(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-25 nutarimu A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskiriant galutinę subendrintą nuobaudą – 3300 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
A. Š. nubaustas už tai, kad 2012-11-23, apie 16.30 val., Panevėžio m., Smėlynės g., prie pastato Nr. 114, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), manevravo atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį „M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, tačiau A. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus nepranešęs bei nesulaukęs policijos pareigūnų ir neužpildęs su nukentėjusiu asmeniu eismo įvykio deklaracijos.
Skundu A. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 sausio 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat apeliantas prašo apklausti liudytoją T. Š., gyv. (duomenys neskalbtini), nukentėjusiąją A. R., gyv. (duomenys neskalbtini).
Skunde A. Š. nurodo, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis. Nurodo, jog automobilių stovėjo aikštelėje, kur įvyko eismo įvykis, vyksta nuolatinis automobilių judėjimas, dėl ko D.J. S. galėjo suklysti nurodydamas, kad būtent jo automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, juo labiau, kad šis liudytojas būtent atsitrenkimo fakto nematė, o tik girdėjo garsą, kas leidžia abejoti tokių liudytojo parodymų teisingumu. Taip pat skunde nurodoma, jog pagal nukentėjusios parodymus buvo nubraižyta įvykio vietos schema, kurios jis pats net nepasirašė, juo labiau, kad nors policijos pareigūnai ir fotografavo automobilius, tačiau jie nefiksavo vietų, kur buvo padaryti apgadinimai, nebuvo padaryti tikslūs išmatavimai, kuriose vietoje apgadinimai, ir kuriose vietose yra automobilio detalės, kuriomis galėjo būti padaryti apgadinimai. Tokie duomenys nebuvo pateikti pirmos instancijos teismui, todėl pats ėmėsi iniciatyvos kad būtų padarytos automobilių fotonuotraukos. Teigia, jog iš prie skundo pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti jog yra ištrupėjusios nukentėjusiosios automobilio halogeninių lempų grotelių detalės vietos, kas leidžia manyti, jog įvykio vietoje turėjo likti minėtos detalės nuotrupos, tačiau jų įvykio vietoje nebuvo. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog įvykio vietoje nesant nukentėjusiosios automobilio grotelių nuotrupų kyla abejonių, ar fotonuotraukoje matomas automobilio „M. S.“ apgadinimas buvo padarytas būtent 2012-11-23, apie 16.30 val., Panevėžio m., Smėlynės g., prie pastato Nr. 114, automobilių stovėjimo aikštelėje. Taip pat nurodoma, jog fotonuotraukose aiškiai matyti, kad automobilio „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) galinėje pusėje yra įtaisytas kablys, kuris yra 41-44 cm aukštyje, kai tuo tarpu automobilio „M. S.“, v/n (duomenys neskelbtini), daugiausiai išsikišusi ir apgadinta vieta yra 39 cm aukštyje. Esant tokiems duomenims mano, kad jo vairuojamas automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo apgadinti „M. S.“, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės halogeninių lempų groteles. Apeliantas taip pat nurodo, jog jam priklausančio automobilio galinio bamperio dešinėje pusėje jau iš ankščiau yra likęs nubraukimas, kurį pamatę policijos pareigūnai darė išvadas, kad šiuo automobiliu buvo apgadintas automobilis „M. S.“, tačiau išmatavus jam priklausančios transporto priemonės nubraukimą matyti, kad jis randasi 46-69 cm aukštyje. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog abejonių dėl eismo įvykio kėlė ir policijos pareigūnų veiksmai, kadangi pastarieji nesistengė nustatyti ir užfiksuoti visų duomenų, kurie galėtų būti reikšminti visapusiškai išsiaiškinti galimai įvykusį eismo įvykį. Taip pat nurodo, jog rašant paaiškinimą policijai, pareigūnas primigtinai liepė rašyti sutikimą su autoįvykiu, nors aiškiai matė jo įsitikinimą, neapgadinus automobilio „M. S.“, v/n (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, jei būtų apgadinęs automobilį, būtų nelogiška šalintis iš įvykio vietos, be to jam ekonomiškai naudingiau būtų vietoje išsiaiškinti veiksmų padarinius ir atlyginti nuostolius nukentėjusiajai. Apeliantas taip pat nurodo, jog 37 metų vairavimo stažą, dirba už miesto, todėl vairuotojo pažymėjimas ir galimybė vairuoti reikalingi kiekvieną dieną. Prieš išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės atbuline eiga nevažiavo, o be to žino, kad už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos yra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teigia, jog iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo ramus, nes buvo įsitikinęs, kad jokių pažeidimų nebuvo padaręs. Nurodo, kad nepadarė jokio pažeidimo, jokio eismo įvykio automobilių stovėjimo aikštelėje neįvykdė, todėl neprivalėjo informuoti policijos pareigūnų apie eismo įvykį. Yra įsitikinęs kad automobilis „M. S.“ buvo apgadintas anksčiau, gal būt net kitoje vietoje, nes jo automobilyje esančio kabio aukštis bei bamperio nubraukimo vietos aukštis neatitinka su apgadinto automobilio „M. S.“ halogeninių lempų grotelių aukščiu. Be to, apeliantas nurodo, jog policijos komisariato pareigūnai vaizdo įrašo neperžiūrėjo, nors automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie „Mašimos“, yra filmuojama. Skunde taip pat nurodoma, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra objektyvių ir neabejotinų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo įvykdymo. Apeliantas taip pat nurodo, jog dėl kaltinimų labai išgyvena, neteko vairuotojo pažymėjimo, negali vykti į darbą.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į paduotą apeliacinį skundą prašo palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-25 priimtą nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o paskirta administracinė nuobauda yra individualizuota tinkamai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundu, A. Š. nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu bei mano, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jo kaltę įvykužius pažeidimus.