Civilinė byla Nr. 3K-3-314-378/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00143-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.2.3.6.1.1.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A ieškinį atsakovėms B ir C (D teisių perėmėjai), dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, F, dėl permokos už įsigytas gamtines dujas priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos nustatymo, taip pat kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių 15 199 634,96 Eur permoką už įsigytas gamtines dujas, 34 979,98 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2012 m. gruodžio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 30 d. D ir ieškovė konkurso būdu sudarė gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartys), pagal kurias atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė – pirkti dujas ir atsiskaityti sutartyse nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini)
Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. gamtinių dujų tiekimo veiklą vykdo B, kuri nuo nurodytos dienos yra perėmusi D teises ir pareigas pagal Sutartis.
(duomenys neskelbtini)
(duomenys neskelbtini) Šalių ginčas kyla dėl netinkamo Sutarčių vykdymo. Ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra išimtinė teismo prerogatyva, todėl D ir B trauktini solidariaisiais atsakovais.
Atsakovėms taikytina griežtoji atsakomybė (be kaltės). Atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškė ekonomiškai pagrįstos gamtinių dujų kainos neužtikrinimu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal 2012 m. gruodžio 28 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 61/15-2013/638 ir 2013 m. gruodžio 30 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 61/15-2014/750 D 2013 ir 2014 m. tiekė (pardavė) A gamtines dujas.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1121 ir 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1451 pakeitė 2013 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 640 „Dėl valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 7 d. nutarimo Nr.1276 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo įmonių licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiu galios“. Vyriausybės 2014 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1121 ir 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1451 buvo pakeisti Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 623. Nurodytais nutarimais Vyriausybė, siekdama užtikrinti viešąjį interesą, papildė Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 640 patvirtintą Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašą (toliau – ir Aprašas) ir nustatė gamtinių dujų tiekimo įmonių (arba įmonių, kurios perėmė tokių įmonių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis) retrospektyviniu būdu gautos nuolaidos įtraukimo į gamtinių dujų tiekimo įmonių ateities laikotarpiu kainodarą. Gamtinių dujų kainų sumažinimo nebuitiniams vartotojams ir sistemų operatoriams modeliu siekta užtikrinti, kad suteikta retrospektyvi nuolaida tiesiogiai pasiektų vartotojus. Įgyvendindama Aprašo nuostatus B parengė 2015–2016 m. taikomos gamtinių dujų kainodaros nebuitiniams vartotojams ir sistemų operatoriams tvarką, šią Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-964. (duomenys neskelbtini)
Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1451 ir 2015 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 623 bei nutarimais papildytas Aprašas įtvirtino nuolaidos už gamtines dujas grąžinimo tvarką, pagal kurią gamtinių dujų tiekimo įmonėms (arba įmonėms, kurios perėmė tokių įmonių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis) retrospektyviniu būdu gauta nuolaida įtraukiama į gamtinių dujų tiekimo įmonių ateities laikotarpių kainodarą. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl visos retrospektyviniu būdu gautos nuolaidos priteisimo iš karto šio nutarimo pagrindu negali būti patenkintas; Vyriausybės nutarimas nesuteikia teisės priteisti visą retrospektyviai gautą nuolaidą.
Ieškovės teiginiai dėl atsakovių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje ir žalos ieškovei atsiradimo bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Byloje nėra aišku, kurioje rinkoje ieškovė įžvelgia dominavimą, kurį ūkio subjektą ieškovė laiko dominuojančiu ūkio subjektu ir kurio ūkio subjekto veiksmai turėtų būti vertinami Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pagrindu. Vien civilinės bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo iškėlimo fakto D nepakanka jos veiksmų neteisėtumui konstatuoti.
Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės dėl savo neteisėtų veiksmų būtų gavusios naudos, kuri galėtų būti pripažįstama ieškovės nuostoliais. (duomenys neskelbtini)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimą.
Kolegija nurodė, kad Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1451 ir 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 623 buvo pakeistas Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 640 patvirtintas Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašas. Šiais nutarimais buvo papildytas teisinis reglamentavimas, nustatant gamtinių dujų tiekimo įmonių gautų nuolaidų importuojamoms dujoms įtraukimo į nebuitinių vartotojų kainodarą tvarką.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai netenkino motyvuodamas tuo, kad neatitiktis Konstitucijai grindžiama ne teisiniais motyvais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o iš esmės kvestionuojama valstybės ekonominė politika ir sprendimo, priimto energetikos srityje, pagrįstumas.
Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, jog Vyriausybės nutarimų vykdymas atleidžia atsakoves nuo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Šių sąlygų ieškovė nesieja su Vyriausybės nutarimų taikymu, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamoje byloje kilo teisinė kolizija tarp civilinę atsakomybę reglamentuojančių ir Vyriausybės nutarimuose įtvirtintų nuostatų. Ieškovė nepagrindė būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimų atitikties Konstitucijai ir įstatymams.
Sutarčių pažeidimu ieškovė laiko pačios sąlygos – gamtinių dujų kainos – prieštaravimą Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 5 punkto ir Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 2 dalis taikytina tuo atveju, jeigu atsakingas asmuo gauna naudą iš savo neteisėtų veiksmų, tačiau byloje konstatuota, kad atsakovės neatliko neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini).
Ieškovei neįrodžius atsakovių neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio. Nesant šių būtinųjų sąlygų, atsakovėms negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1451 (pakeisto Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 623) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad gautos nuolaidos grąžinimas siejamas su būsimais gamtinių dujų pirkimais iš B, atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, 94 straipsnio 2 ir 7 punktams, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinio tikrumo principams, konstituciniam principui, pagal kurį niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma, ir teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų; panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovių kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Bylą nagrinėjusių teismų motyvacija pagrįsta teisiškai ydingu Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1451 ir 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 623, vengiant taikyti sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Ieškovė teismų prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šių nutarimų neatitikties Konstitucijai ir įstatymams. Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu „Dėl licencijų užsiimti gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo veikla ir gamtinių dujų tiekimo kainos reguliavimo“ yra pripažinęs Konstitucijai bei Gamtinių dujų įstatymui prieštaraujančiu Vyriausybės nutarimą, kai ši nustatė nereguliuojamų gamtinių dujų kainų reguliavimą įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95/2007">3K-3-95/2007</a>; Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju kreipimasis į Konstitucinį Teismą laikytinas būtinu (CPK 3 straipsnio 3 dalis), nes:
pagal Energetikos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį energetikos sektoriuje kainos yra arba valstybės reguliuojamos, arba ne. Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1451 gamtinių dujų tiekimo kaina pripažinta valstybės reguliuojama, nustatant kainos reguliavimo tvarką. Šis Vyriausybės nutarimas prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, įtvirtinančiai valstybės valdžių padalijimo principą. Kaip yra pažymėta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. R2-(D)-3169, pagal Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį nereguliuojamų kainų nustatymo principų reglamentavimas nėra priskirtas Vyriausybės kompetencijai.
Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1451 ta apimtimi, kuria nustato permokos grąžinimą suteikiant gamtinių dujų kainos nuolaidą tik asmenims, pirksiantiems gamtines dujas iš atsakovės B, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, nes įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, bei 4 daliai, nes valstybė gina vartotojo interesus, kai vienam ūkio subjektui sudaromos išskirtinės sąlygos gamtinių dujų tiekimo rinkoje.
Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1451 prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, nes nei Konstitucija, nei įstatymais nėra suteikta Vyriausybei teisė reguliuoti gamtinių dujų tiekimo nebuitiniams vartotojams kainą, nustatant tiekiamų gamtinių dujų kainodaros principus. Priešingai, Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Energetikos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas Vyriausybei suteikia teisę reglamentuoti tik valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.
Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1451 prieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinio tikrumo principams, nes nepagrįstai diferencijuojamos ir išskiriamos 3 nebuitinių gamtinių dujų vartotojų grupės: 2013–2014 m. gamtines dujas pirkę ir toliau jas perkantys asmenys; 2013–2014 m. gamtines dujas pirkę, tačiau šiuo metu dujų nebeperkantys ar mažiau jų perkantys asmenys; nauji gamtinių dujų vartotojai, 2013–2014 m. nepirkę, tačiau pradėję pirkti dujas nuolaidos taikymo metu.
Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1451 prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma, ir teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Ieškovės pasirinkimą ateityje pirkti gamtines dujas iš B riboja įstatymai ir kiti teisės aktai (duomenys neskelbtini)
Gamtinių dujų tiekimo nebuitiniams vartotojams kainos nėra valstybės reguliuojamos, tai patvirtina ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. R2-(D)-3169. Taigi, Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1451 nustatytas valstybinis gamtinių dujų kainų reguliavimas prieštarauja Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, nes išplečia šio įstatymo nustatytą gamtinių dujų kainodaros taikymą.
Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1451 prieštarauja Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 3 punktui, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB 35 straipsnio 4 daliai ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 4 daliai, pagal kurias valstybės įpareigojamos užtikrinti reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir tai, kad ji nešališkai ir skaidriai naudotųsi savo įgaliojimais. Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 3 punktas suteikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teisę rengti ir teikti Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. Vis dėlto šis įstatymas ar nurodytos direktyvos nesuteikia teisės valstybės institucijoms rengti, teikti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie reguliuotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją.
Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1451 prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 2 ir 22 straipsniams. Nei Gamtinių dujų įstatymas, nei kiti įstatymai nesuteikia Vyriausybei teisės įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu nustatyti valstybės nereguliuojamų gamtinių dujų tiekimo kainų valstybinio reguliavimo (nereguliuojamų kainų paversti reguliuojamomis). Tai patvirtina ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. R2-(D)-3169. Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1451 nėra nurodytas įstatymas, kurio pagrindu priimtas nutarimas.
Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad sutartinė civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju netaikytina, nes pirmenybė teiktina Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimui Nr. 1451, kuriuo nustatyta alternatyvi (sutartinės atsakomybės atžvilgiu) įsigytų gamtinių dujų kainos permokos kompensavimo tvarka. Tiek sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, tiek Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1451 įtvirtintos nuostatos reguliuoja tą pačią teisinę situaciją – pagal Sutartis įsigytų gamtinių dujų kainos permokos kompensavimą (atlyginimą). Sutartinės civilinės atsakomybės atsakovėms taikymas leistų ieškovei susigrąžinti visą pagal Sutartis permokėtą kainos dalį iš karto, o nurodytu Vyriausybės nutarimu nustatyta permokos už įsigytas gamtines dujas grąžinimo tvarka yra nukreipta į ateitį (duomenys neskelbtini). Taigi, civilinės sutartinės atsakomybės institutas ir Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1451 nustato du skirtingus teisinių santykių reguliavimo būdus, t. y. tarp jų kyla teisinė kolizija. Ieškovės nuomone, Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1451 nustatyta tvarka prieštarauja CK įtvirtintoms civilinę atsakomybę reglamentuojančioms teisės normoms, todėl pirmenybė pagal hierarchinę kolizijų šalinimo taisyklę teiktina sutartinės civilinės atsakomybės institutui (CK 1.3 straipsnio 4 dalis).
Įmonei (verslininkui) nustatomos griežtesnės atsakomybės sąlygos. Verslo subjekto sutartinės civilinės atsakomybės atveju taikytina CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma, t. y. verslininkui civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTctOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-397-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-397-969/2015">3K-3-397-969/2015</a>). Taigi, vertinant sutartinės civilinės atsakomybės ribas, esminė nustatytina aplinkybė – padėtis, kurioje asmuo būtų buvęs, jeigu sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė sutarties šalis – įstatymo ar sutarties, sutarties vienos šalies atsakomybė kitai sutarties šaliai laikytina sutartine (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjQtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-164-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-164-378/2015">3K-3-164-378/2015</a>; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjctNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327-687/2015">3K-3-327-687/2015</a>; kt.). Net ir esant nereguliuojamai gamtinių dujų tiekimo rinkai, gamtinių dujų tiekėjas yra įpareigotas netaikyti pernelyg didelių gamtinių dujų tiekimo kainų, t. y. kainų, nepagrįstų gamtinių dujų įsigijimo sąnaudomis (Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Energetikos įstatymo 1 dalies 6 punktas). (duomenys neskelbtini)
Teismai nepagrįstai netaikė CK 6.256 straipsnio 4 dalies, o atsakovių neteisėtus veiksmus nepagrįstai susiejo su jų kalte (duomenys neskelbtini), kuri griežtosios atsakomybės atveju nenustatytina.
Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį nesąžiningos šalies faktiškai gauta nauda gali būti pripažinta sąžiningos šalies patirtais nuostoliais, t. y. niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-301/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-301/2009">3K-3-301/2009</a>). (duomenys neskelbtini) Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino žalos fakto. CK 6.249 straipsnio 2 dalis reglamentuoja ne tik atvejus, kai atsakingo asmens gauta nauda pasireiškia nukentėjusio asmens negautomis pajamomis. (duomenys neskelbtini)
CK 6.256 straipsnio 4 dalis laikytina specialiąja teisės norma CK 6.253 straipsnio atžvilgiu. Valstybės institucijų veiksmai (aktai) nelaikytini sąlyga, atleidžiančia verslo subjektą nuo civilinės atsakomybės. Todėl teismai nepagrįstai nustatė, kad permokos susigrąžinimo tvarka yra nustatyta Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1451 (valstybės institucijos aktu) ir sutartinė civilinė atsakomybė atsakovėms netaikytina.
