų asmenų galimai daromas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, ir prieš juos 2015 m. vasario 10 d. taip pat sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurie buvo tęsiami tol, kol gauti reikšmingi duomenys, pakankami 2015 m. spalio 9 d. ikiteisminiam tyrimui pradėti.

19. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai gynybos keliamo galimos provokacijos vykdant kriminalinę žvalgybą klausimo kontekste ne tik įvertino kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų trukmę, bet ir išsamiai analizavo šių veiksmų chronologiją viso tyrimo metu, aptarė skirtingais laikotarpiais gautus duomenis. Teismai nustatė, kad pirmaisiais kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo mėnesiais nebuvo surinkta pakankamai informacijos apie galimus muitinės pareigūnų nusikalstamus veiksmus, nebuvo aiškūs asmenys, ateinantys į muitinės pareigūnų tarnybines patalpas ir galimai mokantys neteisėtą atlygį, be to, muitinės pareigūnų tarnybinėse patalpose įmontuota vaizdo bei garso fiksavimo techninė įranga veikė su trikdžiais, užfiksuotas vaizdas nebuvo kokybiškas. Pirmas atvejis dėl galimo pinigų perdavimo užfiksuotas 2015 m. balandžio 4 d. 11.40 val., bet dėl nekokybiško vaizdo nebuvo galima daryti kategoriškos išvados apie pinigų perdavimą. Tik po 2015 m. gegužės 26 d., kai buvo pakeista dalis įmontuotos įrangos, pašalinti kiti techniniai trukdžiai, pradėti fiksuoti atvejai, kai muitinės pareigūnai galimai perduoda vienas kitam pinigus, tačiau nenustatyta, už ką buvo mokami pinigai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išsamiai įvertinę pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismai padarė pagrįstą išvadą, jog tęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmus siekta ne pasunkinti muitinės pareigūnų, dėl kurių vykdomas tyrimas, teisinę padėtį ar juos kaip nors dirbtinai skatinti daryti naujas nusikalstamas veikas, o pašalinti abejones dėl galbūt jų daromų nusikalstamų veikų, nustatyti jų požymius ir identifikuoti galbūt jose dalyvaujančius asmenis. Pagal bylos duomenis, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų nėra pagrindo vertinti nei kaip aktyvios, nei kaip pasyvios provokacijos daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, pagal teismų nustatytas aplinkybes kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo trukmė neviršijo KŽĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyto bendro 12 mėnesių kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo termino, o neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo taikomi santykinai trumpai – tik keturis mėnesius ir atitinka BPK 154, 158, 160 straipsniuose nurodytą tokių veiksmų taikymo trukmę. Atsižvelgiant į tirtų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, tikslus ir sudėtingumą – buvo siekiama atskleisti net kelių ar keliolikos asmenų galimą kyšininkavimą, į neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų turinį ir vietą – asmenys buvo slapta stebimi ne privačioje erdvėje, o darbo vietoje, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista teisinga pusiausvyra tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo.

20. Kasaciniuose skunduose, ginčijant atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, nurodoma, kad šie veiksmai neteisėtai buvo tęsiami ir ikiteisminio tyrimo metu.

21. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 5 punkte nurodoma, kad, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius (nusikalstamus veiksmus ar neveikimą, nusikalstamos veikos vietą ir laiką), pradedamas ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka, o kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl tos nusikalstamos veikos nutraukiamas. Rekomendacijų 8 punkte įtvirtinta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai, nustatyti KŽĮ 9–15 straipsniuose, negalimi pradėjus ikiteisminį tyrimą.

