Baudžiamoji byla Nr. e1-970-1175/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14224-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 16 d.
Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu - (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2018 m. kovo 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – 38 MGL (1900 Eur) bauda;
2) 2018 m. balandžio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu – viešaisiais darbais 4 mėnesiams ir 38 MGL (1900 Eur) bauda;
3) 2020 m. sausio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį galutine bausme, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi – 38,78 MGL (1938,92 Eur) bauda (baudą sumokėjęs, teistumas neišnykęs),
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
P. A. 2025 m. balandžio 22 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į galvos sritį N. P., o jam pargriuvus ant grindų, tyčia spyrė vieną smūgį į kairįjį petį, taip nukentėjusiajam N. P. padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste, tokiais savo veiksmais N. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas
Kaltinamasis P. A., pranešus apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo elgesio, ir paaiškino, kad sudavė smūgius kumščiais ir koja N. P., taip jam sukėlė fizinį skausmą. N. P. pažįsta nuo vaikystės, augo tame pačiame (duomenys neskelbtini), buvo draugai. Jis pats turėjo sugyventinę R. S., su ja gyveno kartu (duomenys neskelbtini), apie 16 metų. Jis važinėjo dirbti į užsienį ir maždaug prieš gerus metus sužinojo kad jam išvykus į darbus, R. bendrauja su N. P.. Jis dėl to susipyko su R. ir nutraukė santykius, išėjo gyventi į Biržus, ten atskirai išsinuomojo butą. Su N. P. jis asmeniškai nebuvo susitikęs, bet turėjo konfliktą telefonu, aiškinosi santykius dėl R. (duomenys neskelbtini) kaime gyvena jo tėvas, 2025 m. balandžio 22 d. buvo atvažiavęs jo aplankyti. Apie 13 valandą jis važiavo į parduotuvę ir pamatė per kaimą savo automobiliu „AUDI“ važiuojančią buvusią sugyventinę R., jos automobilį vairavo N. P.. Jam sukilo pyktis, kad jo pirktą automobilį vairuoja R. meilužis, todėl pradėjo važiuoti jiems iš paskos. N. P. su R. S. grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini), jis atvažiavo jiems iš paskos, sustojo kieme. R. su N. matė, kad jis atvažiavo jiems iš paskos, jie išsigando. Tik sustojus automobiliui, N. P. nubėgo į namo vidų, o R. bėgo slėptis į ūkinį pastatą. Jis užėjo į namo vidų, ten virtuvėje buvo N. P., namuose buvo R. sesuo A. S.. Jis susinervinęs pastūmė abiem rankom N. P., jis nenugriuvo, tiesiog žengė žingsnį atgal. Po to iš kito kambario atbėgo A. ir pradėjo šaukti, kad baigtų muštis, bet jis spėjo N. P. suduoti kelis smūgius kumščiu į galvą, kiek kartų sudavė neatsimena, bet tikrai smūgių buvo mažiau nei šeši. Kai N. P. nugriuvo ant grindų, vieną kartą jam spyrė iš kojos, pataikė kažkur į kairę ranką. Po to išėjo iš tų namų, išvažiavo pas savo tėvą. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą N. P., tuo metu buvo blaivus, bet supykęs dėl jo santykių su R. Nurimęs suprato, kad pasikarščiavo, labai gailisi, kad taip pasielgė.
Be kaltinamojo P. A. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie išvardinti sekančiai.
