Civilinė byla Nr. 3K–3–362/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.3, 38, 73.2.6.2
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Broniaus Pupkovo,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės,,Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutarties ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Ingo Baltic“ dėl draudimo išmokos priteisimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė,,Litranspa“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 14 545,53 Lt žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 1998 m. vasario 17 d. su Lietuvos nacionaline vežėjų asociacija,,Linava“ sudarė atsakomybės dėl asociacijos išduotų TIR knygelių naudojimo draudimo sutartį. Pagal šią sutartį draudiminiu įvykiu yra laikomas šios asociacijos (draudėjo) narių – vežėjų, gabenančių krovinius su TIR knygelėmis, TIR taisyklių pažeidimas, jeigu dėl tokio pažeidimo muitinės įstaigos pareiškia reikalavimą draudėjui už vežėją sumokėti muitus ir kitus mokesčius dėl TIR sistemos taisyklių pažeidimo. Naudos gavėjas pagal draudimo sutartį yra tarptautinė vežėjų asociacija IRU.
Tretysis asmuo 1998 m. pasirašė transporto įmonės įsipareigojimų deklaraciją ir tapo TIR sistemos nariu. 1998 m. rugpjūčio 20 d. asociacija,,Linava“ išdavė bendrovei,,Litranspa“ TIR knygelę. Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga 1998 m. gruodžio 28 d. nustatė netinkamą šios knygelės panaudojimą 1998 m. spalio 12 d. ir pradėjo muitinės procedūrų pažeidimo tyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė,,Litranspa“ turi 9801,30 Lenkijos zloto dydžio mokesčių ir palūkanų skolą Lenkijos muitinės įstaigai. Lenkijos muitinės tarnyboms nepavykus išieškoti iš bendrovės,,Litranspa“ skolos ir palūkanų, kompensaciją (16 738,36 Lenkijos zloto) šioms tarnyboms sumokėjo Lenkijos tarptautinė vežėjų automobiliais asociacija, o šiai – Tarptautinė vežėjų asociacija IRU. Šios organizacijos sumokėtos sumos dalį (20 procentų) ieškovas 2001 m. sausio 24 d. sumokėjo IRU draudikui per savo brokerį R.L. Davison & Co. Ltd., nes per jį buvo apdraudęs savo atsakomybę (80 procentų). Išmokėta suma yra 1294,72 Šveicarijos franko.
1998 m. rugpjūčio 16 d. UAB,,Baltic garant“ išdavė draudimo sertifikatą, patvirtinantį, kad trečiojo asmens UAB,,Litranspa“ atsakomybė, susijusi su TIR knygelių panaudojimu, yra apdrausta 50 000 JAV dolerių už kiekvieną TIR knygelę. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, kuris pakeitė pavadinimą į UAB,,Ingo Baltic“, su reikalavimais mokėti draudimo išmoką pagal sutartį su UAB,,,Litranspa“, tačiau atsakovas savo prievolės nevykdė.
Pagal draudimo sutartį su asociacija,,Linava“ ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo regresinį reikalavimą trečiajam asmeniui UAB,,Litranspa“. Jam yra perėjusios asociacijos,,Linava“, kaip kreditoriaus, teisės dėl trečiajam asmeniui UAB,,Litranspa“ sumokėtos draudimo išmokos.
Kadangi atsakovas yra apdraudęs trečiojo asmens civilinę atsakomybę, pagal šią draudimo sutartį atsirado atsakovo prievolė ieškovui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad, nustačius, jog nagrinėjamas ginčas yra kilęs ne iš draudimo teisinių santykių, reikalavimui negali būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, bet turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Teismas nurodė, kad šio termino pradžia nustatoma pagal ieškovo, pareiškusio regresinį reikalavimą, pagrindinės prievolės – prievolės pagal draudimo sutartį su asociacija,,Linava“ – įvykdymo momentą (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus ir ieškinyje nurodė, kad prievolę sumokėti draudimo išmoką, atlygindamas už asociaciją,,Linava“ nuostolius dėl UAB,,Litranspa“ įvykdyto muitinės procedūrų pažeidimo, įvykdė 2001 m. sausio mėnesį, dėl to 2004 m. rugpjūčio 24 d. pareikšdamas ieškinį teisme, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas neprašė atnaujinti praleisto termino, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, dėl to ieškinys atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš atsakovo 14 545,53 Lt; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo sumokėtą 1276,90 Lt žyminį mokestį už ieškinį, apeliacinį skundą ir kasacinį skundą; 2360 Lt ieškovo išlaidoms atstovų pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 1652 Lt – apeliacinės instancijos teisme ir 1652 Lt – kasacinės instancijos teisme; 3) priteisti iš atsakovo šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, atsiradusius atsakovo 1998 m. rugpjūčio 16 d. išduoto draudimo liudijimo Nr. 90 04 002 pagrindu. Klaidingai manydamas, kad šio draudimo liudijimo pagrindu susiklostė garantijos teisiniai santykiai, teismas netinkamai taikė CK 6.90, 6.92, 6.96 straipsnius, nors turėjo būti taikomi CK 6.9 straipsnis, 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas. Teismas taip pat netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2004, nes šioje civilinėje byloje yra kitos faktinės aplinkybės. Nurodytoje civilinėje byloje buvo susiklostę garantijos teisiniai santykiai, bet jų atsiradimo pagrindas buvo draudimo bendrovių išduoti specialūs garantiniai raštai. Šioje civilinėje tokie garantiniai raštai nebuvo išduoti. Šioje civilinėje byloje atsakovas su vežėju UAB „Litranspa“ buvo sudaręs draudimo sutartį, kurios pagrindu, atsitikus draudiminiam įvykiui (netinkamai panaudojus TIR knygelę), atsakovui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui, t. y. ieškovui.
2. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino draudimo liudijime Nr. 201/98/CMR nurodytą terminą, laikydamas jį garantijos terminu. Kadangi šalių teisiniai santykiai yra draudimo teisiniai santykiai, šis terminas laikytinas draudiminės apsaugos galiojimo terminu, per kurį atsitikus draudiminiam įvykiui, atsakovui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką. Kadangi draudiminis įvykis įvyko 1998 m. gruodžio 28 d., kai galiojo draudiminė apsauga, tai atsakovas privalo mokėti draudimo išmoką ieškovui.
3. Atsakovo nuomone, prievolės terminas pasibaigė 2003 m. gegužės 16 d., o nuo šios datos turi būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nesutikdamas su tokiais atsakovo argumentais, ieškovas 2005 m. gegužės 18 d. raštu paaiškino teismui, kad: 1) atsakovas, 2003 m. kovo 21 d. rašte Nr. 09-350 pateikdamas reikalingų dokumentų sąrašą, nurodė, kad jam yra būtina gauti atsakomybės dėl TIR knygelių naudojimo draudimo sutartį, sudarytą AB,,Lietuvos draudimas“ ir asociacijos,,Linava“. Ieškovas 2003 m. balandžio 30 d. atsisakė pateikti šiuos dokumentus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ieškovas turėjo suprasti, jog atsakovas laiko, kad visi reikšmingi dokumentai yra pateikti; 2) 2003 m. balandžio 30 d. ieškovas dar nebuvo pateikęs atsakovo reikalaujamų dokumentų vertimų; jie buvo pateikti 2004 m. vasario 25 d. Taigi ieškinio senaties termino eigos pradžia gali būti siejama nebent su 2004 m. kovo 12 d.; 3) Draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis senaties termino pradžią sieja su visos informacijos pateikimu draudikui. Tačiau ieškovas praktiškai neturi galimybių sužinoti, ar pakankamai dokumentų yra pateikta draudikui, jeigu draudikas apie tai neinformuoja ieškovo.
Dėl byloje reikalaujamos priteisti išmokos ieškovas į atsakovą buvo kreipęsis dar 2002 m. kovo 14 d. Atsakovas 2004 m. kovo 12 d. rašte pateikė prašymą raštu informuoti apie atliekamo tyrimo eigą, tačiau atsakymo negavo. Dėl to iki ieškinio pateikimo dienos ieškovas negalėjo žinoti, ar draudikui pakanka dokumentų sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti. Dėl to ieškinio senatis net nebuvo prasidėjusi.
k o n s t a t u o j a :
Šios bylos esmė – bylos dalyvių teisinių santykių nustatymas. Ieškovo teigimu, jie yra kilę iš draudimo santykių. Tuo tarpu teismai konstatavo, kad jie yra kilę ne iš draudimo – pirmosios instancijos teismas juos sieja su laidavimu (CK.7.76 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas – su garantija (CK 6.90 straipsnis).
Pagal CPK 346 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą teismų nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos yra pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Jeigu būtų konstatuotas toks nukrypimas, jis būtų pagrindas panaikinti teismo sprendimą (nutartį). Taigi šioje byloje būtina išsiaiškinti, ar teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „ERGO Lietuva“ v, uždaroji akcinė bendrovė,,PZU Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „Lindra“,) bylos Nr. 3K-394/2004, Teismų praktika 22, p. 66-74, konstatuota, kad šie santykiai teisiškai kvalifikuotini kaip kylantys ne iš draudimo teisinio reglamentavimo, bet kaip kilę iš garantijos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ v. uždaroji akcinė bendrovė „ERGO Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „Lindra“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Meraba“, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“) bylos Nr. 3K-7-2/2006 konstatavo, kad šių santykių kilmė yra iš garantijos teisinio reglamentavimo. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2005 m. spalio 10 d. nutartyje Nr. 3K-3-460/2005 nekeičiama. Taigi pagal Aukščiausiojo Teismo nutartyse AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“, UAB draudimo kompanija „Lindra“ (dabar – UAB „PZU Lietuva“), tretysis asmuo Lietuvos nacionalinei vežėjų asociacijai „Linava”, bylos Nr. 3k-3-460, ir byloje Nr. 3K-3-362/2006 suformuotą praktiką šalių santykiai kvalifikuotini kaip kylantys ne iš draudimo teisinio reglamentavimo, bet iš garantijos. Atitinkamai juos įvertino apeliacinės instancijos teismas. Taigi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šis teismas nenukrypo.
Pagal šalių teisinius santykius teismai ieškinio senatį reglamentuojančias normas aiškino ir taikė teisingai, todėl jų sprendimas ir nutartis paliktini galioti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Algis Norkūnas
Bronius Pupkovas
