Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-280-425/2013
Valentina Paliulionienė Proceso Nr. 2-15-3-00605-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija:
36.1; 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. balandžio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,
kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Sijar“ apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-847/2013 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui UAB „Sijar“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė panaikinti neteisėtą atleidimą iš darbo atsakovo bendrovėje, priteisti iš atsakovo neišmokėtą atlyginimą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, įpareigoti atsakovą sumokėti nedeklaruotus mokesčius, grąžinti iš atsakovo asmeninius daiktus. Ieškovas nurodė, kad 2012-01-13 su atsakovu UAB „Sijar“ sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 4, pagal kurią dirbo vadybininku už numatytą 800 Lt atlyginimą, bet ne mažesnį nei nustatytas Vyriausybės minimalus darbo užmokestis, išmokant vieną kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. 2012-06-02 gavo iš atsakovo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą – atleidimą iš darbo vadovaujantis LR Darbo kodekso 136 str. 2 p. Nors prieš nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva ir esant, darbdavio teigimu, ieškovo pravaikštoms, privaloma dėl jų pateikti darbdaviui rašytinį paaiškinimą, tačiau ieškovui net nebuvo pasirašytinai pranešta apie tai, jog turi jį pateikti. Po atleidimo iš darbo darbdavys ieškovo vengia, atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs, negrąžina 1 980 Lt vertės ieškovo asmeninių daiktų. Ieškovas pažymėjo, kad jį neteisėtai atleidus iš darbo, jis neturi pragyvenimo šaltinio.
Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad darbo sutartis tarp V. A. ir UAB „Sijar“ 2012-04-13 nutraukta neteisėtai, negrąžino V. A. į darbą, nes dėl jo ir darbdavio konflikto darbuotojui bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti ir laikė ją nutraukta teismo sprendimu nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė V. A. iš UAB „Sijar“ vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 800 Lt, neatskaičius mokesčių, ir vidutinį darbo užmokestį po 800 Lt neatskaičius mokesčių kas mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos 2012-04-13 už penkis mėnesius, panaikino UAB „Sijar“ generalinio direktoriaus 2012-05-18 Įsakymą Nr. 7 dėl V. A. atleidimo iš darbo. Bylą dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir daiktų grąžinimo nutraukė, priteisė iš UAB „Sijar“ 847 Lt V. A. jo patirtų atstovavimo išlaidų, 287 Lt žyminio mokesčio ir 47,50 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio (800 Lt neatskaičius mokesčių) nurodė vykdyti skubiai. Teismas konstatavo, kad darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio sprendimu nuo 2012-04-13, todėl nebuvo pagrindo skirti ieškovui drausminę nuobaudą dėl neatvykimo į darbą – atleidimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neteisėtai skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., nes šalių tuo metu jau nesiejo darbiniai santykiai. Pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu, teismas, atsižvelgdamas į tarp darbdavio ir darbuotojo esančią konfliktinę situaciją, nusprendė darbuotojo negrąžinti į darbą ir laikė jį atleistu iš darbo teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisė jam vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką (800 Lt). Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog įstatymo pagrindu darbuotojui turi būti priteistinas ir vidutinis atlyginimas už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgęs į tai, kad darbuotojas pas darbdavį dirbo tik tris mėnesius, teismas mažino laikotarpį už kurį priteistinas vidutinis uždarbis už pravaikštas iki penkių mėnesių. Teismas vertino, kad nors ieškovas ieškinio senatį praleido, tačiau senatis buvo praleista dėl svarbių priežasčių. Teismas nutraukė bylos dalį dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kadangi šias sumas atsakovas sumokėjo po pirmo parengiamojo posėdžio, taip pat bylos dalį dėl ieškovui priklausančių 1 980 Lt vertės daiktų grąžinimo, nes darbdavys daiktus grąžino. Ieškinį iš esmės tenkinus, o reikalavimus, kurių atžvilgiu byla nutraukta, patenkinus vykstant teisminiam procesui, teismas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.
