Dėl dovanojimo ir mainų sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais bei pirkėjo teisių perkėlimo

Civilinė byla Nr. e2A-102-425/2024

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00622-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3;

(S)

2.1.2.6; 2.1.6.2; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.11.5;

3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5230-857/2023 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovėms D. M., K. K., D. K., dėl dovanojimo ir mainų sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais bei pirkėjo teisių perkėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2021-12-23 dovanojimo sutarties, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Dovanojimo sutartis), dalį pagal kurią atsakovė K. K. padovanojo atsakovei D. M. ½ dalį 1,5 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,66 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį 6,98 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,41 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi; 2) perkelti ieškovui J. S. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021-12-23 pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė K. K. pardavė, o ieškovas J. S. nupirko½ dalį 1,5 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2960 Eur, 2,66 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4750 Eur, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį 6,98 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11900 Eur, 6,41 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už 11800 Eur; 3) Priteisti iš ieškovo J. S. atsakovei K. K. 31410 Eur; 4) pripažinti 2022-08-30 mainų sutarties, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Mainų sutartis), pagal kurią atsakovė D. K. išmainė su D. M. ½ dalį 1,5 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,66 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį 6,98 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,41 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi; 5) perkelti ieškovui J. S. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2022-08-30 pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė D. K. pardavė, o ieškovas J. S. nupirko½ dalį 1,5 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2960 Eur, 2,66 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4750 Eur, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį 6,98 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11900 Eur, 6,41 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už 11800 Eur; 6) priteisti iš ieškovo J. S. atsakovei D. K. 31 410 Eur;

2. Nurodė, kad ieškovas su atsakove D. K. 2015-01-01 sudarė privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią D. K. jai nuosavybės teisėmis priklausančius 1,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,66 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomojo ieškovui iki 2021-01-01. Ieškovas su D. K. 2018-05-18 sudarė dar vieną privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią D. K. jai nuosavybės teisėmis priklausančius 6,98 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6,41 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojo ieškovui iki 2023-12-31. Ieškovas su D. K. 2020-09-03 sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią D. K. jai nuosavybės teisėmis priklausančių sklypų nuomą ieškovui pratęsė iki 2026-12-31 (nurodyti žemės sklypai toliau ir žemės sklypai).

3. D. K. (duomenys neskelbtini) mirė, o jos turtą paveldėjo atsakovės K. K. ir D. K.. D. K. turto paveldėtojos priėmė jos palikimą, tame tarpe ir žemės sklypus su viešame registre įregistruota nuoma. K. ir D. K. priėmus D. K. palikimą, joms perėjo visos teisės ir pareigos pagal sutartis. K. K., savo turimas nuosavybės teises į žemės sklypus 2021-12-23 dovanojimo sutarties, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu perleido atsakovei D. M.. O atsakovė D. K. 2022-08-30 sudarė mainų sutartį, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ji atsakovei D. M. taip pat perleido savo turimas nuosavybės teises į žemės sklypus. Tokiu būdu, nuo 2022-08-30 atsakovė D. M. tapo žemės sklypų savininke.

4. Ieškovas 2022-09-14 gavo atsakovės D. M. pranešimą „Dėl nuomos sutarčių pasibaigimo, žemės sklypų atlaisvinimo“. Tokiu būdu, ieškovas tik po 2022-09-14, kai gavo minėtą pranešimą, sužinojo, kad jo nuomojami žemės sklypai mainų ir dovanojo sutarčių pagrindu yra atitekę atsakovei D. M.. Ieškovas niekaip nebuvo informuotas K. ir D. K. apie jų ketinimus sudaryti dovanojimo ir mainų sutartis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnis, reglamentuojantis pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis). Šiuo konkrečiu atveju atsakovės K. ir D. K. nesilaikė įstatymų imperatyvių reikalavimų: 1) neinformavo ieškovo apie savo ketinimus perleisti žemės sklypus; ir 2) žemės sklypų nepardavė pirmumo teisę juos pirkti turinčiam ieškovui. Iš ieškovo įstatyminės pirmenybinės teisės buvo atimtos sudarant apsimestinius dovanojimo ir mainų sandorius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2023 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo atsakovėms priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš ieškovo priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš 2022-09-14 atsakovės D. M. pranešimo dėl nuomos sutarčių pasibaigimo bei žemės sklypų atlaisvinimo matyti, jog ieškovas vėliausiai 2022 metų rugsėjo mėnesį sužinojo apie žemės sklypų savininko pasikeitimą, o ieškinį teismui padavė tik 2023-05-12. Tai yra po 8 mėnesių ir 11 dienų, po to kai sužinojo apie žemės sklypų perleidimą. Tai patvirtina, kad ieškovas ieškinį padavė praleidęs ieškinio senaties terminą penkiais mėnesiais ir vienuolika dienų. Nors ieškovo atstovas teigia, jog ieškinio senatis nepraleista, nes ieškovas nebūdamas teisininku nesuprato situacijos ir tik kreipęsis teisinės pagalbos į advokatą suprato, kas įvyko, tačiau, teismo nuomone, ieškovo argumentacija yra nepagrįsta. Civiliniuose teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standarto aspektu. Ieškovas yra ūkininkas, t. y. aktyviai dalyvaujantis ekonominėje veikloje, todėl turi bendro pobūdžio pareigą, savo veikloje, laikytis teisės aktų reikalavimų ir savo elgesiu juos vykdyti, būti rūpestingu, reikiamais atvejais kreiptis pagalbos/konsultacijos į atitinkamą specialistą per protingą laiko tarpą, t. y. laikytis protingo ir rūpestingo asmens elgesio standarto. Be to, atsakovių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovui, apie žemės sklypų perleidimą ir ketinimą tokį perleidimą atlikti, buvo žinoma žymiai anksčiau, atsakovėms K. K. ir D. M. jį informuojant žodžiu. Ieškovas šio fakto neginčija ir neprašo atstatyti ieškinio senaties terminą. Taigi, ieškinio reikalavimas pripažinti dovanojimo ir mainų sutarčių dalis žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimis yra atmetamas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Kaip neatsiejamai susiję su atmetamu reikalavimu taip pat atmetami ieškovo reikalavimai dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bei piniginių sumų iš ieškovo priteisimo atsakovėms.

7. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismo vertinimu dovanojimo ir mainų sutarčių negalima laikyti apsimestiniais sandoriais. Ieškovas teigdamas, jog mainų ir dovanojimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, privalo įrodyti kokiam sandoriui pridengti buvo sudarytos minėtos sutartys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalis). Ieškovas teigia, jog žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandoriams pridengti buvo sudarytos dovanojimo ir mainų sutartys. Pirkimo – pardavimo sandoris yra atlygintinas sandoris, todėl ieškovo pareiga įrodyti buvus atlygintinumą, minėtų sandorių pasėkoje. Ieškovas ieškinyje ir jo atstovas teismo posėdyje teigia, jog realiai atsakovės sudarė pirkimo – pardavimo sandorius, tačiau tam pagrįsti nepateikė jokių tai patvirtinančių, nors ir netiesioginių įrodymų. Ieškovas ieškinyje bei jo atstovas teismo posėdyje teigia, jog sandoriai atsakovėms K. K. ir D. K. buvo akivaizdžiai nenaudingi finansiškai, todėl manytina buvo atsiskaityta grynais pinigais, žemės sklypus perleidžiant atsakovei D. M.. Taip pasielgta tam, kad būtų užkirstas kelis ieškovui pirmumo teise įsigyti žemės sklypus.

8. Teismas sprendė, kad tokie ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovės teismo posėdyje parodė, jog tarpusavyje jokių piniginių (tiek grynais pinigais, tiek bankiniais mokėjimais, ar kitokiais mokėjimais) atsiskaitymų nevykdė. Priešingų duomenų nepateikė ir ieškovas. Dar daugiau, iš ieškovo pateiktų banko išrašų matyti, jog jam atsakovės D. K. sąskaita buvo žinoma, tačiau jis neprašė teismo išreikalauti šios sąskaitos ar kitų atsakovių turimų sąskaitų išrašų. Ginčijami dovanojimo ir mainų sandoriai buvo sudaryti ir patvirtinti notarų, kurie turi pareigą įsitikinti ar tvirtinamas sandoris atitinka tikrąją šalių valią. Pažymėtina, jog K. K. sudarytas dovanojimo sandoris įtakojo mainų sandorio sudarymą tarp atsakovių D. K. ir D. M., kas leido atkurti teisinę taiką tarp atsakovių ir pašalinti nesutarimus dėl paveldėto turto valdymo ir naudojimo. Iš atsakovės D. K. parodymų matyti, jog jai mainų sandoris buvo naudingas ir mainus ji laiko lygiaverčiais. Ji įgijo nuosavybės teisę į visą butą, tapo vienintele jo valdytoja ir naudotoja, butas yra jos gyvenamojoje vietoje D. mieste, jame ji atlieka remontą, o žemės sklypai buvo nutolę nuo jos gyvenamosios vietos ir dėl jų sprendimus priimti bendru sutarimu su atsakove K. K. buvo sunku, sodyba sena ir jos vertė menka. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys yra atmestinas ir tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė dovanojimo ir mainų sandorių apsimestinumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovas J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti 2021-12-23 dovanojimo sutarties dalį, pagal kurią atsakovė K. K. padovanojo atsakovei D. M. ½ dalį 1,5 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,66 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį 6,98 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,41 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi; 2) perkelti ieškovui J. S. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021-12-23 pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė K. K. pardavė, o ieškovas J. S. nupirko½ dalį 1,5 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2960 Eur, 2,66 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4750 Eur, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį 6,98 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11900 Eur, 6,41 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už 11800 Eur; 3) Priteisti iš ieškovo J. S. atsakovei K. K. 31 410 Eur; 4) pripažinti 2022-08-30 mainų sutarties, pagal kurią atsakovė D. K. išmainė su D. M. ½ dalį 1,5 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,66 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį 6,98 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,41 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi; 5) perkelti ieškovui J. S. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2022-08-30 pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė D. K. pardavė, o ieškovas J. S. nupirko½ dalį 1,5 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2960 Eur, 2,66 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4750 Eur, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį 6,98 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11900 Eur, 6,41 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už 11800 Eur; 6) priteisti iš ieškovo J. S. atsakovei D. K. 31 410 Eur; taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai motyvavo savo išvadas, o taip pat padarė proceso pažeidimus bei turėjo išankstines nuostatas dėl bylos baigties.