Atsakovės atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų ir Vyriausybės nutarimų teisinės kolizijos klausimas šioje byloje nekyla. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo, kildinamo iš Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1451, patvirtino, kad reikalavimus atsakovėms kildina tik sutartinės atsakomybės pagrindu. Ieškovei atsisakius savo reikalavimų buvo nutraukta administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS02NzkzLTY0My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-6793-643/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-6793-643/2015">I-6793-643/2015</a>, kurioje ji ginčijo Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1451, kuriuo buvo suderinta B kainodaros tvarka, teisėtumą. Ieškovės reikalavimai buvo atmesti neįrodžius atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, nurodant, kad šios išvados nelemia Vyriausybės nutarimai.
Byloje nebuvo nustatyti atsakovių neteisėti veiksmai, kuriuos ieškovė siejo su teisės normomis, nustatančiomis bendruosius gamtinių dujų sektoriaus valstybinio reguliavimo principus, ir energetikos veiklos tikslais, kas iš esmės reiškia, kad ieškovė nesutinka su Sutarčių sąlygomis. Kasaciniame skunde nurodomos teisės normos (Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas) yra gamtinių dujų sektoriaus reglamentavimo principai ir bendrieji energetikos veiklos tikslai, jos nesukuria jokių papildomų atsakovių pareigų ieškovei, kurias jos galėjo pažeisti vykdydamos savo sutartinius įsipareigojimus ir taip atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Valstybė gamtinių dujų tiekimo kainos nereguliuoja, ji gali būti sureguliuota tik tuo atveju, jei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atlikusi rinkos tyrimą, nustato, kad egzistuoja konkretūs įstatyme nustatyti pagrindai (Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). (duomenys neskelbtini)
Net ir atsakovių veiksmus vertinant per reguliavimo principus ir tikslus, teismai pagrįstai konstatavo, kad Sutartys buvo sudarytos bei įvykdytos teisėtai ir tinkamai. (duomenys neskelbtini) Šalys privalo vykdyti sudarytas sutartis; ieškovė reikalavimo pakeisti Sutarčių sąlygas yra atsisakiusi. Ieškovė faktiškai siekia teismo sprendimu pakeisti Sutarčių sąlygas, nors nėra jokio teisinio pagrindo pakeisti šias sąlygas. (duomenys neskelbtini)
Byloje nenustatyta, kad atsakovės iš neteisėtų veiksmų būtų gavusios naudos. (duomenys neskelbtini) Ieškovė netinkamai aiškina CK 6.249 straipsnio 2 dalį, pagal kurią nauda yra pripažįstamos negautos pajamos. Ieškovė neįrodė, kad turėjo kokią nors faktinę galimybę gauti daugiau pajamų, jei atsakovės gamtines dujas būtų tiekusios už mažesnę kainą, nei buvo nustatyta Sutartyse.
Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir žalos. Ieškovė priežastinį ryšį kildino iš to, kad gamtinių dujų kaina priklausė nuo importuojamų dujų kainos. (duomenys neskelbtini)
Byloje nenustatyti atsakovių neteisėti veiksmai, todėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas šioje byloje netaikytinas (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Teismai nenustatė, kad ieškovė kuriuo nors laikotarpiu permokėjo už gamtines dujas, todėl nelaikė, kad kokia nors permoka grąžintina ieškovei.
Teismai pagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimų, kurie byloje nėra tiesiogiai taikomi. Teismai sprendė tik atsakovių sutartinės atsakomybės klausimą, o reikalavimo Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1451 pagrindu ieškovė atsisakė. Vyriausybės nutarimų panaikinimas neturėtų reikšmės šiai bylai, nes ieškovė neįgytų teisės į kompensaciją pagal Sutartis. Vyriausybės nutarimai nebuvo skirti D ir E teisiniams santykiams sureguliuoti. Šie Vyriausybės nutarimai taikomi visoms gamtinių dujų tiekimo įmonėms, kurios turi teisę taikyti nuolaidas savo nebuitiniams vartotojams dėl gamtinių dujų importo kainos pokyčių. Ieškovė prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą iš esmės kvestionuoja valstybės ekonominę politiką ir sprendimo, priimto energetikos srityje, pagrįstumą.