22. Pasisakydamas dėl analogiško apeliacinių skundų argumento, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkta informacija iš tiesų sudaro pagrindą manyti, jog byloje pradėjus ikiteisminį tyrimą kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai tučtuojau nebuvo nutraukti. Iš Muitinės kriminalinės tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. rašto matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje išlikę kameros Nr. 4 vaizdo įrašai nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 19 d., nors, kaip minėta, ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas dar 2015 m. spalio 9 d. Tačiau, aptariamo laikotarpio kriminalinės žvalgybos duomenimis, teismai nuteistųjų kaltės negrindė, šie neteisėti veiksmai truko gana trumpą laiką, o tokio pat pobūdžio veiksmus BPK nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi leista atlikti nuo 2015 m. spalio 16 d. Todėl šis pažeidimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio būtų pagrindas pripažinti neteisėtais tiek visą kriminalinės žvalgybos tyrimą, tiek po to vykusiais ikiteisminio tyrimo veiksmais surinktus įrodymus.

23. Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad, prašant ikiteisminio tyrimo teisėjos leisti taikyti BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose nustatytas procesines prievartos priemones, buvo nuslėptas byloje atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo faktas, teisėjai nepateikti tyrimo duomenys, todėl šias priemones sankcionavusios nutartys turėtų būti pripažintos neteisėtomis, o jų pagrindu surinkti duomenys – gautais neteisėtai. Šie kasatorių teiginiai taip pat nepagrįsti.

24. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pradėjus ikiteisminį tyrimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. spalio 16 d. nutartimis leista prieš V. R., P. B., G. K., V. K., S. Ž., L. J., I. F. ir A. P. nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. sausio 15 d. taikyti BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose nustatytas procesines prievartos priemones. Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. sausio 14 d. nutartimis šių neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų taikymas pratęstas nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. vasario 15 d. Iš bylos matyti, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai patikrino šių priemonių taikymo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą ir pagrįstai pripažino minėtų veiksmų rezultatus įrodymais. Tuo tikslu buvo ištirta ir įvertinta tiek su byla teismui pateikta, tiek ir papildoma išreikalauta išslaptinta medžiaga. Iš nutarčių turinio matyti, kad teisėja, kuriai buvo pateikti tuo metu turimi ikiteisminio tyrimo duomenys apie galimai padarytą ir tęsiamą nusikalstamą veiką, pagal savo kompetenciją ir laikydamasi procesinių taisyklių pagrįstai tenkino prokuroro prašymus sankcionuoti procesines prievartos priemones. Šios nutartys motyvuotos, nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas atlikti procesinius prievartos veiksmus. Taigi, esant šioms aplinkybėms, kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos nepateikimas prokuroro prašymus nagrinėjančiai ikiteisminio tyrimo teisėjai savaime nesuponuoja jos priimtų nutarčių ir jų pagrindu duomenų gavimo neteisėtumo, nes iš bylos matyti, jog pateiktų faktinių duomenų, kad būtų priimtas sprendimas leisti taikyti BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose nustatytas procesines prievartos priemones, teisėjai pakako.

25. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad abejonių byloje surinktų duomenų leistinumu bei patikimumu kelia tyrime dalyvavusio Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūno D. Ž. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl jų Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

26. Pagal teismų praktiką duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių jų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK nustatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami. Ir priešingai, tuo atveju, kai nustatoma, kad duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-168-139/2017, 2K-20-303/2018).