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visetas leidžia konstatuoti A. Š. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Liudytojas D.J. S., buvęs įvykio vietoje, tiek tyrimo, tiek teismo posėdžio metu vieningai ir nuosekliai tvirtino, jog įvykio dieną, atvažiavęs į automobilių aikštelę, esančią Panevėžyje, Smėlynes g., šalia pastato Nr. 114, bei išlipęs iš automobilio maždaug už 10 metų išgirdo trekštelėjimą, o atsisukęs į tą pusę pamatė žmogų, kuris išlipęs iš automobilio „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėjęs šios transporto priemonės galinę dalį, išvažiavo. Be to, D.J. S. taip pat nurodė, jog išvažiavus automobiliui „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), nuėjęs prie likusio stovėti baltos spalvos automobilio pamatė akivaizdžiai šviežiai sulaužytas šios transporto priemonės groteles, o įvykio metu išgirdęs trakštelėjimą iškart suprato, jog įvyko įvykis, kadangi yra girdėjęs ir atpažįsta lūžtančio bamperio garsą (20, 47 b.l.). Negana to, nukentėjusioji A. R. taip pat tiek tyrimo, tiek teismo posėdžio metu vieningai tvirtino, jog įvykio metu prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje paliko savo transporto priemonę be automobilio kairės pusės priekinio bamperio priešrūkinių žibintų dangtelio apgadinimo, o grįžusi maždaug po 15 minučių rado šią savo automobilio detalę apgadintą ir ėmė ją apžiūrinėti, dėl ko prie jos priėjo nepažįstamas vyriškis ir, paaiškinęs kad girdėjo įvykį, nurodė apgadinusio automobilio duomenis (19, 47 b.l.). Be to, iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir J. U. parodymų taip pat matyti, jog D.J. S. girdėjo įvykį bei pranešė nukentėjusiai jos automobilį apgadinusios transporto priemonės duomenis (10, 12, 48 b.l.). Taigi nuosekliais ir neprieštaringais liudytojų bei nukentėjusiosios parodymais netikėti nėra pagrindo, o be to, šių asmenų, ar juo labiau policijos pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Š. 2012-11-23, apie 16.30 val., Panevėžio m., Smėlynės g., prie pastato Nr. 114, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), apgadino nukentėjusiosios A. R. automobilį „M. S.“, v/n (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog apelianto vairuojamo automobilio „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), kablio ir nukentėjusiosios A. R. automobiliui „M. S.“, v/n (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų aukščiai nesutampa, o įvykio vietoje nebuvo apgadintos transporto priemonės dalelių, kas rodo, jog automobilis buvo apgadintas kitoje vietoje, atsižvelgiant į nukentėjusiosios A. R. bei liudytojų D.J. S. bei J. U. parodymus, atmetami, kaip nepagrįsti. Taip pat atsižvelgiama ir į pateiktas fotografijas, iš kurių matyti, kad automobilio „O. A.“ kablio aukštis yra maždaug nuo 30 iki 44 cm, o apgadintų grotelių aukštis maždaug nuo 30 iki 40 cm. Šios aplinkybės, ypač atsižvelgiant į liudytojų parodymus, visiškai nepaneigia A. Š. kaltės.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad išlipimo iš vairuojamo automobilio bei šios transporto priemonės galinės dalies apžiūrėjimo fakto neginčija ir pats A. Š. (30 b.l.), tačiau jo apeliacinio skundo argumentai, jog išlipęs jokio kitos transporto priemonės apgadinimo nematė, nes neatsitrenkė į kitą automobilį, o tik tikrino, ar nereikia papildyto dujų, taip pat yra atmetami, kaip nepagrįsti, nes D.J. S. tiek tyrimo, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilio „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas išlipo iš savo vairuojamos transporto priemonės po smūgio su kitu automobiliu. Šis liudytojas taip pat patvirtino, jog išlipęs vairuotojas apžiūrinėjo automobilio galą, įvykio metu tamsu dar nebuvo, o stovėjusiam baltos spalvos automobiliui padaryti grotelių apgadinimai buvo akivaizdžiai matomi (20, 47 b.l.).
Administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d. atsirasti užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidus KET, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. KET 234 p. nustato, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nagrinėjamu atveju neginčitinai nustatyta, jog A. Š. suvokė pažeidęs KET, apgadinęs nukentėjusiajai A. R. priklausančią transporto priemonę „M. S.“, v/n (duomenys neskelbtini), bei pasišalinęs iš įvykio vietos nepranešant apie eismo įvykį policijos pareigūnams.
A. Š. apeliaciniame skunde pateikiamas prašymas apklausti liudytoją T. Š. yra atmetamas, kadangi pastarasis asmuo nebuvo įvykio liudytojas, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ištyrė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog iš asmens blaivumo testo Nr. 705 matyti, jog A. Š. 2012-11-23, t.y. administracinių teisės pažeidimų įvykdymo dieną, 20.14 val. nustatytas 0,43 promilių girtumas (17 b.l.). KET 233 p. numato pareigą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad A. Š. suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino, konstatuotina, kad jam kilo pareiga laikytis KET 233 p. reikalavimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės vertinti negali, kadangi, esant tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens skundui, jo padėtis sunkinama negali būti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad sprendžiant A. Š. administracinės atsakomybės dėl jam inkriminuotų nusižengimų klausimą, įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų nepadaryta. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, dėl ko šio nutarimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30210 str., 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Artūras Ridikas