Trečiasis asmuo Vyriausybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinti ir palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Vyriausybė, įgyvendindama valstybės politiką gamtinių dujų sektoriuje, įtvirtino tokį mechanizmą, kuriuo sudarė sąlygas mažinti gamtinių dujų kainą nebuitiniams vartotojams į ateitį, atsižvelgiant į importuojamų gamtinių dujų kainų pokytį ir kitas svarbias aplinkybes (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1451 ir 2015 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 623). Šis mechanizmas, įtvirtinantis galimybę mažinti kainas, daro tik teigiamą poveikį Lietuvos verslui ir lemia Lietuvos ekonomikos augimą. Pasirinktas modelis užtikrina, kad importuojamų gamtinių dujų kainų sumažinimas pasieks tiesiogiai Lietuvos vartotojus ir turės tiesioginį ir dvigubą teigiamą poveikį Lietuvos gerovei, nes mažesnės dujų kainos reiškia, kad gyventojai turės daugiau lėšų vartoti ir padidės verslo konkurencingumas, kas paskatins Lietuvos ekonomikos augimą ir pragyvenimo lygio kilimą. Kiti svarstyti modeliai turi trūkumų arba nėra įmanomi, pavyzdžiui, pinigų grąžinimas retrospektyviai neturi jokio teisinio pagrindo, nes sutartys su vartotojais jau yra pasibaigusios įvykdymu, o pasirinktas modelis yra optimaliai pritaikytas veikti visos Lietuvos mastu, o ne kelių įmonių interesais.
Vyriausybės nutarimais nebuvo sureguliuotos gamtinių dujų kainos, tačiau buvo įtvirtintas mechanizmas, užtikrinantis, kad laikantis objektyvių kriterijų būtų sudaromos sąlygos tikslinti (mažinti) nuolaidą gavusių gamtinių dujų tiekimo įmonių (arba įmonių, kurios perėmė tokių įmonių gamtinių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis) ateinančių laikotarpių gamtinių dujų kainas atsižvelgiant į importuojamų gamtinių dujų kainų pokytį ir kitas svarbias aplinkybes.
Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti ūkinę veiklą (Energetikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vyriausybė turėjo teisę priimti nutarimus, kuriais sudaryta galimybė gamtinių dujų įmonėms iš anksto susiderinti savo kainodaros tvarkas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir taikyti mažesnes dujų kainas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nepriklausomai nuo išankstinio kainodaros tvarkos suderinimo su ja, turi teisę atlikti rinkos tyrimą pagal Gamtinių dujų įstatymo 11 straipsnį ir taikyti įstatyme nurodytas priemones, todėl Vyriausybės nutarimai neapribojo įstatymo taikymo, sudarė galimybes gamtinių dujų tiekėjui turėti tam tikrą teisinį aiškumą ir apibrėžtumą, kaip sudaryti sąlygas mažinti gamtinių dujų kainas nebuitiniams vartotojams ir sistemų operatoriams. Dėl kainų skirtumo pokyčio susidariusios nuolaidos situacija buvo unikali, tačiau valstybės visiškai nereglamentuota, todėl Vyriausybė, veikdama pagal savo kompetenciją, turėjo nustatyti gamtinių dujų kainų koregavimo, atsižvelgiant į importuojamų gamtinių dujų kainų pokytį ir kitas objektyvias aplinkybes, principus bei pateikti gaires (duomenys neskelbtini). Vyriausybės nutarimai buvo parengti atsižvelgiant į tai, kad po Vyriausybės 2014 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1121 priėmimo nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino gamtinių dujų kainos nuolaidos įtraukimo į gamtinių dujų įmonių kainodarą, kuri bus taikoma nebuitiniams vartotojams ir sistemų operatoriams, ir, vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 6 punktu, nebuvo užtikrinami nediskriminavimo, teisinio tikrumo ir skaidrumo principai. Vyriausybės nutarimais atsakovei buvo nustatytas teisinis mechanizmas parengti ateinančių laikotarpių gamtinių dujų kainodaros tvarkos aprašą ir jį suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1451 nebuvo nustatytas retrospektyvinis reguliavimas.
