Baudžiamoji byla Nr. 2K-186-303/2017
Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00220-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.6.2.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžiu R. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 30 d. redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams, pagal BK 307 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1–2 punktais, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su paskirtomis bausmėmis pagal BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalis, R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams.
Iš nuteistosios R. M. priteista 266,34 Eur valstybės naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi nuteistosios R. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. R. M. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji, veikdama kartu su bendrininkų grupe su J. M. (nuteistu 2013 m. rugpjūčio 26 d. teismo nuosprendžiu), vieninga tyčia, iš anksto susitarę daryti, tęsti ir užbaigti daromą nusikalstamą veiką, pasiūlė A. J. vykti į Vokietijoje esantį viešnamį „Platinum Senden“ dirbti prostitute, o jai su pasiūlymu sutikus, 2009 m. pavasarį (tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną) kartu su J. M. automobiliu „Volkswagen Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu E. M. firmai, vairuodami pakaitomis, A. J. sutikimu gabeno ją prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, Kauno miesto, į viešnamį „Platinum Senden“, esantį Vokietijoje, Senden m., Messingweg 33.
1.1. Tęsdama šią nusikalstamą veiką, veikdama bendrininkų grupe su J. M., pagal išankstinį susitarimą su viešnamio „Platinum Senden“ valdytoju M. D. atgabenti merginas prostitucijai jo viešnamyje, ji kartu su J. M. 2009 m. pavasarį (tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną) tuo pačiu automobiliu „Volkswagen Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodami pakaitomis, pačių sutikimu prostitucijai gabeno ir R. M. bei kelias savaites Vokietijoje, Senden mieste esančiame viešnamyje „Platinum Senden“, prostitucijos paslaugas jau teikusią bei kartu su ja (R. M.) ir J. M. į Lietuvą grįžusią A. J., iš jos gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), į Vokietijoje esantį viešnamį „Platinum Senden“, esantį Senden m., Messingweg 33.
1.2. Taip pat ji (R. M.) su J. M., tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. birželio 19 d. automobiliu „Volkswagen Transporter“, vairuodami pakaitomis, pačių sutikimu prostitucijai gabeno S. I., R. B. ir Vokietijoje, Senden mieste esančiame viešnamyje „Platinum Senden“ prostitucijos paslaugas jau teikusią bei kartu su ja (R. M.) ir J. M. į Lietuvą grįžusią A. J. iš Lietuvos Respublikos, Kauno miesto, į Vokietijoje esantį viešnamį „Platinum Senden“, esantį Senden mieste, Messingweg 33.
2. Be to, R. M. nuteista ir pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 30 d. redakcija), 307 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, nuo 2009 m. liepos 11 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d., veikdama kartu su bendrininkų grupe – su J. M. (nuteistu 2013 m. rugpjūčio 26 d. teismo nuosprendžiu) ir V. T. (mirusiu 2010 m. kovo 25 d.), vieninga tyčia, siekdami bendrų nusikalstamų tikslų – perleisti prostitucijai bei pelnytis iš A. J., R. B. ir S. I. prostitucijos, po to, kai tarp J. M. ir viešnamio „Platinum Senden“ valdytojo M. D. įvyko konfliktas dėl jo neva nesumokėtos, likusios užmokesčio už S. I. ir R. B. atvežimą dirbti prostitutėmis viešnamyje dalies, ir jai (R. M.), J. M. bei V. T. pareikalavus, kad viešnamyje „Platinum Senden“ prostitutėmis dirbusios A. J., R. B. ir S. I. susirinktų daiktus ir vyktų kartu su jais, joms nepaklusus tokiam reikalavimui, 2009 m. liepą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, prieš