V. T. pagal BK 24 str. 4 d., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-57/2013

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.3; 1.2.21.1;

1.1.4.4.3;

1.1.4.2; 1.1.4.4.5; 1.2.14.1.2.5;

1.2.14.10;

1.2.19.3;

2.1.2.13;

2.1.7.4. (S)

2013 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

nuteistiesiems R. V., E. S. ir jų gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,

nuteistojo V. T. gynėjui advokatui Romualdui Matoniui,

nuteistojo B. V. gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nuteistojo P. D. gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,

nuteistojo V. D. gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,

nuteistojo V. P. gynėjui advokatui Jonui Stankevičiui,

nuteistųjų R. M. ir I. M. gynėjui advokatui Zenonui Juknevičiui,

nuteistųjų T. B., V. B. ir R. B. gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. T., T. B., R. V., B. V., R. B., V. B., P. D., E. S., nuteistojo V. D. ir jo gynėjo Adomo Liutvinsko, nuteistųjų R. M. (R. M.) ir I. M. (I. M.) gynėjo Zenono Juknevičiaus bei nuteistojo V. P. gynėjo Jono Stankevičiaus kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo

V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas :

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Kirbulių k., 260,394 km) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

24 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Kirbulių k., 260,394 km) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 262,400 km) – laisvės atėmimu trejiems metams;

24 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 262,400 km) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

249 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų;

24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (dėl V. D. papirkimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (dėl V. K. papirkimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (dėl K. T. papirkimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 227 strapsnio 2 dalį (dėl A. K. papirkimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 263,060 km) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 263,060 km) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k., 176,293 km) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k., 176,293 km) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2003 m. spalio 23 d. iki 2003 m. gruodžio 9 d. bei nuo 2005 m. rugpjūčio 5 d. iki 2005 m. rugsėjo 9 d. laikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. T. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (dėl V. P. papirkimo) išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jam baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalyje, 245 straipsnyje (padarytos Biržų r., Jonavos k., 262,400 km), nutraukta, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

B. V. pripažintas kaltu ir nuteistas :

pagal BK 24 straipsnio 6 d., 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 262,400 km) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

249 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;

249 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (dėl V. D. papirkimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (dėl V. K. papirkimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (dėl K. T. papirkimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (dėl A. K. papirkimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 263,060 km) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

249 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 262,400 km) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k., 176,293 km) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

249 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k., 176,293 km) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2003 m. spalio 23 d. iki 2003 m. gruodžio 23 d. laikas.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, B. V. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (dėl V. P. papirkimo) išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jam baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas :

pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams;

249 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 263,060 km) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 263,060 km) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k., 176,293 km) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k., 176,293 km) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas :

249 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) – laisvės atėmimu trejiems metams;

249 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k., 176,293 km) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (dėl A. K. papirkimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo nuo 2003 m. spalio 23 d. iki 2003 m. spalio 24 d. laikas.

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas :

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 262,400 km) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

249 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo nuo 2003 m. rugsėjo 17 d. iki 2003 m. rugsėjo 19 d. laikas.

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas :

pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

P. D. pripažintas kaltu ir nuteistas :

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2003 m. spalio 23 d. iki 2003 m. spalio 30 d. laikas.

R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas :

249 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 263,060 km) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k., 176,293 km) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2003 m. spalio 23 d. iki 2003 m. gruodžio 18 d. laikas.

V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas :

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

227 straipsnio 2 dalį (dėl V. K. papirkimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

227 straipsnio 2 dalį (dėl V. D. papirkimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2003 m. spalio 23 d. iki 2003 m. lapkričio 21 d. laikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, konfiskuotinas 5239,28 Lt vertės V. D. turtas.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. D. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, V. D. baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas :

22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k., 176,293 km) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k., 176,293 km) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2003 m. spalio 23 d. iki 2003 m. lapkričio 14 d. laikas.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. P. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas :

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Kirbulių k., 260,394 km) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Kirbulių k., 260,394 km) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 262,400 km) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 262,400 km) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2005 m. rugpjūčio 9 d. laikas.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, R. M. baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 245 straipsnyje (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 262,400 km), nutraukta, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

I. M. pripažintas kaltu ir nuteistas :

187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Kirbulių k., 260,394 km) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2007 m. kovo 22 d. iki 2007 m. birželio 12 d. laikas.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, I. M. baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 245 straipsnyje (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 262,400 km), nutraukta, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Iš V. T. ir R. M. priteista solidariai AB „Mažeikių nafta“ 3001,98 Lt (dėl veikos, padarytos Biržų r., Kirbulių k., 260,394 km) turtinei žalai atlyginti.

Iš V. T., I. M. ir R. M. priteista solidariai AB „Mažeikių nafta“ 70438,13 Lt (dėl veikos, padarytos Biržų r., Totorių k., 262,400 km) turtinei žalai atlyginti.

Iš V. T., B. V., E. S., T. B. ir R. M. priteista solidariai AB „Mažeikių nafta“ 4987,52 Lt (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) turtinei žalai atlyginti.

Iš V. T., B. V., E. S., T. B. ir R. V. priteista solidariai AB „Mažeikių nafta“ 2559,11 Lt (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 263,060 km) turtinei žalai atlyginti.

Iš V. T., B. V., E. S., T. B., R. V. ir V. P. priteista solidariai AB „Mažeikių nafta“ 7003,11 Lt (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k., 176,293 km) turtinei žalai atlyginti.

Iš V. T., B. V., R. B., R. M. ir I. M. priteista solidariai RTAB „LatRosTrans“ 69622,92 Lt (dėl veikos, padarytos Biržų r., Totorių k., 262,400 km) turtinei žalai atlyginti.

Iš V. T., B. V., E. S., T. B., P. D., R. B., V. B., R. V., V. P., V. D. ir R. M. priteista solidariai RTAB „LatRosTrans“ 331520,43 Lt (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km) turtinei žalai atlyginti.

Iš V. T., B. V., E. S., T. B., P. D., R. B., V. B., R. V., V. P., V. D., V. K., K. T., A. K., S. L., I. M. ir R. M. priteista valstybei 529,10 Lt proceso išlaidų (iš kiekvieno po 31,12 Lt).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. K., V. K., K. T., A. K. (A. K.), S. L., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. bakandžio 19 d. nutartis, kuria atmesti nuteistųjų V. T., T. B., R. V., B. V., R. B., V. B., P. D., E. S., nuteistojo V. D. gynėjo, nuteistųjų R. M. ir I. M. gynėjo bei nuteistojo V. P. gynėjo apeliaciniai skundai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

V. T. nuteistas už tai, kad 2002 m. birželio mėn., turėdamas tikslą neteisėtai prisijungti prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio magistralinio produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyno ir pagrobti didelės vertės RTAB „LatRosTrans“ priklausantį dyzeliną, Biržų mieste subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties ir R. M. (dėl jo, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 7 punktu ir 214 straipsniu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas). Vadovaudamas šiai organizuotai grupei ir veikdamas pagal iš anksto parengtą planą, V. T. parinko vietą, esančią Biržų r., Kirbulių k., neteisėtam prisijungimui prie produktotiekio. R. M. V. T. pavedimu surado Latvijos Respublikos pilietį R. M. bei nenustatytą asmenį, galinčius neteisėtai prisijungti prie vamzdyno, pažadėjo šiems piniginį atlygį ir įtraukė juos į organizuotos grupės veiklą. 2002 m. birželio mėn. (tiksliai nenustatytą dieną) V. T. nurodymu R. M., padedamas R. M. ir nenustatyto asmens, Biržų r., Kirbulių k., netoli Apaščios upės, pragręžė vamzdyno 260,394 km esantį vamzdį, privirino prie jo du ventilius ir nutiesė apie 150 m aukšto slėgio žarnos, skirtos pumpuoti dyzeliną iš vamzdyno. Taip V. T. ir R. M., padedami R. M. ir nenustatyto asmens, pasikėsino pagrobti didelį kiekį didelės vertės RTAB „LatRosTrans“ priklausančio „L-0,2-62“ markės dyzelino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2002 m. liepos 12 d. AB „Mažeikių nafta“ darbuotojai aptiko neteisėtą prisijungimą.

Be to, vadovaujant V. T., organizuotos grupės nariai R. M. kartu su R. M. ir nenustatytu asmeniu, nurodytomis aplinkybėmis pragręždami AB „Mažeikių nafta“ produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyną ir privirindami prie jo du ventilius, taip visuotinai pavojingu būdu, gresiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ priklausantį turtą – magistralinio produktotiekio vamzdį ir padarė AB „Mažeikių nafta“ 3001,98 Lt žalos.

V. T. 2002 m. rugpjūčio mėn. vadovaudamas organizuotai grupei ir veikdamas su organizuotos grupės nariu R. M., turėdami tikslą neteisėtai prisijungti prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio magistralinio produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyno ir pagrobti didelės vertės, „LatRosTrans“ bendrovei priklausantį dyzeliną, parengė planą dyzelinui grobti Biržų r., Totorių k. V. T. kartu su R. M. 2002 m. rugpjūčio mėn. (tyrimo metu nenustatytą dieną) Latvijos Respublikoje įsigijo aukšto slėgio žarnas ir siurblį, skirtus pumpuoti dyzelinui iš produktotiekio. V. T., siekdamas išplėsti organizuotos grupės nusikalstamos veiklos apimtis ir užtikrinti palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veikai daryti, į organizuotos grupės veiklą įtraukė R. B., B. V. ir asmenį, dėl kurio byla išskirta, pažadėjęs jiems dalį pajamų, gautų realizavus pagrobtą dyzeliną. Pastarajam buvo pavesta atlikti neteisėto prisijungimo pagalbinius darbus ir tiesiogiai vykdyti dyzelino grobimą, R. B. skirta užduotis gabenti pagrobtą dyzeliną, o B. V. – slėpti ir pardavinėti pagrobtą dyzeliną. R. M. V. T. nurodymu surado Latvijos Respublikos piliečius I. M. ir R. M. bei nenustatytą asmenį ir, žadėdamas piniginį atlygį, įkalbėjo juos padėti neteisėtai prisijungti prie produktotiekio. V. T. nurodymu 2002 m. rugpjūčio mėn. (tyrimo metu nenustatytą dieną) organizuotos grupės nariai R. M. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, padedami R. M., I. M. ir nenustatyto asmens, Biržų r., Totorių k., 262,400 km pragręžė AB „Mažeikių nafta“ produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyną, privirino ventilį ir nutiesė apie 1 km ilgio aukšto slėgio žarną į Biržų r., Jonavos k. esančioje sodyboje iš anksto įrengtą talpą, skirtą pagrobtam dyzelinui saugoti, bei prijungė dyzelinui pumpuoti skirtą siurblį; tuo metu V. T. važinėjo po apylinkes ir saugojo, kad kas nepastebėtų. R. M. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, surado vamzdį, jį atkasė ir užkasė, tiesė žarną nuo prisijungimo vietos iki sodybos. Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, V. T. nurodymu asmuo, dėl kurio byla išskirta, būdamas sodyboje, esančioje Biržų r.., Jonavos k., kontroliavo dyzelino grobimą. Pagrobtą dyzeliną R. B. automobiliais „Kamaz 5410“ ir „Mercedes Benz“ perveždavo slėpti į B. V. priklausančią lentpjūvę, esančią Biržų r., Vabalninko miestelyje, Kosmonautų g. B. V., priėmęs dyzeliną iš R. B., laikė ir slėpė jį lentpjūvėje, pardavinėjo nenustatytiems asmenims. R. M., I. M. ir nenustatytas asmuo atliko vamzdyno pragręžimo bei ventilio privirinimo darbus ir, taip pašalindami kliūtis bei teikdami priemones nusikalstamai veikai daryti, padėjo organizuotos grupės nariams iš magistralinio produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyno slapta pagrobti dyzeliną. Per laikotarpį nuo 2002 m. rugpjūčio mėn. iki tų pačių metų lapkričio mėn. V. T., vadovaudamas organizuotai grupei, kartu su R. M., B. V., R. B., asmeniu, dėl kurio byla išskirta, padedami R. M., I. M. ir nenustatyto asmens, iš magistralinio produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyno slapta pagrobė „LatRosTrans“ bendrovei priklausančio ne mažiau kaip 54000 litrų didelės 69 622,92 Lt vertės „L-0,2-62“ markės dyzelino.

Be to, vadovaujant V. T., organizuotos grupės nariai R. M. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, kartu su R. M., I. M. ir nenustatytu asmeniu, pragręždami AB „Mažeikių nafta“ produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyną ir privirindami prie jo ventilį, visuotinai pavojingu būdu, gresiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ priklausantį turtą – magistralinio produktotiekio vamzdį ir padarė AB „Mažeikių nafta“ 21 446,13 Lt žalos.

