Dėl piniginės kompensacijos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-270/2006

Procesinio sprendimo kategorija 84 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Stripeikienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

sekretoriaujant Beatai Bieliauskienei,

dalyvaujant ieškovų atstovams advokatei Editai Ivanauskienei ir advokatui Andriui Pranckevičiui,

atsakovei J. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Microsoft Korporacijos, Adobe Systems Inkorporated, Autodesk Incorporated kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Microsoft Korporacijos, Adobe Systems Incorporated, Symantec Korporacijos, Autodesk Incorporated ieškinį atsakovams UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centrui, J. R. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai Microsoft Korporacija, Adobe Systems Incorporated, Symantec Korporacija, Autodesk Incorporated prašė teismo priteisti iš atsakovų UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centro bei J. R. 200 868 Lt kompensaciją. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centras ir jos savininkė-direktorė J. R. yra atsakingi už tai, kad šioje bendrovėje neteisėtai - neturint ieškovų, kaip išimtinių autorių teisių turėtojų, leidimų, buvo atgamintos (įdiegtos į kompiuterius) ir naudojamos kompiuterių programos. Pažeidimai buvo nustatyti Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnų 2000 m. vasario 10 d. atlikto patikrinimo metu. Kompiuterių programos UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centre buvo naudojamos komercinėje veikloje, siekiant gauti pajamų. Atsakovei J. R. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2000 m. kovo 6 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsakovė J. R. pažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudžiantį be autoriaus licencijos naudoti autoriaus kūrinį.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - iš atsakovo UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centro Microsoft Korporacijai priteisė 14 736 Lt kompensaciją, Adobe Systems Incorporated - 58 209 Lt kompensaciją, Symantec Korporacijai - 850 Lt kompensaciją, Autodesk Incorporated - 87 439 Lt kompensaciją. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centras be autorių teisių turėtojų leidimų (licencijų) atgamindamas, t. y. įdiegdamas į kompiuterius, ir naudodamas kompiuterio programas pažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą draudimą panaudoti autoriaus kūrinį be licencijos. Atsakovė J. R. yra netinkama atsakovė byloje, nes solidarioji atsakomybė atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais. Neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusi Akcinių bendrovių įstatymo redakcijoje nenustatyta bendrovės vadovo ar savininko pareigos atsakyti kartu su juridiniu asmeniu. Už padarytą žalą įmonei direktorė turėtų atsakyti regreso būdu. Ginčo atveju J. R. veikė ne kaip savarankiškas fizinis asmuo, bet atstovaudama juridiniam asmeniui - UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centrui, t. y. laikytina, kad veikė juridinis asmuo. Teismo nuomone, negali būti vertinama, kad žala ieškovams padaryta kelių asmenų bendrais veiksmais; nėra pagrindo taikyti CK 494 straipsnį, nes veikė vienas teisinių santykių subjektas - juridinis asmuo. Pagal eksperto sudarytoje suvestinėje nurodytus akivaizdžius neatitikimus, kompiuterių programų buvo panaudota mažiau, negu teigiama ieškinyje. Byloje nėra įrodymų, jog buvo panaudotos mokomosios, demonstracinės, bandomosios programų versijos. Ieškovams priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus atitinkamo kūrinio-kompiuterių programos teisėto pardavimo kainai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 2 d. sprendimą, o ieškovų apeliacinį skundą atmetė. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju solidarioji atsakomybė netaikytina.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai Microsoft Korporacija, Adobe Systems Incorporated, Autodesk Incorporated prašo pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priteisti iš atsakovų UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centro bei J. R. solidariai 161 234 Lt kompensaciją tokia tvarka: Microsoft Korporacijai – 14 736 Lt, Adobe Systems Incorporated – 58 209 Lt, Symantec Korporacijai - 850 Lt, Autodesk Incorporated – 87 439 Lt. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Netinkamai taikytas 1964 m. CK 494 straipsnis. Atsakovai UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centras ir J. R. yra solidariai atsakingi už padarytą autorių teisių pažeidimą - neteisėtą kompiuterių programų kopijų atgaminimą ir laikymą, nes žalą jie ieškovams padarė bendrais kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-682/2001). J. R. kaltė yra įrodyta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2000 m. kovo 6 d. nutarimu ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2000 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje, kurioje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2004). Administracinėje byloje konstatuojama, kad J. R. kompiuterių programų kopijas neteisėtai atgamino savo iniciatyva. Šį faktą patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga. Pagal CK 494 straipsnį solidarioji atsakomybė atsiranda iš asmenų veiksmų, kurie yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neigiamais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2000). Kelių asmenų poveikis tam pačiam objektui, sukeliantis žalą, yra žalos padarymas bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-481/2000). Šiuo autorių teisių pažeidimo atveju konkrečius kompiuterio programų atgaminimo veiksmus atliko fizinis asmuo – J. R., o UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centras, naudodamasis kompiuterių programomis, vykdė komercinę-ūkinę veiklą, susijusią su asmenų mokymu naudotis kompiuteriu. Šie veiksmai yra susiję, tarp jų yra tiesioginis priežastinis ryšys su žalingais padariniais, nes kiekvienas iš jų lemia žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-481/2000). Pažymėtina, kad vadovo ir bendrovės santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius, o civilinius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-954/2003).