27. Iš teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme protokolų matyti, kad 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas D. Ž. neigė, jog prieš nuteistuosius iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo atliekami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, bet, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus priešingai informacijai, papildomai apklaustas 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje pripažino, kad ankstesnės apklausos metu duoti parodymai, kiek jie susiję su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimu, neatitinka tikrovės. Liudytojas nurodė, kad pirmosios apklausos metu negalėjo atskleisti neišslaptintos informacijos apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą. Jis taip pat pripažino, kad nenorėdamas atskleisti informacijos apie šį tyrimą taip pat nurodė neteisingus duomenis 2015 m. spalio 20 d. protokole apie veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimą, t. y. nurodė, kad 2015 m. spalio 16 d. 21.30 val. slapta patekus į muitinės pareigūnų tarnybines patalpas buvo sumontuotos vaizdo bei garso stebėjimo kameros, nors ši įranga jau buvo sumontuota prieš tai vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo metu.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtame protokole apie tyrimo veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimą duomenys buvo surašyti iškreipiant jų turinį, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, apie kokias konkrečias aplinkybes D. Ž. davė neteisingus parodymus, kokius neteisingus duomenis jis nurodė procesiniame dokumente ir kokia tikroji situacija; abejonės dėl įrodymų patikimumo pašalintos tiek teismo posėdyje apklausiant patį D. Ž., kuriam užduoti klausimus, be kita ko, turėjo galimybę ir nuteistieji ir jų gynėjai, tiek ir įvertinus kitus BPK nustatyta tvarka gautus duomenis. Nagrinėjamu atveju duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės, todėl minėti vaizdo bei garso stebėjimo kamerų duomenys, kuriais buvo grindžiama nuteistųjų kaltė, buvo pagrįstai pripažinti įrodymais. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai reagavo į minėtus pažeidimus ir vadovaudamasis BPK 257 straipsniu priėmė sprendimą pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai apie pažeidimus, susijusius su Muitinės departamento pareigūnų neteisėtais veiksmais. 2021 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00014-22 dėl galimai D. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje („Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“), o 2022 m. gegužės 31 d. ikiteisminis tyrimas D. Ž. nutrauktas.

29. Nuteistosios V. R. kasaciniame skunde kriminalinės žvalgybos tyrimo neteisėtumas argumentuojamas ir tuo, kad iš išslaptintų duomenų matyti, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas prieš nuteistąją S. Ž. nebuvo sankcionuotas nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 27 d., taip pat byloje nebuvo pateikta duomenų apie kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimą prieš S. Ž. nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. Tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtais laikotarpiais prieš ją būtų taikomi kokie nors nesankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurių metu gautais duomenimis būtų grindžiama kasatorės kaltė.

30. Kasaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama kaltinime nurodytų muitinės tarpininkų, mokėjusių nuteistiesiems muitinės pareigūnams neteisėtas rinkliavas, duotų parodymų vertinimui. Kasatorių teigimu, nuteistųjų kaltę pagrindžiantys muitinės tarpininkų parodymai buvo išgauti šiems darant spaudimą ir mainais siūlant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 5 dalies pagrindu, nors šioms nuostatoms taikyti nebuvo būtinų sąlygų, be to, byloje nėra duomenų, kokie konkretūs vaizdo ir garso įrašai bei nuotraukos liudytojams buvo pateikti susipažinti apklausų metu, tai galėjo būti dar kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti neleistini duomenys.

31. Teismų praktikoje pažymima, kad BPK nėra nustatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusą ir vėliau išteisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-257-788/2017 ir kt.). Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>). Tačiau teismas turi atsargiau vertinti tokių asmenų parodymus apie jų pačių ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153-693/2017">2K-153-693/2017</a>).

32. Apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų tinkamai laikėsi ir dėl analogiškų apeliacinių skundų argumentų pakankamai išsamiai pasisakė skundžiamos nutarties 39–42 punktuose bei motyvuotai juos atmetė. Visų pirma teismas nurodė, kad apeliantų nurodomų liudytojų parodymai dėl esminių veikos aplinkybių viso bylos proceso metu nekito, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų išankstinį liudytojų nusistatymą prieš nuteistuosius, suinteresuotumą sąmoningai duoti nepalankius jiems parodymus, juos apkalbėti, nė vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė jautęs spaudimą iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų duoti kaltinimui palankius parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemesniųjų instancijų teismai, darydami išvadas apie faktines bylos aplinkybes, rėmėsi būtent teisiamojo posėdžio metu, laikantis BPK 279 straipsnio reikalavimų, duotais liudytojų parodymais, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistųjų kaltė skundžiamuose teismų sprendimuose grindžiama neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu gautais jų parodymais.

33. Sutiktina ir su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad prokuroro nutarimų atleisti kaltinime nurodytus muitinės tarpininkus nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumas ir pagrįstumas ikiteisminio tyrimo metu jau buvo patikrinti, šie sprendimai yra įsiteisėję ir galiojantys, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat vertintini ir išskirtinai ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro kompetencijai priklausantys sprendimai ikiteisminio tyrimo metu vienus asmenis apklausti kaip liudytojus apie savo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas, o kitus asmenis apklausti kaip įtariamuosius.

34. Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo teigimu, teismo sankcionuota speciali priemonė – tepalo „Ogoniok-980“ (rusiškai „??????-980“) panaudojimas – galėjo būti realizuota netinkamai ir neteisėtai, pareigūnų veiksmais V. K. specialiai priverčiant „išsitepti“ jų atneštu tepalu, nesilaikant tokio tepalo naudojimo metodikos. Analogiški nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai motyvuotai atmesti apeliacinės instancijos teismo nutarties 48 punkte. Nekartodama apeliacinės instancijos teismo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo, jog ant nuteistojo V. K. rankų ir kratų metu paimtų bei tirti pateiktų objektų buvo rasta tepalo „Ogoniok-980“, nuteistųjų kaltė neįrodinėjama.

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad, įrodinėjant V. K., V. R. kaltę padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta.

Dėl kitų kasacinių skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

36. Nuteistoji V. R. taip pat teigia, kad, pirmosios instancijos teismui pakeitus nusikalstamos veikos padarymo laiką ir apie tai iš anksto nepranešus kaltinamiesiems, buvo pažeista jų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat teismų sprendimuose nemotyvuota, kaip veikos padarymo laikas buvo nustatytas.

37. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, kai inkriminuojami papildomi tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamos veikos apimtis, jos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad nusikalstama veika sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-89-689/2020).

38. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktame kaltinamajame akte buvo nurodoma, jog V. R. ir kitiems nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta „nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d.“, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad ši veika padaryta „tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo atliktas nusikalstamos veikos laiko pakeitimas nelaikytinas esminiu ir kokiu nors būdu suvaržiusiu V. R. ir kitų nuteistųjų teisę žinoti, kuo jie kaltinami, apribojusiu jų galimybes veiksmingai gintis nuo tokio kaltinimo. Šis pakeitimas neturėjo jokios įtakos V. R. ir kitiems nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitokios teisinės reikšmės gynybai. Tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, taip pat kitaip nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą, jos nepripažįstamos esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme ir teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams.

39. Nors teismų sprendimuose išsamiau neargumentuojama, kodėl kaip veikos pradžia pasirinkta ne ankstesnė nei 2014 m. liepos 2 d. data, šis nuosprendžio trūkumas nelaikytinas esminiu. Byloje nustatyta, kad neteisėtos rinkliavos muitinės pareigūnams buvo mokamos žymiai anksčiau, nei byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas, o V. K. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje tik 2014 m. liepos 2 d., todėl darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas susietas su šia aplinkybe. Priešingai nei teigia kasatorė, toks teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikas yra pakankamai aiškus ir apibrėžtas.

40. Nuteistosios V. R. kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas – nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma jos apeliaciniame skunde.

41. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-976/2017">2K-65-976/2017</a>, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018).

42. Priešingai nei nurodo kasatorė, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas pakankamai išsamiai atsakė į esminius nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, taip pat, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse, pateikė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu. Teismų praktikoje pažymima, kad vien tik tai, jog apeliacinės instancijos teismas atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvio nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-697/2020">2K-274-697/2020</a>). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka BPK reikalavimų.

43. Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas kasaciniame skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo atsisakymą paskirti byloje atminties laikmenos – vidinio standžiojo disko informacinių technologijų ekspertinį tyrimą, siekiant nustatyti, ar šis diskas iš tiesų sugadintas ir dėl to neįmanoma atkurti bylai aktualių vaizdo ir garso įrašų, darytų 2016 m. vasario 4–8 d.

44. Šio argumento kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015).

45. Taip pat pažymėtina, kad pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva, taigi kiekvienu atveju teismui paliekama diskrecija spręsti, ar ekspertizės skyrimas yra būtinas. Pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas ir spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo tenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2014">2K-109/2014</a>, 2K-173-976/2016). Dėl specialiųjų žinių naudojimo turi būti sprendžiama vertinant konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.