Be to, nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujant V. T., organizuotos grupės nariams R. M. ir asmeniui, dėl kurio byla išskirta, kartu su R. M., I. M. ir nenustatytu asmeniu, atkasus AB „Mažeikių nafta“ magistralinio produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdį, privirinus prie jo ventilį bei prijungus žarną dyzelinui pumpuoti, 2003 m. kovo mėn. (tiksliai nenustatytą dieną), o prijungta prie produktotiekio aukšto slėgio žarna trūko, išsiliejo dyzelinas, dėl to buvo užteršti Biržų r., netoli kelio Juodeikiai–Jonava, esantys Šilinės upelis, Jonavos ežeriukas, melioracijos griovys ŠI-1 bei Apaščios upė. Šiais veiksmais buvo pažeistos gamtos apsaugos taisyklės: 1992 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 9 straipsnis, kuriame nustatytas, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, reikalavimus; 1997 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 31 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad draudžiama teršti vandens telkinių baseinus, ledo dangą buities, gamybos ir kitomis atliekomis, taip pat naftos produktais, chemikalais, trąšomis, radioaktyviosiomis ir kitomis kenksmingomis medžiagomis; 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio 4 punktą, kuriame nustatyta, kad žemės naudotojai privalo įgyvendinti įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose numatytas priemones žemės, miško ir vandenų apsaugai nuo užteršimo, žemės ūkio naudmenų dirvožemių apsaugai nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugai, kad neblogėtų ekologinė būklė, reikalavimus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 26.15 ir 26.18 punktus, kuriuose nustatyta,, kad magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose be raštiško juos eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo draudžiama: kasti žemę giliau kaip 0,3 m. ir ardyti vamzdyno pakrančių tvirtinimus, o šalia esančią teritoriją – nuo dujų išsiveržimo ar naftos išsiliejimo avarijos atveju, bei to paties nutarimo 28 punktą, kuriame nustatyta, kad žemės naudotojas, pastebėjęs dujotiekio ar naftotiekio gedimą arba dujų ar naftos nuotėkį, turi nedelsiant apie tai pranešti dujotiekį ar naftotiekį eksploatuojančiai įmonei (organizacijai) arba atitinkamo rajono merui (valdybai); 2001 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Vandens taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių priedo „A“ ir „B“ dalyse nustatytus reikalavimus dėl didžiausios leistinos taršos vandens telkiniuose koncentracijos. Dėl to galėjo kilti pavojus žmonių sveikatai, padaryta žala vandens ekosistemose, pakenkta teisėtam vandens naudojimui ir atsirado sunkių padarinių aplinkai, jai padaryta 48 662 Lt turtinė žala.

2003 m. gegužės mėn. V. T. iniciatyva ir jo vadovaujami bendrai nusikalstamai veikai susivienijo jis pats, R. M. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2005 m. sausio 10 d., vadovaujantis BPK 212 straipsnio 7 punktu ir 214 straipsniu), B. V. ir E. S., turėdami tikslą dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje ir ilgą laiką neteisėtai prisijungiant prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyno dideliais kiekiais grobti didelės vertės, RTAB „LatRosTrans“ priklausantį dyzeliną, t. y. daryti sunkius ir ilgą laiką trunkančius nusikaltimus. V. T. nusikalstamo susivienijimo narius parinko ir į jo veiklą įtraukė asmenis, kurie dėl profesinių įgūdžių ir einamų pareigų geriausiai galėtų atlikti nusikalstamus veiksmus ir padėti išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, taip užtikrinant palankesnes sąlygas nusikalstamai veikai daryti. R. M. pavesta organizuoti neteisėtą prisijungimą prie produktotiekio; B. V. – organizuoti dyzelino grobimą, slėpimą ir realizavimą bei lėšų, gautų realizavus pagrobtą dyzeliną, paskirstymą tarp nusikalstamo susivienijimo narių; E. S. pavesta tiesiogiai atlikti prisijungimą prie vamzdyno ir grobti dyzeliną.

2003 m. birželio mėn. V. T. kartu su B. V., siekdami išplėsti nusikalstamo susivienijimo veiklos apimtis, parinko ir į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė bei suvienijo T. B., R. V., P. D., V. B., R. B. ir asmenį, dėl kurio byla išskirta, bei paskirstė jiems vaidmenis,o šie įsitraukė į nusikalstamą susivienijimą ir atliko jiems pavestas užduotis: T. B. tiesiogiai dalyvavo prisijungiant prie vamzdyno, vykdė dyzelino grobimą, gabeno ir realizavo pagrobtą dyzeliną, skirstė už jį gautas lėšas tarp nusikalstamo susivienijimo narių; R. V. tiesiogiai dalyvavo prisijungiant prie produktotiekio ir grobiant dyzeliną; P. D. saugojo ir realizavo pagrobtą dyzeliną; V. B. dalyvavo prisijungiant prie produktotiekio ir vykdė dyzelino grobimą; R. B. tiesiogiai dalyvavo prisijungiant prie produktotiekio, grobė, gabeno bei realizavo dyzeliną; asmuo, dėl kurio byla išskirta, dalyvavo prisijungiant prie produktotiekio ir grobė dyzeliną.

V. T., nuosavybės teise valdydamas pagrindines priemones ir įrankius, naudojamus nusikalstamo susivienijimo veikloje, bei per nusikalstamo susivienijimo narius B. V. ir T. B. kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams mokėdamas iš anksto aptartas pinigų sumas arba žadėdamas tam tikrą dalį nuo pajamų, gautų realizavus pagrobtą kurą, sukūrė kitų nusikalstamo susivienijimo narių priklausomumą ir tuo naudodamasis vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai, t. y. kūrė nusikalstamų veikų planus, jų įgyvendinimo būdus, skirstė užduotis ir vaidmenis nusikalstamo susivienijimo nariams. Taigi V. T. vadovavo nusikalstamam susivienijimui.

V. T. vadovaujami nusikalstamo susivienijimo nariai, siekdami palengvinti planuojamą nusikalstamą veiką, apsirūpino techninėmis ir ryšio priemonėmis bei nekilnojamuoju turtu, t. y. grobiamam dyzelinui slėpti naudojo B. V. priklausančią lentpjūvę, esančią Biržų r., (duomenys neskelbtini); specialiai įgijo sodybą Zarasų r., Suvėnų k., ir išsinuomojo prie jos esantį žemės sklypą; nelegaliam prisijungimui ir dyzelino grobimui įsigijo aukšto slėgio žarnas, siurblius ir kitą techniką; pagrobtam dyzelinui laikyti įsigijo talpas; dyzelinui gabenti naudojo V. T. priklausantį automobilį „KAMAZ 5410“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei T. B. faktiškai priklausantį automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. D. priklausantį automobilį „GAZ 3307“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavio ryšiui palaikyti naudojo mobiliuosius telefonus; papirko policijos pareigūną K. T.; tarpininkaujant nusikalstamam susivienijimui padedančiam V. D., papirko Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus V. K. ir V. D.; per V. K. papirko policijos pareigūną A. K.; taip užsitikrino apsaugą nuo galimo teisėsaugos institucijų demaskavimo.

Taip V. T. vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, o nusikalstamo susivienijimo nariai B. V., R. M., E. S., T. B., R. V., P. D., V. B., R. B. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, vykdydami V. T. nurodymus ir atlikdami užduotis, darė sunkius ir ilgai trunkančius nusikaltimus, t. y. nuo 2003 m. liepos mėn. iki 2003 m. spalio 23 d., Zarasų r., Suvėnų k., neteisėtai prisijungdami prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyno, slapta pagrobė ne mažiau kaip 255 500 litrų didelės 382 467,15 Lt vertės, „L-0,2-62“ markės dyzelino, priklausančio RTAB „LatRosTrans“.

Be to, tuo pačiu metu prisijungdami prie produktotiekio visuotinai pavojingu būdu, gresiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ produktotiekio vamzdį, padarydami 4987,52 Lt žalos; nuo 2003 m. rugpjūčio 23 d. iki 2003 m. rugsėjo 9 d. Biržų r., Jonavos k., neteisėtai prisijungdami prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyno, pasikėsino slapta pagrobti didelį kiekį didelės vertės „L-0,2-62“ markės dyzelino, priklausančio RTAB „LatRosTrans“. Be to, tuo pačiu metu prisijungdami prie produktotiekio visuotinai pavojingu būdu, gresiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ produktotiekio vamzdį, padarydami 2559,11 Lt žalos. Nuo 2003 m. rugsėjo 9 d. iki 2003 m. spalio 23 d. Rokiškio r., Pakriaunių k., neteisėtai prisijungdami prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyno, pasikėsino slapta pagrobti didelį kiekį didelės vertės „L-0,2-62“ markės dyzelino, priklausančio RTAB „LatRosTrans“. Be to, tuo pačiu metu prisijungdami prie produktotiekio visuotinai pavojingu būdu, gresiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ produktotiekio vamzdį, padarydami 7003,76 Lt žalos.

Be to, V. T. ir B. V. 2003 m., nuo liepos mėn. iki spalio mėn. papirko V. D., valstybės tarnautojus V. K., V. D., K. T., o 2003 m. rugsėjo 19 d. V. T., B. V. ir T. B. papirko valstybės tarnautoją A. K.. Nusikalstamo susivienijimo narys B. V. 2003 m. rugsėjo 17 d. suklastojo tikrą dokumentą.

Taip nurodytomis aplinkybėmis nusikalstamo susivienijimo nariai darė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

V. T., kaip nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas, o nusikalstamo susivienijimo nariai R. M. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2005 m. sausio 10 d., vadovaujantis BPK 212 straipsnio 7 punktu ir 214 straipsniu), B. V., E. S., T. B., R. V., P. D., V. B., R. B. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, turėdami tikslą neteisėtai prisijungti prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyno ir pagrobti didelės vertės RTAB „LatRosTrans“ priklausantį dyzeliną, veikdami pagal iš anksto parengtą planą 2003 m. gegužės – birželio mėn., neteisėtam prisijungimui prie vamzdyno parinko vietovę, esančią Zarasų r., Suvėnų k. Siekdami sukurti palankesnes sąlygas planuojamam nusikaltimui daryti, 2003 m. gegužės 21 d. už V. T. ir B. V. lėšas toje vietovėje nupirko ir D. Ž., o nuo 2003 m. spalio 10 d. – A. A. vardu įregistravo sodybą su ūkiniais pastatais bei išnuomojo šalia esantį žemės sklypą. Tęsiant nusikalstamą veiką už V. T., R. M. ir B. V. lėšas, įsigijo aukšto slėgio žarnas bei siurblius, skirtus dyzelinui iš vamzdyno grobti, talpas pagrobtam dyzelinui saugoti. R. M., vykdydamas V. T. nurodymą, 2003 m. birželio mėn. surado R. M. ir tyrimo metu nenustatytą asmenį bei, žadėdamas jiems piniginį atlygį, palenkė juos įvykdyti neteisėtą ventilio ir aukšto spaudimo žarnų prijungimą prie vamzdyno ir taip padėti grobti dyzeliną. 2003 m. birželio mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, B. V., R. M., E. S., T. B., asmuo, dėl kurio byla išskirta, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu V. T., padedant R. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, Zarasų r., Suvėnų k., 159,747 km pragręžė produktotiekio vamzdyno vamzdį ir privirino prie jo ventilį. B. V., E. S., R. M., T. B., R. B., R. V., V. B., asmuo, dėl kurio byla išskirta, dalyvaujant V. T., tą pačią bei kitomis birželio mėn. dienomis nuo vamzdyno prisijungimo vietos nutiesė apie 3 km ilgio aukšto slėgio žarną į iš anksto įsigytos sodybos, esančios Zarasų r., Suvėnų k., ūkinį pastatą, jame sumontavo siurblius bei įrengė saugyklas ir talpas, skirtas pagrobtam dyzelinui pumpuoti ir saugoti; prie sodyboje esančio ūkinio pastato įrengė didelės talpos cisterną, kurią užmaskavo malkomis. Pagrobtam dyzelinui gabenti V. T. priklausančiame automobilyje „KAMAZ 5410“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvaujant ir P. D., įrengė talpas ir užmaskavo jas malkomis. T. B., V. B., E. S., R. V., R. B., R. M. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, vykdydami V. T. nurodymus, kontroliuojami B. V., nuo 2003 m. liepos mėn. iki 2003 m. spalio 23 d., įvairiais laikotarpiais būdami sodyboje, esančioje Zarasų r., Suvėnų k., prižiūrėjo dyzelinui grobti sumontuotą įrangą, tiesiogiai kontroliavo dyzelino pumpavimą į specialiai skirtas talpas, krovė pagrobtą dyzeliną į automobilius ir saugojo sodybą bei įrangą. T. B. ir R. B., vykdydami V. T. jiems paskirtą vaidmenį tuo pačiu laikotarpiu automobiliais „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „GAZ 3307“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „KAMAZ 5410“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš minėtos sodybos pagrobtą dyzeliną periodiškai gabeno slėpimui ir realizavimui į B. V. priklausančią lentpjūvę, esančią Biržų r., (duomenys neskelbtini) T. B., R. B., P. D., vadovaujami B. V., tiesiogiai ieškodami klientų ir siūlydami jiems pirkti dyzeliną, pagrobtą kurą pardavinėjo E. G., S. G., V. P., V. G., R. S., V. K. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Gautas už parduotą kurą lėšas B. V. ir T. B. V. T. nurodymu paskirstydavo tarp nusikalstamo susivienijimo dalyvių. Be to, B. V., vykdydamas V. T. nurodymą, papirko policijos pareigūną K. T., tarpininkaujant nusikalstamam susivienijimui padedančiam V. D. papirko valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus V. K. ir V. D., per V. K. papirko policijos pareigūną A. K. tam, kad gautų iš jų informacijos apie pareigūnų budėjimą bei planuojamus veiksmus, taip užtikrinant apsaugą nuo galimo teisėsaugos institucijų nusikalstamo susivienijimo vykdomos veikos demaskavimo. B. V., pasinaudodamas giminystės ryšiais su policijos pareigūnu V. P., palenkė jį padėti nusikalstamo susivienijimo nariams grobti kurą teikiant informaciją apie policijos pareigūnų budėjimus ir planuojamus veiksmus, lydint vežamą pagrobtą kurą bei jį realizuojant. Taip V. T. suburti ir vadovaujami nusikalstamo susivienijimo nariai R. M., B. V., E. S., T. B., R. V., P. D., V. B., R. B. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, padedant R. M., V. D., V. P. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyno per nurodytą laikotarpį slapta pagrobė ne mažiau kaip 255 500 litrų didelės 382 467,15 Lt vertės „L-0,2-62“ markės dyzelino, priklausančio RTAB „LatRosTrans“.