2. Dėl CK 1.5 straipsnio taikymo. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centras yra likviduojamas, neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, be to, yra ribotos turtinės atsakomybės subjektas. Pažymėtina, kad J. R. yra vienintelė atsakovo UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centro akcininkė ir šios bendrovės vadovė. UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centras, atstovaujamas J. R., 2000 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrovės kompiuterius perleido J. R. sūnui L. R. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės J. R. nesąžiningumą ir tiesioginį siekimą išvengti atsakomybės. Teismai tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų (CPK 176-185 straipsniai).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė J. R. prašo kasacinį procesą nutraukti arba teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir priteisti iš kasatorių 590 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad kasacinis skundas, paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinio proceso. Ieškovai neįrodė solidariosios atsakomybės pagrindui atsirasti būtinų aplinkybių, o būtent - žalos padarymo bendrais kaltais atsakovų veiksmais. 2000 m. vasario 10 d. patikrinimo atsakovo patalpose metu galiojęs Akcinių bendrovių įstatyme atsakovės, kaip akcininkės, ir atsakovės, kaip bendrovės vadovės, solidariosios atsakomybės su bendrove nenustatyta. Be to, kompiuterių programos buvo naudojamos mokymo tikslais, todėl ieškovų teisės nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad civilinėse bylose nepakanka remtis vien administracinėje byloje konstatuotais faktais, ir administracinėse bylose nustatytos aplinkybės ne visuomet turi prejudicinę galią civilinėje byloje; ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimai gali būti tik vienas iš įrodinėjimo šaltinių. Bendrovės likvidavimo procedūros pradėtos po to, kai buvo atliktas bendrovės kompiuterių poėmis ir buvo sutrikdyta bendrovės veikla, todėl ši aplinkybė neturėtų būti pagrindas atsakovų nesąžiningumui konstatuoti.

k o n s t a t u o j a :

IV Teismų byloje nustatytos aplinkybės

UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centras įsteigtas 1998 m. lapkričio 18 d., 2000 m. rugsėjo 27 d. priimtas sprendimas likviduoti bendrovę. Bendrovės steigėja ir vienintelė akcininkė - atsakovė J. R., kuri buvo ir bendrovės direktorė. 2000 m. vasario 10 d. Mokesčių policijos departamento prie VRM Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą bendrovėje ir nustatė, kad neteisėtai be licencijų, t. y. be išimtinių autorių teisių turėtojų leidimų, instaliavus į kompiuterius, buvo naudojama programinė įranga. Programinę įrangą neteisėtai instaliavo atsakovė J. R. Už šį pažeidimą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos 2000 m. kovo 6 d. nutarimu jai buvo paskirta 1000 Lt bauda (ATPK 21410 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 24 d. nutarimu pripažinta, kad J. R. padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai. Civilinę bylą nagrinėję teismai konstatavo pagrindą atsakovo bendrovės civilinei atsakomybei, nes bendrovės veikloje neteisėtai, be autoriaus leidimo buvo instaliuotos ir naudojamos kompiuterių programos. Tačiau teismai pripažino, kad nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei J. R., nes ji negali atsakyti kaip solidarioji skolininkė. J. R. neteisėtai instaliavo kompiuterių programas jos vadovaujamos bendrovės naudai, ji veikė kaip bendrovės valdymo organas, savo veiksmais sukurdama teises ir pareigas bendrovei, įskaitant ir pareigą atsakyti už ieškovams padarytą žalą. Atsakovė J. R. už bendrovei padarytą žalą galėtų atsakyti regreso tvarka.

V. Kasacinio teismo argumentai

Ieškovų kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartimi buvo priimtas. Kasacinio skundo priėmimo stadijoje buvo patikrinti kasacinį skundą padavusio asmens įgalinimai, ir pripažinta, kad kasacinį skundą padavė tinkamas kasacijos subjektas, todėl nėra pagrindo nutraukti kasacinį procesą.