A. J. panaudodami psichinę prievartą – grasindami panaudoti fizinį smurtą prieš jos artimuosius, papasakoti jiems apie jos darbą prostitute, iš viešnamio „Platinum Senden“, esančio Vokietijoje, Senden m., Messingweg 33, atgabeno A. J. į jos (R. M.) ir J. M. nuomojamą butą, esantį Vokietijoje, Greven, ZurFriedrichsburg 12, o 2009 m. liepos 11–12 d. J. M. prieš merginų valią sugriebus S. I. už kaklo, o R. B. už parankės, išsivedus jas iš „Gigapark“ naktinio klubo, esančio Vokietijoje, Miunsterio m., įsodino merginas į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos markės automobilį, siekdami palaužti merginų valią ir pasipriešinimą bei suvaržyti jų laisvę, panaudojo fizinį smurtą – V. T. sudavus R. B. ir S. I. nenustatytą kiekį smūgių ranka į veido sritį, šiais veiksmais sukeliant merginoms fizinį skausmą, nugabeno jas į jos (R. M.) ir J. M. nuomojamą butą, esantį Vokietijoje, Greven, ZurFriedrichsburg 12, kuriame J. M. ir V. T., tęsdami nusikalstamus veiksmus, naudojo fizinį smurtą: sudavė smūgius rankomis S. I. ir R. B. į įvairias kūno vietas, taip sukeldami nukentėjusiosioms fizinį skausmą bei naudodami psichinę prievartą, grasino parduoti jas rusų tautybės asmenims, susidoroti su merginų artimaisiais, paskelbti Lietuvos spaudoje informaciją apie tai, kad šios verčiasi prostitucija, ir atėmė merginų turėtus pinigus; po to ji (R. M.) liepė ir kartu su J. M. padiktavo tekstą, kurį ant jos (R. M.) paduotų baltos spalvos popieriaus lapų privertė parašyti R. B. ir S. I. apie tariamą 5000 Eur skolą.
2.1. Po to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus merginų valiai palaužti bei atimdami galimybę priešintis, naudojo fizinį smurtą – V. T. nukirpus elektros laidą ir vieną jo galą įjungus į elektros tinklą, o nukirptąjį priglaudus S. I. prie kūno, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą – žaizdą kairėje šlaunyje, R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą – žaizdą dešinės krūties viršutiniame vidiniame kvadrate, privertė S. I. išgerti 200 g degtinės ir vėl grasino parduoti merginas prostitucijai bei susidoroti su jų artimaisiais. Po to, kai S. I., neištvėrusi įtampos, siekdama išvengti grasinimų įvykdymo ir smurto, 2009 m. liepos 12 d. vonios kambaryje virtuviniu peiliu 2 kartus dūrė sau peiliu į priekinę pilvo dalį ir J. M. po medikų apžiūros pargabeno jos (R. M.) kontroliuojamą ir lydimą S. I. iš „M. J.“ ligoninės Greveno mieste į jų nuomojamą butą, esantį Vokietijoje, Greven, ZurFriedrichsburg 12, kur tęsdama nusikalstamus veiksmus kartu su bendrininkais V. T. ir J. M., palaužę nukentėjusių merginų valią, pasinaudodami jų pažeidžiamumu ir atimdami galimybę joms priešintis, laikė nelaisvėje įbaugintas A. J., S. I. ir R. B. iki tol, kol 2009 m. liepos 13 d. R. B. išsivežė atvykę jos tėvai.
2.2. Po to, įgyvendindami bendrą nusikalstamą tikslą, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, sugijus S. I. žaizdoms, J. M. ir V. T., iš J. M. ir jos (R. M.), nuomojamo buto, esančio Vokietijoje, Greven, ZurFriedrichsburg 12, nugabeno S. I. ir A. J. į Vokietijoje, Osnabriuke, Moeserstrasse 39, esantį viešnamį „Love Palace“, žinodami, kad bus pelnomasi iš merginų prostitucijos, perleido S. I. ir A. J. viešnamio „Love Palace“ faktiniam valdytojui E. D. kontroluoti už nenustatyto dydžio sumą, po to dvi savaites A. J. ir S. I. teikiant seksualines paslaugas už atlygį „Love Palace“ viešnamyje, J. M., kontroliavo A. J. ir S. I. priimamų klientų skaičių ir iš prostitucijos uždirbamus pinigus, varžė merginų judėjimo laisvę, bendravimą su kitais asmenimis, reikalavo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dalies iš A. J. ir S. I. uždirbtų iš prostitucijos pinigų, kuriuos padalijus tarp grupės narių ji gavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio pajamas iš A. J. ir S. I. prostitucijos.