Be to, nusikalstamo susivienijimo nariai R. M., B. V., E. S., T. B. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, suburti ir vadovaujami V. T. bei kartu su nusikalstamam susivienijimui padedančiais R. M. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2003 m. birželio mėn. (tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną) Zarasų r., Suvėnų k., atlikdami pirmiau nurodytus veiksmus, siekdami pagrobti didelį kiekį dyzelino, pragręžė AB „Mažeikių nafta“ priklausantį magistralinio produktotiekio „Polockas – Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyno vamzdį, esantį 159,747 km, privirino prie jo ventilį ir taip visuotinai pavojingu būdu, gresiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ priklausantį magistralinio produktotiekio vamzdyno vamzdį, padarydami šiai bendrovei 4987,52 Lt žalos.

Nusikalstamo susivienijimo nariai B. V., E. S., T. B., R. V. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, suburti ir vadovaujami V. T., turėdami tikslą neteisėtai prisijungti prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio magistralinio produktotiekio ir pagrobti didelės vertės RTAB „LatRosTrans“ priklausantį dyzeliną, veikdami pagal V. T. parengtą planą, 2003 m. rugpjūčio mėn. neteisėtam prisijungimui prie produktotiekio parinko vietą, esančią Biržų r., Jonavos k., V. T. už savo lėšas įgijo aukšto slėgio žarnas, skirtas grobiamam dyzelinui pumpuoti; be to, surado du tyrimo metu nenustatytus asmenis, galinčius atlikti neteisėtą prisijungimą, ir palenkė juos tai padaryti, taip padedant nusikalstamam susivienijimui grobti dyzeliną. 2003 m. rugpjūčio mėn., naktimis iš 23 į 24 ir iš 24 į 25 d., V. T. kartu su B. V., E. S., T. B., R. V. ir asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bei nusikalstamam susivienijimui padedančiais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, Biržų r., Jonavos k., pragręžė vamzdyno 263,060 km esantį vamzdį, privirino ventilį, prijungė aukšto slėgio žarną ir nuo prisijungimo vietos ją nutiesė apie 250 m, taip pasikėsino pagrobti didelį kiekį didelės vertės RTAB „LatRosTrans“ priklausančio dyzelino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2003 m. rugsėjo 8 d. neteisėtą prisijungimą prie vamzdyno nustatė AB „Mažeikių nafta“ vamzdynų eksploatavimo baro darbuotojai.

Be to, nusikalstamo susivienijimo nariai B. V., E. S., T. B., R. V. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, suburti ir vadovaujami V. T., kartu su nusikalstamam susivienijimui padedančiais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2003 m. rugpjūčio mėn., naktimis iš 23 į 24 ir iš 24 į 25 d., Biržų r., Jonavos k., atlikdami pirmiau nurodytus veiksmus, siekdami pagrobti didelį kiekį didelės vertės dyzelino, pragręžė AB „Mažeikių nafta“ priklausančio magistralinio produktotiekio vamzdyno 263,060 km esantį vamzdį, privirino ventilį ir taip visuotinai pavojingu būdu, gresiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ priklausantį magistralinio produktotiekio vamzdyno vamzdį ir padarė AB „Mažeikių nafta“ 2559,11 Lt žalos.

2003 m. rugpjūčio mėn. V. T. ir jo suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys B. V., turėdami tikslą neteisėtai prisijungti prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio magistralinio produktotiekio „Polockas – Ilukstė Ventspilis“ vamzdyno ir pagrobti didelės vertės RTAB „LatRosTrans“ priklausantį dyzeliną, veikdami pagal iš anksto V. T. parengtą planą, palenkė V. P. ir V. G. (vėliau savanoriškai atsisakiusį pabaigti nusikalstamą veiką) parinkti vietą neteisėtam prisijungimui prie vamzdyno. Tęsdami nusikalstamą veiką, V. T. kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais B. V. ir E. S. bei organizuota grupe su nusikalstamu susivienijimu veikiančiais V. P. ir V. G., dyzelinui grobti parinko vietovę Rokiškio r., Pakriaunių k. V. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2003 m. rugsėjo mėn. už savo lėšas įgijo aukšto slėgio žarnas. V. P. ir V. G., vykdydami bendrą suplanuotą nusikalstamą sumanymą, iš anksto numatytoje vietoje, esančioje Rokiškio r., Pakiaunių k., įkasė į žemę dvi talpas, skirtas pagrobtam dyzelinui saugoti. V. T. surado tyrimo metu nenustatytą asmenį, galintį atlikti neteisėtą prisijungimą prie produktotiekio ir palenkė jį tai padaryti ir taip darant padėti nusikalstamam susivienijimui grobti dyzeliną. 2003 m. rugsėjo mėn., naktį iš 9 į 10 d., V. T., B. V., E. S., R. V., T. B. ir asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, bei organizuota grupe su jų nusikalstamu susivienijimu veikiantis V. P., nusikalstamam susivienijimui padedantis tyrimo metu nenustatytas asmuo, Rokiškio r., Pakriaunių k., pragręžė vamzdį, esantį vamzdyno 179,293 km, privirino prie jo ventilį ir nutiesė apie 200 m aukšto slėgio žarnos, skirtos dyzelinui pumpuoti. 2003 m. rugsėjo mėn. antroje pusėje (tyrimo tiksliai nenustatytą dieną) pagal V. T. nurodymą E. S., T. B., R. V., asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, bendrai su V. P. nutiesė dar apie 100 m aukšto slėgio žarnos, skirtos dyzelinui iš vamzdyno pumpuoti. Taip visi bendrai pasikėsino pargobti didelį kiekį didelės vertės RTAB „LatRosTrans“ priklausančio dyzelino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2003 m. spalio 23 d. nusikalstamo susivienijimo narius sulaikė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, aptikę neteisėtą prisijungimą.

Be to, 2003 m. rugsėjo mėn., naktį iš 9 į 10 d., Rokiškio r., Pakiaunių k., nusikalstamo susivienijimo nariai B. V., E. S., R. V., T. B. ir asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, suburti ir vadovaujami V. T., bei organizuota grupe su nusikalstamu susivienijimu veikiantis V. P. ir jam padedantis tyrimo metu nenustatytas asmuo, atlikdami pirmiau nurodytus veiksmus, siekdami pagrobti didelį kiekį dyzelino, pragręžė magistralinio produktotiekio „Polockas – Ilukstė Ventspilis“ vamzdyno vamzdį, esantį vamzdyno 179,293 km, privirino prie jo ventilį ir taip visuotinai pavojingu būdu, gresiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ priklausantį magistralinio produktotiekio vamzdyno vamzdį bei padarė AB „Mažeikių nafta“ 7003,76 Lt žalos.

V. T., 2003 m. liepos mėn., vadovaudamas jo paties suburtam nusikalstamam susivienijimui, nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui B. V. papirkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus ir taip užtikrinti apsaugą nuo galimo teisėsaugos institucijų nusikalstamo susivienijimo vykdomos veiklos demaskavimo. B. V. 2003 m. liepos mėn., vykdydamas V. T. nurodymą, surado V. D., kad šis tarpininkautų paperkant valstybės tarnautoją – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM (duomenys neskelbtini) specialistą V. D.; siekdamas neteisėtos V. D. veikos vykdant įgaliojimus, žadėdamas V. D. duoti dyzelino, palenkė jį tarpininkauti duodant kyšį V. D., kad šis V. T. suburto nusikalstamo susivienijimo nariams B. V. ir T. B. tiesiogiai ir per nusikalstamam susivienijimui padedantį V. D. neteisėtai suteiktų tarnybinę informaciją apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų budėjimą ir planuojamus veiksmus ir taip padėtų V. T. suburtam nusikalstamam susivienijimui grobti dyzeliną. V. D., vykdydamas B. V. prašymą ir žinodamas, kad V. T. suburtas nusikalstamas susivienijimas slapta iš produktotiekio grobia dyzeliną, už iš šio nusikalstamo susivienijimo gautus ne mažiau kaip 3500 litrų dyzelino tarpininkavo paperkant V. D., t. y., 2003 m. liepos 3 d. V. D. namuose, esančiuose Zarasų r., (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo artimais ryšiais su juo, siekdamas, kad V. D. V. T. suburto nusikalstamo susivienijimo nariams neteisėtai suteiktų tarnybinę informaciją apie sienos apsaugos pareigūnų budėjimą ir planuojamus veiksmus bei taip padėtų V. T. suburtam nusikalstamam susivienijimui grobti dyzeliną, pasiūlė V. D. iš B. V. priimti kyšį. V. D., veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, sutikus priimti kyšį ir 2003 m. rugpjūčio–spalio mėn. per kelis kartus B. V. ir T. B. tiesiogiai bei per nusikalstamam susivienijimui padedantį V. D. perdavus informaciją apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų budėjimus ir planuojamus veiksmus, V. D. buvo sumokėtas kyšis: B. V. 2003 m. rugpjūčio 4 d. V. D. priklausančiame sodo sklype, esančiame Zarasų r., Liaudiškių k., davė 500 Lt; 2003 m. rugpjūčio 19 d. – ne mažiau kaip 40 litrų ne mažesnės kaip 81,60 Lt vertės dyzelino ir 500 Lt; 2003 m. rugsėjo 11 d. – 500 Lt kyšį; 2003 m. rugsėjo 25 d. – 500 Lt ir 2003 m. spalio 14 d. – 500 Lt. Viso nuo 2003 m. rugpjūčio 4 d. iki spalio 14 d. pinigais ir dyzelinu davė V. D. ne mažesnės kaip 2581,60 Lt vertės kyšį. Taip V. T., B. V. ir V. D., veikdamas bendrininkų grupe su V. T. suburto nusikalstamo susivienijimo nariu B. V., papirko valstybės tarnautoją V. D..

V. T., 2003 m. liepos mėn., vadovaudamas jo paties suburtam nusikalstamam susivienijimui, nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui B. V. tiesiogiai ar per tarpininkus papirkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus ir taip užtikrinti apsaugą nuo galimo teisėsaugos institucijų nusikalstamo susivienijimo vykdomos veiklos demaskavimo. Vykdydamas šį V. T. nurodymą, B. V. 2003 m. liepos mėn. surado V. D., kad šis tarpininkautų paperkant valstybės tarnautojus – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM (duomenys neskelbtini) pasienietį V. K. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM (duomenys neskelbtini) specialistą V. D.; bei siekdamas neteisėtų V. K. ir V. D. veikų vykdant įgaliojimus, t. y., kad jie suteiktų informacijos apie sienos apsaugos tarnybos pareigūnų budėjimus ir planuojamus veiksmus, pažadėjo V. D. duoti kyšį – dyzelino, už tai, kad šis tarpininkautų paperkant V. K. ir V. D.. Šiais tikslais V. D., pasinaudodamas savo artimais ryšiais su V. K., 2003 m. liepos-rugsėjo mėn. V. K. numojamame bute Zarasuose, (duomenys neskelbtini), bei V. K. tėvams priklausančioje sodyboje, esančioje Zarasų r., Kriaunėnų k., per keturis kartus įvairaus dydžio sumomis davė V. K. iš B. V. gautus 700 Lt ir ne mažiau kaip 100 litrų dyzelino, ne mažesnės kaip 204 Lt vertės, t. y. iš viso davė 904 Lt vertės kyšį. Be to, V. D., pasinaudodamas savo artimais ryšiais su V. D., pasiūlė šiam iš B. V. priimti kyšį. V. D., veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, sutiko paimti kyšį. B. V. 2003 m. liepos–rugsėjo mėn. už tarpininkavimą paperkant Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus V. K. ir V. D., V. D. davė kyšį – ne mažiau kaip 3500 litrų 5239,28 Lt vertės dyzelino, kurį B. V. nurodymu perdavė nusikalstamo susivienijimo nariai T. B., R. B., V. B. ir asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta. Taip V. T. ir B. V. papirko V. D..

V. T., 2003 m. liepos mėn., vadovaudamas jo paties suburtam nusikalstamam susivienijimui, nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui B. V. papirkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus ir taip užtikrinti apsaugą nuo galimo teisėsaugos institucijų nusikalstamo susivienijimo vykdomos veiklos demaskavimo. Vykdydamas šį V. T. nurodymą, B. V. 2003 m. liepos mėn. surado V. D., kad šis tarpininkautų paperkant valstybės tarnautoją – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM (duomenys neskelbtini) pasienietį V. K., bei siekdamas neteisėtos V. K. veikos vykdant įgaliojimus, žadėdamas V. D. duoti dyzelino, palenkė jį tarpininkauti duodant kyšį V. K. už tai, kad jis per V. D. neteisėtai suteiktų tarnybinę informaciją apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų budėjimą ir planuojamus veiksmus ir taip padėtų V. T. suburtam nusikalstamam susivienijimui grobti dyzeliną. V. D., vykdydamas B. V. prašymą, pasinaudodamas savo artimais ryšiais su V. K., siekdamas, kad jis neteisėtai suteiktų nurodytą tarnybinę informaciją bei taip padėtų nusikalstamam susivienijimui grobti dyzeliną, įkalbėjo ją teikti. 2003 m. liepos–rugsėjo mėn. B. V. per kelis kartus perdavė V. D. 700 Lt ir 100 litrų ne mažesnės kaip 204 Lt vertės dyzelino V. K. papirkti. V. D. 2003 m. liepos–rugsėjo mėn. V. K. numojamame bute Zarasuose, (duomenys neskelbtini), bei V. K. tėvams priklausančioje sodyboje, esančioje Zarasų r., Kriaunėnų k., iš B. V. gautus pinigus ir dyzeliną per keturis kartus įvairaus dydžio sumomis davė V. K.. Iš viso per šį laikotarpį pinigais ir dyzelinu V. K. davė ne mažesnės kaip 904 Lt vertės kyšį. Taip V. T., B. V. ir V. D., veikęs bendrininkų grupe su B. V., papirko valstybės tarnautoją V. K..

V. T., 2003 m. liepos mėn., vadovaudamas jo paties suburtam nusikalstamam susivienijimui, nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui B. V. papirkti Biržų r. PK pareigūnus ir taip užtikrinti apsaugą nuo galimo teisėsaugos institucijų nusikalstamo susivienijimo vykdomos veiklos demaskavimo. Vykdydamas šį nurodymą, B. V., 2003 m. liepos mėn., pasinaudojęs asmenine pažintimi su Biržų r. PK viešosios policijos, (duomenys neskelbtini) inspektoriumi K. T., siekdamas šio neteisėtos veikos, įkalbėjo ir palenkė K. T. neteisėtai suteikti tarnybinę informaciją apie Biržų r. teritorijoje policijos pareigūnų budėjimą ir planuojamus veiksmus, kad jis (K. T.) netrukdytų nusikalstamo susivienijimo nariams gabenti pagrobtą dyzeliną nuo grobimo vietos iki saugojimo ir realizavimo vietos, esančios Biržų r., (duomenys neskelbtini) 2003 m. liepos mėn. už suteiktas neteisėtas paslaugas B. V. pasiūlius K. T. priimti kyšį, šis sutiko. Taip B. V. 2003 m. liepos–spalio mėn. tiksliai nenustatytose vietose per kelis kartus įvairaus dydžio sumomis davė K. T. 1000 Lt ir ne mažiau kaip 3040 litrų, ne mažesnės kaip 4550,69 Lt vertės, dyzelino kyšį, t. y. iš viso B. V. davė, o K. T. priėmė 5550,69 Lt vertės kyšį.

K. T., tęsdamas nusikalstamą veiklą, vykdydamas V. T. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nario B. V. prašymą ir siekdamas valstybės tarnautojų – Biržų r. PK Viešosios policijos (duomenys neskelbtini) policininkų A. K. ir S. L. neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, kad šie netrukdytų nusikalstamo susivienijimo nariams R. B. ir T. B. automobiliais „KAMAZ 5410“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „GAZ 3307“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenti pagrobtą iš produktotiekio dyzeliną per Biržų r. teritoriją iki saugojimo ir realizavimo vietos, esančios Biržų r., (duomenys neskelbtini), 2003 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytoje vietoje pasiūlė duoti kyšį A. K. ir S. L. kyšį, o šie sutiko jį priimti. Laikotarpiu nuo 2003 m. liepos mėn. iki 2003 m. spalio mėn. už neteisėtą netrukdymą minėtiems nusikalstamo susivienijimo nariams gabenti pagrobtą dyzeliną K. T. per kelis kartus tiksliai nenustatytose vietose įvairaus dydžio sumomis davė A. K. ir S. L. ne mažiau kaip po 1100 Lt kiekvienam. Taip K. T. papirko valstybės tarnautojus, o A. K. ir S. L. paėmė kyšį.

V. T. 2003 m. rugsėjo 17 d., Rokiškio r. PK pareigūnams sulaikius jo paties suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narį R. B., gabenusį V. T. priklausančiu automobiliu „KAMAZ 4510“ ne mažiau kaip 9188 litrų, ne mažesnės kaip 13754 Lt vertės, iš magistralinio produktotiekio pagrobto dyzelino, ir tą pačią dieną Rokiškio r. PK pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 87-1-0587-03 dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, siekdamas išvengti galimo teisėsaugos institucijų nusikalstamo susivienijimo vykdomos nusikalstamos veikos demaskavimo bei nusikalstamo susivienijimo nario R. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, norėdamas gauti informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą ir siekdamas susigrąžinti sulaikytą jam priklausantį automobilį „KAMAZ 4510“ bei juo gabentą pagrobtą dyzeliną, nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui B. V. papirkti Rokiškio r. PK pareigūnus. Vykdydamas šį nurodymą B. V. pirmiau išvardytais tikslais pavedė nusikalstamo susivienijimo nariui T. B. surasti bei papirkti Rokiškio r. PK pareigūną, o T. B., žinodamas apie V. K. pažintį su Rokiškio r. PK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku A. K., pasinaudodamas savo artimais santykiais su V. K., palenkė šį tarpininkauti paperkant A. K.. V. K., vykdydamas T. B. prašymą bei tais pačiais tikslais siekdamas neteisėtos A. K. veikos vykdant įgaliojimus, sutiko tarpininkauti paperkant A. K.. V. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2003 m. rugsėjo 17 – 18 d. Rokiškyje susitiko su A. K. ir pasiūlė jam duoti kyšį už tai, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, atliktų pirmiau nurodytus neteisėtus veiksmus. A. K., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, sutikus paimti kyšį ir atlikti prašomus neteisėtus veiksmus, V. K. 2003 m. rugsėjo 19 d. netoli Kupiškio iš B. V. paėmė 4000 Lt, skirtų A. K. papirkti, kuriam tą pačią dieną Rokiškio r., Misiūniškio k., davė iš B. V. gautą 3000 Lt kyšį. Taip V. T., B. V., T. B. ir su nusikalstamu susivienijimu grupe veikiantis V. K. papirko valstybės tarnautoją A. K..

Nuteistasis V. T. kasaciniu skundu prašo pakeisti (panaikinti) Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį:

išteisinti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Kirbulių k., 260,394 km); 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Kirbulių k., 260,394 km); 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 262,400 km); 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 262,400 km); 249 straipsnio 3 dalį; BK 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Savėnų k., 159,747 km); BK 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (V. D. papirkimas); 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (V. K. papirkimas); 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (V. D. papirkimas); 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (K. T. ir kitų papirkimas); 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (A. K. papirkimas); 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 263,060 km); 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 263,060 km); 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k., 176,293 km);

pakeisti nuosprendžio bei nutarties dalis: dėl V. T. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Savėnų k., 159,747 km), panaikinant atsakomybę pagal 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį; dėl V. T. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k., 176,293 km), panaikinant atsakomybę pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį bei perkvalifikuojant veikas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį į 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.

Taip pat kasaciniame skunde nurodomas alternatyvus prašymas – panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Nuteistasis V. T. teigia, kad abiejų instancijų teismų sprendimai dėl jo pripažinimo kaltu organizavus nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavus, yra neteisėti ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta ir apeliacinis skundas atmestas iš esmės neįsigilinus į nusikaltimo sumanymą, požymius, objektą, tikslą, tyčią, neišanalizavus visų aplinkybių. Teismai klaidingai interpretavo nusikalstamo susivienijimo sąvoką ir sudėtį, neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, dalyvių veiksmus, jų tarpusavio ryšį, epizodinius vaidmenis, sudėties kitimą bei kas iš tikrųjų buvo nusikaltimų organizatorius. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą asmenų susivienijimas reiškia jo dalyvių paklusnumą, drausmę, nepriklausomumo atsisakymą. Kasatoriaus manymu, veikose dalyvavusių asmenų veiksmai neatitinka BK 249 straipsnyje nustatytos veikos požymių, nes visų tikslas buvo nukreiptas į vieną objektą – pagrobti dyzelinį kurą, o ne susivienyti daryti įvarius nusikaltimus, kurie keltų pavojų visuomenei ir jos saugumui. Vien faktas, kad grobiant kurą dalyvavo daugiau kaip trys asmenys, nereiškia nusikalstamo susivienijimo buvimo, juolab kad tokio pobūdžio vagystės neįmanoma padaryti vienam ar dviem asmenims, be to, tam, kad būtų prisijungta prie naftotiekio, reikalingos žinios, įgūdžiai, darbo jėga. Kasatoriaus manymu, turėjo būti atsižvelgta į visus susivienijimo požymius, ne vien į formalius, nes nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumas. Darant šiuos nusikaltimus nebuvo nuolatinių grupės narių ryšių, atskiruose epizoduose dalyvavo vis kiti asmenys, visi veikė pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją, todėl nėra nusikalstamo susivienijimo formaliojo požymio – nuolatinių grupės ryšių ir vaidmenų pasiskirstymo. Taip pat grupėje nebuvo hierarchinės struktūros, disponavimo bendromis lėšomis, bendros kasos, specialių ryšio priemonių, fizinės ir psichinės prievartos, t. y. požymių, skiriančių nusikalstamą susivienijimą nuo organizuotos grupės. Nuteistasis pažymi, kad dauguma asmenų, dalyvavusių grobiant dyzelinį kurą, yra ūkininkai arba ūkininkų pagalbininkai, kurie dėl sunkios turtinės padėties, norėdami prisidurti pragyvenimui, nutarė dalyvauti darant šią nusikalstamą veiką. Kasatorius tvirtina, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi jis buvo pripažintas visiškai be pagrindo, nes tokio susivienijimo neorganizavo. Kasatorius teigia, kad visiškai nesuprantama, kuo grindžiama pirmosios instancijos teismo išvada apie jo (T.) viršenybę prieš kitus, nes piktnaudžiavimas alkoholiu ir darbas (koks jis bebūtų) – nesuderinami dalykai (R. B., T. B., J. T. parodymai). Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. M. turėjo organizuoti neteisėtą prisijungimą prie produktotiekio, o jis (T.) nedalyvavo ir nežinojo apie R. M. suorganizuotus pirmuosius grobimus. Skunde aiškinama, kad būtent šis asmuo buvo iniciatorius, anksčiau prisijungęs prie produktotiekio, ir dėl to kitiems asmenims kilo noras lengvai gauti kuro, kuriuo lygiaverčiai laisvai disponavo visi asmenys, prisidėję prie grobimo, o bendros kasos nebuvo – kas realizuodavo kurą, tas pinigus ir pasiimdavo. Kasaciniame skunde cituojami E. S., B. V., T. B. parodymai, remiamasi kaltais neprisipažinusių V. D., R. B., V. B., R. V. paaiškinimais ir teigiama, kad teismas nepagrįstai atmetė nuteistųjų ir kitų asmenų parodymus bei vadovavosi išimtinai tik suinteresuoto bylos baigtimi bei vengiančio baudžiamosios atsakomybės R. M. parodymais. Kasatoriaus manymu, ikiteisminis tyrimas R. M. nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu neteisėtai, dėl to, kad jo tėvas buvo ilgametis policijos darbuotojas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu specialiųjų tarnybų pareigūnų išgauti parodymai, kuriais rėmėsi teismai, negali būti vertinami kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, daugelis net nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo. Teismas taip pat nepagrįstai kaip specialiąsias ryšio priemones nurodo kasdienybėje naudojamus mobiliuosius telefonus, nes teismų praktikoje laikoma, kad nusikalstamo susivienijimo nariai naudojasi aukštesnių technologijų priemonėmis (policijos racijomis, palydoviniais ryšiais, ryšio blokavimo priemonėmis ir kt.), kurių identifikavimas, aptikimas ir pan. yra sudėtingas. Be to, tai, kad visi nusikaltime dalyvavę asmenys suprato darantys nusikalstamą veiką, savaime nereiškia bendrininkavimo nusikalstamo susivienijimo forma. Bet kuris iš asmenų bet kada panorėjęs galėjo nutraukti nusikalstamą veiką, prie kurios prisijungė taip pat savanoriškai, o atskirais atvejais – kaip T. B. – ir savarankiškai, o nusikalstamam susivienijimui būdingas esminis požymis – teisės savarankiškai, savo valia nutraukti nusikaltimo darymą, ribojimas. Konspiracinio slaptumo taip pat nebuvo, nes kuras buvo realizuojamas atvirai ir dideliais kiekiais, o jį įsigiję asmenys perparduodavo ir taip pat kitiems pasakydavo, kur galima gauti pigesnio kuro. Kurą realizavę asmenys darbus atlikinėjo kiekvienas savo nuožiūra pagal sugebėjimus; tai iš dalies patvirtina pačių nuteistųjų bei liudytojų R. S., V. K., V. G., V. D., J. S., atskirais nuosprendžiais nuteistų E. G., S. G., ir D. J. parodymai.

Kasatorius, nesutikdamas su teismo motyvais dėl įrodymų vertinimo, analizuoja aplinkybes, susijusias su R. M., R. M. ir jo paties (V. T.) bendravimu ir veiksmais, tariantis dėl prisijungimo prie naftotiekio, ieškant žmonių Latvijoje ir pan., t. y. aplinkybes, nuo ko prasidėjo dyzelinio kuro grobimas. Kasatorius teigia, kad šias aplinkybes buvo galima patikrinti, tačiau to nepadaryta, nes byloje nepateikta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos suvestinių ir registrų.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad V. T. nedalyvavo pasikėsinant pagrobti didelės vertės svetimą turtą ir jį sugadinant visuotinai pavojingu būdu Biržų r., Kirbulių k., 2002 m. birželį. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios veikos pasisakė tik formaliai, visiškai neanalizavo apeliacinio skundo argumentų dėl to, kokie įrodymai, be R. M. parodymų, patvirtina ar paneigia V. T. dalyvavimą šiame nusikaltime. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas besąlygiškai rėmėsi R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui, nors jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Priešingai nei konstatavo teismai, šio asmens parodymai kelia didelių abejonių, nes jis yra suinteresuotas apkalbėti kasatorių, pats ir yra nusikaltimų organizatorius, be to, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nors nusikalstamo susivienijimo organizatoriui BK 39¹ straipsnis negali būti taikomas. Nuteistasis pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-340/2006 nurodė, jog kai asmuo, kuriam taikytas BK 39¹ straipsnis, duoda parodymus apie kitus asmenis, dalyvavusius organizuotoje grupėje ar organizuotame susivienijime darant nusikalstamas veikas, tokie parodymai vertintini atsargiau, atsižvelgiant į kitus bylos duomenis. Nors teismai rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų A. D., B. K., J. K. parodymais, tačiau jie liečia tik prisijungimo prie produktotiekio faktą, bet neįrodo kasatoriaus dalyvavimo. Apie tai, kad R. M. prisijungė, V. T. sužinojo iš jo paties bei J. T.. Iš teismų sprendimų nesuprantama, kokiais įrodymais remiantis V. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad V. T. kaltė grindžiama vien R. M. parodymais (nesant kitų įrodymų), reiškia BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio pažeidimus, be to, nukrypta nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“). Kuro, kėsintasi pagrobti, kiekis, kaip didelės vertės turtas, viršijantis 250 MGL, nustatytas remiantis spėlionėmis ir prielaidomis, nes nenustatyta, kokia tą dieną buvo kuro kaina už toną, nepateikti kuro nuosavybės ar pirkimo dokumentai. Taigi teismo išvada – nepagrįsta ir neobjektyvi, pažeistas teisingumo principas; veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Turto sugadinimas inkriminuotas taip pat nepagrįstai, nes konstatuojant šios veikos buvimą būtina nustatyti padarinius ir priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju turtas realiai vertės neprarado, veika (ją padarė R. M.) įvykdyta laukuose, nesukeliant visuomenei pavojingų padarinių, todėl nėra nusikalstamos veikos sudėties, o teismo išvados – tik formalios.

