[0] Civilinė byla Nr. 3K-7-231/2006 (S)

[1] Atskiroji nuomonė

[2] Byla iš esmės išnagrinėta nenustačius turinčių reikšmės bylai išspręsti esminių aplinkybių - ieškovui nuosavybės teise priklausantiems pastatams naudoti pagal tiesioginę paskirtį reikalingo uosto žemės sklypo dydžio ir teisės naudotis 101-104 krantinėmis apimties. Bylos nagrinėjimo eigoje šios aplinkybės nebuvo įrodinėjimo dalyku ir nebuvo tiriamos. Jų nenustačius, byloje nebuvo teisinio pagrindo kurią nors ginčijamos sutarties dalį pripažinti neteisėta, nes nėra nustatyta ginčijamos sutarties ydinga apimtis. Pagrindo pripažinti ginčijamą sutartį niekine ir negaliojančia to turto apimtyje, dėl kurio ieškovas ir atsakovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ sudarė 2002 m. sausio 16 d. susitarimą Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomą susitarimą Nr. 4, nebuvo, nes kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. bei 2005 m. kovo 17 d. nutartyse, priimtose civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004, minėtų susitarimų pagrindu ieškovui atsirado teisė į jam nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai reikalingo žemės sklypo nuomą ir 101-104 krantinių naudojimą, tačiau konkretus žemės sklypo dydis ir krantinių naudojimo tvarka yra fakto klausimai.

[3] Jeigu pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo procesinio pagrindo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį byla turi būti grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes: 1) tinkamo proceso apeliacinės instancijos teisme nebuvo; 2) šalys negalėjo tinkamai pasinaudoti viena teismo instancija - apeliacinės instancijos teismu; 3) kasacinis teismas negali pakeisti apeliacinės instancijos teismo.

[4] Teisėjas Antanas Simniškis