3. Kasaciniu skundu nuteistoji R. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl jos nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir bylą dėl šios dalies nutraukti; pakeisti jai paskirtas bausmes ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, už nusikalstamas veikas skirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu.
3.1. Kasatorė skunde nurodo, kad teismai, nustatę objektyviuosius BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pažymius, tarp jų ir veiką, būdą, netinkamai individualizavo jos, J. M. ir V. T. tyčios kryptingumą, todėl neteisingai nustatė jos padarytos veikos subjektyviuosius požymius ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad jos (kasatorės) nusikalstama veika apėmė ne tik prieš nukentėjusiąsias naudotą fizinį smurtą, grasinimus, galimybės atėmimą priešintis, t. y. veiksmus atliktus atgabenant nukentėjusiąsias į jos (kasatorės) ir J. M. nuomojamą butą ir šiame bute V. T. bei J. M. atliktus veiksmus vėliau, jai (kasatorei) nedalyvaujant – S. I. bei A. J. nugabenimą į viešnamį „Love Palace“, jų perleidimą šio viešnamio valdytojui E. D., jų kontrolę ir pelno dalies reikalavimą iš uždirbtų iš prostitucijos pinigų. Pasak nuteistosios, toks jos nusikalstamos veikos nepagrįstas išplėtimas, į ją įtraukiant ir V. T. bei J. M. veiksmus, kurie buvo atlikti jai nedalyvaujant ir kurių neapėmė jos tyčia, lėmė nepagrįstą jos veikos kvalifikavimą pagal BK 147 straipsnio 2 dalį bei netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
3.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad, kilus konfliktui su viešbučio savininku M. D., nukentėjusiosioms buvo liepta išsikraustyti. Iš pradžių nukentėjusiosios išsikraustyti nesutiko, o po grasinimų išsikraustyti sutiko tik A. J.. Kitos dvi nukentėjusiosios liko dirbti viešnamyje „Platinum Senden“, tačiau po kurio laiko buvo prievarta išgabentos automobiliu į jos (kasatorės) ir J. M. nuomojamą butą. Automobilyje ir bute prieš nukentėjusiąsias nuosprendyje nurodyti smurtiniai ir grasinamo pobūdžio veiksmai buvo atliekami dėl to, kad nukentėjusiosios nepakluso V. T. ir J. M. reikalavimams išsikraustyti iš M. D. valdomo viešnamio „Platinum Senden“, atsisakė su V. T. ir J. M. susitikti, padarė finansinių nuostolių. Taigi fizinis smurtas ir grasinimai prieš nukentėjusiąsias, vertimas pasirašyti tariamus skolos raštelius, iš rankinių paimti pinigai buvo bausmė nukentėjusiosioms už V. T. ir J. M. reikalavimų nevykdymą, už jiems padarytus finansinius nuostolius, o ne turint tikslą palaužti nukentėjusiųjų valią ir priversti jas užsiiminėti prostitucija (kuria jos ir taip vertėsi) ir pelnytis iš prostitucijos ateityje.
3.3. Pasak nuteistosios, apie tai, kad S. I. ir A. J. po kurio laiko V. T. ir J. M. nugabens į kitą viešnamį „Love Palace“ ir perduos faktinei valdytojo E. D. kontrolei, J. M. kontroliuos A. J. ir S. I. prostituciją ir uždirbamus pinigus naujame viešnamyje, kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų atlikimo metu jai nebuvo žinoma, be to, J. M. ir E. D. susitarimas įvyko jau po minėtų smurtinių veiksmų atlikimo bute prieš nukentėjusiąsias.
