Civilinė byla Nr. e2S-117-940/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02935-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3;
(S)
3.1.18.2.13; 2.3.3.7; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-153-1103/2024 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-7682-1103/2023) pagal ieškovės G. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų, su tuo susijusių, klausimų išsprendimo, akcijų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, atsakovams A. B., A. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankui, UAB „DLautodesign Europe“, ir atsakovo A. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų, su tuo susijusių, klausimų išsprendimo ieškovei G. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankui, A. B., D. L., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinai, bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiui, nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti jo (A. B.) bendravimo su nepilnamete dukra S. B. tvarką:
1.1. Tėvas A. B. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimdamas dukrą iš atsakovės G. B. namų penktadienį 18 val. ir grąžindamas į jos namus sekmadienį 18 val., savaitgalius pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d.
1.2. Tėvas dukrą pasiima iš atsakovės namų arba, esant šalių raštiškam sutarimui (SMS žinučių forma), iš ugdymo įstaigos, kiekvieną trečiadienį 17 val. ir į mamos, atsakovės G. B. namus grąžina tos pačios dienos 20 val.
1.3. Mamos gimimo dieną bei Motinos dieną vaikas bus su mama, o tėvo gimimo dieną ir Tėvo dieną vaikas bus su tėvu. Per savo gimtadienį – (duomenys neskelbtini) bei per tėvo dieną, jei šios dienos nesutampa su tėvo bendravimo su dukra laiku, tėvas dukrą pasiima iš mamos namų 17 val. ir grąžina į mamos namus 20 val.
1.4. Nepilnametės dukters gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: neporiniais metais dukra savo gimtadienį švenčia su mama, poriniais metais – su tėvu ir t. t.
1.5. Šv. Velykų pirmą dieną, Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Žolinių dieną (rugpjūčio 15 d.), Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. - sausio 1 d., skaičiuojama besibaigiančiais metais) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – neporiniais metais, su mama – poriniais metais.
1.6. Kovo 11 d., Šv. Velykų antrą dieną, gegužės 1 d., visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25-26 d.) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – poriniais metais, su mama – neporiniais metais.
1.7. Kiekviena šalis privalo nedelsiant informuoti kitą tėvą apie nepilnametės dukters ligą.
1.8. Bendru tėvų sutarimu (kurį patvirtina el. laiškai arba trumposios žinutės (SMS) telefonu), šalys turi teisę bendrauti su vaiku kitokiu nei šioje numatytoje bendravimo tvarkoje laiku ir tvarka.
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsakovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teisme tenkino iš dalies ir nustatė A. B. laikiną bendravimo su dukra S. B. tvarką, pagal kurią:
2.1. Vaiko tėvo A. B. ir dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), pirmas tiesioginis bendravimas vyksta neporinės metų savaitės šeštadienį, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, ieškovui vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val. Toks bendravimas vyksta vieną mėnesį.
2.2. Po vieno mėnesio, A. B. su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas dukrą į namus sekmadienį iki 18.00 val. Toks bendravimas vyksta vieną mėnesį.
2.3. Esant pereinamajam 2 mėnesių laikotarpiui taip pat nustatytinas mergaitės ir tėvo susitikimas kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val.
2.4. Po pereinamojo 2 mėnesių laikotarpio, nustatyti tokią tėvo ir dukters bendravimo tvarką:
2.4.1. Tėvas A. B. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimdamas dukrą iš atsakovės G. B. namų penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas į jos namus sekmadienį 18.00 val.
2.4.2. Tėvas dukrą pasiima iš atsakovės namų, arba, esant šalių raštiškam sutarimui (SMS žinučių forma), iš ugdymo įstaigos, kiekvieną trečiadienį 17.00 val. ir į mamos, atsakovės G. B. namus grąžina tos pačios dienos 20.00 val.
2.4.3. Mamos gimimo dieną bei Motinos dieną vaikas bus su mama, o tėvo gimimo dieną ir Tėvo dieną vaikas bus su tėvu. Per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) bei per tėvo dieną, jei šios dienos nesutampa su tėvo bendravimo su dukra laiku, tėvas dukrą pasiima iš mamos namų 17.00 val. ir grąžina į mamos namus 20.00 val.