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu. Taigi įstatymų leidėjui nustačius kasacinio nagrinėjimo dalyką, kasacinis teismas netikrina apskųstų procesinių sprendimų faktinių bylos aplinkybių nustatymo aspektu, nes šių aplinkybių nustatymas - pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija.

Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal Berno konvenciją kompiuterinės programos (pradinės ir dalykinės) turi būti saugomos kaip literatūros kūriniai. Valstybės narės apsaugo kompiuterines programas autorinių teisių principu panašiai kaip ir literatūros kūrinius, kaip apibrėžta Berno konvencijoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties 4 straipsnyje įtvirtinta, kad kompiuterio programos yra saugomos kaip literatūros kūriniai. Tokia apsauga taikoma kompiuterio programoms, išreikštoms bet kokiu būdu ar forma. Šios Konvencijos 1 straipsnio 4 dalimi susitariančiosios šalys įsipareigojo laikytis Berno konvencijos 1-21 straipsnių ir jos Priedo reikalavimų. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šios Konvencijos saugomų literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti atgaminti šiuos kūrinius bet kokia forma ir būdu.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 64 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimu laikomi šie veiksmai – kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą atlikimą, transliavimą bei retransliavimą ar viešą paskelbimą), importavimas ir platinimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas). Atgaminimas – kūrinio ar gretutinių teisių objekto, kopijos (kopijų) gaminimas bet kokiu būdu ir bet kokia forma, įskaitant viso kūrinio ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies nuolatinį ar laikiną saugojimą elektronine forma (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Neteisėta kūrinio ar gretutinių teisių objekto kopija – tai kūrinio ar gretutinių teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto, jų teisių perėmėjo ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje numatytas sąlygas, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys ar gretutinių teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto kopija, kurioje be autoriaus ar gretutinių teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie autoriaus teisių ar gretutinių teisių valdymą (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo bendrovėje be licencijų, t. y. be išimtinių autorių teisių turėtojų leidimų, instaliavus į kompiuterius neteisėtai buvo naudojama programinė įranga ir nustatyta, kiek konkrečiai kopijų be licencijų buvo instaliuota ir naudojama, kokia žala padaryta ieškovams. Neteisėtos veiklos konstatavimo faktas byloje neginčijamas - atsakovai kasacinio skundo dėl teismų išvadų neteisėto kompiuterinių programų instaliavimo ir naudojimo klausimu nepateikė. Atsakovų argumentus, kad instaliuotos kompiuterių programos buvo naudojamos mokymo tikslais, pirmosios instancijos teismas patikrino ir juos atmetė; šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacine tvarka nebuvo ginčijamos. Taigi byloje nustatytos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos – atlikti neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys ir, minėta, nustatyta civilinė atsakomybė atsakovo bendrovei. Šias civilinės atsakomybės sąlygas būtina nustatyti sprendžiant atsakomybės ir pagal Autorių ir gretutinių teisių įstatymą klausimus. Esant byloje nustatytoms civilinei atsakomybei atsirasti būtinosioms sąlygoms, kasaciniu skundu keliamas tik civilinės atsakomybės solidarumo klausimas, t. y. kad nepakanka konstatuoti tik atsakovo bendrovės civilinę atsakomybę dėl autoriaus teisių turėtojo teisių ir interesų pažeidimo. Solidariąja skolininke pagal prievolę, atsiradusią ieškovų naudai dėl jų teisių pažeidimo, turėtų būti pripažįstama ir atsakovė J. R. Kolegija sutinka su kasatoriaus pozicija dėl solidariosios atsakomybės taikymo pagrindo šioje byloje ir konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė solidariąją atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1 punktas).