3.4. R. M. nuomone, net priskyręs aprašomojoje nuosprendžio dalyje išdėstytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (smurtinio ir grasinamo pobūdžio veiksmus) jai, pirmosios instancijos teismas jos veiką galėjo kvalifikuoti tik kaip bendrininkaujant padarytą tyčinį nukentėjusiųjų nežymų sveikatos sutrikdymą, savavaldžiavimą, neteisėtą laisvės atėmimą, plėšimą, turto prievartavimą ar kitus nusikaltimus, bet ne kaip prekybą žmonėmis.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorės, subjektyviesiems požymiams taip pat tinkamo dėmesio neskyrė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios į nuteistųjų nuomojamą butą iš kitų vietų vyko nesavarankiškai, jų transportavimas buvo iš anksto suplanuotas ir atliktas bendrininkų grupės aktyviais veiksmais, prieš nukentėjusiųjų valią, panaudojant fizinę jėgą, smurtą, grasinimus. Toks nukentėjusiųjų gabenimo faktas, teismo nuomone, yra vienas iš objektyviųjų prekybos žmonėmis požymių ir jo pakanka jos (kasatorės) veikai kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, įvertinus tai, kad ji gabenimo fakto neginčijo. Kasatorė nesutinka su tokia apeliacinio teismo pozicija.
3.6. Asmens gabenimas prieš jo valią į kitą, ne jo pasirinktą, vietą gali būti ne tik prekybos žmonėmis, bet ir kitų nusikalstamų veikų požymis (savavaldžiavimo, neteisėto laisvės atėmimo). Tam, kad nukentėjusiųjų gabenimą į nuomojamą butą būtų galima pripažinti jos (kasatorės) dalyvavimo BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme požymiu, teismai privalėjo įvertinti jos tyčios kryptingumą ir nustatyti, kad jos tyčia apėmė šiam nusikaltimui būtinus subjektyviuosius požymius – žinojimą arba siekį, kad nukentėjusiosios būtų įtrauktos į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jų prostitucijos. Kasatorė teigia, kad teismai tik konstatavo, kad ji dalyvavo suvaržant nukentėjusiųjų laisvę ir nors pati fizinio smurto nenaudojo, tačiau tokiems veiksmams pritarė, darė nukentėjusiosioms psichologinį spaudimą. Vis dėlto, pasak R. M., analizuojant BK nuostatas, reglamentuojančias atsakomybę už nusikalstamas veikas, padarytas bendrininkaujant, seka išvada, kad priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, vien to, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos kelių asmenų, nepakanka siekiant priimti apkaltinamąjį nuosprendį visiems bendrininkams.
3.7. Teismai, pasak nuteistosios, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bendrininkų atsakomybę, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami jos veiką pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, o ne kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, plėšimą, turto prievartavimą ar kitokį turtinį nusikaltimą, savavaldžiavimą ar neteisėtą laisvės atėmimą. Nesant subjektyviųjų BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, dėl šios veikos pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini, o byla nutrauktina.
3.8. Kasatorė mano, kad teismas jai skyrė aiškiai per griežtas bausmes, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas į esmines aplinkybes, susijusias su galimybe taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsižvelgė arba jas sumenkino.
3.9. Pasak nuteistosios, teismai, vertindami jai skirtinos bausmės dydį, neatsižvelgė į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu ji pripažino daugumą kaltinime jai inkriminuotų aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas jas nepagrįstai įvertino ne kaip prisipažinimą ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o teismo nuomonės sustiprinimą, jog nukentėjusiųjų papasakotos aplinkybės yra teisingos.