2.4.4. Nepilnametės dukters gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: neporiniais metais dukra savo gimtadienį švenčia su mama, poriniais metais – su tėvu ir t. t.
2.4.5. Šv. Velykų pirmą dieną, Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Žolinių dieną (rugpjūčio 15 d.), Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. - sausio 1 d., skaičiuojama besibaigiančiais metais) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – neporiniais metais, su mama – poriniais metais.
2.4.6. Kovo 11 d., Šv. Velykų antrą dieną, gegužės 1 d., visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25-26 d.) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – poriniais metais, su mama – neporiniais metais.
2.5. Kiekviena šalis privalo nedelsiant informuoti kitą tėvą apie nepilnametės dukters ligą.
2.6. Bendru tėvų sutarimu (kurį patvirtina el. laiškai arba trumposios žinutės (SMS) telefonu), šalys turi teisę bendrauti su vaiku kitokiu nei šioje numatytoje bendravimo tvarkoje laiku ir tvarka.
3. Dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties ieškovė G. B. padavė atskirąjį skundą. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Atsakovas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas patikslinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatytą atsakovo A. B. bendravimo su nepilnamete dukra S. B. tvarką nustatant, kad: (1) tėvas A. B. turi teisę su vaiku bendrauti kas antrą savaitgalį G. B. dukrą pristatant į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį 18 val. ir atsakovui grąžinant vaiką į ieškovės G. B. namus sekmadienį 18 val.; (2) iš bendravimo tvarkos pašalinti punktą, pagal kurį tėvas dukrą pasiima iš ieškovės namų, arba, esant šalių raštiškam sutarimui (SMS žinučių forma), iš ugdymo įstaigos, kiekvieną trečiadienį 17 val. ir į mamos, G. B. namus grąžina tos pačios dienos 20 val.; (3) likusioje dalyje nustatytą bendravimo tvarką palikti nepakeistą.
5. Nurodė, kad šiuo metu ieškovė iš (duomenys neskelbtini) išsikraustė ir gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra didelis 240 km atstumas ir į vieną pusę kelionė užtrunka 2 val. 45 min. Dėl to atsakovas nebeturi galimybės su dukra matytis trečiadieniais, nes dėl didelio atstumo ir ilgo kelionės laiko neracionalu kiekvieną trečiadienį vykti į kitą miestą. Be to, kiekviena kelionė kainuoja ne mažiau 200 Eur, todėl yra ir finansinė našta, siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu, yra didelė ir gula tik ant atsakovo.
6. Pažymėjo, kad atsakovo atlyginimas siekia apie 600 Eur atskaičius mokesčius, todėl, skiriant bendravimui su dukra (degalams vykstant į kitą miestą) praktiškai visą darbo užmokestį, nebelieka galimybių patenkinti net minimalių savo poreikių. Be to atsakovas privalo dar teikti kas mėnesį išlaikymą savo dukrai ir mokėti kredito įmokas bankui, prie kurių ieškovė visiškai neprisideda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino ir pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatytą A. B. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra S. B.:
7.1. nustatė, kad tėvas A. B. su dukra S. B. bendrauja kas antrą savaitgalį G. B. dukrą pristatant į A. B. gyvenamąją vietą penktadienį 18 val. ir A. B. grąžinant vaiką į ieškovės G. B. gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.
7.2. panaikino bendravimo tvarkos 4.2. punktą, numatantį, jog A. B. dukrą pasiima iš G. B. namų, arba, esant šalių raštiškam sutarimui (SMS žinučių forma), iš ugdymo įstaigos, kiekvieną trečiadienį 17 val. ir į mamos G. B. namus grąžina tos pačios dienos 20 val.
8. Likusi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatyta A. B. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra S. B. nepakeista.