46. Iš 2021 m. birželio 28 d. posėdžio apeliacinės instancijos teisme protokolo matyti, kad nuteistojo V. K. gynėjo prašymas skirti byloje ekspertizę buvo motyvuotai atmestas. Įvertinęs visus šiam klausimui išspręsti reikšmingus bylos duomenis, teismas nusprendė, kad atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus nėra tikslinga, atsižvelgiant į duomenų vidiniame standžiajame diske atkūrimo proceso sąnaudas bei trukmę ir įvertinus mažą tikimybę, kad standžiajame diske esantys ištisiniai, didelės apimties vaizdo įrašų failai bus nepažeisti ir juos bus galima atkurti. Be to, teikdamas prašymą skirti ekspertizę nuteistojo gynėjas argumentuotai nepagrindė jos tikslingumo. Kasacinio skundo teiginiai, kad gauti nauji duomenys galėtų būti reikšmingi bylai teisingai išspręsti, taip pat yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais. Kasatoriaus nesutikimas su teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas vyko esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

Dėl nusikalstamos veikos pripažinimo tęstine

47. Nuteistosios V. R. kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismų išvada, kad kasatorės veika laikytina tęstine ir kvalifikuotina kaip pavienė nusikalstama veika. Kasatorės manymu, tokia išvada neatitinka baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos kyšininkavimo bylose.

48. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-650/2010). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, jog kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>).

49. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai vertino bylos aplinkybes, susijusias su V. R. ir kitų nuteistųjų tyčios turiniu, ir dėl jų motyvuotai pasisakė. Byloje nustatyta, kad nuteistųjų veika renkant neteisėtas rinkliavas iš muitinės tarpininkų buvo sisteminga ir ilgai truko, o atskirus kyšio paėmimo atvejus jungė bendras jų nusikalstamas sumanymas, vienodas elgesio modelis ir tam tikrų vaidmenų pasiskirstymas, todėl sutiktina su teismų išvada, kad nuteistųjų veika, nepaisant to, kad gavus neteisėtas rinkliavas buvo forminamos septynių skirtingų įmonių deklaracijos, laikytina tęstine ir nekvalifikuotina kaip pavienė nusikalstama veika. Teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos aptariamu atveju nepadarė.

Dėl nuteistajai V. R. paskirtos bausmės

50. Nuteistoji V. R. nesutinka ir su jai paskirta bausme, teigdama, kad ji nebuvo tinkamai individualizuota ir yra neteisinga.

51. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-292-303/2020).

52. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc2LTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-176-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-176-222/2019">2K-176-222/2019</a>, 2K-213-719/2020 ir kt.).

53. Tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas bausmę, tiek apeliacinės instancijos teismas, dar kartą svarstydamas bausmės nustatymo klausimą pagal nuteistosios V. R. pateiktą apeliacinį skundą, įvertino šias įstatyme nurodytas aplinkybes, jas aptarė. Teismai atsižvelgė ir į kasatorės nurodomas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Pripažinęs, kad baudžiamojo persekiojimo pareigūnų veiksmai prieš kaltinamuosius buvo nesąžiningi ir lėmė ilgesnį procesą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, dėl šių veiksmų nuteistiesiems turi būti suteiktos tam tikros kompensacijos, sprendžiant jų baudžiamosios atsakomybės ir švelnesnių bausmių skyrimo klausimą. Teismas įvertino ir tai, kad pareigūnų veiksmai lėmė ilgesnį dalies nuteistųjų nušalinimą nuo pareigų bei kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų apribojimų taikymo terminą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų išvadomis dėl V. R. paskirtos bausmės teisės taikymo prasme. Skiriant nuteistajai bausmę, atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes ir dėl bausmės dydžio apsispręsta nesuteikiant nė vienai iš šių aplinkybių išskirtinės, dominuojančios reikšmės. Toks sprendimas atitinka tiek BK nuostatas, tiek teismų praktikoje suformuluotus bausmių skyrimo principus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skirdamas bausmę V. R. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio bei nuteistosios V. R. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Alvydas Pikelis

Eligijus Gladutis