Vyriausybės nutarimais kaip tik buvo sukurtos prielaidos įgyvendinti lygiateisiškumą (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis), nes buvo nustatyta, jog dėl susidariusios nuolaidos tikslinamos ateinančių laikotarpių gamtinių dujų kainos visiems nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams. Šie teisės aktai niekaip neįpareigoja ieškovės ar kitų subjektų pirkti gamtines dujas iš D. Vyriausybės nutarimai objektyviai negali monopolizuoti gamybos ir rinkos. Teisės aktai ne tik nesukūrė specialių ar išimtinių teisių D, bet, priešingai, įtvirtino mechanizmą, kaip nustatyti vartotojams ir sistemų operatoriams kainodarą atsižvelgiant į gamtinių dujų importo kainos pokytį.
Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo tenkinti šį prašymą. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį svarbu, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla ar ne pagrįsta teisinė abejonė dėl atitinkamo įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) nesuderinamumo su Konstitucija. Šioje byloje Vyriausybės nutarimai nebuvo taikomi tiesiogiai. Ieškovė nenurodė, kaip Vyriausybės nutarimų panaikinimas suponuotų jos teisę reikalauti grąžinti dalį sumokėtos kainos už gamtines dujas. Ieškovės prašymas grindžiamas neteisiniais motyvais (iš esmės kvestionuoja valstybės ekonominę politiką ir sprendimo, priimto energetikos srityje, pagrįstumą), tačiau Konstitucinis Teismas tokių prašymų nenagrinėja (Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir neteisėtų veiksmų nustatymo
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzItNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-472-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-472-684/2015">3K-3-472-684/2015</a>).
Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjctNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327-687/2015">3K-3-327-687/2015</a>).
Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTAtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-290-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-290-706/2015">3K-3-290-706/2015</a>).
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad pagal 2012 m. gruodžio 28 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 61/15-2013/638 ir 2013 m. gruodžio 30 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 61/15-2014/750 D 2013 m. ir 2014 m. ieškovei tiekė (pardavė) gamtines dujas. (duomenys neskelbtini) Ieškovės nuomone, D nepagrįstai netaikė jai nuolaidos (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei taikyta ekonomiškai nepagrįsta kaina ir taip pasireiškė D neteisėti veiksmai, todėl jai taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir ji privalo atlyginti ieškovei – kitai sutarties šaliai – patirtus nuostolius (permokėtą pagal sudarytas sutartis sumą). Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovių neteisėtus veiksmus, t. y. prievolių pagal sutartis nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Teisėjų kolegija laiko šią teismų išvadą pagrįsta.
Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 9 d. Direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB) (toliau – direktyva 2009/73/EB) nuostatomis, kurios yra perkeltos į Energetikos įstatymą ir Gamtinių dujų įstatymą, nustatomos gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, tiekimo ir laikymo bendros taisyklės, taip pat taisyklės, susijusios su gamtinių dujų sektoriaus organizavimu ir funkcionavimu, patekimu į rinką, kriterijais ir tvarka bei kt. Direktyvos 2009/73/EB 3 straipsnio, kuris, be kita ko, reglamentuoja viešųjų paslaugų teikimą ir vartotojų apsaugą, 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į atitinkamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, visų pirma į jos 86 straipsnį, gamtinių dujų sektoriuje veikiančioms įmonėms gali dėl bendros ekonominės svarbos nustatyti įpareigojimus teikti viešąsias paslaugas, kurie gali būti susiję su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą. Tokie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir turi užtikrinti ES gamtinių dujų įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams. Taigi direktyva 2009/73/EB valstybėms narėms, jei jos mano esant reikalinga, suteikia teisę, kiek tai susiję su viešosiomis paslaugomis, laikantis ES galiojančių konkurencijos taisyklių, sureguliuoti ir gamtinių dujų tiekimo kainą.
Gamtinių dujų įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo santykių metu) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, įgyvendindama šį įstatymą ir laikydamasi šio įstatymo reikalavimų, formuoja ir įgyvendina valstybės politiką gamtinių dujų sektoriuje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip įgyvendinama valstybės politika gamtinių dujų sektoriuje, nustato veiklos rūšių Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriuje teisinius pagrindus ir sąlygas, taip pat prižiūri ir kontroliuoja tokią veiklą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atlieka veiklos rūšių Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas ir užtikrina reguliuojamos veiklos vykdymo bei gamtinių dujų sektoriaus dalyvių ir vartotojų teisių bei pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę (2 dalis). Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gamtinių dujų sektoriuje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama viršutines paslaugų kainų ribas, reguliuoja perdavimo, skirstymo, skystinimo, laikymo ir garantinio tiekimo paslaugų kainas. Gamtinių dujų tiekimo kaina gali būti reguliuojama tais atvejais, kai Komisijos pagal šio įstatymo 11 straipsnį atliekamo rinkos tyrimo metu yra nustatoma, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo asmuo taiko pernelyg dideles kainas, tai yra palyginamosios analizės metodu įvertintas vidutines kainas, viršijančias gamtinių dujų ir gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainas, arba naudoja kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams (Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).