Atsakovas UAB „Sijar“ apeliaciniu skundu prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2013-01-07 sprendimo dalis, kuriomis tenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad ieškovas aplinkybę, jog buvo atleistas, sužinojo 2012-04-19, o reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu suformulavo tik 2012-10-02, praleisdamas ieškinio senaties terminą daugiau nei penkis kartus. Net nesant ieškovo prašymo, teismas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino savo iniciatyva. Ieškovas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, todėl vertintina, kad ieškinio senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių. Atsakovo veiksmai, atlikti po 2012-04-13 negali būti vertintini kaip nors sutrukdę ieškovui ginti savo teises pareikšti ieškinį. Ieškovas praleido terminą ir ginčyti 2012-05-18 įsakymą Nr. 7 dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Apeliantas pažymėjo, jog ieškovas pats pripažino, kad jis baigė darbą 2012-04-13 ir po to į darbovietę daugiau nevyko darbo reikalais. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad jie bendravo su ieškovu paskutinę jo darbo dieną ir susitarė darbo sutartį nutraukti bendru sutarimu. Ieškovas daugiau nei 5 mėnesius nesikreipdamas dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu, sutiko su tokiu atleidimu, tačiau atleidimo pagrindo nesutiko įforminti raštu. Šiuo atveju pats ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes sutiko būti atleistas, į darbą nėjo, tačiau vėliau persigalvojo ir nepasirašė dokumentų, tačiau į darbą toliau nevyko. Atsakovas nebuvo priėmęs įsakymo atleisti ieškovą iš darbo šalių sutarimu, tik tai pranešė SODRAI ir laukė atvykstant ieškovo pasirašyti dokumentų dėl darbo sutarties nutraukimo bendru sutikimu, tačiau ieškovui darbe nepasirodžius, atsakovas taikė drausminę nuobaudą ir laikydamasis atleidimo procedūrų, ieškovą atleido. Apeliantas nurodė, kad teismas turėjo ne nutraukti bylą dėl ieškovo reikalavimų priteisti darbo užmokestį, o šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas pripažino tyčia nepasiėmęs atlyginimo, siekęs prisiteisti darbo užmokestį, todėl teismas turėjo šį reikalavimą atmesti ir proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų kiekiui paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas V. A. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Darbo santykių pasibaigimas DK 125 str. pagrindu galimas, kai yra pasirašytas darbo sutarties šalių tarpusavio susitarimas dėl darbo santykių nutraukimo šalių sutarimu, tačiau tokio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo. Ieškovas pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas 2012-04-26, kai atsakovas elektroniniu būdu Sodros duomenų bazėje panaikino įrašus apie ieškovo atleidimą iš darbo. 2012-06-02 paštu ieškovas gavo atsakovo pranešimą „Dėl V. A. atleisimo iš darbo“ ir sužinojo, kad nuo 2012-05-21 jis atleidžiamas DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 9 p. pagrindu, ir nepraleidęs vieno mėnesio termino kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškovas pažymėjo, jog su atsakovo įsakymu Nr. 7 susipažino tik atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį. V. A. nurodė, kad atsakovas nepagrįstai paskyrė jam drausminę nuobaudą už pravaikštas visą darbo dieną 2012-04-13, kadangi byloje esantys dokumentai patvirtina ieškovą 2012-04-13 darbo vietoje buvus, su šia aplinkybe sutinka ir atsakovas. Liudytoja D. L. teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovo įsakymas dėl ieškovo atleidimo 2012-04-13 surašytas buvo, todėl atsakovas nepagrįstai teigia priešingai. Kadangi atsakovas neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir asmeninius daiktus grąžino tik bylą nagrinėjant teisme, pirmosios instancijos teismas, ieškovui reikalavimų atsisakius, bylą šiose dalyse pagrįstai nutraukė.