Padarytos žalos atlyginimo instituto esmė yra ta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo atlyginti už žalos padarymą atsakingas asmuo. Minėta, kad byloje nustatyta, jog J. R. buvo ne tik bendrovės steigėja ir vienintelė akcininkė, ji taip pat buvo ir bendrovės direktorė nuo bendrovės įsteigimo momento iki teisės pažeidimo nustatymo. Taip pat labai svarbu, kad nagrinėjamoje byloje patikimai nustatytas faktas, jog pati atsakovė atliko veiksmus, pažeidžiančius išimtinių autorių teisių turėtojų teises ir interesus; dėl pažeidimų buvo daroma žala tretiesiems asmenims – ieškovams, išimtinių autorių teisių turėtojams. Taigi nagrinėjamos bylos atveju atsakovė J. R. yra ne tik juridinio asmens dalyvė – bendrovės Verslo ir kompiuterių mokymo centras vienintelė akcininkė, bet ir bendrovės valdymo organas – bendrovės direktorė. Įmonės vadovas vadovauja įmonei organizuodamas kasdienę jos veiklą, įstatyminio atstovavimo pagrindu veikdamas jos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir vykdydamas kitas funkcijas, jis veikia kaip įmonės patikėtinis. Neviršydamas nustatytų galių įmonės vadovas privalo veikti sąžiningai, protingai, negali naudoti turimų galių savo ar trečiųjų asmenų naudai bei savo galiomis naudodamasis negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo faktas suponuoja atitinkamą atsakomybę – įmonės, kuriai atstovaudamas, vadovas padarė žalą, ar paties įmonės vadovo turtinę atsakomybę. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad jo elgesys neatitiktų teisės reikalavimų ir pažeistų įmonės ar trečiojo asmens subjektines teises ir interesus, t. y. būtina, kad dėl įmonės vadovo padarytų teisei priešingų veiksmų įmonė ar trečiasis asmuo būtų patyręs turtinių nuostolių. Tokiu atveju įmonės vadovas privalo nuostolius kompensuoti. Šios bendrosios nuostatos turi būti taikomos ir bylose dėl autorių teisių pažeidimų, o atsakomybė atsiranda ne tik tiems asmenims, kurie tiesiogiai pažeidė autorių teisių turėtojų teises, bet ir tiems, kurie padarė netiesioginį pažeidimą, t. y. kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė J. R. savo neteisėtais veiksmai tiesiogiai pažeidė autorių teisių turėtojų subjektines teises, todėl ji taip pat turi būti pripažįstama tinkamu civilinės atsakomybės subjektu.

CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę. Juridinio asmens dalyviui, o juo, minėta, žalos padarymo metu buvo atsakovė J. R., atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Taigi atsakomybė atsiranda ir juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui, ir atsakomybės siekiama išvengti nesąžiningais veiksmais. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę.

Nurodyti argumentai dėl nagrinėjamoje byloje aktualaus klausimo – atsakovės J. R. civilinės atsakomybės dėl ieškovų subjektinių teisių pažeidimo - lemią išvadą, kad atsakovė J. R. taip pat yra atsakinga už padarytą žalą ieškovams, o jos atsakomybė yra solidarioji (1964 m. CK 494 straipsnis). Ji kartu su bendrove Verslo ir kompiuterių mokymo centru turi bendrą skolą ir kartu su bendrove atsako už visą prievolės įvykdymą taip, kad vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia nuo jos vykdymo kitus skolininkus.

Tačiau kolegija sprendžia, kad yra pagrindas septyniasdešimt procentų sumažinti ieškovų naudai priteistas kompensacijas. Priimdama tokį sprendimą, kolegija konstatuoja, kad CPK 353 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas priimti kasatoriui blogesnį sprendimą nagrinėjamoje byloje nepažeidžiamas. Nors byla nagrinėjama tik pagal ieškovų kasacinį skundą ir ieškovams priteistos kompensacijos mažinamos, tačiau svarbu tai, kad byloje priimtais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais pareiga sumokėti kompensaciją ieškovams buvo nustatyta tik bendrovei Verslo ir kompiuterių mokymo centrui. Tačiau, bylos duomenimis, bendrovė neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (T. 1, b. l. 77, 78, 85), 2000 m. rugsėjo 27 d. priimtas sprendimas ją likviduoti (T. 1, b. l. 58). Taigi atsakovę J. R. pripažįstant solidariąja skolininke, faktiškai ieškovų padėtis pagerinama. Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė autoriaus teisių ar gretutinių teisių subjekto pasirinkimu vietoj patirtų nuostolių reikalauti kompensacijos. Iki trečdalio sumažindama ieškovams priteistas kompensacijas, kolegija atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius. Ieškovai yra žinomos, ekonomiškai stiprios, tarptautinėje rinkoje veikiančios informacinių technologijų bendrovės, todėl akivaizdu, kad priteistos kompensacijos, nors ir daug sumažintos, sunkių padarinių šioms bendrovėms nesukurs. Solidarioji prievolė, kuri nustatyta bendrovei Verslo ir kompiuterių mokymo centrui, bus vykdoma iš fizinio asmens - atsakovės J. R. turto, ir akivaizdu, kad gali stipriai paveikti jos turtinę padėtį. Tačiau, kolegijos nuomone, nustatomos kompensacijos dydis pakankamai subalansuotas, atsižvelgiant į ieškovų ir atsakovų turtines galimybes.