9. Teismas nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. teismui sprendžiant laikinos skyrium gyvenančio atsakovo A. B. bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra S. B. klausimą, ieškovės G. B. gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), mergaitė (duomenys neskelbtini) lanko ugdymo įstaigą. Atsakovo A. B. gyvenamoji ir darbo vieta yra nepakitusi, t. y. (duomenys neskelbtini) rajone bei mieste. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, sprendė, kad tai sudaro pagrindą koreguoti 2023 m. lapkričio 16 d. teismo nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. teismo nutartimi nustatytas atsakovo bendravimo su dukra punktas, pagal kurį jis dukrą pasiima iš mamos namų arba iš ugdymo įstaigos kiekvieną trečiadienį 17 val. ir į mamos namus grąžina tos pačios dienos 20 val., šiuo metu atsakovui yra sunkiai įgyvendinamas, kadangi trečiadienis atsakovui yra darbo diena, kelionė pas dukrą ir atgal į savo gyvenamąją vietą trunka ilgiau nei pats bendravimas, įvertinęs įtemptą šalių bendravimą ir tai, jog ieškovė geranoriškai neprisideda prie šio bendravimo tvarkos punkto realaus įgyvendinimo, vaiko bendravimo su tėčiu darbo dienomis užtikrinimo, sprendė, jog yra pagrindas šį nustatytos laikinos atsakovo su skyriumi gyvenančiu vaiku tvarkos punktą pašalinti.
11. Teismas, įvertinęs tai, jog abu vaiko tėvai turėtų prisidėti prie vaiko kelionės pas tėvą bendravimui, juolab atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su vaiku išvyko gyventi į kitą miestą savo iniciatyva, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos išvadą, sprendė, kad atsakovo siūlomi bendravimo tvarkos pakeitimai atitinka tėvų lygiateisiškumo principą bei užtikrina prigimtinę vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
12. Teismas dėl ieškovės G. B. argumentų dėl atsakovo A. B. atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nepasisakė ir jų nevertino, kadangi jie buvo aptarti ir įvertinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2S-592-940/2023). Teismas sprendė, kad faktinė situacija nėra pasikeitusi, naujų (po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo) ikiteisminių tyrimų atsakovo A. B. atžvilgiu nėra pradėta, atsakovui nėra taikomi apribojimai bendrauti ar matytis su dukra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė G. B. prašo panaikinti 2023 m. lapkričio 22 d. pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad teismo išvada, jog ieškovė savo iniciatyva išvyko į kitą miestą, nepagrįsta. Teismas nevertino ieškovės argumentų apie iš atsakovo patirtą smurtą ir persekiojimą.
15. Teigia, kad teismas visiškai neįvertino nurodytų aplinkybių, kad šalys yra nelygiavertėje finansinėje padėtyje. Ieškovė yra motinystės atostogose, turi įkūrusi mažąją bendriją, tačiau pajamos iš veiklos yra minimalios, pragyvena remiama artimųjų. Ieškovė moka už būsto nuomą (630 Eur); dėl persekiojimo, šmeižto ir nuolatinių skundų policijai, Sodrai, Vaiko teisių tarnybai buvo priversta išsikelti iš (duomenys neskelbtini), saugant save ir dukrą. Dėl neplanuoto gyvenamosios vietos keitimo, ieškovė yra priversta dukrą leisti į privatų darželį, kuris kainuoja apie 500 Eur/mėn. Iš atsakovo vaiko išlaikymui gauna tik 220,00 Eur.
16. Pažymi, jog atsakovas gyvena šalių bendrame būste, nuomos nemoka, net mokesčius iki lapkričio mėn. mokėjo ieškovė. Atsakovas yra veikiančios bendrovės vadovas. Atsakovas turi bent du asmenine nuosavybės teise jam priklausančius automobilius, taip pat valdomai įmonei priklausančius 5 automobilius, vienas iš jų yra elektromobilis. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytame name įrengta saulės elektrinė su elektromobilio įkrovimo stotele, taip pat pakeliui į pajūrį yra valstybinės nemokamos elektromobilių įkrovimo stotelės – dėl ko kelionė į (duomenys neskelbtini) pasiimti dukrą atsakovui nekainuoja nieko. Be to, atsakovas niekada neprieštaravo, kad ieškovė su dukra išsikraustytų į (duomenys neskelbtini).