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. A. ir atsakovas UAB „Sijar“ 2012-01-13 pasirašė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas V. A. nuo 2012-01-16 pradėjo dirbti UAB „Sijar“ vadybininku (T. 1, b. l. 5-7). Atsakovas UAB „Sijar“ nurodė, kad 2012-04-13 ieškovas ir atsakovas susitarė ieškovo V. A. darbo sutartį nutraukti bendru šalių sutarimu DK 125 str. 1 d. tvarka (T. 1, b. l. 136) nuo 2012-04-13. Atsakovas V. A. nurodė, kad tarp atsakovo atstovo ir ieškovo kilo konfliktas ir ieškovas buvo atleistas 2012-04-13 (T. 1, b. l. 43). UAB „Sijar“ 2012-04-13 informavo VSDFV apie V. A. atleidimą šalių sutarimu (T. 1, b. l. 138), tačiau 2012-04-26 pranešimas buvo panaikintas, nurodant priežastį „Apsigalvojo“ (T. 1, b. l. 139), o UAB „Sijar“ generalinio direktoriaus 2012-05-18 įsakymu V. A. buvo atleistas DK 235 str. 9 p. pagrindu, t. y. darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas (T. 1, b. l. 27).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir vertinimu dėl netinkamai taikytos drausminės nuobaudos ir netinkamo atleidimo šiuo pagrindu, kadangi šalių 2012-05-18 jau nebesiejo darbiniai santykiai, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas laikė darbo sutartį esant nutrauktą ir faktinius darbo santykius pasibaigusius 2012-04-13. Tai patvirtina faktas, jog atsakovas apie nutraukimą pranešė VSDFV, ieškovas nuo 2012-04-13 faktiškai jokių darbo funkcijų atsakovo bendrovėje nebevykdė, į darbo nebėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. A. 2012-05-18 Įsakymu Nr. 7 buvo atleistas nepagrįstai, tačiau kadangi dėl darbdavio atstovo ir darbuotojo tarpusavio nesutarimų galimybių darbuotoją grąžinti į darbą nėra, teismas vadovaudamasis DK 29⁷ str. 4 d. (DK 30⁰ str. 4 d.) nustatyta tvarka darbo sutartį pripažino nutraukta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Vadovaujantis minėtu Darbo kodekso straipsniu, pripažinus sutartį nutraukta, darbuotojui priteisiama šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. DK 140 str. 1 d. 1 p. numato, jog darbuotojui išdirbusiam iki dvylikos mėnesių, išmokama jo vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė 800 Lt vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Ieškovas V. A. UAB „Sijar“ dirbo 3 mėnesius, iš viso jam buvo išmokėta 2 396,36 Lt (2 081,69 Lt po mokesčių) atlyginimo (T. 1, b. l. 22). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs trumpą ieškovo darbo UAB „Sijar“ trukmę, ieškovo elgesį iki bylos nagrinėjimo (darbe nepasirodė, nors darbo sutarties nutraukimo nepasirašė) ir jo metu (ieškinį pateikė 2012-07-02, o reikalavimą pripažinti atleidimą neteisėtu suformulavo tik 2012-10-12, t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo faktinės darbo UAB „Sijar“ pabaigos, taip prailgindamas laikotarpį, už kurį turėtų būti mokėtinas užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką), į tai, kad faktiškai ieškovas pas atsakovą nebedirba nuo 2012-04-13, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, laikotarpis, už kurį priteistinas uždarbis už priverstines pravaikštas turi būti mažintinas. Pirmosios instancijos teismas vidutinį darbo užmokestį ieškovui priteisė už 5 mėnesius, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį laikotarpį ir išmokėtiną sumą – 4 000 Lt, viršijančią ieškovo pas atsakovą UAB „Sijar“ išdirbtu laikotarpiu bendrai gautas pajamas, pripažįsta esant neprotingai didelėmis ir neproporcingomis. Laikotarpis, už kurį ieškovui priteistinas vidutinis mėnesio uždarbis už priverstines pravaikštas mažintinas iki 1 mėnesio ir iš atsakovo ieškovui priteistinas vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 800 Lt už priverstinę pravaikštą.
Apeliantas UAB „Sijar“ nurodė, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus, kurių pagrindu teismas atnaujino praleistą ieškinio senatį ieškovui reikalavimams pareikšti. Atsakovas, 2012-04-13 pranešdamas VSDFV ir vėl atšaukdamas ieškovo atleidimo faktą, nuodydamas priežastį „Apsigalvojo“, galėjo suklaidinti ieškovą, be to, tuo metu ieškovas neturėjo priežasties kreiptis į teismą, kadangi atleidimo faktas ir pagrindas buvo neaiškūs. Atsakovo pranešimas apie ieškovo atleidimą nuo 2012-05-21 (registruota siunta Nr. RN395711412LT) ieškovui buvo įteiktas 2012-06-02 10:01 val. (T. 1, b. l. 30), todėl vadovaujantis DK 29⁷ str. 1 d., ieškovas turėjo vieną mėnesį apskųsti atsakovo dokumentui. V. A. ieškinys dėl neišmokėto atlyginimo ir kitų išmokų priteisimo išsiųstas 2012-06-29, Biržų rajono apylinkės teisme gautas 2012-07-02, t. y. nepraleidus vieno mėnesio ieškinio senaties termino. Ieškovas, neturėdamas teisinių žinių, dėjo pakankamai pastangų ieškiniui pareikšti, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neturėdamas atstovo, negalėjo tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimų. Reikalavimą atleidimą pripažinti neteisėtu ieškovas pareiškė tik 2012-10-12, tačiau įvertinus tai, kad ieškovas dėl ginčo, kilusio iš darbo santykių, išsprendimo kreipėsi 2012-07-02, tai, jog ieškovas yra silpnesnioji darbo sutarties šalis, o atsakovas darbdavys turėjo pareigą tinkamai įforminti ieškovo darbo santykių pasibaigimą, tačiau šios pareigos neatliko, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva atnaujino praleistą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas turėjo ne nutraukti bylą dėl ieškovo reikalavimų priteisti darbo užmokestį, o šį reikalavimą atmesti. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi ieškovui priklausančios išmokos sumokėtos ieškovui jau kreipusis į teismą savo teisių gynybos, be to, CPK 140 str. 1 d. numato ieškovo teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio. Atsakovui patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, ieškovas šių reikalavimų atsisakė, o teismas pagrįstai CPK 140 str. 1 d. tvarka reikalavimų atsisakymą priėmė ir bylą toje dalyje nutraukė.
CPK 93 str. 5 d. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui pakeistus teismo sprendimą, turi būti perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės sprendimą palieka tokį patį, tik sumažina laikotarpį, už kurį priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštas. Reikalavimas dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu paliekamas nepakeistas, o priteistos išmokos mažinamos, todėl laikytina, kad ieškinys tenkintas 66,67 proc. Proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovui priteistina 833,25 Lt atstovavimo išlaidų, o iš atsakovo ieškovui priteistina 564,69 Lt atstovavimo išlaidų. Į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Sijar“ priteisti 191 Lt žyminio mokesčio bei 31,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš V. A. - 15,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Apeliantas UAB „Sijar“ apeliacinėje instancijoje turėjo 287 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Iš atsakovo ieškovui priteistų sumų dydį sumažinus nuo 4 800 Lt iki 1 600 Lt, žyminio mokesčio suma mažintina iki 191 Lt, grąžinant apeliantui 96 Lt žyminio mokesčio permoką. Ieškovas patyrė 484 Lt advokato pagalbos išlaidų, todėl proporcingai netenkintai apeliacinio skundo daliai priteistina 161,38 Lt išlaidų iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 93 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
n u t a r i a :
Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti dalyse dėl priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir bylinėjimosi išlaidų:
Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimu iš atsakovo UAB „Sijar“ (įmonės kodas 1558292672) V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą vidutinį darbo užmokestį už penkis mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos sumažinti iki vieno mėnesio ir priteisti 800 Lt neatskaičius mokesčių.
Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas:
priteisti iš V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 833,25 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme UAB „Sijar“ (įmonės kodas 1558292672) naudai;
priteisti iš UAB „Sijar“ (įmonės kodas 1558292672) V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 564,69 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme;
priteisti iš UAB „Sijar“ (įmonės kodas 1558292672) 191 Lt žyminio mokesčio bei 31,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą;
priteisti iš V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Likusioje dalyje Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Sijar“ (įmonės kodas 1558292672) V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 161,38 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti UAB „Sijar“ (įmonės kodas 1558292672) 96 Lt žyminio mokesčio permoką. Žyminio mokesčio permokos grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
teisėjai Birutė Jonaitienė
Laimantas Misiūnas
Nijolė Danguolė Smetonienė