9.2. Ieškovas pabrėžia, kad vien aplinkybė, jog byloje nėra duomenų apie sandorių atlygintinumą, savaime nesudaro pagrindo spęsti, jog tai nebuvo apsimestiniai sandoriai, už kurį nebuvo ar nebus atsiskaityta. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės ignoravo ieškinio įstatyminius pagrindus, t. y. teismas visiškai nepasisakė, kad ginčo sandoriai atlikti siekiant apeiti įstatyme įtvirtintą ieškovo pirmumo teisę įgyti turtą.

9.3. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino įrodymų, nenagrinėjo aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant dėl Dovanojimo ir Mainų sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais dalyje dėl ginčo žemės sklypų dalių perleidimo. Teismas, nors ir deklaratyviai nurodo, kad ieškovas neįrodė ginčo sandorių atlygintinumo, t. y. pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo, tačiau taip pat nevertino, ar ginčijamos Dovanojimo ir Mainų sutarčių atitinkamos dalys atitiko būtinuosius šių sutarčių požymius, ar ieškovo nurodomi argumentai sudaro pagrindą spręsti dėl šių sandorių pripažinimo apsimestiniais.

9.4. Ieškovas pabrėžia, kad jam nebuvo žinoma apie atsakovių ketinimus perleisti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus, nors šių žemės sklypų naudojimas yra susijęs su jo esminiais ekonominiais ir asmeniniais interesais, nes žemdirbystė yra jo verslas, iš kurio jis moka mokesčius valstybei ir yra jo pragyvenimo šaltinis. Atkreiptinas dėmesys, jog išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, taip ir netapo žinoma, kodėl būtent neatlygintino sandorio pagrindu atsakovė K. K. perleido nuosavybės teises į ginčo žemės sklypų dalis, nors tai yra itin didelės vertės turtas, kuris ieškovui reikalingas ir jis teisės aktuose nustatyta tvarka galėjo juos nusipirkti savo ekonominių interesų užtikrinimui. Be to, išnagrinėjus bylą teismo posėdyje taip pat netapo aišku, dėl kokių priežasčių atsakovė D. K. išmainė ginčo žemės sklypų dalis, nors niekas netrukdė juos parduoti ieškovui ir dėl to turėti didelę piniginę naudą ir taip įgyvendinti jos deklaruojamus tikslus dėl mainų sutarties sudarymo.

9.5. Ieškovo vertinimu, atsakovės K. K. nurodytos aplinkybės tiesiog akivaizdžiai atskleidžia faktą, kad tikroji ginčo sandorius sudariusių šalių valia buvo ne dovanojimas bei mainai, kas patvirtina ginčo sandorių apsimestinumą. Dėl nurodytų ginčo sandorių apsimestinumo požymių teismas sprendime nepasisako visiškai ir nenurodo, kodėl atmeta ieškovo ir pačių atsakovių nurodomus ginčo sandorių apsimestinumo požymius. Apelianto vertinimu, tai yra esminis proceso pažeidimas, nulėmęs neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

9.6. Apeliaciniame skunde pažymima, jog atsakoves D. M. ir K. K. nesieja jokie šeimyniniai ir giminystės ryšiai. Priešingai, nagrinėjant bylą teismo posėdyje tapo visiškai aišku, kad jų nesieja kokios nors itin svarbios ir reikšmingos aplinkybės įtakojančios tai, kad atsakovė K. K. privalėtų atsakovei D. M. neatlygintinai perleisti turto už ne mažiau kaip 55 000 Eur sumą, tame tarpe ir turimas ginčo žemės sklypų dalis, kurių vertė ne mažesnė kaip 31 400 Eur. Be to, pačios K. K. nurodomos aplinkybės patvirtina, kad tikroji šalių valia sudarant Dovanojimo sutartį buvo manipuliuojant įstatymine galimybe ginčo žemės sklypus dovanoti ir taip išvengti ieškovo pirmenybinę teisę nusipirkti juos, susigrąžinti tą turtą arba perleisti tretiesiems asmenims. Apelianto vertinimu svarbu ir tai, kad atsakovė D. M. nuosavybės teisėmis valdo daug žemės sklypų B. rajone, kurių didžiąją dalį įgijo pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu, tačiau D. M. iš jokio asmens nėra įgijusi nekilnojamojo turto neatlygintinai, o šiuo atveju nepripažįstant ieškinio iš esmės yra atsisakoma didelės pinigų sumos.

9.7. Dėl Mainų sutarties apsimestinumo požymių apeliantas nurodo, kad aplinkybė, jog dviem iš esmės nepažįstamiems asmenims sudarant akivaizdžiai nelygiavertę mainų sutartį, tuo pačiu sutartyje nurodant, kad ji lygiavertė ir niekas jokių priemokų nemoka, kai tokie sandoriai tiesiogiai yra susiję ir su ieškovo teisėmis bei teisėtais interesais, negali būti nevertinama ar laikoma nereikšminga. Anot apelianto, akivaizdu, jog nurodytas nesąžiningumas Mainų sutartyje jos šalims reikalingas tam, kad atsakovės D. K. ir D. M. išvengtų imperatyvios įstatyminės pareigos pasiūlyti pirkti ieškovui turimas ginčų žemės sklypų dalis.

9.8. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog šiuo konkrečiu atveju jeigu realiai būtų įvykęs pirkimo-pardavimo sandoris tarp atsakovių D. K. ir D. M., tai D. K. būtų akivaizdžiai pakakę gautų lėšų išsipirkti paveldėto buto D. dalį iš D. M. ir dar būtų likusi jai didelė piniginė suma. Jeigu D. M. būtų atsisakiusi pirkti iš D. K. ginčo žemės sklypų turimas dalis, tada pagal teisės aktų imperatyvus, atsakovė D. K. privalėjo pasiūlyti jos turimas ginčo žemės sklypų dalis pirkti ieškovui. Jeigu ieškovas būtų nupirkęs ginčo žemės sklypus, tai D. K. taip pat būtų akivaizdžiai pakakę gautų lėšų išsipirkti paveldėto buto D. dalį iš D. M. ir dar būtų likusi jai didelė piniginė suma. Tačiau atsakovė D. K. nesielgė pagal įstatymą, o vietoj to su atsakove D. M. sudarė nelygiaverčius mainus, nesąžiningai sutartyje nurodydamos, kad mainai lygiaverčiai.

9.9. Dėl ieškinio senaties termino apeliantas nurodo, kad sutiktina su teismo išvada, jog ieškovas apie jo nuomojamų žemės sklypų sutarčių nutraukimą sužinojo 2022-09-14, kai gavo atsakovės D. M. pranešimą. Tačiau nesutinka su išvada, jog nuo sužinojimo apie nuomos sutarčių nutraukimo momento turėjo prasidėti ieškinio senaties termino eiga. Kaip aukščiau minėta, jog sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Paminėto 2022-09-14 pranešimo turinys sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovui tapo žinoma aplinkybė, kad atsakovė D. M. yra tapusi ginčo turto savininke. Akivaizdu, jog ieškovas jau tada suvokė ginčo žemės sklypų savininkų pasikeitimo faktą ir, kad naujoji savininkė nutraukia nuomos sutartis. Tačiau toks faktas neleidžia daryti prielaidos, jog ieškovas, net ir sužinojęs savininkų pasikeitimą ir naujojo savininko poziciją dėl nuomos sutarčių tęsimo, tuoj pat galėjo ar turėjo įžvelgti aplinkybes, jog atsakovė D. M. žemės sklypus yra įgijusi apsimestinių dovanojimo ir mainų sandorių pagrindu ir įžvelgti šių sandorių apsimestinumo požymius. Taigi šiuo konkrečiu atveju ieškovo reikalavimas yra grindžiamas sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl jų apsimestinumo pagrindais. O tokiam ieškiniui pareikšti yra nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Todėl ieškovas nėra praleidęs jokio ieškinio senaties termino. Be to, apsimestinumo faktą gali patvirtinti tik teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

9.10. Dėl teismo išankstinių nuostatų turėjimo apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai kritikavo ieškovą jam nereiškus reikalavimų dėl atsakovių banko sąskaitų duomenų išreikalavimo. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad atsakovė D. K. nustatytu laiku nepateikė atsilipimo į ieškinį, taip pat kad nebuvo pagrindo tenkinti atsakovės D. K. atstovo prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Apelianto vertinimu, šiuo atveju susiklosčiusi situacija ir teismo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad teismas turėjo išankstines nuostatas dėl ginčo.

9.11. Kartu apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2023-08-21 nutartimi iškartu paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje nesant pasirengimo bylos nagrinėjimui, juo labiau kad viena iš atsakovių nebuvo pateikusi atsiliepimo į ieškinį. Negana to, teismas skirdamas iš karto bylą į teismo posėdį, pats sprendė, kad taikos sutartis šioje byloje negalima (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 226 straipsnis), nors šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad taikos sutarties sudarymo šioje byloje neatmeta ir, kad ji netgi galima. Iš nurodytų teismo procesinių veiksmų darytina visiškai pagrįsta prielaida, kad teismas turėjo išankstines nuostatas dėl bylos baigties, kas rodo teismo šališkumą.