17. Ieškovės tvirtinimu, ginčijama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus. Dukra lanko darželį, kuriame būna iki 17:30 val., pagal vaiko įprastą kasdienį grafiką, ieškovė niekaip negali vaiko nuvežti ir pristatyti atsakovui 18 val., kuomet kelionė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) trunka beveik 2,5 - 3 val. Be to, ieškovė visiškai nesutinka su tuo, kad mažametė dukra visą savaitgalį būtų viena su tėvu, kadangi atsakovui dar 2022 metais buvo panikos sutrikimai, kurių metu jis elgdavosi neadekvačiai. Iš baudžiamųjų bylų duomenų matyti atsakovo nesirūpinimas vaiku ir vaiko gerove nuo pat vaiko gimimo, negebėjimas pasirūpinti net būtinaisiais dukros poreikiais, naudotas psichologinis smurtas prieš dukrą.
18. Atsiliepimu į ieškovės G. B. atskirąjį skundą atsakovas A. B. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
19. Nurodo, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo darbinės pajamos yra artimos minimaliajai mėnesinei algai (MMA), todėl, vertinant šalių pajamas, jos yra panašios. Pažymi, jog ieškovės minimas elektromobilis priklauso įmonei, o ne atsakovui, todėl asmeninių poreikių tenkinimui nėra naudojamas. Teigia, jog būtent dėl ieškovės veiksmų atsakovo verslas patiria didelius sunkumus, dėl ko atsakovo atlyginimas buvo sumažintas nuo 800 Eur atskaičius mokesčius iki MMA.
20. Pažymi, kad būtent ieškovė policijai parašė net tris pareiškimus dėl išgalvotų nusikalstamų veikų. Vienas ikiteisminis tyrimas šiuo metu jau yra nutrauktas nebuvus įvykio, kituose tyrimai taip pat baigiami, kurie taip pat greičiausiai bus nutraukti, nes atsakovas nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, kuriomis buvo ieškovės kaltinamas. Ieškovės gyvenamosios vietos pakeitimas niekaip nesusijęs su jokiais atsakovo veiksmais.
21. Tvirtina, kad atsakovas niekada neturėjo jokių sveikatos sutrikimų, kurie trukdytų pasirūpinti dukra, be to vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai taip pat nenustatė tėvo negebėjimo rūpintis savo vaiku, kažkokio netinkamo neadekvataus tėvo elgesio.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintas ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatyta A. B. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra S. B. pakeista, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
25. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas pagal dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl ir spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą teismas taip pat turi įvertinti, ar, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba taps nebeįvykdomu, ar laikinosios apsaugos priemonės po jų pakeitimo išliks efektyvios ir atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsakovo prašymu, iš dalies pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą atsakovo A. B. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra S. B., nustatydamas, jog kas antrą savaitgalį penktadienį 18 val. dukrą į atsakovo gyvenamąją vietą pristato ieškovė, o sekmadienį 18 val. į ieškovės gyvenamąją vietą dukrą grąžina atsakovas. Teismas taip pat panaikino bendravimo tvarkos 4.2. punktą, nustatantį atsakovo bendravimą su dukra kiekvieną trečiadienį.
27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės ginčija skundžiamos nutarties dalį dėl dukros pristatymo kas antrą penktadienį 18 val. į atsakovo gyvenamąją vietą jos lėšomis. Teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog į kitą miestą ieškovė išsikraustė būtent dėl atsakovo smurto ir persekiojimo; be to, teismas taip pat visiškai neįvertino aplinkybių, kad šalys yra nelygiavertėje finansinėje padėtyje. Ieškovės teigimu, penktadienį iki 18 val. nuvežti vaiko atsakovui ji niekaip negali, kadangi dukra darželyje būna iki 17:30 val., o kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) trunka 2,5 - 3 val.