Pakeitus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus dėl kompensacijų priteisimo, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 29 d. nutarties dalis, kuriomis išspręsti kompensacijų ieškovams priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų klausimai.

Ieškovui Microsoft Korporacijai priteistą 14 736 Lt kompensaciją sumažinti iki 4420 (keturi tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt) Lt, ieškovui Adobe Systems Incorporated priteistą 58 209 Lt kompensaciją sumažinti iki 17 403 (septyniolika tūkstančių keturi šimtai trys) Lt, ieškovui Symantec Korporacijai priteistą 850 Lt kompensaciją sumažinti iki 225 (du šimtai dvidešimt penki) Lt, ieškovui Autodesk Incorporated priteistą 87 439 Lt kompensaciją sumažinti iki 26 232 (dvidešimt šeši tūkstančiai du šimtai trisdešimt du) Lt.

Nurodytas sumas ieškovams priteisti solidariai iš atsakovų UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centro (duomenys neskelbtini) ir J. R. (duomenys neskelbtini).

Priteistą ieškovui Microsoft Korporacijai 736,80 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 221 (du šimtai dvidešimt vienas) Lt, priteisiant iš UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centro ir J. R. po 111 (vienuolika) Lt žyminio mokesčio; priteistą ieškovui Adobe Systems Incorporated 2910,45 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 873 (aštuoni šimtai septyniasdešimt trys) Lt, priteisiant iš UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centro ir J. R. po 437 (keturi šimtai trisdešimt septyni) Lt žyminio mokesčio; priteistą ieškovui Symantec Korporacijai 42 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 13 (trylika) Lt, priteisiant iš UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centro ir J. R. po 6 (šeši) Lt žyminio mokesčio; priteistą ieškovui Autodesk Incorporated 4371,95 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 1312 (vienas tūkstantis trys šimtai dvylika) Lt, priteisiant iš UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centro ir J. R. po 656 (šeši šimtai penkiasdešimt šeši) Lt žyminio mokesčio.

Priteistą į valstybės pajamas iš atsakovo UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centro 112,81 Lt teismo turėtų pašto išlaidų sumą sumažinti iki 79 (septyniasdešimt) Lt; priteistą iš Adobe Systems Incorporated 4,22 Lt teismo turėtų pašto išlaidų sumą padidinti iki 6 (šeši) Lt; priteistą iš Autodesk Incorporated 23,52 Lt teismo turėtų pašto išlaidų sumą padidinti iki 31 (trisdešimt vienas) Lt.

Priteistą atsakovui UAB Verslo ir kompiuterių mokymo centrui iš ieškovo Adobe Systems Incorporated 3 Lt ekspertizės išlaidų sumą padidinti iki 4 (keturi) Lt, iš ieškovo Autodesk Incorporated priteistą 16,73 Lt ekspertizės išlaidų sumą padidinti iki 22 (dvidešimt du) Lt.

Priteistą atsakovei J. R. iš ieškovo Microsoft Korporacijos 183,50 Lt atstovo pagalbai apmokėti sumą padidinti iki 239 (du šimtai trisdešimt devyni) Lt ir priteistą 7,34 Lt ekspertizės išlaidų sumą padidinti iki 10 (dešimt) Lt; iš ieškovo Adobe Systems Incorporated priteistą 799,25 Lt atstovo pagalbai apmokėti sumą padidinti iki 1039 (vienas tūkstantis trisdešimt devyni) Lt ir priteistą 31,97 Lt ekspertizės išlaidų sumą padidinti iki 42 Lt; iš ieškovo Symantec Korporacijos priteistą 10,50 Lt atstovo pagalbai apmokėti sumą padidinti iki 14 (keturiolika) Lt ir 0,42 Lt ekspertizės išlaidų sumą padidinti iki 0,55 (penkiasdešimt penki ct) Lt; iš ieškovo Autodesk Incorporated priteistą 1506,75 Lt atstovo pagalbai apmokėti sumą padidinti iki 1959 (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt devyni) Lt ir priteistą 60,27 Lt ekspertizės išlaidų sumą padidinti iki 78 (septyniasdešimt aštuoni) Lt.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria priteista atsakovei J. R. iš ieškovų Microsoft Korporacijos, Adobe Systems Incorporated, Symantec Korporacijos, Autodesk Incorporated po 147,50 Lt atstovo pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Likusias Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 29 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Stripeikienė

Virgilijus Grabinskas