3.10. Kasatorė nurodo, kad veikos, dėl kurių ji pripažinta kalta, buvo padarytos 2009 m., taigi prieš septynerius metus iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Nors ikiteisminio tyrimo metu kurį laiką ir buvo paskelbta jos paieška, tačiau tai buvo padaryta nepagrįstai, nes iš bylos dokumentų matyti, kad tuo metu jos nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta buvo Vokietijoje, šios šalies teisėsaugos institucijos kurį laiką netgi buvo atsisakiusios ją išduoti Lietuvos Respublikai, taigi nepagrįstai ilga proceso trukmė daugiausia yra susijusi su nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių. Teismas pripažinęs, kad dėl pernelyg ilgos proceso trukmės buvo pažeista jos teisė į greitą procesą, pasak nuteistosios, privalėjo bent iš dalies, kiek tai įmanoma, šį pažeidimą ištaisyti, pritaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
3.11. Kasaciniame skunde teigiama, kad reali ir pakankamai ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui ir dėl ilgo nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjusio laikotarpio jau negali atitikti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikalstamas veikas, padarytas prieš septynerius metus, yra netikslingas ir neužtikrins nė vieno iš bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo.
3.12. R. M. nurodo, kad viena augina ir išlaiko (oficialiai dirba) mažametį sūnų U. M., gimusį 2009 m., nes sūnaus tėvas J. M. šiuo metu atlieka bausmę Vokietijoje. Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje sūnui nustatytas kalbos sutrikimas (vidutinis kalbinis neišsivystymas), mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos, dideli specialieji ugdymo poreikiai, nustatytos specialios rekomendacijos sūnaus ugdymui, tarp jų ir psichologinės konsultacijos šeimai. Pasak kasatorės, tik ji gali užtikrinti tinkamą specialųjį sūnaus ugdymą, kuris jam šiuo metu yra būtinas. R. M. teigia, kad jos tėvas Č. L. yra neįgalus, jam nustatytas nedarbingumas ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl jos motina neturėtų galimybės tuo pačiu metu pasirūpinti tėvu ir mažamečiu jos (kasatorės) sūnumi. Anot nuteistosios, tai, kad nuo nusikalstamų veikų praėjo septyneri metai, kad daugiau jokių nusikalstamų veikų nėra padariusi, iš esmės prisipažino padariusi nusikalstamas veikas (ginčijo tik teisinę kvalifikaciją), jos vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme nebuvo pagrindinis – leidžia teigti, kad prevenciniai bausmės tikslai jau yra pasiekti, o nesavalaikė ir ypatingai griežta laisvės atėmimo bausmė jai, mažametį vaiką vienai auginančiai motinai, yra neproporcinga ir nesuderinama su teisingumo principo esme. Teismai, anot kasatorės, nepateikė pagrįstų motyvų, ar tokie neproporcingi neigiami padariniai yra būtini tam, kad būtų pasiekti kriminalinės bausmės tikslai ir kartu teisingumo principo įgyvendinimas. Teismai, neatsižvelgę arba sumenkinę jos išdėstytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, nepagrįstai netaikė jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
4. Atsiliepimu į nuteistosios R. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gelgaudas Norkūnas prašo kasacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime teigiama, kad kasaciniame skunde pateikti prieštaravimai dėl netinkamo baudžiamojo įsakymo taikymo, R. M. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, yra išimtinai susiję su įrodymų vertinimu. Teismai, vertindami įrodymų visumą, pripažino, kad nuteistoji ne tik suvokė savo atliekamus veiksmus, jų pobūdį bei galimas pasekmes, bet ir siekė taip veikti. Prokuroro nuomone, teismai padarė pagrįstas išvadas, kad surinkti duomenys įrodo R. M. veikimą kartu su bendrininkų grupe atliekant nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje.
4.2. Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde išdėstytos aplinkybės negali būti vertinamos, kaip išskirtinės, dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai analizavo bausmių R. M. skyrimo klausimą, atsižvelgė į visas būtinas aplinkybes, charakterizuojančią medžiagą, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neskiriant švelnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės.
5. Nuteistosios R. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
7. Vadinasi, šioje byloje paduoto kasacinio skundo argumentai, kuriais pateikiamas savas byloje esančių įrodymų vertinimo interpretavimas, ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir pan., nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BK 147 straipsnio 2 dalies taikymo
8. BK 147 straipsnio 1 dalis (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2005 m. birželio 30 d.), galiojusi veikos padarymo metu, numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba sumokėdamas pinigus ar suteikdamas kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims, atsako pagal BK 147 straipsnio 2 dalį.
9. Prekyba žmonėmis yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienas iš jame nurodytų alternatyvių veiksmų, atliktų bent vienu iš jame nurodytų alternatyvių būdų, žinant arba siekiant, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas jame nurodytais tikslais.
10. Šioje byloje nustatyta, kad R. M., veikdama kartu su bendrininkų grupe – su J. M. (nuteistu 2013 m. rugpjūčio 26 d. teismo nuosprendžiu) ir V. T. (šiuo metu miręs), vieninga tyčia, siekdami bendrų nusikalstamų tikslų – perleisti prostitucijai bei pelnytis iš A. J., R. B. ir S. I. prostitucijos naudojo fizinį smurtą bei psichinę prievartą prieš nukentėjusiąsias, taip atėmė galimybę joms laisva valia pasirinkti kur dirbti, gabeno ir laikė nelaisvėje bei pardavė nukentėjusiąsias A. J. ir S. I. kitam asmeniui – viešnamio „Love Palace“ valdytojui, žinodami, kad bus pelnomasi iš jų prostitucijos.
11. R. M. kasacinio skundo argumentai, kad teismai padarė neteisingą išvadą, jog ji su J. M. bei V. T. bendrai veikė padarydami BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir be pagrindo pripažino ją bendravykdytoja, yra nepagrįsti.
12. Teismų išvados dėl R. M. bendrininkavimo vykdant prekybą žmonėmis, pagrįstos išsamia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų analize, yra motyvuotos ir teisingos. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami įrodymus dėl R. M. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas kartu su kitais bendrininkais, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. R. M. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nuteista už kvalifikuotą prekybą žmonėmis, padarytą dviem ir daugiau nukentėjusiems asmenims. Tai, jog veiką padarė bendrininkų grupė, pripažinta nuteistosios R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo – konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.
14. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2008">2K-103/2008</a>, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).
15. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>).
16. Nėra jokio pagrindo teigti, kad teismai nepagrįstai pripažino nuteistąją R. M. nusikalstamos veikos bendravykdytoja. Byloje ištirtais įrodymais nustatyti R. M., J. M. ir V. T. veiksmai – nukentėjusiųjų A. J., R. B. ir S. I. gabenimas iš vienos vietos į kitą prieš jų valią, laikymas jų nelaisvėje, perleidimas S. I. ir A. J. kito asmens kontrolei ir pinigų gavimas iš asmens faktiškai kontroliuojančio nukentėjusiąsias, – buvo padaryti siekiant, kad būtų pelnomasi iš nukentėjusiųjų prostitucijos. Visi šie veiksmai buvo atlikti naudojantis S. I. ir A. J. pažeidžiamumu, atimant joms galimybę priešintis, panaudojant fizinį ir psichinį smurtą. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina ir R. M. tyčią prekiauti žmonėmis, nes ji suprato, kad gabeno ir laikė nelaisvėje tris nukentėjusiąsias, žinojo, kad siekiant kontrolės prieš jas buvo naudojamas smurtas, grasinimai, piktnaudžiaujama jų pažeidžiamumu, siekiant, kad būtų pelnomasi iš nukentėjusiųjų prostitucijos, ir norėjo taip veikti. R. M., matydama, kad J. M. ir V. T. elgiasi nusikalstamai, naudoja smurtą prieš nukentėjusiąsias, neišreiškė nepritarimo tokiems jų veiksmams, pati grasino merginoms, dalyvavo suvaržant jų laisvę, be to iškraustė S. I. ir R. B. rankines, paėmė merginų pinigus, nusirašė jų pasų duomenis, liepė nukentėjusiosioms rašyti skolų raštelius ir padiktavo jų turinį, t. y. palaikė savo bendrus dėl jų atliekamų veiksmų ir aktyviai dalyvavo padarant nusikaltimą. Nuteistosios R. M., J. M. ir V. T. veiksmų pobūdis rodo, kad šie veiksmai buvo suderinti ir atlikti bendrai, suvokiant bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidedant prie jo įgyvendinimo kiekvienam iš bendrininkų realizuojant bent dalį BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių. Pirmosios instancijos teismas, kruopščiai patikrinęs R. M. iškeltą versiją, kad jos elgesys nagrinėjamų įvykių metu buvo tik pasyvus ir ji neprieštaravo J. M. ir V. T. atliekamiems veiksmams, nes bijojo jų ir laukėsi nuo J. M. vaiko, motyvuotai ją atmetė kaip prieštaraujančią ištirtiems įrodymams ir kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, R. M. suprato, kad veikia bendrai, susitarusi, ir norėjo taip veikti. Teismų išvada, kad BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą R. M. padarė veikdama bendrininkų grupe, yra teisinga.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios R. M. veiksmuose nustatyti visi būtinieji tiek inkriminuotos nusikaltimo sudėties, tiek ir bendrininkavimo su kitais nuteistaisiais požymiai.
Dėl R. M. paskirtos bausmės
18. Kasaciniame skunde R. M., prašydama skirti jai su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, teigia, kad teismas jai skyrė aiškiai per griežtas bausmes, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Kasatorė savo prašymą motyvuoja tuo, kad ji iš esmės prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir jos vaidmuo padarant nusikalstamas veikas nebuvo pagrindinis, kad viena augina ir išlaiko mažametį didelių specialiųjų ugdymo poreikių sūnų ir kad dėl pernelyg ilgos proceso trukmės buvo pažeista jos teisė į greitą procesą.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti skiriama švelnesnė bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, jeigu tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas privalo, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuoti švelnesnės bausmės paskyrimą. Taip pat privaloma įvertinti, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos.
20. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes R. M. už padarytus tris nusikaltimus, numatytus BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 147 straipsnio 2 dalyje, vadovavosi bendraisiais bausmės pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgė į BK 61 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino R. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą (tyčinės veikos), asmenybę apibūdinančius duomenis (Lietuvoje neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, tačiau teista Vokietijoje už darbo taisyklių pažeidimus, dirba, charakterizuojama teigiamai, viena augina didelių specialiųjų ugdymo poreikių sūnų). Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiosios R. M. apibūdino iš esmės neigiamai, kad ji padarytų nusikaltimų kritiškai nevertina, nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesistengė palengvinti jų padėties, bylos proceso metu neprisipažino ir nesigailėjo dėl to ką padarė, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe, į tai, kad jos vaidmuo nusikaltimuose nebuvo pagrindinis, tačiau vis tiek gana svarbus ir reikšmingas, į tai, kad buvo padaryta didelė žala nukentėjusiųjų fizinei ir psichinei sveikatai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėję septyneri metai, ir sprendė, kad pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo pagal BK 62 straipsnį ir 54 straipsnio 3 dalį jai skirti švelnesnių, negu įstatymo numatyta, bausmių ir paskyrė laisvės atėmimo bausmes artimesnes sankcijose numatytų bausmių už nusikalstamas veikas minimumui.
21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pagal nuteistosios R. M. apeliacinį skundą priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pritarė pirmosios instancijos teismui dėl aplinkybių R. M. bausmei individualizuoti vertinimo ir padarė išvadą, kad nuteistosios nurodytos aplinkybės, kurios, jos manymu, yra pagrindas sušvelninti jai bausmę, nėra nei išimtinės, nei rodančios mažesnį jos pavojingumą; pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė jai nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytų nusikaltimų bei asmenybės pavojingumui, atitinka bausmei keliamus tikslus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia šio teismo išvada.
22. Nepagrįstas kasatorės argumentas, kad teismai turėjo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog ji pripažino daugumą kaltinime jai inkriminuotų aplinkybių. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pripažįstant šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad R. M. bylos proceso metu neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, padarytų nusikalstamų veikų nevertino kritiškai, nukentėjusiųjų merginų neatsiprašė, nesistengė palengvinti jų padėties ir nesigailėjo dėl to ką padarė. Šie teismų nurodyti argumentai, paneigiantys galimybę pripažinti R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra teisingi, atitinka baudžiamojo įstatymo prasmę ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-438/2008, 2K-510/2009, 2K-94/2010, 2K-109/2010, 2K-188/2010, 2K-303/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016). Kitaip vertinti bylos aplinkybes ir daryti priešingas išvadas nėra pagrindo.
23. Kasaciniame skunde keliamas pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės klausimas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad ilga proceso trukmė gali lemti ne vien tik švelnesnės už sankcijos vidurkį bausmės taikymą, bet gali būti pagrindas skirti švelnesnę už sankcijoje numatytą minimalią bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-192/2011, 2K-387/2013).
24. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir jų išaiškinimų nuostatomis formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, lėmusių nepagrįstą pernelyg ilgą proceso trukmę, nustatymu. Taigi sprendimas dėl bausmės švelninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi būti priimamas tik nuosekliai įvertinus šios trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (Jakumas prieš Lietuvą, Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006).
25. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. rugsėjo 28 d. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2010 m. kovo 4 d., siekdama atlikti visapusišką ir išsamų ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms pateikė teisinės pagalbos prašymą: atlikti būtinus procesinius veiksmus bei pateikti jų turimą informaciją apie Vokietijos Federacinėje Respublikoje iškeltas baudžiamąsias bylas, susijusias su šio nusikaltimo padarymu. 2011 m. sausio 24 d. iš Vokietijos Federacinės Respublikos Osnabriuko prokuratūros buvo gautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą, kuriame pateikta informacija, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu, R. M. (buvusiai Nitsch) ir J. M. 2009 m. rugpjūčio mėn. buvo pradėta baudžiamoji byla. 2011 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu paskelbta R. M. paieška ir 2011 m. lapkričio 11 d. išduotas Europos arešto orderis, vykdoma tarptautinė paieška. 2012 m. lapkričio 20 d. buvo gautas Hamo Generalinio prokuroro raštas apie tai, kad sprendimas dėl R. M. išdavimo yra atidėtas dėl pradėto tyrimo Miunsterio prokuratūroje. 2013 m. rugsėjo 16 d. gautas Hamo Generalinio prokuroro raštas, kad atsisakyta suimti persekiojamąją R. M. išdavimo vykdymo tikslais, suteikiant jai galimybę per šešių savaičių terminą savo noru atvykti į Lietuvą ir prisistatyti pareigūnams. 2014 m. vasario 5 d. Hamo Generalinis prokuroras pranešė, kad jų krašto Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 14 d. leido įtariamąją R. M. suimti ir išduoti Lietuvai, tačiau įtariamosios vyras J. M. pranešė jos ieškantiems policininkams klaidingą informaciją, kad R. M. sulaikyta Lietuvoje. Ir tik 2015 m. spalio 21 d. R. M. pati atvyko į Kauno apskrities VPK ir pateikus jai nutarimą pripažinti ją įtariamąja davė parodymus apie jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes. Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo užbaigtas per tris mėnesius, kaltinamasis aktas surašytas 2016 m. sausio 28 d. ir byla perduota teismui, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paskelbtas 2016 m. birželio 20 d.
26. Taigi, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų bei visos proceso eigos, jos trukmę iš esmės lėmė R. M. slapstymasis, jai pradėti tyrimai Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi nepagrįstų delsimų baudžiamojo proceso metu, neturi pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai.
27. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tačiau pagal R. M. kasacinio skundo argumentus tokio bausmės švelninimo pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino visas svarbias aplinkybes R. M. bausmės individualizavimui, išsamiai motyvavo savo sprendimą, be to, atsižvelgus į bylos duomenų visumą, nėra pagrindo kasaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių vertinti kaip išimtinių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti nuteistajai paskirtą bausmę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios R. M. kasacinį skundą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Vytautas Piesliakas
Audronė Kartanienė