28. Šeimos bylose bei šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
29. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
30. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje pasikeitus faktinei situacijai, t. y. ieškovei išvykus gyventi į kitą miestą, atsirado pagrindas koreguoti 2023 m. lapkričio 16 d. teismo nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną tėvo ir dukros bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Ieškovė, išvykdama gyventi į kitą miestą turėjo įvertinti visas su tuo susijusias aplinkybes, o taip pat ir galimai padidėsiančias išlaidas, siekiant užtikrinti nepertraukiamą atsakovo bendravimą su dukra. Ieškovės nurodytas argumentas, jog tik dėl atsakovo veiksmų ji turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, nepateikus jokių šį teiginį pagrindžiančių konkrečių objektyvių įrodymų, laikytinas deklaratyviu (CPK 185 straipsnis). Byloje duomenų apie priimtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl atsakovo galimai panaudoto smurto ieškovės atžvilgiu, persekiojimo ar pan. taip pat nėra, todėl priešingai nei teigia apeliantė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė su dukra į kitą miestą persikėlė gyventi išimtinai tik dėl atsakovo kaltės.
31. Apeliantė, savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, grindžia nelygiaverte šalių finansine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas laikiną bendravimo tvarką teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti konkrečią šalių (tėvų) turtinę padėtį. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Abi šalys (tėvai) privalo užtikrinti vaiko interesų tenkinimą, taip pat turi būti užtikrintas ir vaiko bendravimas su kartu negyvenančiu tėvu, todėl apeliantės argumentai dėl nelygiavertės finansinės padėties, nesant bylai išnagrinėtai iš esmės ir nustatytai konkrečiai tėvų turtinei padėčiai, nėra pagrindas keisti teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
32. Apeliantė taip pat nesutinka su tuo, kad mažametė dukra visą savaitgalį būtų viena su tėvu, teigdama, jog atsakovui dar 2022 metais buvo panikos sutrikimai, kurių metu jis elgdavosi neadekvačiai; iš baudžiamųjų bylų duomenų matyti atsakovo nesirūpinimas vaiku ir vaiko gerove nuo pat vaiko gimimo, negebėjimas pasirūpinti net būtinaisiais dukros poreikiais, naudotas psichologinis smurtas prieš dukrą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai prižiūrėtų ir auklėtų dukrą jų susitikimų metu ar kad nepilnametei dukrai su tėvu būtų nesaugu. Duomenų apie naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus atsakovo atžvilgiu ar taikomus apribojimus bendrauti ir matytis su dukra byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, nurodyti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.
33. Tačiau iš dalies sutiktina su apeliantės argumentu, jog penktadienį iki 18 val. nuvežti atsakovui vaiko, lankančio ugdymo įstaigą, atsižvelgiant į kelionės trukmę, galimybės gali būti objektyviai apsunkintos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, jog šalių mažametė dukra lanko darželį, o kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) trunka apie 3 val., vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į vaiko interesus, sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl valandos, kurią ieškovė turi pristatyti dukrą atsakovui, pavėlinant dukros pristatymo laiką iki 20 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į įtemptus šalių santykius, siekiant sumažinti konfliktų dėl tikslaus dukros pristatymo laiko tikimybę tarp šalių, yra pagrindas taip pat patikslinti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nustatant ne konkrečią dukros pristatymo į atsakovo gyvenamąją vietą ir jos grąžinimo į ieškovės gyvenamąją vietą valandą, tačiau nustatant, kad ieškovė dukrą pristato į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį iki 20 val. ir atsakovas grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.
34. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pilna apimtimi, iš dalies netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir bylos aplinkybėms netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsakovo bendravimo su vaiku kas antrą savaitgalį tvarkos nustatymo keičiama, nustatant, kad tėvas A. B. su dukra S. B. bendrauja kas antrą savaitgalį G. B. dukrą pristatant į A. B. gyvenamąją vietą penktadienį iki 20 val. ir A. B. grąžinant vaiką į ieškovės G. B. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės G. B. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
35. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį pakeisti iš dalies.
Nutarties rezoliucinės dalies 1 pastraipą išdėstyti taip:
„atsakovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies.“
Nutarties rezoliucinės dalies 3 pastraipą išdėstyti taip:
„- nustatyti, kad tėvas A. B. su dukra S. B. bendrauja kas antrą savaitgalį G. B. dukrą pristatant į A. B. gyvenamąją vietą penktadienį iki 20 val. ir A. B. grąžinant vaiką į ieškovės G. B. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.“
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė
