Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-363/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 130.1.1; 130.1.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Romualdo Čaikos (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui Kazachstano Respublikos Vyriausybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. B. prašė priteisti iš atsakovo Kazachstano Respublikos Vyriausybės 1 296 044,00 Lt žalą. Ieškovas nurodė, kad 1994 m. sausio 17 d. jo individuali įmonė „Siekis“ pasirašė sutartį su Karagandos metalurgijos kombinatu „Karmet“ dėl 180 t skardos pirkimo bei tiekimo ir 1994 metų pirmame ketvirtyje pervedė Karagandos metalurgijos kombinatui „Karmet“ avansinę įmoką – 394 000,00 tengė (246 395,00 Lt). Kazachstano Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 17 d. sprendimu metalurgijos kombinatas „Karmet“ buvo privatizuotas ir savo įsipareigojimų ieškovo įmonei „Siekis“ neįvykdė. Atsakovas pasiliko 25 proc. dydžio metalurgijos kombinato „Karmet“ akcijų paketą, taigi tapo šio juridinio asmens skolų perėmėju. Ieškovo įmonė „Siekis“ buvo įtraukta į Karagandos metalurgijos kombinato „Karmet“ kreditorių sąrašą, bet iki šiol skola negrąžinta. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo įmonė „Siekis“ bankrutavo ir buvo išregistruota iš įmonių rejestro. Tam, kad įmonė galėtų atsiskaityti su kreditoriais, ieškovas buvo priverstas išparduoti visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, likviduoti įmonę. Ieškovo teigimu, atsakovo Kazachstano Respublikos Vyriausybės veiksmai lėmė 1 296 044,00 Lt žalos atsiradimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiam teismui, nesilaikant 1994 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių) 2 straipsnyje įtvirtinto principo, jog vienos susitariančios šalies piliečiai gali laisvai kreiptis į kitos susitariančios šalies teismus su ieškiniu, taip įgyvendinant galimybę ginčą spręsti pagal atsakovo buvimo vietą. Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Kazachstano Respublikos ambasadą su prašymu išsiaiškinti, ar Kazachstano Respublika taiko valstybės imuniteto nuo užsienio valstybės teismų jurisdikcijos principą santykiuose su Lietuvos Respublika. Kazachstano Respublikos ambasados atstovai 2005 m. vasario 24 d. rašte nurodė, kad Kazachstano Respublika, kaip suvereni valstybė, laikosi valstybės imuniteto principo tiek santykiuose su Lietuvos Respublika, tiek su kitomis valstybėmis, todėl kilusį ginčą siūlė spręsti laikantis Tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nuostatų. Teismas, atsižvelgdamas į Tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nuostatas bei į ieškovo įmonės „Siekis“ ir Karagandos metalurgijos kombinato „Karmet“ 1994 m. sausio 17 d. sutarties Nr. 6164, kurios pagrindu ieškovas kelia reikalavimus atsakovui, 5.5 punktą, pagal kurį ginčai dėl Sutarties nevykdymo nagrinėjami pagal atsakovo buvimo vietą, sprendė, kad šioje byloje netaikytini CPK 787 straipsnyje įtvirtinti principai, suteikiantys pareikštam ieškiniui nacionalinio teismingumo prioritetą. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo M. B. atskirtąjį skundą, 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis). Pagal CPK 1 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Taigi civilinių bylų, turinčių užsienio (tarptautinį) elementą, teisminis priklausymas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar Lietuva ir užsienio valstybė, su kuria yra susijęs ginčas, yra sudariusios tarptautinę dvišalę teisinės pagalbos sutartį. Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinės, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji norma, pagal kurią kiekvienos Susitariančios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Spręsdamas teismingumo klausimą, teismas taip pat turi atsižvelgti ir į kitus veiksnius, inter alia kur ir kaip teismo sprendimas bus vykdomas, į įrodymų buvimo vietą, pažeidimo padarymo vietą ir kitas bylai svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 28,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas“ 14 punktas). Ieškovas M. B. prašo priteisti iš atsakovo Kazachstano Respublikos Vyriausybės 1 296 044 Lt žalą. Teisėjų kolegija nurodė, kad Tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos nuostatos piniginių reikalavimų teismingumo klausimų specialiai nereglamentuoja, todėl šiuo atveju taikytina bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, įtvirtinta Tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos 21 straipsnio 1 dalyje ir CPK 29 straipsnyje, pagal kurią ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buvimo vietą. Kadangi Tarptautinėje sutartyje dėl teisinės pagalbos nėra įtvirtinta minėtam principui prieštaraujančių nuostatų, tai teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra Kazachstano Respublikos Vyriausybė ir kad teismo sprendimas bus vykdomas Kazachstano Respublikoje, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo M. B. ieškinį atsakovui Kazachstano Respublikos Vyriausybei dėl 1 296 044 Lt žalos atlyginimo kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismui, padarė teisingą bei pagrįstą išvadą ir proceso teisės normų nepažeidė. Teisėjų kolegija, motyvuodama tuo, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, atmetė apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi norminiais teisės aktais, priimtais po to, kai ieškovui buvo padaryta žala. Teisėjų kolegija taip pat atmetė apelianto argumentą dėl teisinės pagalbos nesuteikimo, nes iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 23 d. nutarties nustatė, kad ieškovui M. B. valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo paskirta. Teisėjų kolegija nurodė, kad M. B. turi teisę pareikšti ieškinį Kazachstano Respublikos kompetentingame teisme Kazachstano Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas M. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinio teismo teiginys, kad ieškovui pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, yra nepagrįstas, nes ieškovas nutarties dėl teisinės pagalbos skyrimo negavo, be to, tai yra ne nutartis, bet teismo raštas „Dėl informacijos suteikimo“. Ieškovas, neturėdamas advokato, negalėjo tinkamai apginti teisme savo pažeistų teisių. Teismai pažeidė CPK 99 straipsnio 2 dalies ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1, 25 31 straipsnių nuostatas.

2. Teismai nepagrįstai atsisakė taikyti Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose bei CPK procesines normas. Pagal Tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 21 straipsnio 1 dalį Susitariančios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Šią nuostatą patvirtina CPK 29 straipsnis, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Teismai pažeidė nurodytas teisės normas, taip pat CPK 780, 781, 783 straipsnių nuostatas.

3. Apeliacinis teismas nepagrįstai nurodė, kad bylų dėl piniginių reikalavimų teismingumo klausimų Tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nuostatos specialiai nereglamentuoja. Sutarties 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. Ši norma suteikia ieškovui teisę reikšti ieškinį Lietuvos Respublikos teismuose.

4. Teismai pažeidė Tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 4 straipsnyje nustatytą susižinojimo tvarką, pagal kurią šalių įstaigos tarpusavyje susižino per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Generalinę prokuratūrą bei Kazachstano Respublikos teisingumo ministeriją ir Generalinę prokuratūrą. Teismai nepagrįstai vadovavosi Kazachstano Respublikos finansų ministerijos bei ambasados darbuotojų pareikšta nuomone.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas M. B. pareiškė ieškinį Kazachstano Respublikos Vyriausybei dėl 1 296 044,00 Lt žalos atlyginimo. Šią žalą ieškovas kildino iš 1994 m. sausio 17 d. metalo gaminių tiekimo sutarties Nr. 6164, pasirašytos ieškovo individualios įmonės „Siekis“ ir Karagandos metalurgijos kombinato „Karmet“, kuris Kazachstano Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 17 d. sprendimu buvo privatizuotas ir kurio įsipareigojimų vykdymą perėmė Kazachstano Respublikos Vyriausybė. 1994 m. sausio 17 d. metalo gaminių tiekimo sutarties 5.5 punkte yra įtvirtintas šalių susitarimas, pagal kurį ginčai dėl Sutarties nevykdymo nagrinėjami pagal atsakovo buvimo vietą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis skundas netenkintinas, nes jame išdėstyti argumentai neatitinka 1994 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 3 dalies, 29, 32, 780-783, 787, 788 straipsnių nuostatų ir 1994 m. sausio 17 d. metalo gaminių tiekimo sutarties 5.5 punkto 2 dalyje įtvirtinto šios sutarties šalių susitarimo dėl teismingumo. Pagal Tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 39 straipsnio 1, 3 dalių, 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų prasmę ieškovo ieškinys teismingas Kazachstano Respublikos teismams. Ieškovo ieškinys yra pareikštas dėl žalos, atsiradusios iš 1994 m. sausio 17 d. metalo gaminių tiekimo sutarties Nr. 6164, sudarytos Kazachstano Respublikoje, atlyginimo. Tarptautinėje sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nėra tiesioginės nuostatos dėl ieškinių atlyginti nuostolius, atsiradusius iš sutarties, teismingumo, šis klausimas spręstinas sistemiškai aiškinant Tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 21 straipsnio 1,2 dalių, 39 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas.