Nukentėjusiojo N. P. 2025 m. balandžio 23 d. duoti parodymai, kad 2025 m. balandžio 22 d., apie 12.40 val., jam būnant savo namuose, bute, pro langą pamatė, kad prie parduotuvės su automobiliu yra atvažiavusi jo pažįstama R. S.. Jis pasiskambino jai ir pokalbio metu nutarė, kad važiuos pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes ten buvo susitaręs su jos broliu G. S. atsigerti alaus. Kartu su ja nuvyko į minėtą adresą. Įvažiavus į kiemą ir išlipus iš R. S. automobilio pamatė, kad iš pasakos atvažiuoja kitas automobilis, kurio nei markės, nei valstybinio numerio neatsimena, tamsios spalvos. Kas su automobiliu atvažiavo ir kiek asmenų, nematė, nes pats nuėjo į gyvenamojo namo virtuvę. Jam nuėjus į virtuvę, joje nieko nebuvo, o jam iš paskos į virtuvę atėjo pažįstamas P. A.. P. A. atėjo vienas ir buvo agresyviai nusiteikęs, tai suprato iš jo veido išraiškos ir sugniaužtų rankų kumščių. Jam atsisukus į P. A., jis nieko nesakęs tyčia, abiejų rankų kamščiais 6-7 kartus sudavė jam į galvą, pataikydamas į dešinės pusės ausį, kairės pusės ausį ir viršugalvį. Po suduotų smūgių jis nugriuvo ant virtuvės grindų. Po suduotų smūgių jis sąmonės nebuvo praradęs. Jam gulinčiam virtuvei ant grindų ir rankomis užsidengus galvą, P. A. kažkuria koja tyčia įspyrė į kairės pusės petį taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po suduoto smūgio P. A. išėjo iš virtuvės, kur pasišalino, nežino. Po įvykio jam pabendravus su R. S., ši nurodė, kad įvykį matė A., R. S. sesuo. Ar įvykį matė G. S. jis nežino. Po jam suduotų P. A. smūgių skausmą jautė galvos srityje ir kairės pusės petyje. Po įvykio pas medikus nesikreipė ir nesikreips, atleidimo nuo darbo iš medikų neims. Pas teismo medicinos ekspertus nuvyks artimiausiu metu. P. A. pažįsta nuo vaikystės. Mano, kad P. A. galėjo ką nors pagalvoti ne taip, kadangi R. S. buvo P. A. sugyventinė. Prieš kiek laiko jie išsiskyrė nežino. Įvykio metu P. A. buvo neblaivus, tai suprato iš jo veido išraiškos. Papildomai N. P. 2025 m. balandžio 30 d. apklausoje nurodė, kad 2025 m. balandžio 29 d. buvo nuvykęs pas teismo medicinos specialistus sužalojimams nusistatyti. Daugiau pas jokius medikus nevyko, jam medikų pagalbos nereikėjo, skausmas praėjo savaime. Jis išlaidų nepatyrė, todėl byloje civilinio ieškinio nereikš. Tvirtina, kad jam smūgius kumščiais ir koja virtuvėje sudavė P. A., pageidauja kad jis būtų nubaustas, nors ieškinio nereiškia.
Liudytojos R. S. parodymai, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu G. S.. 2025 m. balandžio 22 d., apie 12.00 val., į jų su broliu bendrus namus atvežė brolio draugą N. P., pas savo brolį. Tuo metu vairavo savo automobilį „AUDI“, valstybinio numerio nepamena. Ji iš automobilio nebuvo išlipusi. Iš jo iš karto išlipo N. P. ir nuėjo į namus. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad į namus įbėgo buvęs sugyventinis P. A.. Jis buvo atvykęs ne vienas, tačiau nematė su kuo, nes kiti asmenys liko automobilyje. P. įbėgus į namus, ji liko nuosavo namo kieme. P. namuose užtruko apie 3-4 minutes. Jokie konflikto garsai kieme nebuvo girdimi. Jokio konflikto ji nematė, kadangi buvo lauke. Jai P. nesakė nei žodžio. P. išvykus, ji įėjo į kambarį. G. pasakė, kad N. užpuolė P., jam sudavė. Kur ir kiek kartų sudavė nenurodė.