Kasatorius, nurodydamas pirmiau pateiktus argumentus ir analizuodamas bylos duomenis, neigia iš viso dalyvavęs pagrobiant didelės vertės svetimą turtą, jį sugadinant visuotinai pavojingu būdu bei pažeidžiant aplinkosaugos taisykles 2002 m. rugpjūtį–lapkritį Biržų r., Totorių k. Nuteistojo teigimu, šio nusikaltimo organizatorius buvo R. M. (po nesėkmingo prisijungimo toliau organizavo veiksmus, siūlęs prisidėti kasatoriui, kuris atsisakęs). Vertindamas bylos įrodymus dėl šio nusikaltimo, teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, iškraipė liudytojo J. T. parodymus (dėl V. T. vaidmens), iš kurių, pasak kasatoriaus, matyti, kad viskam vadovavo (2002 m. vasarą) R. M., po to prisidėjo J. T., R. B.. Tai rodo ir faktai, patvirtinti paties R. M.: jis mokėjo pinigus latviams (už atliktus darbus), davė pinigų – 2000 dolerių (arba 800 Lt) priemonėms pirkti. Skunde taip pat pažymima, kad BK 187 straipsnio 2 dalies redakcija įsigaliojo tik 2003 m. gegužės 1 d., todėl teismas ir dėl šios priežasties nepagrįstai nuteisė V. T. šiame epizode už turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu.

Kasatorius neigia dalyvavęs pasikėsinant pagrobti didelės vertės svetimą turtą ir jį sugadinant visuotinai pavojingu būdu 2003 m. rugpjūtį–rugsėjį Biržų r., Jonavos k. Tuo metu, kai buvo daromas šis nusikaltimas, V. T. buvo išvykęs atostogų į Juodkrantę – tai gali patvirtinti B. V., R. V., T. B., E. S.. Į šią aplinkybę, nurodytą ir paties V. T. (ikiteisminio tyrimo metu), teismas visiškai neatsižvelgė, neapklausė dėl jos kitų asmenų. Teismas, perrašydamas kaltinamąjį aktą, nepagrįstai, remdamasis tik prielaidomis, kvalifikavo šį nusikaltimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį taip pat ir dėl to, kad neįrodyta, kokį kuro kiekį buvo kėsintasi pagrobti, nėra rasta talpų ar kokių nors įrenginių, patvirtinančių šią aplinkybę.

Nuteistasis V. T. iš dalies prisipažįsta padaręs didelės vertės svetimo turto pagrobimą ir svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu 2003 m. balandžio–spalio mėnesiais Zarasų r., Suvėnų k., bei pasikėsinimą pagrobti didelės vertės svetimą turtą ir svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu 2003 m. rugsėjo–spalio mėnesiais Rokiškio r., Pakriaunių k., tačiau neigia kaltę dėl šių nusikalstamų veikų darymo nusikalstamame susivienijime ir tokio susivienijimo organizavimo bei nurodo, kad teismas nenustatė, kaip pasireiškė jam inkriminuoti organizavimo ir vadovavimo veiksmai.

Kasatorius neigia savo kaltę dėl V. D., V. D. papirkimo, (V. D. kyšininkavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo), V. P. papirkimo, (V. P. kyšininkavimo ir nuskalstamu būdu gauto turto įgijimo), V. K. papirkimo (ir V. K. kyšininkavimo), A. K., K. T., A. K. ir S. L. papirkimo (bei jų kyšininkavimo, K. T. nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo), šios veikos inkriminuotos pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Kasatorius teigia nė vieno šių pareigūnų nematęs ir nepažinojęs, su jais niekada nebendravęs, byloje nėra duomenų, kad jis būtų liepęs atlikti papirkimo veiksmus. Be to, teismas nepagrįstai, aklai perrašydamas kaltinamąjį aktą, nustatė V. D. papirkimo nusikaltimo sudėtį, nes BK 227 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę asmenims už pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilygstančio asmens papirkimą, o V. D. nebuvo nei pareigūnas, nei valstybės tarnautojas.

Nuteistojo manymu, jam inkriminuotas turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį neteisėtai ir nepagrįstai, nenustačius nusikaltimo sudėties požymių. Teismas tik formaliai pasisakė, kad neteisėtai pažeidžiant produktotiekio, kuriuo naudojant aukštą spaudimą transportuojamas dyzelinas, vientisumą visais atvejais kyla grėsmė, kad šis produktas išsilies ir užterš gamtą, padarys žalą augmenijai, gyvūnijai ir net žmonių sveikatai. Tačiau, nuteistojo manymu, tai pagrindžiančių įrodymų nėra, nagrinėjamu atveju turtas realiai savo vertės neprarado, jokių visuomenei pavojingų padarinių nesukėlė. Be to, R. M. (padaręs šias veikas) suorganizavo ir atvežė aukštos kvalifikacijos specialistus iš Latvijos, turinčius specialių žinių bei patirties, kaip prisijungti prie aukšto slėgio naftotiekio. Nagrinėjamu atveju buvo prisijungiama prie dyzelinio kuro produktotiekio, o tai negali būti traktuojama kaip visuotinai pavojinga, nes tokie darbai yra kasdieniniai net ir pačiai AB „Mažeikių nafta“. Iš esmės teismai nepasisakė, kokia grėsmė buvo kilusi ir kuo pasireiškė turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu. Dyzelinis kuras gali degti tik tam tikromis sąlygomis (esant 20 atmosferų slėgiui), o kokiu būdu ir prietaisais buvo prisijungiama – nenustatyta.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad byloje nepagrįstai priteistas civilinis ieškinys, nes negalima nustatyti tikslaus jo dydžio. Civilinis ieškovas juridinis asmuo RTAB „Lat Ros Trans“ tiksliai negalėjo apskaičiuoti, kokios žalos patyrė dėl pagrobto dyzelinio kuro iš produktotiekio „Polockas - Ilukstė – Ventspilis“ vamzdyno, be to, apskaičiavimai pateikti remiantis ikiteisminio tyrimo tyrėjų padarytais skaičiavimais. Neaišku, kokiu būdu, kokį metodą taikant yra nustatyta atitinkamą dieną buvusi dyzelinio kuro kaina, nepateikti nuosavybės įsigijimo dokumentai, nenustatyta, kam iš tikrųjų priklausė dyzelinis kuras. Nuteistasis pažymi, kad kuro kaina nustatytina pagal jo įsigijimo kainą, nes pasinaudojant patirtais nuostoliais negali būti gaunamas pelnas, kuras įsigyjamas už vieną kainą, nuostoliai nurodomi mažmeninės prekybos kaina, o civilinis ieškovas kurą parduoda didmeninėmis kainomis.

Nuteistasis V. T. nurodo, kad teismai nepagrįstai netaikė jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskyrė už svetimo turto (dyzelinio kuro) grobimą trylikos metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra neadekvati padarytai nusikalstamai veikai. Po šių nusikalstamų veikų padarymo praėjus dešimčiai metų V. T. daugiau nenusikalto. Taip pat kasatorius pažymi, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas nepagrįstai ilgą laiką, o šioje byloje asmenys nuteisti už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Kasatorius, vadovaudamasis BK 41 straipsnio nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad pernelyg ilga proceso trukme dėl teisėsaugos institucijų kaltės buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 2 straipsnis, 44 straipsnio 2 dalis. Teismas nepagrįstai proceso užsitęsimą susiejo tik su pačių nuteistųjų kalte jį vilkinant, nes net jei tai ir būtų iš dalies tiesa, būtent nuo teisingumą vykdančių institucijų priklauso proceso organizavimas.

Nuteistasis T. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį dėl jo nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, nesant šios nusikalstamos veikos sudėties, o už kitas nusikalstamas veikas paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei padarytų esminių BPK pažeidimų.

Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylą ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, apkaltinamąjį nuosprendį grindė neteisingomis ir neatitinkančiomis faktinių bylos aplinkybių išvadomis. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme kilusios abejonės, prieštaravimai liko nepašalinti ir vertinti nuteistojo nenaudai, taip pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai neteisingai vertino įrodymus, ignoravo byloje nustatytas objektyvias aplinkybes.

Kasatoriaus manymu, jo veikoje nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nuteistasis tvirtina nesupratęs ir negalėjęs suprasti, kad dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 25 straipsnio 4 dalis, 26 straipsnio 5 dalis), jo vaidmuo buvo antraeilis, darbas – tik prižiūrėti kurą. Atsitiktinis prisijungimas prie nusikalstamo susivienijimo daromos konkrečios veikos, atskiras veiksmas susivienijimo naudai nėra pagrindas teigti, kad nuteistąjį su nusikalstamo susivienijimo nariais siejo nuolatiniai ryšiai, todėl jo veika gali būti kvalifikuota tik kaip padaryta bendrininkų arba organizuota grupe. Be to, kasatorius tik dėl sunkios materialinės padėties, tikėdamasis atlygio, sutiko atskirais momentais padėti pasaugoti sodybą, kurioje buvo laikomas dyzelinis kuras, bei atlikti pagalbinius darbus (keletą kartų vežė dyzeliną, leido kurą į talpas, įvairiose vietovėse padėjo tiesti žarnas prie produktotiekio). Kiekvieną kartą, kai gaudavo šiuos pasiūlymus, galvodavo, kad taip elgiasi paskutinį kartą, ne kartą buvo ir atsisakęs padėti. Už atliktus atskirus darbus jam buvo atlyginama kuru. Nors nuteistasis suprato, kad kuras yra vagiamas ir tam tikrais atskirais veiksmais prisidėjo prie vagystės, tačiau neturėjo tikslo vogti dyzeliną stambiu mastu. Nuteistojo manymu, jam atsakomybė taikytina tik už atliktas konkrečias veikas pagal įvykdytą vagystės mastą, o šios vagystės kvalifikuotinos kaip atskiros veikos (o ne kaip tęstinė veika). Be to, T. B. veiksmai buvo tik antraeiliai, nes jis tikrai nežinojo ir negalėjo žinoti daromų nusikaltimų masto bei apimties, nusikalstamas veikas organizavusių bei tam vadovavusių asmenų ketinimų ir tikslų. Nuo nuteistojo valios šių nusikaltimų eiga nepriklausė, jis neskirstė vaidmenų ar užduočių kitiems nusikaltimus vykdžiusiems asmenims ir apie jokį galimą nusikalstamą susivienijimą, darbų pasiskirstymą ar bendrą kasą nieko nežinojo. Pasak T. B., byloje nėra faktinių duomenų, kad jo pastangos su kitais asmenimis buvo bendros, suderintos, jų nejungė nuolatiniai ryšiai (su V. T., B. V., E. S., P. D., V. B. ar R. B.) ir vieninga tyčia nuolatos bei sistemingai daryti sunkius nusikaltimus. Kasatorius pats neįsigijo ir nebuvo aprūpintas jokiomis techninėmis priemonėmis konkretiems veiksmams palengvinti, jis nebuvo varžomas kitų asmenų ir kiekvienu atveju pats apsispręsdavo, kaip jam elgtis. Nepagrįstai konstatuota, kad jis nuo nusikalstamo susivienijimo įkūrimo pradžios susitarė su kitais asmenimis kartu grobti kurą ir pasiskirstė užduotimis; teismo nuosprendyje nenurodyta, kaip buvo pasiskirstyta vaidmenimis ir užduotimis, nors kartu teismas pripažino, kad T. B. tik kartais pavaduodavo asmenis, prižiūrinčius sodybą bei kuro leidimą į talpas. Be to, nuteistasis pažymi, kad teismo nurodytu laiku, kai neva buvo sukurtas nusikalstamas susivienijimas, jis buvo išvykęs iš Lietuvos į Norvegiją dirbti, todėl neturėjo jokių galimybių dalyvauti tokioje veikloje, tai rodo esant nepagrįstą teismo teiginį, kad kuro grobimas buvo pagrindinis ir vienintelis nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Kasatoriaus manymu, teismas tik konstatavo, kad jo veika atitinka BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau tokiai išvadai padaryti nepakanka bylos įrodymų visumos.

Kasatorius nurodo, kad jo veikoje nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių. Atsižvelgiant į atskirų padarytų vagysčių (o ne tęstinės veikos) mastą, jo veikos kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo manymu, nusikalstama veika, padaryta Biržų r., Jonavos k., turi būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, nes šiuo atveju jis veikė neapibrėžta (netiesiogine) tyčia, o dyzelinas nebuvo pagrobtas.

Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo T. B. veiką, tai, remdamasis BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kasatorius prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nuteistasis apibūdinamas teigiamai, dirba, mokosi, vienas išlaiko šeimą ir dvi dukteris, kurių viena yra nepilnametė, o kita – studentė. Kasatorius nurodo, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi, tačiau jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo antraeilis. Anksčiau jis neteistas, nepadaręs kitų teisės pažeidimų ir nuoširdžiai pažada ateityje daugiau nebenusikalsti. Pagal BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, būtų galima taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį. Be to, kasatoriaus manymu, remiantis BK 1 straipsniu, 54 straipsnio 3 dalies reikalavimais ir kasacine nutartimi Nr. 2K-77/2007, yra pagrindas teigti, kad jam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Paskyrus realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, būtų sugriauti jo ir šeimos socialiniai santykiai bei ryšiai, tai neigiamai paveiktų jo žmonos bei vaikų sveikatą. Kasatorius mano, kad bausmės paskirtis bei tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę bausmės rūšį ar minimalų baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės dydį.