9.12. Apeliantas taip pat pastebi, jog priimdamas skundžiamą sprendimą bei skirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, jog į bylą nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad K. K. realiai patyrė kokias nors išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl jai bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos nepagrįstai.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė K. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.1. Nurodo, kad ieškovui reiškiant reikalavimą dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais pirkimo pardavimo sandoriais (juolab reikalaujant perkelti pirkėjo teises ir pareigas) pastarasis privalo įrodyti sandorių atlygintinumą. Apeliantui neįrodžius sandorių atlygintinumo (esminio ir svarbiausio pirkimo-pardavimo sutarties požymio) nėra teisinio ir faktinio pagrindo ginčo sandorius pripažinti pirkimo-pardavimo sandoriais (juolab perkelti neegzistuojančio pirkėjo teisių ir pareigų).

10.2. Atsakovė pabrėžia, kad apelianto pozicijos klaidingumą dėl tariamai analogiškų tikslų pasiekimą tiesiog parduodant Žemės sklypus 1-4 pastarajam patvirtina tai, jog K. K. ir D. K. tikslas buvo ne gauti pajamų pardavus Žemės sklypus 1-4, ar kitą paveldėtą turtą, o pasidalinti tarpusavyje turtą, kurį paveldėjo lygiomis dalimis (pabaigti bendrąją dalinę nuosavybę). Kitaip tariant, ginčo sandoriai lėmė tai, jog visas paveldėtas turtas, o ne tik Žemės sklypai1-4, buvo pasidalintas išimtinai tarp šio turto paveldėtojų. Taigi šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo sandoriai ne tik turėjo motyvą (pasidalinti paveldėtą turtą tarpininkaujant D. M., kadangi pačios šalys konstruktyviai bendrauti negalėjo), bet ir tai, jog atitinkamas tikslas (motyvas) buvo pasiektas, t. y. paveldėtas turtas (Daiktai 1-15) pasidalintas, bendrosios dalinės nuosavybės teisė panaikinta, sandorio šalys yra patenkintos pasidalinto turto proporcijomis ir savybėmis (Butas atiteko D. K., kuriai butas yra emociškai brangus, kuri jame gyveno ir slaugė motiną).

10.3. Atsiliepime taip pat pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškinio senaties termino pradžia ir skaičiavimu, juo labiau kad ieškovas net neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą bei pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Kartu atsakovė pažymi, jog ieškovo pateikiami nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, juo labiau kad apeliantui nebuvo apribota jo procesinė teisė reikšti nušalinimą teismui.

10.4. Dėl apelianto nurodomo argumento, susijusio su realiu bylinėjimosi išlaidų patyrimu, atsakovė pažymi, kad jos patirtos atstovavimo išlaidos buvo realios, kadangi apmokėjimas buvo atliktas iš į depozitinę sąskaitą pervestų piniginių lėšų.

11. Atsakovė D. K. pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.1. Nurodo, kad apeliantas neįrodė ieškiniu reikštų reikalavimų dėl ginčo sandorių apsimestinumo ar atlygintinumo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad Mainų sutartimi vyko faktinis žemės sklypų pirkimas – pardavimas. Atsiliepime pabrėžiama, kad duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė D. K. mainais į perleidžiamą turtą siekė gauti turto vertės ekvivalentą pinigine išraiška, nėra. Atsakovė D. M. 2022 m. rugpjūčio mėnesį užsakė pažymas mainų sandoriui žemės ūkio paskirties žemės sklypui, kas papildomai patvirtina, kad nesiekė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį tuo laikotarpiu. Ieškovas, ginčydamas notariškai patvirtintą sandorį, nepateikė esminio įrodymo - pinigų už žemės ūkio paskirties žemės dalį perdavimo fakto, taip pat nenurodė jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, todėl ieškinyje keliami reikalavimai yra nepagrįsti.

11.2. Atsakovė pažymi, jog ji iki 2022 m. sausio mėn. neturėjo tikslų nei parduoti, nei išmainyti savo paveldėto turto svetimiems asmenims, buvo noras daryti sandorius tik su seserimi, jei šioji panorėtų. Tačiau sesuo savo turto dalį perdavė pašaliniam asmeniui, t. y. atsakovei D. M., kuri darė spaudimą parduoti ar mainyti turtą. Atsakovei neketinant bei faktiškai neturint galimybių prižiūrėti turtą B. rajone, ji buvo priversta sutikti su Mainų sutartimi.

11.3. Atsiliepime pažymima, kad pagrindinis atsakovės D. K. siekis ir tikslas buvo ne pelningai parduoti žemės sklypą siekiant piniginės naudos, o noras atsisakyti nuosavybės, kuriai reikalinga priežiūra, kuria rūpintis gyvenant toli nuo turto buvimo vietos, turint pagrindinę gyv. vietą ir darbo vietą D., bei konfliktinę situaciją su seserimi ir jos drauge D. M.. Šią išvadą paneigiančių įrodymų byloje nėra. Pats asmens ketinimas mainyti, savaime nėra nelogiškas ar neprotingas, todėl ieškovo pamąstymai, nesant argumentų, kad atsakovei siekiant atsisakyti nuosavybės, buvo tik vienas protingas būdas - parduoti žemės sklypą, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš atsakovių pozicijos matyti, kad joms įvertinimas nebuvo svarbu, kiekviena šalis norėjo gauti konkretų daiktą, atsakovės nesiekė primokėjimo, todėl abiejų mainomų daiktų kainų nurodymas joms tiko.

11.4. Atsakovė pabrėžia ir tai, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio ir vertinimo, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimu pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą, reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl įrodymų vertinimo ar jų turinio, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visuma. Įrodymų tyrimas užfiksuotas teismo posėdžio metu darant garso įrašą. Teismas tinkamai įgyvendino proceso įstatymo nustatytą reikalavimus, nagrinėdamas bylą, nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, rėmėsi logikos dėsniais, todėl nėra pagrindo tenkinti pareikštą apeliacinį skundą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Faktinės aplinkybės

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. K., kuri buvo atsakovių K. K. ir D. K. motina. Turtą (žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir žemės sklypai) – (duomenys neskelbtini); butą - (duomenys neskelbtini) mieste; gyvenamąjį namą, viralinę, ūkinius pastatus, pirtį, kitus inžinierinius įrenginius – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodyba)), lygiomis dalimis, paveldėjo atsakovės K. K. ir D. K. (1 t., 15 – 24 b. l.).

14. Ieškovas į pirmosios instancijos teismui pateikė 2015-01-01 Privačios žemės nuomos sutartį (1 t., 12 b. l.), kuri rodo, kad D. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2021-01-01 išnuomojo ieškovui.

15. Ieškovas į pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė 2018-05-18 Privačios žemės nuomos sutartį (1 t., 13 b. l.), iš kurios turinio matyti, jog D. K. žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2023-12-31 išnuomojo ieškovui.

16. Kartu su ieškiniu ieškovas J. S. taip pat pateikė 2020-09-03 Privačios žemės nuomos sutartį (1 t., 14 b. l.), pagal kurią D. K. ieškovui išnuomojo žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2026-12-31.

17. Nekilnojamo turto registre yra registruota 2020-10-01 žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos pakeitimo sutartis, pagal kurią nuomos sutartis šių žemės sklypų pratęsiama iki 2026-12-31 (1 t., 49, 53 b. l., 2 t., 8 b. l.). Atsakovė D. K. teismo posėdžio metu nurodė pasirašiusi 2020-10-01 sutartį, nes buvo įsitikinusi, jog tam turi teisę.

18. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad 2021-12-23 Dovanojimo sutartimi atsakovė K. K. padovanojo atsakovei D. M. jai priklausančių žemės sklypų dalį (1 t., 49, 53 b. l.).

19. Šalių paaiškinimais, Nekilnojamo turto registro duomenimis nustatyta, jog tą pačia Dovanojimo sutartimi atsakovė K. K. taip pat padovanojo paveldėtų ir jai dalinės nuosavybės teise priklausančių Sodybos ir buto D. mieste dalis atsakovei D. M. (1 t., 57-59, 61-63, 92-94, 96-103 b. l.).

20. Iš 2022-08-30 mainų sutarties matyti, kad D. M. perdavė asmeninėn nuosavybėn ½ dalį buto, esančio D. mieste, mainais į ½ dalis žemės sklypų, ½ sodybos B. rajone (1 t., 65-90 b. l.).

21. Iš 2022-09-14 ieškovui atsakovės D. M. siųsto pranešimo dėl nuomos sutarčių pasibaigimo, žemės sklypų atlaisvinimo matyti, jog ieškovas informuojamas, jog su juo nutraukiama žemės sklypų nuoma nuo 2022-12-14 ir prašoma nesodinti naujų kultūrų žemės sklypuose, nes nutraukus sutartį jau nebeturės teisės nusiimti derliaus.

22. Iš Pranešimo „Dėl nuomos sutarčių pasibaigimo, žemės sklypų atlaisvinimo matyti, kad 2022-09-14 D. M. J. S. pranešė dėl žemės sklypų savininko pasikeitimo bei nurodė, kad sutartiniai nuomos santykiai dėl žemės sklypų yra pasibaigę ir žemės sklypai nėra ir nebus ieškovui toliau nuomojami (1 t., 91 b. l.).

23. Iš ieškovo J. S. atsakovei 2022-10-05 pateikto atsakymo į 2022-09-14 pranešimą dėl nuomos sutarčių pasibaigimo, turinio matyti, kad be kitų duomenų ieškovas nurodė, jog visus žemės sklypus jis naudoja teisėtai nuomos sutarčių pagrindu ir nori tą daryti net nuomos sutarčių terminams pasibaigus, kadangi ieškovas turi pirmumo teisę sudaryti žemės nuomos sutartis. Kartu nurodė, jog nėra jokio pagrindo nutraukti nuomos sutartis, kadangi neegzistuoja įstatyme numatyti pagrindai (2 t., 5-6 b. l.).

Teisinis ginčo vertinimas

24. Nagrinėjant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad šiuo klausimu formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra taikytina tik parduodant žemės sklypą, bet ne perleidžiant jį kitais pagrindais. Atitinkamai tuo atveju, kai žemės sklypas yra dovanojamas, nei žemės sklypo bendraturtis, nei naudotojas ar su šiuo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas neturi jokios teisės varžyti žemės sklypo savininko teisės perleisti jo valdomą žemės sklypą kitiems asmenims. Taigi, žemės sklypą perleidus dovanojimo pagrindu ir šią sutartį ginčijant bei prašant perkelti pirkėjo teises ir pareigas, visų pirma turi būti įvertintas šio sandorio teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-313/2018, 28 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu ginčijo atsakovių sudarytos žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies dovanojimo bei mainų sutartis, įrodinėdamas jų apsimestinumą, prašydamas pripažinti, kad buvo sudaryti pirkimo–pardavimo sandoriai, perkeliant pirkėjo teises ir pareigas ieškovui.

26. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį apsimestiniu laikomas sandoris, jeigu jis sudarytas kitam sandoriui pridengti; apsimestinio sandorio atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017, 32 punktas; kt.).

27. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, o taip pat nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių vertinti, kad ginčijami sandoriai buvo atlygintiniai, dėl ko žemės sklypai iš tikro buvo perleisti ne Dovanojimo ir Mainų, o faktinių pirkimo – pardavimo sandoriais.

28. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šioje civilinėje byloje kilusį teisinį ginčą pirmiausia pažymi tai, kad ieškovas kuris buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, o taip pat neteikė jokių konkrečių įrodymų bei duomenų, leidžiančių vertinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, atsakovių atstovams pirmosios instancijos teismui išreiškus prašymą taikyti ieškinio senatį, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškovas net nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą ieškininės senaties terminą..

29. Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra taikomas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas yra praleidęs.

30. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Taigi, atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, kurios įtvirtina specialius terminus, susijusius su žemės ūkio paskirties žemės sandoriais, nėra pagrindo sutikti, kad ieškovui, reiškiant reikalavimą dar ir dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju ieškovas į bylą neteikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas yra ne senaties, o procesinis terminas ir kiekvieną kartą asmuo, įtraukdamas savarankišką reikalavimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, kai esminė bylos aplinkybė yra būtent žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo pirmumo teisės įgyvendinimas, įgyja galimybę išvengt įstatyme numatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo.

31. Kartu pažymėtina, kad ieškinio senaties instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, antra, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė D. M. ieškovą apie žemės nuomos sutarčių pabaigą bei aplinkybę, kad žemės sklypų savininkė yra ji, informavo dar 2022-09-14. Ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo pareikštas tik 2023-05-12, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas daugiau negu penkis mėnesius. Šiuo atveju D. M. siųsto pranešimo turinys yra pakankamai aiškus ir konkretus, t. y. iš jo galima suprasti, kad žemės sklypų savininkas yra pasikeitęs, o ieškovo sudarytos nuomos sutartys nėra pratęsiamos. Tokios aplinkybės, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, ieškovui, kuris yra ūkininkas, dėl ko jam, kaip verslininkui, taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, leido suprasti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai priklauso kitam savininkui, nei iki tol, dėl ko jis, manydamas, kad galėjo būti pažeista jo turima pirmumo teisė įgyti žemės sklypus, turėjo iškart imtis veiksmų dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo.

33. Išdėstyto vertinimo nepaneigia ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog ieškovas 2022-09-14 realiai nesužinojo apie sudarytų sandorių apsimestinumą, kadangi viena vertus, 2022-09-14 pranešimo turinys leidžia suprasti dėl įvykusio nuosavybės teisės subjektų pasikeitimo, o kita vertus, ieškovas nenurodo jokių konkrečių duomenų, kad buvo neva sandorių apsimestinumo duomenys bei konkrečios sužinojimo aplinkybės, juo labiau, kad tiek Dovanojimo, tiek Mainų sutartys buvo registruotos Nekilnojamojo turto registre dar 2021 bei 2022 metais.

34. Taigi, nagrinėjamu atveju esant praleistam ieškinio senaties terminui ir ieškovui neprašius jo atnaujinti, taip pat neteikus jokių duomenų apie termino praleidimo priežastis dėl svarbių priežasčių, tai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti, o taip pat leidžia atsakyti tik į esminius ieškovo argumentus, susijusius su sandorių apsimestinumu.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė vieno iš esminių pirkimo – pardavimo sandorių elementų, t. y. atlygintinumo. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ne tik neteikė jokių duomenų, susijusių su ginčo sandorių atlygintinumu, tačiau ir neprašė teismo tokius duomenis išreikalauti, juo labiau kai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė K. K. užsiminė, kad jokių bankinių pavedimų iš atsakovės D. M. nėra gavusi, o ieškovui atsakovės D. K. bent viena banko sąskaita buvo žinoma dėl pervedamo žemės nuomos mokesčio. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovas galėjo neturėti pakankamai žinių ar supratimo prašyti teismą dėl reikalingų įrodymų išreikalavimo, jeigu pats neturi galimybės juos gauti.

36. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau analizuoti ir vertinti ieškovo apeliaciniame skunde itin išsamiai išdėstytų argumentų, susijusių su Dovanojimo ir Mainų sandorių sudarymu, kadangi tokios aplinkybės nepaneigia ieškinio senaties termino praleidimo, o kita vertus yra paremtos išimtinai ieškovo nuomone bei asmeniniu interesu dėl žemės sklypų priklausymo jam nuosavybės teise, nors byloje esantys duomenys sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog paties ieškovo veiksmai, susiję su dalies žemės sklypų nuomos sutarčių pratęsimo aplinkybėmis galėjo būti ne tik neteisėti, tačiau ir galimai nusikalstami.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus, atmeta ir ieškovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su teismo šališkumu. Pirmiausia pastebėtina tai, kad pagal nuosekliai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, vien aplinkybė, kad teismas priėmė šaliai nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas buvo šališkas. Kita vertus, teismo šališkumas turi būti grindžiamas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ar atliktais veiksmais, taip pat suinteresuotumo egzistavimu.

38. Nagrinėjamu atveju ieškovas tvirtina, kad teismo šališkumą įrodo tai, kad jis suteikė vienai iš atsakovių gerokai ilgesnį terminą atsiliepimui pateikti, nei įprasta (pratęsė iki 60 dienų), o taip pat neužriktino bylos pasirengimo stadijos bei nesiekė taikiai išspręsti šalių ginčo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie nurodyti ieškovo argumentai nepatvirtina nei teismo šališkumo, ne išankstinio nusistatymo. Pastebėtina tai, kad viena iš atsakovių gyvena ne Lietuvos Respublikoje, o jos atstovas advokatas 2023-06-12 prašyme nurodė konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis prašo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių bei duomenų, jog dėl tokio termino atsiliepimui pateikti pratęsimo jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, buvo pažeistos jo procesinės teisės ar dėl to buvo netinkamai išnagrinėta civilinė byla, juo labiau kad įstatymas numato teisę teismui pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą iki 60 dienų (CPK 142 straipsnio 1 dalis).

39. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog iš pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų girdėti, kad teismo posėdyje dalyvavo ieškovo atstovas advokatas, kuris teismui nušalinimo nereiškė, taip pat neteikė teismui jokių prašymų ar reikalavimų, nors teismas pirmojo teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad šalys gali pateikti konkrečius klausimus ar prašymus dėl nagrinėjamos bylos. Taip pat pirmosios instancijos teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė šalims pasisakyti dėl galimo taikaus ginčo sprendimo, tačiau dalis atsakovių kategoriškai nurodė, kad taikos sudaryti neketina ir į derybas su ieškovu dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo/ pratęsimo neis. Išsiaiškinęs, ar šalys nereiškia nušalinimų, taip pat ar neturi prašymų ir pageidavimų, o kartu ir išsiaiškinęs šalių nuomonę dėl taikaus ginčo sprendimo, teismas nurodė, kad tęsia bylos nagrinėjimą iš esmės.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos pirmiau išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovo atstovas advokatas iš esmės nenurodė jokių prašymų ar reikalavimų, kurie galimai buvo nepagrįstai neišspręsti teismo pasirengimo bylos nagrinėjimui apimtyje, sudaro pakankamą pagrindą spręsi, jog formalus pasirengimo stadijos neįvardijimas nesudarė esminių proceso pažeidimų, dėl kurių galėjo būti pažeistos ieškovo teisės ar byla išnagrinėta netinkamai.

41. Apeliaciniame skunde ieškovo kartu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei K. K., kadangi ji nepagrindė tokių išlaidų realumo. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovės K. K. atstovas advokatas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą ir banko sąskaitos išrašų duomenis apie tai, kad atsakovė K. K. atsiskaitė su atstovu advokatu iš lėšų, buvusių depozitinėje sąskaitoje (1 t., 176, 177 b. l.). Tokios aplinkybės, priešingai nei tvirtina apeliantas, patvirtina atsakovės K. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą, dėl ko apelianto ginčijamos išlaidos atsakovei K. K. pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteistos visiškai pagrįstai.

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ar pažeidė jų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai).

43. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, taip pat iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės pateikė įrodymus, kad už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2093 Eur (K. K.) ir 400 Eur (D. K.) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, civilinės bylos sudėtingumą ir kitus reikšmingus bylinėjimosi išlaidų priteisimui kriterijus, šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas priteisia iš ieškovo atsakovėms (CPK 93 ir 98 straipsniai).

45. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė K. K. pateikė naujus įrodymus – prašymą dėl lėšų gavimo į depozitinę sąskaitą, prašymus dėl lėšų apmokėjimo iš depozitinės sąskaitos, el. susirašinėjimą tarp atsakovių K. K. ir D. K. atstovų advokatų bei depozitinės sąskaitos sutartį. Nors atsakovė nėra aiškiai suformulavusi prašymo priimti į bylą naujus įrodymus ir nurodę tokio prašymo pagrįstumo atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai plačiau paaiškina byloje jau buvusias faktines aplinkybes, dėl kurių buvo reiškiamas reikalavimas apeliaciniame skunde, o taip pat yra susiję su nagrinėjama byla, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2093 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas