Dėl žalos atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grasitos paslaugos“

Civilinė byla Nr. e2A-48-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00880-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grasitos paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-117-1056/2023 pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grasitos paslaugos“, tretieji asmenys – ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Žalias uodas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Grasitos paslaugos“ (toliau – ir atsakovė) 26 896,50 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 13 d. tarp ADB „Gjensidige“ ir UAB „Žalias uodas“ buvo sudaryta krovinių draudimo sutartis (šios sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas GJELT Nr. 3348475), kuria buvo apdraustos elektronikos prekės ir buitinė technika, už kuriuos pagal prekybinius santykius arba tiekimo sąlygas atsako draudėjas UAB „Žalias uodas“. Draudimo sutartis galiojo nuo 2021 m. gegužės 13 d. 14:30 val. iki 2022 m. sausio 14 d. 24:00 val. UAB „Grasitos paslaugos“ įsipareigojo UAB „Žalias uodas“ priklausantį krovinį – „Samsung“ televizorius (52 pakuotes) nugabenti gavėjui KRG Electronics į Olandiją. 2021 m. rugsėjo 6 d. pristačius krovinį paaiškėjo, kad dalis jo yra dingusi, t. y. gavėjui nepristatyta 40 pakuočių (pristatyta 12). Visa tai pažymėta CMR važtaraštyje. Viso užsakyto vežti krovinio vertė 45 425 Eur (2021 m. rugsėjo 3 d. sąskaita, kurią išrašė UAB „Žalias uodas“ bendrovei KRG Electronics). Dingusios krovinio dalies vertė 29 885 Eur (Samsung TV 55LS03A 15 Pcs x 765 Eur; Samsung TV 43LS03A 19 Pcs x 560 Eur; Samsung TV 65QN95A 6 x 1295 Eur – apskaičiavimai pagal viso krovinio sąskaitoje nurodytas sumas). UAB „Žalias uodas“, atėmęs dingusios krovinio dalies vertę, išrašė bendrovei KRG Electronics naują sąskaitą 15 540 Eur sumai (45 425 Eur – 29 885 Eur). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo UAB „Žalias uodas“ 26 896,50 Eur dydžio draudimo išmoką už apdraustą krovinį. Išmoka apskaičiuota taip: dingusio krovinio vertė (29 885 Eur) – 10 proc. išskaita (2 988,50 Eur), kuri vagystės atveju numatyta draudimo liudijime. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė subrogacijos būdu perėmė UAB „Žalias uodas“ teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės. Atsakovės civilinės atsakomybės draudikas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pripažino, jog atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos, tačiau atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi įvykį pripažino nedraudžiamuoju.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Grasitos paslaugos“ ieškovei ADB „Gjensidige“ 26 896,50 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 46,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė ir UAB „Žalias uodas“ 2021 m. gegužės 13 d. sudarė krovinių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos elektronikos prekės ir buitinė technika, už kuriuos pagal prekybinius santykius arba tiekimo sąlygas atsako draudėjas UAB „Žalias uodas“. Iš 2021 m. rugsėjo 2 d. krovinio pervežimo sutarties teismas nustatė, kad atsakovė įsipareigojo pervežti UAB Žalias uodas“ krovinį, nurodytas krovinių kiekis ir svoris, matmenys, pristatymo adresas, pastabose nurodyta pakrovimo būdas – iš galo, kita pastaba – „electronics“. Atsakovė įsipareigojo UAB „Žalias uodas“ priklausantį krovinį – „Samsung“ televizorius (52 pakuotes) nugabenti gavėjui KRG Electronics į Olandiją. 2021 m. rugsėjo 6 d. pristačius krovinį paaiškėjo, kad dalis jo yra dingusi, t. y. gavėjui nepristatyta 40 pakuočių (pristatyta 12). Iš pranešimo apie nusikaltimą teismas nustatė, kad užfiksuota, jog Vokietijoje 39326 Hohe Borde, Hohenvvarsleben (24 vieta), laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. 19.37 val. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 10.20 val. prapjovus sunkvežimio tentą pavogti „Samsung“ televizoriai, žalos dydis 43 000 Eur. Ieškovė, atlikusi įvykio administravimo veiksmus, pripažino šį įvykį draudžiamuoju sutarties Nr. 3348475 atžvilgiu ir išmokėjo UAB Žalias uodas“ 26 896,50 Eur draudimo išmoką už dingusį, pavogtą krovinį. Atsakovė buvo sudariusi krovinių pervežimo įmonių atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 710-932-704047) su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu, kuris įvertinęs žalos administravimo metu pateiktus dokumentus ir informaciją apie stovėjimo aikštelę, kurioje atsakovė atliko numatytą poilsį, padarė išvadą, jog aikštelė neatitinka „saugomos stovėjimo aikštelės“ reikalavimų, numatytų sudarytoje draudimo sutartyje (t. y. minėta aikštelė nėra pilnai aptverta (uždara) bei tamsiu paros metu apšviesta, taip pat nebuvo nustatyta, jog pastaroji yra su kontroliuojamu patekimu bei kurioje transporto priemonės ir jose esantys kroviniai aikštelės personalo saugomi visą parą), be to, vairuotojo elgesys dėl transporto priemonės sustojimo poilsiui aiškių saugumo reikalavimų neatitinkančioje vietoje, vertintinas kaip didelis neatsargumas, todėl priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju.

5. Iš internetinėje svetainėje truckparkingeurope.com skiltyje „Security“ (apsauga) nurodytos (pažymėta žaliai) informacijos teismas nustatė, kad aikštelė, kurioje stovėjo atsakovės transporto priemonė, apšviesta (flood light), tačiau (nepažymėta žaliai) neaptverta (fences), nėra barjerų (barrier), nesaugoma darbuotojų (24/7 guard), nestebima vaizdo kamerų (video surveillance). Iš svetainėje truckapps.eu skiltyje „Facilities“ (objektai) nurodomos informacijos teismas nustatė, kad aikštelė apšviesta (pirmas simbolis), tačiau nenurodyta, kad aptverta, su kontroliuojamu pateikimu ir išvykimu, nėra informacijos, kad būtų aikštelė ir transporto priemonės su kroviniais saugomos visą parą aikštelės darbuotojų, stebima vaizdo kameromis.

6. Remdamasis šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, teismas darė išvadą, kad ginčo krovinio pervežimo atveju atsakovė laikytina vežėja, kuriai pagal CMR konvenciją kyla pareiga atlyginti nuostolius praradus krovinį.

7. Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju tiksliai nenustatyta, kurioje iš atsakovės vairuotojo sustojimų vietų buvo įvykdyta krovinio dalies vagystė, tačiau byloje surinkti duomenys leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad vagystė buvo įvykdyta vairuotojo pasirinktoje stovėjimo aikštelėje Vokietijoje 39326 Hohe Borde, Hohenvvarsleben (24 vieta), kurioje vilkikas su kroviniu buvo paliktas nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. vakaro iki 2021 m. rugsėjo 5 d. ryto, todėl buvo būtinos papildomos saugumo priemonės, kurios nebuvo taikomos, kas rodo atsakovės neatsargumą dėl krovinio saugumo užtikrinimo. Nors atsakovė, nesutikdama su savo veiksmų, kaip ypač neatsargių, kvalifikavimu, nurodė, kad stovėjimo aikštelė, kurioje buvo sustojusi transporto priemonė su kroviniu, yra įtraukta į tarptautinės vežėjų asociacijos saugių aikštelių sąrašą, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų.

8. Iš į bylą pateiktų nuotraukų, liudytojo P. D. paaiškinimų, atsakovės atstovo paaiškinimų, viešai prieinamų informacijos šaltinių (truckparkingeurope.com; truckapps.eu) teismas sprendė, kad aikštelė, kurioje buvo sustojusi atsakovės transporto priemonė su kroviniu, nebuvo stebima vaizdo kameromis visą parą (duomenų apie išlikusius vaizdo įrašus taip pat nėra), aikštelė nesaugoma darbuotojų visą parą, nėra duomenų, kad buvo atliekami fiziniai ar nuotoliniai stebėjimai, kad aikštelė būtų aptverta tvora, būtų apkarpyta augmenija, siekiant gero matomumo. Teismas vertino, jog iš nuotraukų matyti, kad šalia aikštelės yra krūmynai, medžiai, dėl kurių aikštelės matomumas suprastėja, nėra patikimų duomenų, apie aikštelę juosiančia tvorą (liudytojo duomenimis, ji yra galimai toliau, siekiant plėsti aikštelės teritoriją). Teismo manymu, aptvėrimo klausimas toje aikštelėje nėra tinkamai išspręstas.

9. Teismas darė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad buvo vežamos elektronikos prekės, kurios yra išskirtinai patrauklios vagystėms, ši aplinkybė buvo nurodyta vežimo užsakyme, tentine puspriekabe, kurią lengviau įveikti vagims, buvo nepasirinktas saugus variantas ilgam sustojimui – toks elgesys neatitiko standartinių rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir pasireiškė dideliu neatsargumu. Nors atsakovei nebuvo duodami tikslūs nurodymai dėl maršruto, sustojimų laiko, vietų ir panašiai, atsakovė, būdama savo verslo srities profesionalė, galėjo ir turėjo pati surinkti informaciją, reikalingą konkretaus krovinio tinkamam pervežimui.

10. Teismas konstatavo, kad nesant duomenų apie vagystės atlikimą ypač pavojingu būdu, atsakovė, žinodama, kad veža vertingą, vagystėms paklausų krovinį su tentine puspriekabe, netinkamai suplanavo krovinio vežimo maršrutą, stovėjimui pasirinko nesaugią stovėjimo aikštelę, nesiėmė kitų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam vežamo krovinio užvaldymui sudaryti, t. y. atsakovė, būdama savo srities profesionale nesielgė maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, kas pagal kasacinio teismo praktiką yra būtina atsakomybės ribojimui, todėl teismas kvalifikavo atsakovės veiksmus kaip itin nesargius, tarptautinėje praktikoje prilyginamus tyčiniams CMR konvencijos 29 straipsnio prasme, ir sprendė, jog atsakovei netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jos civilinę atsakomybę.

11. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog buvo pavogta 40 vienetų televizorių „Samsung“, kas reiškia, jog UAB „Žalias uodas“ buvo padaryta žala, pasireiškianti dingusio turto verte. Ieškovė, išmokėjusi 26 896,50 Eur išmoką apdraustajam UAB „Žalias uodas“, šioje apimtyje perėmė pastarojo asmens, kaip kreditoriaus, teises žalos atlyginimo prievolėje, todėl turi teisę į žalos atlyginimą iš už jos padarymą atsakingo asmens. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų (dingusių prekių sąrašo bei sąskaitų, kuriose nurodytos prekių kainos) teismas nustatė, kad padaryta žala viršija iš atsakovės reikalaujamos žalos dydį, todėl laikė įrodytu tiek žalos padarymo faktą, tiek nuostolių dydį.

12. Ieškinį tenkinęs, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė procesines palūkanas ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – visas byloje patirtas pašto išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atsakovė UAB „Grasitos paslaugos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti atsakovei jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodo, kad teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir į bylą neįtrauktam UAB „Weffer“, kuris sudarė pirminę sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Žalias uodas“ dėl krovinio gabenimo ir sutartį dėl trečiojo asmens UAB „Žalias uodas“ krovinio gabenimo su atsakove, ir todėl UAB „Weffer“ pats yra laikomas pirminiu vežėju. Atsakovė du kartus teismo posėdžiuose teismo prašė įtraukti UAB „Weffer“ į bylą, tačiau teismas prašymus protokoline nutartimi atmetė. Teismo liko neišsiaiškintos susitarimo ir atsakomybės už krovinio gabenimo sąlygos, apimtys tarp UAB „Weffer“ ir trečiojo asmens UAB „Žalias uodas“. Mano, kad UAB „Weffer“, sudaręs pirminę sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Žalias uodas“ (kuri nėra pateikta į bylą) taip pat turi atsakomybę dėl gabenamo krovinio ir negali išvengti galimos atsakomybės tik dėl teismo padaryto procesinio pažeidimo. UAB „Weffer“ iki šiol neatsiskaitė su atsakove, nors didžioji dalis krovinių nugabenta tinkamai, o trečiojo asmens UAB „Žalias uodas“ atstovas patvirtino teisme, kad su UAB „Weffer“ atsiskaitė.

15. Teigia, jog atsakovė neturėjo pareigos vertinti, kad gabenamas krovinys yra išskirtinis, brangus. 2021 m. rugsėjo 2 d. krovinio pervežimo užsakymo – sutartyje 2118D nėra nurodytos jokios pastabos, iš kurios galima būti numanyti, kad gabenama produkcija gali būti vertinama kaip brangus krovinys. Atsakovė neturi nei teisės, nei pareigos tikrinti dėžėse esančio gabenamo krovinio turinio. Matydama televizorių pakuotes, atsakovė abejojo jų naujumu, originalumu, nes tokie objektai iš Lietuvos į vakarus nėra gabenami, atvirkščiai – į ar per Lietuvą vežama elektronikos produkcija, todėl atsakovės atstovai, atsižvelgiant į UAB „Weffer“ atstovų pranešimus ir tai, kad niekas neaiškino, kad tai vertingas krovinys, nedarė atžymų nei 2021 m. rugsėjo 2 d. sutartyje, nei CMR važtaraštyje, vertino, kad gabenamose pakuotėse yra arba brokuota produkcija, arba pirkėjų sugrąžinta produkcija, todėl mažai vertinga. Sutarta transporto paslaugų suma (1 470 Eur be PVM) niekaip nekoreliuoja su brangaus krovinio gabenimo suma. Joks vežėjas už tokią piniginę sumą nebūtų gabenęs brangiai vertinamo krovinio ir dar trims gavėjams.

16. Nurodo, jog nesutinka teismo sprendimu priteista 26 896,50 Eur suma, kadangi į šią sumą trečiasis asmuo įtraukė visą savo gautiną iš pirkėjo sumą, į kurią įeina parduodamo įgyto daikto vertė, pelnas, transporto ir kitos turėtos išlaidos, nors CMR konvencijos 23 straipsnis numato išmokos ribojimo dydžius.

17. Nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju buvo pažeisti dėmesingumo ir atidumo reikalavimai taip, jog būtų pagrindas pripažinti atsakovės vairuotojo didelį neatsargumą. Atsakovės vairuotojas stovėjimo aikštelę pasirinko neatsitiktinai, ji yra įtraukta į tarptautinės transporto vežėjų asociacijos IRU rekomendaciją kaip patikima, saugi stovėjimo aikštelė.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

19. Nurodo, kad su atsakovo apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Pažymi, kad atsakovė pati prisiėmė riziką, susijusią su krovinio gabenimu, nesidomėjo, ką reikės vežti, todėl privalo atlyginti visą žalą. Atsakovės elgesys buvo didžiai neatsargus, prilygintinas tyčiai, todėl atsakomybės ribojimas pagal svorį netaikytinas. Teismo sprendimu nustatytas žalos dydis priteistas pagrįstai. Teismo sprendimas šioje byloje negali turėti įtakos UAB „Weffer“ teisėms ir pareigoms.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „Grasitos paslaugos“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

21. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ADB „Gjensidige“, krovinio siuntėjos UAB „Žalias uodas“ draudikė, reiškė regresinį reikalavimą atsakovei UAB „Grasitos paslaugos“, prašydama priteisti iš jos, kaip faktinės krovinio vežėjos, krovinio siuntėjai UAB „Žalias uodas“ išmokėtą draudimo išmoką dėl vežimo metu prarasto dalies krovinio. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovės dispozicijoje būdama dalis krovinio dėl trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės dingo, atsakovė neįrodė, kad atliko visus įmanomus veiksmus, dėjo maksimalias pastangas, kad išvengtų krovinio dalies praradimo, todėl ji yra atsakinga už padarytą žalą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, laikydamasi pozicijos, kad ji dėjo visas pastangas, kad krovinys būtų apsaugotas – atsakovės vairuotojas, laikydamasis poilsio ir darbo laiko režimo pasibaigus darbo laikui, pasirinko saugią stovėjimo aikštelę, kuri yra įtraukta į tarptautinės vežėjų asociacijos saugių aikštelių sąrašą, pasiliko nakvoti transporto priemonės kabinoje, taip pat tvirtino, kad pats krovinio siuntėjas pageidavo, jog krovinys būtų vežamas tentine puspriekabe, toks transporto priemonės tipas buvo nurodytas ir 2021 m. rugsėjo 2 d. krovinio pervežimo užsakyme – sutartyje 2118D, nebuvo informuota, kad vežamas krovinys yra brangus, nebuvo reikalaujama papildomo krovinio draudimo.

23. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė, žinodama, jog veža vertingą, vagystėms paklausų krovinį su tentine puspriekabe, netinkamai suplanavo krovinio vežimo maršrutą, stovėjimui pasirinko nesaugią stovėjimo aikštelę, nesiėmė kitų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam vežamo krovinio užvaldymui sudaryti, t. y. atsakovė, būdama savo srities profesionale, nesielgė maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, kas pagal kasacinio teismo praktiką yra būtina atsakomybės ribojimui, todėl, nesant duomenų apie vagystės atlikimą ypač pavojingu būdu, kvalifikavo atsakovės veiksmus kaip itin neatsargius, tarptautinėje praktikoje prilyginamus tyčiniams CMR konvencijos 29 straipsnio prasme, sprendė, jog atsakovei netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jos civilinę atsakomybę, todėl ieškovės ieškinį tenkino.

24. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs į procesą UAB „Weffer“, sudariusios pirminę sutartį su UAB „Žalias uodas“ ir laikytinos pirminiu vežėju, todėl liko nenustatytos jų susitarimo ir UAB „Weffer“ atsakomybės už krovinio gabenimą sąlygos, apimtys, pati sutartis į bylą nebuvo pateikta, kas sąlygojo neteisingo ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

Dėl trečiojo asmens, dalyvavusio krovinio vežimo procese, įtraukimo į bylą

25. Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiąją teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Grasitos paslaugos“, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, net du kartus (2023 m. liepos 3 d. teismo posėdyje ir 2023 m. liepos 7 d. teismo posėdyje prašymų stadijoje) reiškė prašymą į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Weffer“, nurodydama, kad, jeigu bus tenkintas ieškinys, ji turės pretenzijų UAB „Weffer“, nes būtent su ja buvo bendrauta dėl krovinio pervežimo užsakymo ir ji nenurodė visos reikšmingos informacijos apie krovinį, atsakovė krovinį pasikrovė ne tiesiogiai iš UAB „Žalias uodas“, o iš UAB „Weffer“, UAB „Weffer“ yra pirminis vežėjas, ji gavo visą apmokėjimą už krovinio pervežimą ir taip pat yra atsakinga už dalies krovinio praradimą. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymus atmetė, motyvuodamas tuo, kad prašymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, atsakovė turėjo pakankamai laiko tokį prašymą pareikšti anksčiau, be to, ieškovė turi teisę pasirinkti byloje atsakovą ir nėra būtinų sąlygų dėl UAB „Weffer“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino tokio atsakovės prašymo.

27. CMR konvencijos 36 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį.

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis vežimo procese dalyvavusius visus vežėjus, reikšminga CMR konvencijos 36 straipsnio nuostata, kad ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti reiškiamas pasirinktinai keliems ar vienam iš vežėjų. CMR konvencija netaikoma ekspedijavimo, krovinių pervežimo organizavimo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Taigi byloje svarbu nustatyti, kas nagrinėjamoje byloje laikytini vežėjais, kuriems gali būti reiškiami reikalavimai atlyginti nuostolius dėl prarasto krovinio CMR konvencijos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017). Tuo atveju, kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012). Siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui apimtį ir šiam garantuoja, kad netinkamos sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (CMR konvencijos 3, 17, 36 straipsniai). Nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas siekiant didesnės siuntėjo interesų apsaugos, todėl jeigu siuntėjo sutartis su ekspeditoriumi yra dėl krovinio pervežimo, ekspeditorius įsipareigoja būti tiek tarpininkas, tiek vežėjas. Įsipareigojęs veikti tokiu būdu ekspeditorius prisiima atsakomybę užsakovui už vežimą nepriklausomai nuo to, ar jis tas prekes veš savo transporto priemonėmis ar pasitelks kitą asmenį faktiniam krovinio pervežimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).

29. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Grasitos paslaugos“, kuriai ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, sutartį sudarė ne su krovinio siuntėja UAB „Žalias uodas“, bet su UAB „Weffer“, o ši įmonė – su krovinio siuntėja. Nors šioje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo UAB „Weffer“ nepareikštas, tačiau ieškinio tenkinimo atveju gali kilti jos atsakomybės klausimas pagal CMR konvencijos 37 straipsnį, t. y. sprendžiant dėl atsakomybės tarp vežėjų regresiniame procese. Pagal šio teisės akto 39 straipsnį, vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius pateikiamas regresinis ieškinys, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, jei žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo, ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti. Be to, tam, kad būtų nuspręsta dėl ieškinio, pareikšto UAB „Grasitos paslaugos“, pagrįstumo, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra svarbu nustatyti ir UAB „Weffer“ padėtį susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose, išreikalauti krovinio siuntėjos su UAB „Weffer“ sudarytą sutartį, kuri, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, nulemia asmens atsakomybę siuntėjui kaip susitariančiojo vežėjo ar kaip ekspeditoriaus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir faktą, jog nagrinėjamoje byloje UAB „Weffer“ nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nebuvo aiškintasi dėl UAB „Weffer“ teisinės padėties vežime, UAB „Weffer“ neturėjo galimybės išdėstyti savo poziciją dėl atsakovei pareikšto reikalavimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nėra galimas teisingas reikalavimo dėl žalos atlyginimo klausimo išsprendimas, nesant pakankamai surinktų duomenų, reikalingų tinkamam ginčo teisinių santykių kvalifikavimui, todėl atsižvelgus į poreikį UAB „Weffer“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, taip pat neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, spręstina, jog nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

31. Panaikinus skundžiamą sprendimą, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija nepasisako, nes šios aplinkybės bus tiriamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, į bylos nagrinėjimą įtraukus UAB „Weffer“. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Dėl atsakovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

32. Atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą ir rašytinius paaiškinimus į ieškovės atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prie jo pridėjo naujus rašytinius įrodymus. Atsakovė prašė surengti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą, motyvuodama poreikiu papildomai atskleisti šios civilinės bylos esmę.

33. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

34. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Apeliaciniame procese nėra numatyta galimybė atsikirsti į atsiliepimą į apeliacinį skundą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1750-241/2020).

35. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

36. Kadangi nagrinėjamu atveju konstatuota, kad skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, todėl atsakovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių taip pat atsisakoma priimti atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus rašytiniu įrodymus. Atsakovė juos turės galimybę pateikti bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 314 ir 323 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė