Civilinė byla Nr. e2S-113-425/2024
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01373-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.5.; 3.4.5.20.; 3.5.14
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. patikslintą atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9599-724/2023, kuria pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašo pateikimo vykdyti termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002 laikytas nepaduotu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose buvo gautas pareiškėjo J. V. prašymas atnaujinti praleistą 5 metų senaties terminą prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikti ir išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002.
2. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. nurodė pareiškėjui pateikti teismui įsiteisėjusią nutartį, kurios pagrindu prašoma išduoti vykdomąjį raštą, įrodymus iš kurių būtų galima nustatyti, kad antstolis L. J. 2002-05-31 nutartį priėmė vykdyti, ją vykdė ir neįvykdytą grąžino pareiškėjui, nurodyti vykdomosios bylos numerį, jeigu tokia buvo užvesta. Taip pat patikslinti, kokio procesinio veiksmo senaties termino atnaujinimo jis prašo.
3. 2023 m. gruodžio 4 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjo J. V. prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriama buvo nurodomos pirminiame prašyme išdėstytos aplinkybės bei pateikiama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartis, kuri buvo pridėta ir prie pirminio prašymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo J. V. prašymą dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002 laikė nepaduotu.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad 2002 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002 antstolis grąžino tik 2022 m. kovo 28 d. teismo nutartimi. Pareiškėjas nepateikė 2002 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002, taip pat nepateikė nei įrodymų, nei paaiškinimų kada minėta nutartis buvo pateikta ir priimta vykdyti antstolio, nenurodė vykdomosios bylos numerio, jeigu tokia buvo pradėta, neprašė teismo išreikalauti įrodymų, kurių pateikti negali.
6. Tokios išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas nepašalino 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytų prašymo trūkumų, todėl prašymas laikytinas nepaduotu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).
7. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2023 m. gruodžio 5 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti 2023 m. lapkričio 28 d. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002 nagrinėjimą iki 2023 m. gruodžio 31 d., kadangi negali prisiminti, kur yra padėjęs šią nutartį saugoti, yra nenagrinėtinas, kadangi CPK nuostatos civilinės bylos sustabdymo ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje nenumato (CPK 162³, 163, 164 straipsniai).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Pareiškėjas J. V. pateiktu patikslintu atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą 2023 m. gruodžio 14 d. pirmosios instancijos teismo nutartį.
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o pirmosios instancijos teismas jo prašymo priėmimo klausimą išnagrinėjo neatidžiai ir neišsamiai.
8.2. Atskirajame skunde pažymi, jog jis 2023 m. lapkričio 28 d. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo priede yra pateikęs Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-1214-1005/2022, kurios rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nutarė antstolį L. J. įpareigoti tinkamai įforminti šių vykdomųjų dokumentų grąžinimą J. V.: Visagino miesto apylinkės teismo 2002-01-31 nutarties (teikimo Nr. P-660-01/2002) ir 2002-05-31 nutarties (civilinės bylos Nr. P-35-02/2002).
8.3. Apeliantas paaiškina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė nei įrodymų, nei paaiškinimų, kada civilinės bylos Nr. P-35-02/2002 2002 m. gegužės 31 d. nutartis buvo pateikta ir priimta vykdyti antstoliui, nenurodė vykdomosios bylos numerio, kadangi antstolio L. J. kontoros Visagino skyriaus nuo 2022 m. kovo 25 d. jau nebėra. Tačiau pareiškėjas dar 2023 m. gruodžio 2 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo buvo nurodęs, kad antstolis L. J. nelaikė, jog civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002 priimta 2002 m. gegužės 31 d. nutartis nėra vykdomasis dokumentas, kadangi antstolis ir vykdė priverstinį išieškojimą. Išieškotojui antstolis civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002 priimtą 2002 m. gegužės 31 d. nutartį atgal grąžino tik 2022 m. kovo 28 d. nutartimi, todėl išieškotojas J. V. sąmoningai nėra praleidęs 5 metų senaties termino prašymui, dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti. Pastarajame dokumente išieškotojas J. V. pateikė jau patikslintą reikalavimą, tai yra atstatyti praleistą civilinės bylos Nr. P-35-02/2002 vykdomojo rašto pateikimo vykdyti 5 metų senaties terminą, pripažinus, jog šis terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
8.4. Kartu atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog, remiantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais skundžiamoje nutartyje turėjo būti nustatytos aplinkybės, kodėl pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo bei nepasisakė, kad pareiškėjas J. V. 2023 m. gruodžio 2 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo yra patikslinęs savo reikalavimą dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties termino atnaujinimo, o kitus duomenis nustatyti ir iš civilinė bylos Nr. e2YT-1214-1005/2022 medžiagos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pagrindų nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama pareikšto atskirojo skundo ribose.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o taip pat apelianto pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog šioje civilinėje byloje ginčas kilo dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo aplinkybių, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nustatyti trūkumai pašalinti nebuvo, todėl pateiktas pareiškėjo prašymas laikomas nepaduotu.
11. Vertinant susiklosčiusią situaciją pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Galima teigti, kad valstybė suteikia asmenims teisę laisvai naudotis jiems priklausančiomis subjektinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, tačiau ši asmens teisė negali būti absoliuti, ji suponuoja ir tam tiktas asmens pareigas, kurias jis privalo vykdyti: įgyvendindamas savo teises jis turi laikytis įstatymų, gerbti geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalis), nes kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Tuo atveju, kai asmuo pradeda piktnaudžiauti savo turimomis teisėmis, įgyvendinti jas priešingai jų paskirčiai ar nesilaikant nustatytų principų, įstatymas numato, kad tokios teisės negali būti ginamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004; 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-916/2018).
12. Be to, CPK 111 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad be kitų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai, turiniui ir pateikimo tvarkai, procesiniame dokumente turi būti nurodoma aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. CPK 135 straipsnio 2 dalyje taip pat yra įtvirtinta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui atnaujinti praleistą 5 metų senaties terminą prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikti ir išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002. Kartu su pateiktu prašymu bei vėliau teiktais dokumentais nepateikė teismo nutarties civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002, kurios pagrindu ir prašo išduoti vykdomąjį raštą. Jokių kitų dokumentų, išskyrus Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-1214-1005/2022, pareiškėjas nepateikė, taip pat nenurodė prašymo išreikalauti kokius nors duomenis ar įrodymus, kurių jis neturi galimybės gauti. Priešingai, iš apelianto pirmosios instancijos teismui teiktų prašymų turinio matyti, kad jis pripažįsta nepamenantis, kur yra pasidėjęs saugoti teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002, o taip pat nurodo teismui vadovautis pirmiau aptartoje Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-1214-1005/2022 esančia medžiaga, kurioje taip pat nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas teismui teikė civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002 priimtos nutarties originalą, kad konkretūs dokumentai buvo priimti į bylą ir pareiškėjui negrąžinti.
14. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, kad šioje civilinėje byloje pareiškėjas kelia reikalavimą dėl vykdomojo rašo išdavimo pagal teismo nutartį, priimtą 2002 metais, o kartu ir termino vykdomajam dokumentui pateikimo vykdyti atnaujinimo, tačiau nepateikia nei 2002 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002 nei įrodymų ar paaiškinimų, kada minėta nutartis buvo pateikta ir priimta vykdyti antstolio, koks buvo vykdomosios bylos numeris ir panašiai.
15. Papildomai pastebėtina, jog vien ta aplinkybė, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-1214-1005/2022 priimtoje nutartyje teismas nutarė įpareigoti antstolį tinkamai įforminti vykdomųjų dokumentų grąžinimą, savaime nepašalina pirmiau išdėstytų duomenų bei informacijos trūkumo, juo labiau kad pareiškėjas nenurodė ir nepaaiškino, kaip konkrečiai pridedama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartis bei duomenys civilinėje byloje Nr. e2YT-1214-1005/2022 pagrindžia jo keliamus reikalavimus.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog pareiškėjas, pateikdamas pirmosios instancijos teismui pareiškimą šioje civilinėje byloje, neužtikrino procesinio dokumento formai, turiniui ir pateikimo tvarkai keliamų reikalavimų, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, jo apeliantui nepadarius jo pateiktas pareiškimas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas.
17. Papildomai pastebėtina, kad šioje civilinėje byloje, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomas procesinis dokumentas yra priimtas 2002 metais. Lietuvos teismų sistemoje LITEKO tokių procesinių dokumentų nėra galimybės rasti, kadangi šioje sistemoje saugomos bylos tik nuo 2015 metų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų saugojimo terminų rodyklės nuostatas, patvirtintas Teisėjų tarybos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, 2002 metų civilinių bylų nagrinėjimo dokumentai gali būti sunaikinti, todėl pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, turi atitinkamai pats teikti įrodymus ar formuluoti prašymus dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo, taip pat nurodyti konkrečiu vykdomųjų bylų duomenis bei juose priimtus procesinius sprendimus, kurių pagrindu jis daro išvadą dėl atitinkamų faktų egzistavimo. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, nepažeidė civilinio proceso įstatymo nuostatų ar bendrųjų teisės principų, dėl ko priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
18. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino procesinių dokumentų formai, turiniui ir pateikimo tvarkai keliamų reikalavimų apimtį bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Laimantas Misiūnas