Remiantis šios nutarties 41 punkte nurodytu nacionaliniu reglamentavimu, Lietuva nėra pasinaudojusi direktyva 2009/73/EB suteikta teise, kiek tai susiję su viešosiomis paslaugomis, sureguliuoti ir gamtinių dujų tiekimo kainą. Taigi gamtinių dujų tiekimo kaina nėra reguliuojama, išskyrus atvejį, nurodytą Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, kuris nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas. Pažymėtina, kad su tokia išvada sutinka ir ieškovė, dėstydama savo poziciją kasaciniame skunde (šios nutarties 31.1.1, 31.1.6 punktai).
(duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija nesutinka su teismų išvada, kad šiems pirkimams taikytinas Viešųjų pirkimų įstatymas.
Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi viešųjų konkursų metu) 10 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams, atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems energijai ar kurui, reikalingam energijai gaminti, įsigyti; Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką, kurios įgyvendinimą ir taikymo kontrolę užtikrina Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (redakcija, galiojusi viešųjų konkursų metu) patvirtintos Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos (toliau – Tvarka) 1 punkte nustatyta, kad ji reglamentuoja energijos ar kuro pirkimus, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, pirkimų kontrolės tvarką. Pirkimo sutartis sudaroma ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir šia Tvarka (75 punktas). Sudarant pirkimo sutartį, negali būti didinama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar keičiamas jos nustatymo būdas, pasiūlymo turinys, sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Šalių sutarimu energijos ar kuro kaina gali būti mažinama (79 punktas). Išskirtiniai kuro kainos didinimo atvejai aptarti Tvarkos 81, 82 punktuose. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalis (įtvirtintas draudimas keisti pirkimo sutarties sąlygas sutarties galiojimo laikotarpiu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), kurią taikė pirmosios instancijos teismas, yra konkreti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų išraiška, todėl iš šios teisės normos išplaukiantys draudimai taikytini ir sutartims, sudarytoms ne pagal šį įstatymą, tačiau toks šios teisės normos taikymas negali lemti dviejų skirtingų reguliavimo skirtumų panaikinimo, t. y. pagrindo netaikyti Tvarkos 79 punkte įtvirtintos nuostatos. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindu buvo draudžiama keisti (mažinti) viešojo konkurso būdu sudarytų sutarčių kainas, yra nepagrįsta, tačiau nustatytas netinkamas tik šiame punkte nurodytų materialiosios teisės normų taikymas neteikia pagrindo konstatuoti teismų priimtų sprendimų neteisėtumo.
Esant valstybės nereguliuojamai gamtinių dujų tiekimo kainai, remiantis Tvarkos 79 punktu, sutarties šalys buvo laisvos susitarti dėl gamtinių dujų tiekimo kainos mažinimo. (duomenys neskelbtini)
(duomenys neskelbtini) Ieškovė byloje nepagrindė, kokias konkrečiai sutarties ar teisės aktų nuostatas atsakovės pažeidė. Minėta, kad kainos mažinimas buvo laisvo šalių susitarimo reikalas (nutarties 45 punktas). Byloje nėra duomenų apie tai, kokios konkrečiai šalių sutartimis ar teisės aktais nustatytos atsakovių prievolės būtų neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės atliko neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis) (žr. šios nutarties 38 punktą).
Dėl patirtos žalos nustatymo taikant sutartinę civilinę atsakomybę
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).
Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 straipsnis). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2009">3K-3-166/2009</a>; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2012">3K-3-215/2012</a>; kt.).