Liudytojos A. S. parodymai, kad ji gyvena Panevėžyje, tačiau kartais atvažiuoja į svečius į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos mama, sesuo R. ir brolis G. S.. 2025 m. balandžio 22 d. taip pat buvo atvažiavusi į svečius pas mamą. Tik jai atvažiavus išgirdo kaip G. pasakė, kad va, atvažiavo R., iš paskos gal ir P. atvažiuos. Netrukus išgirdo kaip iš virtuvės sklinda vyriški balsai, iš balsų suprato kad ten N. ir P. N. draugauja su sese R., R. su P. išsiskyrę, jie turi bendrą vaiką, tačiau įvykio metu vaiko nebuvo namie. Nežino, ko tas P. atėjo į namus, bet išgirdusi riksmus ji atėjo į virtuvę. G.liko kambaryje pas mamą, į virtuvę nėjo. Virtuvėje pamatė besimušančius N. P. ir P. A.. Tiksliau matė kaip P. buvo užsimojęs ranka, smūgiavo link N. ir N. pargriuvo ant grindų. Mano, kad jis pargriuvo nuo gauto smūgio, tačiau į kurią vietą jam buvo suduota nematė. Tada pamatė kaip N. pargriuvus, P. ranka atsirėmęs į spintelę, koja jam smūgiavo į galvą. Smūgiavo kelis kartus, tikrai ne vieną kartą, ji negalėjo į tai žiūrėti, sušuko ką jis daro ir nusisuko. P. baigė mušti, praėjo pro ją, dar suėmė už galvos, pasisveikino su ja ir iš karto išėjo į kiemą, išvažiavo. N. gulėjo virtuvėje ant grindų, ji nuėjusi į kambarį broliui G. pasakė, kad eitų žiūrėti į virtuvę kas tam žmogui nutiko. G. nuėjo į virtuvę, netrukus grįžo pas ją, pasakė viskas gerai, N. atsistojo. Ji nėjo žiūrėti, nematė ar buvo kraujo, ar ne. Nematė kaip atrodė N. po visko, tik išėjusi į kiemą susirado R. ir liepė jai eiti žiūrėti savo žmogaus. Daugiau su N. jai neteko matytis. Brolis G. smūgių sudavimo momento nematė, nes buvo mamos kambaryje. Kai N. su P. mušėsi virtuvėje, jie buvo vieni. Ji įvykio metu nenukentėjo. Nežino dėl kokių priežasčių P. sumušė N., mano kad čia kažkoks pavydas, nes jis buvęs R. sugyventinis, o dabar ji draugauja su N.
Policijos pareigūno 2025 m. balandžio 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 22 d., apie 14.37 val. į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatą kreipėsi N. P., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,30 promilės girtumas, pranešdamas, kad 2025 m. balandžio 22 d., apie 13.00 val., atvyko į G. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam iš paskos kitu automobiliu, kurio markės ir modelio nežino, atvyko buvęs G. S. sesers R. S. sugyventinis P. A.. N. P. įėjus į G. S. namus, iš paskos įbėgo P. A. ir gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia, jam stovinčiam, sudavė 7 smūgius kumščiais į abi galvos puses ir kairįjį petį, taip jam sukėlė fizinį skausmą.
N. P. 2025 m. balandžio 23 d. protokolas - pareiškimas, kuriame nurodyta kad 2025 m. balandžio 22 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo virtuvėje P. A. tyčia abiejų rankų kamščiais 6-7 kartus sudavė į galvą ir vieną kartą kažkuria koja tyčia įspyrė į kairės pusės petį taip sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos.
2025 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo virtuvėje, kurioje jokių grumtynių ar kraujo pėdsakų nėra. Kiemo teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Iš įvykio vietos niekas nepaimta.
2025 m. balandžio 22 d. N. P. kūno apžiūros protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, kuriame užfiksuota, kad N. P. parodė įbrėžimus abiejose ausyse, skundėsi kairės rankos peties skausmu, tačiau ant jo sužalojimų nėra.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2025 m. gegužės 6 d. specialisto išvada Nr. G413/2025 (05), iš kurios matyti, kad N. P. padaryta poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamojo P. A. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta teismo ištirtų ir įvertintų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme išvardinti įrodymai, kurie yra sutampantys tarpusavyje savo faktinėmis aplinkybėmis, neprieštaraujantys vienas kitam ir ikiteisminio tyrimo metu gauti įstatymų nustatyta tvarka, neginčytinai patvirtina, kad kaltinamasis P. A. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis 2025 m. balandžio 22 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į galvos sritį N. P., o jam pargriuvus ant grindų, tyčia spyrė vieną smūgį į kairįjį petį, taip nukentėjusiajam N. P. padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste, tokiais savo veiksmais N. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kadangi kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jo kaltė šioje baudžiamojoje byloje įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Baudžiamosios atsakomybės taikymo motyvai ir kiti klausimai
Kaltinamasis P. A. neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Kaltinamojo P. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, teismas nustatė, kad kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė, būdamas pilnametis, praeityje ne kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, o kaltinamasis jau antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurtinių nusikaltimų, todėl teismas priima sprendimą pripažinti kaltinamąjį recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies pagrindu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis) ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas byloje esančias aplinkybes, svarbias tinkamam bausmės individualizavimui. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis P. A. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, sukeliant nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą, bet ir sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimas padarytas intensyviais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip šešių smūgių pasekoje, kas pagrindžia ir didesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą. Jo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas vertina ir kaltinamojo P. A. asmenybę neigiamai apibrėžiančius bylos duomenis, t. y. kaltinamasis praeityje tris kartus teistas, įskaitant ir už analogišką smurtinį nusikaltimą, skirtas bausmes atlikęs, tačiau turi neišnykusį teistumą, o jam anksčiau skirtos švelnesnės bausmės (kaip bauda ir viešieji darbai) esminės įtakos nepadarė jam, nes jis ir vėl nusikalto, būdamas dar vis teistas. Taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas vieną kartą, nors ir galiojančių nuobaudų neturi, jis nedirbantis, nėra registruotas priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, jam nebuvo taikytas psichiatrinis gydymas. Taigi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kurie numatyti BK 54 straipsnyje, teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam P. A. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus prokuroro siūlomą griežtesnę baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio trukmė parinktina artima baudžiamojo įstatymo numatytai šios bausmės vidutinei trukmei (BK 48 straipsnio 2 dalis), įvertinus prieš tai išdėstytus duomenis, svarbius tinkamam bausmės individualizavimui. Atsižvelgiant į veikos pavojingumą ir rūšį, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoje to kaltinamajam skirtini šie įpareigojimai ir draudimas: 1) įpareigojimas visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbui, mokslu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimas visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba, BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) draudimas visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu lankytis adresu – (duomenys neskelbtini) (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tuo tarpu prokuroro siūlomo skirti draudimo per bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas) teismas neskiria kaltinamajam P. A., nes nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymui neturėjo įtakos tokia aplinkybė. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė su šiais įpareigojimais bei draudimu pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. A. kaltę pripažįsta, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Be to, teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytus duomenis apie pakartotinai padarytą smurtinę nusikalstamą veiką, kuria sutrikdyta kito asmens sveikata, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, priima sprendimą kaltinamajam P. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, kadangi tokia priemonė padės efektyviau pasiekti bausmės tikslus.
Kiti procesiniai bylos klausimai
Kaltinamajam P. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. A. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, P. A. skirti šiuos įpareigojimus ir draudimą: 1) įpareigojimą visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbui, mokslu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimą visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) draudimą visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu lankytis adresu – (duomenys neskelbtini) (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu vengiama atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, P. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
Pripažinti, kad P. A. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis).
P. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.
Pranešti P. A., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.
Išaiškinti P. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Teisėjas Giedrius Nemeikšis