T. B. manymu, kadangi jo atsakomybė yra ribojama konkrečiomis atliktomis veikomis, kurios kvalifikuotinos kaip atskiros pagal BK 178 straipsnio 1 ar 2 dalį, tai ir civilinis ieškinys tenkintinas tik dėl tos dalies, kurioje yra įrodyta jo kaltė pavogus dyzeliną bendrininkų grupe.

Nuteistasis R. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį ir pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendį: nutraukti bylos dalį dėl R. V. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Zarasų r., Savėnų k., 159,747 km), 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 263,060 km), 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Biržų r., Jonavos k., 263,060 km); pripažinti jį kaltu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Rokiškio r., Pakriaunių k.) ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nes netinkamai įvertinti faktiniai duomenys, kurie negali būti laikomi įrodymais; paskirtos bausmės rūšis ir dydis, priteistos žalos dydis – taip pat netinkami (neteisingi).

Nuteistasis tvirtina jokiame nusikalstamame susivienijime nedalyvavęs, jam nepriklausęs ir nesuvokęs, jog gali veikti tokios bendrininkavimo formos darinyje. Teismai nepagrįstai, nukrypdami nuo teismų praktikos, visų nuteistųjų veiksmus vykdant vagystes iš produktotiekio įvertino kaip veikimą nusikalstamame susivienijime. Pasak kasatoriaus, nėra esminių ir privalomų šio nusikaltimo sudėties elementų (apsiginklavimas, aukštas pasirengimo lygis, smurtinio pobūdžio veikų darymas ir pan.), objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nes susirinkę bendrininkai tik elementariai pasidalijo veiksmus. Kasatoriaus veiksmai pagal BK 249 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti formaliai, netinkamai įvertinus šios veikos požymius.

Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes neteisingai įvertino faktinius bylos duomenis, pripažindami juos įrodymais, nepagrįstai atmetė R. V. parodymus, nemotyvuotai vadovavosi kitais duomenimis, nepatvirtinančiais jo kaltės. Nuteistasis tvirtina iki 2003 m. rugsėjo nieko nežinojęs apie vykdomas dyzelinio kuro vagystes, gegužės mėnesį visai nebuvęs pas tėvus Vabalninke, o dirbo ir gyveno Vilniuje, tik tėvo B. V. paprašytas padėjo užmaskuoti cisterną Savėnų k., išmontuoti ir išvežti įrangą, skirtą kurui grobti, kai buvo sulaikytas R. B., bei padėjo nešti daiktus (akumuliatorius), kai buvo atliekamas prisijungimas Pakriaunių k. Kasatoriaus manymu, šie jo veiksmai (pagalba tėvui) negali būti vertinami kaip veikimas nusikalstamame susivienijime (pagal BK 249 straipsnio 1 dalį). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismuose kasatorius nebuvo apklaustas apie byloje esančius telefoninius pokalbius (būtų paaiškinęs jų prasmę), kurie neįrodo teismų sprendimuose nurodytų aplinkybių dėl dalyvavimo vagystėse, juolab – priklausymo nusikalstamam susivienijimui. Dėl to faktinių duomenų vertinimas buvo šališkas, neobjektyvus ir nevisapusiškas, iš esmės pažeistos nuteistojo teisės į teisingą baudžiamąjį procesą. Teismai neteisingai interpretavo E. S., J. T. ir T. B. parodymus dėl vagystės iš produktotiekio Biržų r., Jonavos k., neįvertino tarp jų esančių prieštaravimų. Nė vienas nuteistųjų teisme nenurodė aplinkybių, susijusių su R. V. dalyvavimu šioje vagystėje, o pirmosios instancijos teisme paaiškino klydę ir supainioję faktus dėl kasatoriaus veiksmų apimties.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamąjį procesą ir R. V. teisę į gynybą, nes nuosprendį grindė paskutiniu nuteistojo V. T. žodžiu, kad jis visus kaltinimus, išskyrus kaltinimą organizavus nusikalstamą susivienijimą, pripažįsta. Teismas nepasinaudojo BPK 295 straipsnyje numatyta galimybe atnaujinti įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskutiniu žodžiu pranešus apie naujas reikšmingas aplinkybes, taip atėmė R. V. galimybę įgyvendinti visas procesines teises, t. y. pateikti klausimus V. T.. Apeliacinės instancijos teismas šį pažeidimą nepagrįstai įvertino neesminiu, todėl pažeidė ne tik kasatoriaus teisę į gynybą, bet ir į teisingą baudžiamąjį procesą.

Pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė nuosprendžio teiginių, kad R. V. padaryta veika Rokiškio r., Pakriaunių k. (padedant tėvui B. V. nešti akumuliatorius), atitinka BK 249 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies sudėtį. Neįrodžius esminių kaltinimo aplinkybių dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę veikiant nusikalstamame susivienijime, nuteistojo veiksmai Pakriaunių k. gali būti kvalifikuojami tik pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Kasatorius pažymi, kad teismas nuosprendyje šią veiką įvardijo kaip „rengimąsi pasikėsinimui grobti didelį kiekį dyzelinio kuro“, o nuteisė kasatorių už pasikėsinimą padaryti vagystę įsibraunant į produktotiekį. Toks prieštaringas nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 302–305 straipsnių reikalavimus, tačiau šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nepašalino.

Kasatorius taip pat ginčija jo nuteisimą pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog gamtai nebuvo padaryta jokios žalos. Priešingai, produktotiekis buvo pragręžtas ir privirinta sklendė be jokio neigiamo poveikio gamtai, todėl tokia veika gali turėti tik įsibrovimo į vamzdyną, turint tikslą vykdyti vagystę, požymių.

Kasatorius teigia, kad nepagrįstos teismų išvados dėl padarytos žalos dydžio. Civiliniai ieškiniai niekuo neįrodyti ir grindžiami tik prielaidomis. Be to, apskaičiavimai yra atlikti mažmeninėmis kainomis, o tikroji reali dyzelino kaina nežinoma. Byloje nėra duomenų apie tikslų trūkstamo dyzelino kiekį.

Be to, kasaciniame skunde pažymima, kad kasatoriaus, kaip asmens, pavojingumas nėra didelis, veikos padarytos 2002–2003 m. (beveik prieš dešimt metų), jis yra vienintelis šeimos, auginančios du nepilnamečius vaikus, maitintojas, darbo vietoje apibūdinamas teigiamai.

Nuteistasis B. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendį: nutraukti bylos dalį pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (dėl visų epizodų), 187 straipsnio 2 dalį (dėl visų epizodų), 227 straipsnio 2 dalį (dėl V. D., V. K., K. T., A. K. papirkimo); pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažinti jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Savėnų k.), 227 straipsnio 1 dalį (dėl V. D. papirkimo), 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Jonavos k.), 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos Pakriaunės k.) bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nes netinkamai įvertinti faktiniai duomenys, kurie negali būti laikomi įrodymais, paskirtos bausmės rūšis, dydis ir priteistos žalos dydis – taip pat netinkami (neteisingi).

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados dėl B. V. dalyvavimo 2002 m. padarytuose nusikaltimuose pagrįstos prielaidomis, padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Kasatorius tvirtina šiose veikose nedalyvavęs, tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti R. B. ir teisme apklausto R. M. parodymai. Jokių kitų duomenų, įrodančių B. V. dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, byloje nėra. Nuteistasis teigia jokiame nusikalstamame susivienijime nedalyvavęs, jam nepriklausęs ir nesuvokęs, jog gali veikti tokios bendrininkavimo formos darinyje. Teismai nepagrįstai ir nukrypdami nuo teismų praktikos visų nuteistųjų veiksmus – paprastą veiksmų pasidalijimą vykdant vagystes iš produktotiekio – įvertino kaip veikimą nusikalstamame susivienijime, nes nėra esminių ir privalomų šio nusikaltimo sudėties elementų, objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamo susivienijimo požymiai įvertinti netinkamai, todėl nepagrįstai kasatoriaus veiksmai kvalifikuoti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

Be to, kasaciniame skunde pažymima, kad šis BK straipsnis taikytas netinkamai ir dėl to, kad inkriminuota dėl kiekvieno nusikaltimo, o tai prieštarauja nusikalstamo susivienijimo esmei – daryti sunkius nusikaltimus, kurie nagrinėjamoje byloje buvo tęstiniai (vagystės iš to paties šaltinio, tuo pačiu būdu ir forma, pasitelkiant tuos pačius bendrininkus, naudojant tas pačias priemones, įrankius ir kt.).

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo nepašalino. Kasatoriaus manymu, iš nuosprendžio turinio visiškai nesuprantama, už kokios veikos padarymą jis pripažintas kaltu ir nuteistas. Nuosprendyje nurodoma, kad nustatyta nusikalstama veika pradėta 2003 m. gegužės mėnesį, vėliau nurodomas jos darymas 2003 m. liepos–spalio mėnesiais ir galiausiai įvertinama, jog įrodyta, kad B. V. buvo nusikalstamo susivienijimo narys, vykdant BK 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Nuteistojo nuomone, baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą susivienijimą iš esmės negali apimti apysunkių ar nesunkių nusikaltimų, todėl teismas netinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas.

Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktinius bylos duomenis, pripažindamas juos įrodymais, nepagrįstai atmetė B. V. parodymus kaip įrodymų šaltinį bei nemotyvuotai nuteistojo kaltę grindė duomenimis, nepatvirtinančiais jo kaltės, bei visiškai neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuteistasis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl vagystės, įsibrovus į produktotiekį Zarasų r., Savėnų k., tačiau neigia tai padaręs bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime. Tarp bendrininkų buvo paprastas pasiskirstymas atliktinomis užduotimis, tačiau nebuvo jokio pavaldumo, priklausomumo vienas nuo kito, tikslaus pajamų pasiskirstymo bei kitų požymių, privalomų nusikalstamam susivienijimui. Byloje neįrodytas pagrobto turto dydis– ne mažiau kaip 255500 litrų dyzelino. Šioje byloje abejonės nebuvo aiškinamos kaltinamojo naudai.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai plečiamai aiškino ir nepagrįstai bei neteisingai, pasunkinant kasatoriaus teisinę padėtį, pritaikė BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl tyčinio turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu), nes grėsmė dideliam gamtos užteršimui yra tik prielaida, neįrodyta jokiais objektyviais duomenimis. Produktotiekio pragręžimas ir saugus sklendės privirinimas nelaikytinas visuotinai pavojingu, nes šiuo atveju nėra jokios tikimybės bei galimybės padaryti žalą gamtai. Be to, pagal BK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimo sudėtį nėra nustatytos baudžiamosios atsakomybės už grėsmę gamtai, šiuo atveju padariniai reiškia įvykusį faktinį turto sunaikinimą ar specialių objektų sugadinimą. Visuotinai pavojingas būdas, kasatoriaus manymu, tai veiksmų visuma ar tikslas, kuriuo siekiama sugadinti ar sunaikinti turtą, pvz., sprogdinimas, padegimas. Taigi aptariami galimi produktotiekio pragręžimo padariniai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistasis B. V. nurodo, kad teismai, kvalifikuodami jo padarytą V. D. papirkimą, dėl kurio nuteistasis visiškai prisipažįsta, plečiamai aiškino ir neteisingai taikė BK 227 straipsnio 2 dalies nuostatas, pasunkindami jo teisinę padėtį. Kasatoriaus nuomone, jo veika negali būti kvalifikuojama pagal šią straipsnio dalį, nes V. D. nebuvo duotas 250 MGL dydžio kyšis. V. D., V. K., K. T. ir A. K. papirkimą kasatorius neigia bei tvirtina esąs nepagrįstai nuteistas už šias nusikalstamas veikas. V. D. nėra joks pareigūnas, jis paaiškino gavęs 3,5 tonos dyzelinio kuro, bet tai nebuvo atlygis už kokias nors paslaugas. V. K. bendravo su V. D. pastarojo iniciatyva. K. T. iš kasatoriaus gavo 1000 Lt už padangas, o ne pareigūnų (A. K. ir S. L.) papirkimą. Su A. K. kasatorius apskritai nebendravo ir nėra jo matęs, o šio bendravimas su V. K. nėra susijęs su kasatoriumi.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos, padarytos Jonavos k. (263,060 km) ir Pakriaunės k., nutrūko ankstyviausioje pasirengimo stadijoje, iš produktotiekio nebuvo pagrobta dyzelino, buvo atlikti tik ankstyvieji pasirengimo vagystei darbai (privirinta sklendė, nebuvo nutiestos visos žarnos). Nuteistojo manymu, tokios veikos laikytinos nebaigtomis ir kvalifikuotinos ne pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 3 dalį, o pagal 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nesant ketinimo pagrobti didelės vertės turtą požymių.

Vadovaujantis BK 21 straipsnio 2 dalimi, 62 straipsniu, švelnintina ir bausmė. B. V. nuomone, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį ir jo elgesį po jos (praėjus dešimčiai metų), į tai, kad jis teigiamai apibūdinamas, dirba, dalyvauja visuomeninėje veikloje seniūnijoje, bausmės tikslus galima pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Nuteistasis R. B. kasaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (dėl visų epizodų) panaikinti ir bylą nutraukti; skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti paskirtos (ketverių metų dešimties mėnesių) laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Kasatorius nurodo, kad skundžiamos nuosprendžio ir nutarties dalys yra neteisėtos ir nepagrįstos dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BK 25 straipsnio 4 dalies, 249 straipsnio 1 dalies), baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 20 straipsnio) ir neteisingai parinktos bausmės rūšies bei dydžio.