Sutartį pažeidusi ir nuostolių kitai šaliai padariusi šalis, be tiesioginių nuostolių, turi atlyginti ir netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Negautos pajamos atlyginamos atsižvelgiant į jų buvimo realumą; turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda; ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDQtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-544-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-544-684/2015">3K-3-544-684/2015</a>).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-598/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-598/2013">3K-3-598/2013</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
(duomenys neskelbtini) Taigi faktiškai D buvo sumažinta būsimo pirkimo kaina. To pagrindu Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1451 (vėliau – Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 623) buvo pakeistas Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 640 patvirtintas Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašas – papildytas teisinis reglamentavimas, nustatant gamtinių dujų tiekimo įmonių gautų nuolaidų importuojamoms dujoms įtraukimo į nebuitinių vartotojų kainodarą tvarką, būtent – sudarytos sąlygos tikslinti (mažinti) nuolaidą gavusių gamtinių dujų tiekimo įmonių (arba įmonių, kurios perėmė tokių įmonių gamtinių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis) ateinančių laikotarpių gamtinių dujų kainas nebuitiniams vartotojams, gamtines dujas perkantiems vartojimo Lietuvos Respublikoje (ne pardavimo ar perpardavimo) tikslams, ir sistemų operatoriams, gamtines dujas naudojantiems technologinėms reikmėms, atsižvelgiant į importuojamų gamtinių dujų kainų pokytį ir kitas svarbias aplinkybes. (duomenys neskelbtini)
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1451 ir 2015 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 623 teisės normos nereglamentuoja šalių ginčo teisinių santykių ir, sprendžiant dėl atsakovių sutartinės civilinės atsakomybės pagal 2012 m. gruodžio 28 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 61/15-2013/638 ir 2013 m. gruodžio 30 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 61/15-2014/750, netaikytinos. (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad patyrė nuostolių (duomenys neskelbtini), t. y. kad ieškovė negavo realiai, iš anksto ir pagrįstai numatytų gauti pajamų (prarado naudą) dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, kurie, minėta, byloje nenustatyti (šios nutarties 49 punktas).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovių sutartinei civilinei atsakomybei kilti (neteisėta veika, žala ir priežastinis ryšys) (žr. nutarties 46, 52 punktus), todėl teismams nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės šioje byloje pareikšto reikalavimo taikyti atsakovėms sutartinę civilinę atsakomybę.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai ir įstatymams.
Remiantis Konstitucinio Teismo formuojama praktika teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją, ši Konstitucijos nuostata taip pat reiškia, jog teisėjas negali taikyti ir Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo įgyvendinamojo teisės akto, jis taip pat negali taikyti tokio poįstatyminio teisės akto, kuris prieštarauja įstatymui, taip pat kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų – principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).
CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95/2007">3K-3-95/2007</a>).
Nutarties 57 punkte nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas koreliuoja su Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo išaiškinimu, kad pagal Konstituciją bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtas specializuotas teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti ir spręsti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet kuris Vyriausybės aktas (jo dalis), bet tik tas, kuris turi būti taikomas atitinkamoje teismo nagrinėjamoje byloje (7 punktas).
Ieškovė prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1451 (pakeisto Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 623) nuostatos, kad gautos nuolaidos grąžinimas siejamas su būsimais gamtinių dujų pirkimais iš B, atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, 94 straipsnio 2 ir 7 punktams, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinio tikrumo principams, konstituciniam principui, pagal kurį niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma, ir teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų.
Minėta, kad ieškovė šioje byloje reiškė reikalavimą taikyti atsakovėms sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti iš jų nuostolių atlyginimą. Kaip nurodyta šios nutarties 52 punkte, Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1451 nuostatos, sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, susijusio su šalių sutarčių tinkamu (ne)vykdymu ir atitinkamai sutartinės civilinės atsakomybės atsakovėms kilimu, netaikytinos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (žr. šios nutarties 57, 58 punktus), sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti nurodytą ieškovės prašymą ir kreiptis į Konstitucinį teismą dėl atitikties Konstitucijai ir įstatymams teisės akto, kuris šioje byloje sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą netaikytinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovės prašo priteisti iš ieškovės po 5260,08 Eur išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą apmokėti atlyginimo. Bylos duomenimis, atsakovės pateikė bendrą advokatės surašytą atsiliepimą į kasacinį skundą, už kurį sumokėjo iš viso 10 520,16 Eur ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovės.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovių prašoma priteisti suma viršija pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 8.14 punktą apskaičiuotiną 1348,61 Eur sumą, todėl tenkintina dalis atsakovių prašymo – joms priteistina iš ieškovės po 674,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A (į. k. duomenys neskelbtini) atsakovėms B (į. k. duomenys neskelbtini) ir C (į. k. duomenys neskelbtini) po 674,30 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt keturis Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