Pagal Tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų prasmę civilinė byla nagrinėjama pagal atsakovo gyvenamąją vietą, jeigu sutartis nenumato kitaip. Šio straipsnio 2 dalis leidžia sutarties šalių susitarimu nustatyti sutartinį teismingumą. Tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 39 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos civilinių bylų dėl žalos atlyginimo teismingumą sieja su Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, įstatymais. 1994 m. sausio 17 d. metalo gaminių tiekimo sutartis, iš kurios atsirado prievolė atlyginti nuostolius, sudaryta Kazachstano Respublikoje. Tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išlyga, kad ši taisyklė netaikoma prievolėms, kylančioms iš sutarčių. Pirmiau išdėstytos nuostatos reikalauja nustatyti, ar sutarties šalys nėra susitarusios dėl ginčo nagrinėjimo teritorinio teismingumo. Iš 1994 m. sausio 17 d. metalo gaminių tiekimo sutarties Nr. 6164 5.5 punkto 2 dalies matyti, kad šalys yra susitarusios dėl ieškinių nagrinėjimo teritorinio teismingumo – ieškiniai, susiję su sutarties sudarymu, pakeitimu ir nutraukimu nagrinėjami arbitraže pagal tiekėjo buvimo vietą, o ieškinys dėl sutarties vykdymo – pagal atsakovo buvimo vietą. Ieškovo M. B. ieškinys yra dėl sutarties vykdymo, todėl pagal pirmiau nurodytas nuostatas jis nagrinėtinas pagal atsakovo Kazachstano Respublikos Vyriausybės buvimo vietą, t. y. Kazachstano Respublikoje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 3 dalies ir 780 straipsnio nuostatas, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos, o ne CPK normos. Šis civilinis ginčas niekada nebuvo teismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl CPK 781 straipsnyje numatytas nacionalinio teismingumo prioriteto principas šioje byloje netaikytinas.

Vilniaus apygardos teismas savo iniciatyva patikrino, ar ieškovo M. B. ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams, ir tinkamai nustatė, kad šis ieškinys nagrinėtinas pagal atsakovo buvimo vietą – Kazachstano Respublikoje. Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija tinkamai išaiškino ir taikė CPK 782 straipsnio ir 783 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos CPK 32 straipsnį šalys rašytiniu susitarimu gali pakeisti teritorinį civilinės bylos teismingumą. Pagal šiuo metu galiojantį šalių sutartyje įtvirtintą susitarimą civilinis ginčas dėl sutarties vykdymo nagrinėtinas pagal atsakovo – Kazachstano Respublikos Vyriausybės – buvimo vietą, t. y. Kazachstano Respublikos teismuose. Kitokio susitarimo šalys nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 787 straipsnio, reglamentuojančio nacionalinio teismingumo taisykles ginčo teisenoje, 2 dalies nuostatas šalys gali raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Šalių 1994 m. sausio 17 d. sutarties 5.5 punkto 2 dalyje įtvirtintas susitarimas yra kitoks – susitarta, kad byla bus nagrinėjama pagal atsakovo buvimo vietą. Šis susitarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos CPK 788 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms susitarimo dėl Lietuvos teismų kompetencijos apribojimą.

Kasatoriaus argumentas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nesuteikimo ieškovui nenagrinėjamas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikiama pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą. Šios institucijos sprendimo teisėtumas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Romualdas Čaika

Algimantas Spiečius