Teismingumo byla Nr. T-72/2017
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02898-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2017 m. liepos 12 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų vilkai“ dėl 4006,89 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014 m. spalio 11 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų vilkai“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2012 m. gruodžio 14 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KK-11-1-008275-PR001 nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
n u s t a t ė:
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ieškiniu teismo prašo iš atsakovės UAB „Statybų vilkai“ priteisti 4006,89 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2014 m. spalio 11 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, o atsakovė UAB „Statybų vilkai“ priešieškiniu teismo prašo 2012 m. gruodžio 14 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KK-11-1-008275-PR001 nutraukimą pripažinti neteisėtu.
2012 m. gruodžio 14 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „Statybų vilkai“ sudarė paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-008275-PR001 (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią paramos gavėja (atsakovė) įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KK-11-1-008275-PR001 „UAB „Statybų vilkai“ įtvirtinimas ir konkurencingumo didinimas“ (toliau – Projektas). 2013 m. liepos 31 d., vadovaudamasi Paramos sutarties 6.1 punktu, atsakovė ieškovei pateikė pirmą mokėjimo prašymą, pagal šį buvo išmokėta 13 835 Lt (4006,89 Eur) paramos suma. 2013 m. gruodžio 20 d., vadovaudamasi Paramos sutarties 6.2 punktu, atsakovė ieškovei pateikė antrąjį mokėjimo prašymą dėl 97 500 Lt (28237,95 Eur) paramos sumos, tačiau ši dėl įtariamo pažeidimo tyrimo nebuvo išmokėta, o mokėjimo prašymo vertinimas buvo sustabdytas. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė iki Paramos sutartyje nustatytų terminų Nacionalinei mokėjimo agentūrai nepateikė trečiojo ir ketvirtojo mokėjimo prašymų. 2014 m. balandžio 25 d. atlikus užsakomąsias patikras, buvo nustatyta, kad Projekto įgyvendinimo vietoje atsakovė nevykdė nurodytos veiklos, negavo pajamų, o patalpas naudojo kita įmonė, todėl, vadovaujantis Paramos sutartimi, konstatuota, kad atsakovė nevykdė paraiškoje (verslo plane) nustatytų įsipareigojimų. Nacionalinė mokėjimo agentūra, nustačiusi Projekto pažeidimus ir vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80, 10 punktu, pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai apie paramos gavėjos (atsakovės) padarytus pažeidimus, įgyvendinant Projektą, bei siūlymą pritarti Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas (13835 Lt (4006,89 Eur) ir neišmokėti antrame, trečiame bei ketvirtame Projekto įgyvendinimo etapuose numatytų paramos sumų, nutraukti Paramos sutartį. 2014 m. rugpjūčio 7 d. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, pritarė Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimui taikyti minėtas sankcijas. 2014 m. rugpjūčio 27 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Programos priemonių „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698, 67 punktu, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, 197.2.1, 197.2.12, 197.3.1, 197.3.14, 252 punktais, priėmė sprendimą Nr. SKP-180 dėl UAB „Statybų vilkai“ Paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti Paramos sutarties nutraukimą neteisėtu bei priteisti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad jos neva padaryti Paramos sutarties pažeidimai, dėl kurių ieškovė nutraukė Paramos sutartį, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, kad vienašališkai, be teismo sprendimo, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, bei neatitinka minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, kuriais remiantis galima vertinti, jog padarytas esminis sutarties pažeidimas. Remdamasi tuo, atsakovė mano, jog ieškovė, vienašališkai nutraukdama Paramos sutartį, veikė neteisėtai.
Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-123-213/2016 ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai ir panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. SKP-180 dėl UAB „Statybų vilkai“ Paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė nepažeidė Paramos sutarties, nes byloje nustatyta, kad atsakovė objektyviai negalėjo minėtos nuostatos įgyvendinti dėl pačios ieškovės nepagrįstų veiksmų. Ištyręs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad nepagrįstas paramos pagal antrą mokėjimo prašymą sustabdymas lėmė tai, jog atsakovė neįvykdė Paramos sutarties, o ieškovės nurodomi Paramos sutarties pažeidimai nėra tokie esminiai, kad sudarytų pagrindą nutraukti Paramos sutartį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, buvo galima taikyti kitas poveikio priemones, todėl atsakovei paskirta aptariama poveikio priemonė yra neadekvati tiems tikslams, kurių turi būti siekiama ją taikant, taigi paskirta poveikio priemonė savo griežtumu yra neproporcinga atsakovės padarytam pažeidimui, dėl ko negali būti pripažinta pagrįsta bei teisinga.
Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą, nes teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis yra mišrus. Teisėjų kolegijai kyla abejonė, kad galimai vyraujantis teisinis santykis yra administracinio pobūdžio, nes susijęs su viešojo administravimo sfera, ir byla pagal vyraujantį teisinį santykį galimai nagrinėtina administraciniame teisme.
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Kaip matyti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (su vėlesniais pakeitimais), Agentūra yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, tai yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (Nuostatų 1 punktas). Agentūros veiklos tikslas – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones (Nuostatų 7 punktas). Agentūra, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka, be kita ko, šias funkcijas: administruoja valstybės paramos žemės ūkiui lėšas, atlieka jų mokėjimą ir kontroliuoja tikslinį šių lėšų panaudojimą (Nuostatų 9.1 punktas); administruoja EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽF ir EJRŽF priemones arba jas perduoda administruoti kitoms institucijoms (Nuostatų 9.3 punktas); pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimus, informuoja apie tai atitinkamas institucijas, imasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti ir paramos lėšoms susigrąžinti (Nuostatų 9.14 punktas). Vykdydama jai pavestus uždavinius ir funkcijas Agentūra turi teisę: priimti sprendimus dėl valstybės paramos ir paramos iš EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽF ir EJRŽF lėšų skyrimo (Nuostatų 10.1 punktas); sudaryti sutartis su paramos gavėjais ir kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos (Nuostatų 10.2 punktas); nustačius lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir / ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą (Nuostatų 10.4 punktas); priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų (Nuostatų 10.5 punktas).
Vadovaujantis Agentūros nuostatais bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 punktais, Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, kuris, vykdydamas jam teisės aktais pavestas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad 2012 m. gruodžio 14 d. Agentūra su UAB „Statybų vilkai“ sudarė paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-008275-PR001, pagal kurią paramos gavėja (atsakovė) įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KK-11-1-008275-PR001 „UAB „Statybų vilkai“ įtvirtinimas ir konkurencingumo didinimas“. Specialioji teisėjų kolegija pabrėžia, jog tai, kad dėl paramos skyrimo Agentūra su paramos gavėja yra sudariusi Paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-008275-PR001, nereiškia, kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai ir viešasis administravimas pasibaigė (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. TK-2004-80). Sutarties sudarymas yra administruojamų lėšų skyrimo būdas. Minėta, jog Agentūra turi teisę kontroliuoti paramos sutarties vykdymą, o nustačiusi lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir / ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą ar inicijuoti sankcijų taikymą, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų. Todėl šioje byloje kilęs ginčas dėl Agentūros, vykdant Paramos sutarties vykdymo kontrolę, pažeidimų nustatymo bei sankcijų – išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimo ir tolesniuose Projekto įgyvendinimo etapuose numatytų paramos sumų neišmokėjimo bei Paramos sutarties nutraukimo – paramos gavėjai taikymo inicijavimo yra administracinis ginčas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalies prasme.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo ir pareikštų reikalavimų pobūdį, sprendžia, kad byla pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų vilkai“ dėl 4006,89 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014 m. spalio 11 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų vilkai“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2012 m. gruodžio 14 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KK-11-1-008275-PR001 nutraukimo pripažinimo neteisėtu nagrinėtina administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui (taip pat žr. ABTĮ 22 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, o Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-123-213/2016 netenka teisinės galios ex lege (pagal įstatymą).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Perduoti bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų vilkai“ dėl 4006,89 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014 m. spalio 11 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų vilkai“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2012 m. gruodžio 14 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KK-11-1-008275-PR001 nutraukimo pripažinimo neteisėtu Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Antanas Simniškis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Irmantas Jarukaitis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjas
Egidijus Laužikas
teisėjas
Dainius Raižys