Nuteistasis teigia nusikalstam susivienijimui nepriklausęs, jo veikloje nedalyvavęs, to nesuvokęs ir neturėjęs tikslo daryti sunkius bei labai sunkius nusikaltimus. Teismai nenurodė jo vaidmens nusikalstamame susivienijime. R. B. ir kitų nuteistųjų nesiejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, nebuvo jokių vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo, vagystės darytos epizodiškai. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad viena veika nebuvo padarytas nė vienas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, nes vagystės padarytos kaip tęstinė veika, o apysunkiai ar nesunkūs nusikaltimai nėra nusikalstamo susivienijimo elementas. Taigi teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir kvalifikavo nusikalstamą veiką, nes, pasak kasatoriaus, jo padarytoje veikoje nėra BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų); juos vertindami teismai nukrypo nuo teismų praktikos. Be to, kasatorius teigia, kad, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra pagrindas paskirti jam švelnesnę bausmę, nes jos paskirtis gali būti pasiekta ir netaikant realaus laisvės atėmimo. Kasatorius pažymi, kad nusikaltimai padaryti prieš dešimt metų, po to jis nepažeidė įstatymų, turi šeimą ir yra vienintelis joje dirbantis asmuo (visus išlaiko).

Nuteistasis V. B. kasaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties dalis dėl jo (skunde nurodyta – R. B.) nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (dėl visų epizodų) panaikinti ir bylą nutraukti; paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba paskirtą trejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti.

Kasatorius nurodo, kad skundžiamos nuosprendžio ir nutarties dalys yra neteisėtos, nepagrįstos dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BK 25 straipsnio 4 dalies, 249 straipsnio 1 dalies), baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 20 straipsnio) bei neteisingai parinktos bausmės rūšies ir dydžio.

Nuteistasis teigia nusikalstamam susivienijimui nepriklausęs, jo veikloje nedalyvavęs ir neturėjęs tikslo daryti sunkius bei labai sunkius nusikaltimus. Teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir, nukrypdami nuo teismų praktikos, netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką, nes jo padarytoje veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie šioje byloje įvertinti neteisingai. V. B. pažymi, kad nusikalstamas susivienijimas gali būti inkriminuojamas tada, kai susivienijama daryti sunkius ar labai sunkius (bet ne apysunkius ar nesunkius) nusikaltimus, o nusikaltimai (vagystės) padarytos tęstine forma, viena veika nebuvo padarytas nė vienas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Kasatorius pažymi, kad nusikaltimai padaryti prieš dešimt metų, po to teisės pažeidimų jis nepadarė. Nuteistasis teigia, kad, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jam skirtina švelnesnė bausmė, nes jos paskirtis gali būti pasiekta ir netaikant jam realaus laisvės atėmimo.

Nuteistasis P. D. kasaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį pakeisti, jį pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisinti ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasatorius nurodo, kad nuosprendis ir nutartis yra neteisėti, nepagrįsti, byla išnagrinėta šališkai, įrodymai įvertinti neteisingai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir neteisingas išvadas.

Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus dėl nusikalstamo susivienijimo. P. D. tvirtina jokiam nusikalstamam susivienijimui nepriklausęs ir apie tokį nežinojęs, jo veikloje nedalyvavęs, apie kuro grobimus taip pat nieko nežinojęs. Jis dirbo B. V. priklausančios lentpjūvės patalpose, remontavo automobilius (tiek jo vardu registruotą, bet V. T. priklausantį GAZ-53, tiek tuos, kuriuos paprašydavo B. V. ar V. T., tarp jų – pastarojo KAMAZ). P. D. matydavo, kad į lentpjūvę būdavo atvežama dyzelinio kuro, kuris, pasak B. V., buvo gaunamas iš ūkininkų fondų. B. V. prašymu P. D. padėdavo atvežtą kurą išpumpuoti į talpas, esančias lentpjūvėje, bei įpildavo kuro pirkėjams, už šias paslaugas jokio atlygio negavo, kai kurių paliktus pinigus jis (D.) perduodavo B. V.. Taigi kasatoriaus darbas buvo tik prižiūrėti kurą, jis nežinojo, ką veikė kiti susivienijimo nariai ir kas jie. Kadangi P. D. nesuprato ir negalėjo suprasti, kad dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje, jis pagal BK 249 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas, nesant šio nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių.

Kasatorius teigia nežinantis, kiek tiksliai kuro buvo atvežta į lentpjūvę, tačiau manantis, kad tai buvo mažesnis kiekis, todėl civiliniai ieškiniai paremti tik prielaidomis, teismo išvados dėl žalos dydžio niekuo nepagrįstos.

Kasatorius pažymi, kad skirdamas bausmę teismas turi vadovautis BK 41, 54 straipsnių nuostatomis. P. D. manymu, už jo padarytus nusikaltimus paskyrus realaus laisvės atėmimo bausmę, pažeistas teisingumo principas (BK 1 straipsnis). Kadangi nėra kasatoriaus atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o yra lengvinančių, be to, atsižvelgiant į kitas aplinkybes (neteistas, apibūdinamas teigiamai, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daug laiko), bausmė už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime turėtų būti minimali, už kitas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas.

Nuteistasis E. S. kasaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (dėl visų epizodų) ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl visų epizodų) panaikinti ir bylą jam nutraukti; paskirti E. S. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba sumažinti paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kasatorius nurodo, kad skundžiamos nuosprendžio ir nutarties dalys yra neteisėtos bei nepagrįstos dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir neteisingai parinktos bausmės rūšies bei dydžio.

Nuteistasis teigia nusikalstamam susivienijimui nepriklausęs, jo veikloje nedalyvavęs ir to nesuvokęs, neturėjęs tikslo daryti sunkius bei labai sunkius nusikaltimus. Be to, teismai nenurodė jo vaidmens nusikalstamame susivienijime. E. S. ir kitų nuteistųjų nesiejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, nebuvo jokių vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo, vagystės darytos epizodiškai. Taigi teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir kvalifikavo nusikalstamą veiką (jo padarytoje veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, požymių), taip pat netinkamai taikė BK bendrosios dalies 25 straipsnio 4 dalį. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos tokiose bylose, neteisingai vertindami nusikalstamo susivienijimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kadangi vagystės tęstinės, o viena veika nebuvo padarytas nė vienas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas ir nebuvo tikslo tokius nusikaltimus daryti, tai, kasatoriaus nuomone, jis pagal BK 249 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas. Taip pat kasatorius nepagrįstai nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nes nesugadino turto visuotinai pavojingu būdu.

Be to, kasatorius teigia, kad, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmės paskirtis gali būti pasiekta ir netaikant jam realaus laisvės atėmimo; nurodo, kad darbdavys jį apibūdina teigiamai, jis išlaiko dukterį, su kuria gyvena, nusikaltimai padaryti seniai (prieš dešimt metų).

Nuteistasis V. D. ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžio dalį: išteisinti V. D. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (dėl V. D. papirkimo); pripažinus kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – bylą dėl šios veikos nutraukti suėjus senaties terminui, ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepaisė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Pasak kasatorių, V. D. inkriminuotas padėjėjo vaidmuo vagiant iš produktotiekio dyzelinį kurą Zarasų r., Suvėnų k. (BK 24 straipsnio 6 dalis, 178 straipsnio 3 dalis), pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neatskleistas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų ir tai lėmė neteisingas bei šališkas bylos duomenimis nustatytų esminių įvykio aplinkybių vertinimas arba jų nevertinimas. Bylos duomenimis, dėl dyzelinio kuro vagystės su nuteistuoju niekas nesitarė; nei prisijungimo prie produktotiekio operacijoje, nei atsukant ar užsukant kraną, pilant vagiamą kurą į talpas, saugant sodybą, gabenant pavogtą dyzeliną į kitas vietas realizuoti ar jį realizuojant nuteistasis nedalyvavo ir prie to niekuo neprisidėjo, ir tai yra esminės aplinkybės. Nuosprendyje teigiama, kad V. D. pridenginėjo nusikalstamo susivienijimo narius ir užtikrino jų nusikalstamos veikos apsaugą nuo teisėsaugos institucijų demaskavimo, tačiau neatskleisti ir neįvardyti jokie konkretūs asmenys bei konkrečios nusikalstamos veikos, t. y. ką neva pridenginėjo nuteistasis, turėdamas užtikrinti apsaugą perduodamas informaciją. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta privalomų bendrininkavimo požymių dyzelinio kuro vagystės procese (bendrininkavimo atveju galima tik tiesioginė tyčia visiems siekiant bendro rezultato). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. tyčia buvo nukreipta ne į dyzelinio kuro vagystės procesą, o į gautos iš pareigūno informacijos, kuri galėjo būti panaudota jau pavogto kuro pergabenimo saugumui užtikrinti, perdavimą B. V.. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. D. padėjėju vagiant dyzeliną iš produktotiekio, nevertino ir nuosprendyje neaptarė neginčytinai nustatytos aplinkybės, kad jo iš pareigūno V. K. gauta ir B. V. perduota informacija apie pasienio pareigūnų budėjimo maršrutus galėjo būti panaudota ne vagystės procesui, kuriam jokios įtakos neturėjo, o tik jau pavogto dyzelinio kuro gabenimui pirkėjams, siekiant išvengti pasienio pareigūnų dėmesio gabenimo metu. Pavogto ir į talpas supilto dyzelino gabenimas į kitas vietas sudaro kitos nusikalstamos veikos sudėtį (BK 189 straipsnis) ir negali būti vertinamas kaip šio turto (baigtos) vagystės tęsinys. Tai, kasatorių manymu, šalina V. D. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 3 dalį pagrindus. Šiame straipsnyje nustatytas nusikaltimas laikytinas baigtu dyzelinui patekus į specialias talpas, nepriklausomai nuo tęstinio šios nusikalstamos veikos pobūdžio ir kasatoriaus perduodamos informacijos B. V. turinio. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp V. D. perduotos informacijos apie pareigūnų judėjimo maršrutus ir dyzelinio kuro grobimo procesą organizavusių asmenų veiksmų intensyvumo. Teismas konstatavo, kad nuteistasis kuro vagystės procesui nedarė įtakos, o tik matydamas, kaip į talpas leidžiamas dyzelinas, galėjo suprasti, jog daromas nusikaltimas. Tai reiškia, kad V. D. veikoje nebuvo nei intelektualios, nei fizinės pagalbos nusikaltimo vykdytojams požymių, vadinasi, ir susitarimo bendrininkauti vagiant dyzeliną (tai – esminis bendrininkavimo požymis). Taigi nėra pagrindo pripažinti jį kaltu bendrininkavus padedant (pagal BK 24 straipsnio 6 dalį) grobti dyzelinį kurą, todėl teisinis V. D. veikos vertinimas yra neteisingas.

Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas B. V. kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl V. D. papirkimo, o šį pripažindamas kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį už tarpininkavimą kyšininkaujant (gavus kyšį savo paties vogtu kuru už paslaugas įtakojant pareigūnus), nurodė šių veikų faktines aplinkybes, nesusietas su dyzelino vagyste ir taip patvirtino minėtą gynybos poziciją. Be to, teismas nebuvo nuoseklus, motyvuodamas V. D. išteisinimą pagal BK 189 straipsnio 1 dalį; teismas nurodė, kad padėjimas ir bendrininkavimas grobiant kurą apima ir pagrobto kuro įgijimą. Kasatorių manymu, akivaizdu, kad BK 189 straipsnio 1 dalis tokiu atveju taikyta netinkamai. Be to, teismas kasatoriui taikė BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 5 dalį, konfiskuodamas turto už 5239,28 Lt, t. y. tokią sumą, kokia teismas įvertino dyzelinį kurą, kurį kasatorius gavo iš B. V. kaip kyšį už pareigūno papirkimą. Taip pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. D. įgijo turto, kuris buvo gautas nusikalstamu būdu – tai atitinka BK 189 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Taip pat kasatoriai pažymi, kad tiems patiems bylos duomenimis nustatytiems faktams apygardos teismas taikė skirtingą teisinį vertinimą. Pripažindamas kasatorių kaltu bendrininkavus vagiant dyzeliną, t. y. teikiant informaciją, gautą iš pareigūnų, taip pat ir iš V. K., pastarojo veiksmus teismas pripažino kyšininkavimu, nes nesiejo jo perduodamos informacijos su dyzelinio kuro grobimo pridengimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo pripažinti V. D. atsakingu už žalos bendrovei „Lat Ros Trans“ padarymą (vagiant dyzelinį kurą Suvėnų k.).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nors apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinta, jog V. D. papirko pareigūną V. D., tačiau jis (ir V. P.) tik supažindino su V. D. B. V.. Taigi teismas išvadas apie tai grindė vien samprotavimais, jog nuteistasis žinojo, kokiu tikslu supažindino šiuos asmenis. Baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už pareigūno papirkimą, taikymui vien žinojimo, kad kitas asmuo siekia papirkti pareigūną (arba to, kad galėjo numanyti), nepakanka. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp B. V. veiksmų, paperkant V. D., ir kasatoriaus veiksmų, supažindinant šiuos asmenis.

Nuteistasis ir jo gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ir iš esmės tik atkartojo pirmosios instancijos teismo išvadas, savo nutartį papildydamas sąvokų išaiškinimu bei teisinės reikšmės neturinčiais samprotavimais dėl bendrininkavo esmės ir turinio, bendrininkavimo požymį sutapatino su kaltininko žinojimu apie daromą nusikaltimą, dėl kurio nebuvo tartasi nei iš anksto, nei jį darant. Be to, teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo: iš esmės nepasisakė dėl skundo argumentų, susijusių su V. D. nepagrįstu pripažinimu kaltu papirkus pareigūną V. D. bei atsakingu už žalos bendrovei „Lat Ros Trans", vagiant dyzeliną Suvėnų k., padarymą, taip pat nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išreikšto prašymo paskirti V. D. pirmosios instancijos teisme prokuroro prašytą bausmę.

Nuteistojo R. M. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą dėl nuteistojo R. M., ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose buvo padarytas esminis BPK 8 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes nuosprendis ir nutartis šiam nuteistajam buvo įteikti išversti į rusų kalbą, o ne į jo gimtąją arba kitą kalbą, kurią jis moka. R. M. yra Latvijos Respublikos pilietis, gimęs šioje šalyje, niekada negyvenęs Rusijoje, todėl rusų kalbos nemoka. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistojo pageidavimu buvo paskirtas vertėjas į latvių kalbą, tačiau teismų procesiniai dokumentai nebuvo išversti į latvių kalbą ir išsiųsti R. M.. Taip buvo pažeista R. M. teisė į gynybą.

Nuteistojo I. M. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą dėl nuteistojo I. M., ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose buvo padarytas esminis BPK 8 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes nuosprendis ir nutartis šiam nuteistajam buvo įteikti lietuvių kalba, o ne jo gimtąja arba kita kalba, kurią jis moka. I. M. yra Latvijos Respublikos pilietis, tačiau nemoka nei latvių, nei lietuvių kalbos. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistojo pageidavimu buvo paskirtas vertėjas į rusų kalbą, tačiau teismų procesiniai dokumentai nebuvo išversti į rusų kalbą ir išsiųsti I. M.. Taip buvo pažeista I. M. teisė į gynybą.

Nuteistojo V. P. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio l, 3 dalių, 22 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, 256 straipsnio 3 dalies, 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikant BPK 276 ir 301 straipsnių nuostatas. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepašalino byloje esančių prieštaravimų, padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymu B. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nors jis ikiteisminio tyrimo teisėjo nebuvo apklaustas, o parodymai, kuriais teismai rėmėsi, nebuvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, vadinasi, nebuvo išnagrinėti. Be to, pirmosios instancijos teisme B. V. atsisakė duoti parodymus. Taip padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes buvo suvaržytos įstatymu garantuotos nuteistojo V. P. teisės pateikti savo argumentus dėl B. V. parodymų. Nors apeliacinės instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą, tačiau šio pažeidimo nepašalino ir vėl rėmėsi B. V. parodymais. Kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, nepatikrinus jų teisiamojo posėdžio metu, savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi ir, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-263/2008).

Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad V. P. padėjo pasisavinti 255500 litrų dyzelino, kurio vertė 382 467,15 Lt, nors pagal bylos duomenis jis galėjo suteikti pagalbą dyzeliną gabenant (kaip jis manė – kad perveža medieną). Bylos duomenimis, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (60-62 p.) pateiktą dyzelino kiekio apskaičiavimą V. P. galėjo padėti gabenti apie 32670 litrų dyzelino, o 222830 litrų dyzelino gabeno patys pirkėjai arba jis buvo sunaudotas kitokiu būdu. Apeliacinės instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino, nors tai turi esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad V. P. turėjo suvokti ir suvokė, jog dyzelinas vagiamas iš produktotiekio, nes iš B. V. parodymų matyti, kad šis informavo V. P., jog kuras bus vežamas iš produktotiekio darbuotojų. Nuteistojo gynėjo manymu, tokia teismo išvada yra tik prielaida, nes ją paneigia skunde cituojami B. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (T. 11, b. l. 61; T. 12, b. l. 18, 117–123) bei T. B., R. B. teisme duoti parodymai (T. 71, b. l. 85, 121).

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. P. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, rėmėsi telefoninių pokalbių įrašais, nors nuosprendyje cituotuose telefoniniuose pokalbiuose visiškai nekalbama apie dyzelinio kuro gabenimą, o tik apie malkas. Taigi visi įrodymai paneigia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadas, kad V. P. žinojo, kas iš tikrųjų paslėpus po malkomis buvo vežama automobiliais.

Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje (darant išvadas dėl BK 256 straipsnio 3 dalies taikymo) nurodyta, jog pradėjęs pirkti kurą V. P. ir toliau teikė neteisėtas paslaugas: lydėjo vežamą dyzeliną, informavo apie policijos postus ir patruliavimo maršrutus, tai darė dėl giminystės ryšių su B. V. bei siekdamas asmeninės naudos (turėti galimybę pirkti pagrobtą kurą ir perparduodant jį gauti pelno). Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, gali būti kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį, tačiau toks kaltinimas tyrimo metu nuteistajam nebuvo pareikštas. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad, nustačius, jog V. P. padėjo bendrininkams pagrobti didelės vertės svetimą turtą, nėra pagrindo jo nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į 228 straipsnį. Tačiau, kasatoriaus manymu, kadangi V. P. įsigijo dyzeliną pažeisdamas nustatytą tvarką, būdamas valstybės tarnautojas – policininkas, tai nusikaltimo subjektas yra valstybės tarnautojas, todėl pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai iš esmės privalėjo V. P. veiksmus kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi pagal BK 228 straipsnį ir tada vertinti jo atsakomybės klausimą, remiantis šio straipsnio nuostatomis.

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 20 straipsnio ir apeliacinio bylos nagrinėjimo nuostatų pažeidimų

(dėl V. T., T. B., R. V., B. V., R. B., V. B., P. D., E. S., V. D. ir jo gynėjo, V. P. gynėjo kasacinių skundų)

Kasaciniuose skunduose prašant V. T., T. B., R. V., B. V., R. B., V. B., P. D., E. S., V. D. nutraukti bylą ar jos dalį (kai kuriuose skunduose nurodoma išteisinti arba pateikiami alternatyvūs prašymai panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka), o V. P. gynėjo kasaciniame skunde prašant perduoti bylą dėl šio nuteistojo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (anksčiau šioje nutartyje išdėstytų konkrečių kasatorių prašymų teisėjų kolegija nekartoja) nurodomas pagrindas – BPK 20 straipsnio pažeidimai. Kaip matyti iš kasacinių skundų turinio, šie pažeidimai siejami su neteisingu abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu, argumentuojant teiginiais apie tai, kad esą bylos įrodymai nepatvirtina nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamas veikas, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Neigdamas nustatytas faktines aplinkybes nuteistasis V. T. akcentuoja R. M. parodymus, kuriuos mano esant nepatikimus, pateikia savo nuomonę ir dėl kitų įrodymų vertinimo bei teigia, kad apeliacinės instancijos teismas dėl jo apeliacinio skundo argumentų pasisakė tik formaliai. R. V. kaip BPK 295 straipsnio pažeidimą nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė V. T. paskutiniu žodžiu, neatnaujinęs įrodymų tyrimo. Nuteistojo V. P. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymu B. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie nebuvo perskaityti teisiamajame posėdyje, be to, šis asmuo nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, o duoti parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsisakė; taip esą buvo suvaržytos V. P. teisės teikti argumentus dėl neturinčių įrodomosios reikšmės ir nepatikrintų teisiamojo posėdžio metu B. V. parodymų (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Kasatoriaus manymu, nors apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, tačiau minėto pažeidimo nepašalino, nes vėl rėmėsi B. V. parodymais. Be to, V. P. gynėjas skunde pateikia savas išvadas dėl B. V., kitų asmenų parodymų bei dalies telefoninių pokalbių vertinimo. V. D. ir jo gynėjas kasaciniame skunde teigia apie apeliacinės instancijos teismo padarytus pažeidimus dėl neišnagrinėto apeliacinio skundo, pasireiškusius tuo, kad teismas nepasisakė dėl tų skundo argumentų, kurie susiję su nepagrįstu V. D. nuteisimu už V. D. papirkimą bei jo, kaip padėjėjo, atsakomybės nustatymu už žalos bendrovei „Lat Ros Trans“ padarymą vagiant dyzeliną Suvėnų k., kad bendrininkavimo požymį sutapatino su nuteistojo žinojimu apie daromą nusikaltimą, o ši aplinkybė, kasatorių manymu, neturi reikšmės, be to, esą dėl vagystės nebuvo tariamasi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti skundai, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad tais atvejais, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų vertinimas, kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tie kasatorių argumentai, kurie susiję su esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi, kasacinės instancijos teismas bylos įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas.

Kasatorių teiginiai apie BPK 20 straipsnio pažeidimus – nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi liečiantys bylą įrodymai buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir papildomai tiriant įrodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Priešingai negu teigia kasaciniuose skunduose V. P. gynėjas, B. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti. Iš posėdžio protokolo (T. 71, b. l. 104) matyti, kad B. V. pareiškė atsisakantis duoti parodymus (o tai yra jo, kaip kaltinamojo, teisė, įtvirtinta BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 272 straipsnio 1 dalyje), ir prašė remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu; tokie pirmiau duoti parodymai buvo perskaityti, o dėl jų tikrumo B. V. pateikė trumpus paaiškinimus. Be to, B. V. parodymų perskaitymas susijęs ir su kitų byloje esančių įrodymų patikrinimu (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Taigi, nebuvo pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios tiesioginį ir žodinį bylos įrodymų tyrimą (nagrinėjimą) teisme (BPK 242 straipsnis), ir niekaip neapribotos bylos nagrinėjime dalyvavusio kaltinamojo (nuteistojo) V. P. teisės. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. P. gynėjas kasatorius J. Stankevičius, kuris taip pat dalyvavo bylos nagrinėjime, skunde argumentuodamas minėtus pažeidimus dėl B. V. parodymų ištyrimo, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, taip arba sąmoningai klaidindamas, arba tiesiog išsamiai nesusipažinęs su teisminio bylos nagrinėjimo medžiaga – teismo posėdžio protokolu – iš kurio matyti, kad viename iš posėdžių B. V. pareiškė, kad „po tokių T. parodymų“ jam reikia pasitarti su advokatu ir todėl atsisakantis šią dieną duoti parodymus; dėl to B. V. parodymai buvo perskaityti ir paaiškinimai dėl jų išklausyti po pertraukos, kitos dienos teismo posėdyje. Nuteistojo R. V. skunde nurodytas pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas dėl V. T. pasisakymo (suteikus jam paskutinį žodį) vertinimo apkaltinamajame nuosprendyje buvo ištaisytas apeliacinio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir pakankamai išsamiai apklausė V. T. dėl aplinkybių, kurias jis pranešė paskutiniu žodžiu (BPK 294-295 straipsniai), be to, priimtoje nutartyje teismas pasisakė tiek dėl minėto pažeidimo, tiek dėl V. T. parodymų vertinimo. Taigi, šiuo atveju BPK nuostatos grįsti sprendimus tik teismo posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais nebuvo pažeistos.

Kasaciniuose skunduose nurodyti teiginiai dėl neteisingo ir todėl netinkamo bylos įrodymų vertinimo iš esmės susiję su įrodymų patikimumu bei pakankamumu ir tiesiog nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl nusikalstamų veikų buvimo bei nuteistųjų kaltės padarius atitinkamas veikas. Tačiau visi įrodymai, patvirtinantys arba paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis), yra išnagrinėti, patikrinti ir įvertinti. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą bei teisingumą patikrino apeliacinės instancijos teismas, kuris dar kartą vertino įrodymų patikimumą bei pakankamumą. Atkreiptinas dėmesys, kad R. M., kuriam prokuroro nutarimu, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 7 punktu, 214 straipsniu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymų patikimumas taip pat yra įvertintas. Vien tai, kad šis asmuo, kaip padėjęs atskleisti organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnis), nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, dar nereiškia, kad jo parodymai melagingi. Svarbu, kad tokio asmens parodymų teisingumas būtų patikrintas, o tai ir buvo padaryta. Jo nurodytas aplinkybes teismai palygino su iš kitų šaltinių gauta informacija ir dėl bylai reikšmingų faktų tikrumo priimtuose sprendimuose motyvuotai pasisakė. Be to, motyvuotai įvertinti visų nuteistųjų, liudytojų parodymai – tiek kaltinantys, tiek teisinantys, kiti rašytiniai bylos įrodymai, kurių turinys išsamiai išdėstytas pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje ir aptartas apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Taigi, visų įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių, leidžiančių spręsti apie objektyviųjų ir subjektyviųjų konkrečių nusikalstamų veikų sudėčių buvimą, nustatymas motyvuotas įrodymų (kiekvieno atskirai bei jų viseto) vertinimu, kuris grindžiamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, t. y. nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Pažymėtina, kad teismų sprendimuose konstatuojant nusikalstamo susivienijimo buvimą, šio susivienijimo narių bei organizuotos grupės (egzistavusios nusikaltimų darymo pradžioje) padarytų nusikalstamų veikų buvimą, nurodyta šių veikų, inkriminuotų V. T., B. V., R. V., E. S., T. B., R. B., V. B., P. D., taip pat ir nedalyvavusiems nusikalstamo susivienijimo veikloje V. D., V. P., padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat kiekvieno nuteistojo vaidmuo, jų ryšiai, konkretūs veiksmai, tyčios turinį parodančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas dėl kiekvienos veikos faktinių aplinkybių, kurias ginčijo apeliantai, įrodytumo priimtoje nutartyje atskirai pasisakė, nurodydamas įrodymus, kuriais grindė padarytas išvadas ir motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliaciniuose skunduose pateikti argumentai atmestini, o apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas pagrįstu ir teisingu. Taigi, esminius apeliacinių skundų argumentus teismas išnagrinėjo, o vien tai, kad juos atmetė ir įrodymus bei jų pagrindu nustatytus faktus teisiškai vertino kitaip, negu norėtų apeliantai, nereiškia, kad jų skundų išsamiai neišnagrinėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį, byloje nepadaryta (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Dėl kitų B. V. kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų, susijusių su nuosprendžio surašymu ir jo teisinės padėties pabloginimu

B. V. nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK reikalavimus, nes iš jo neaišku, už ką jis nuteistas (kadangi nusikalstamos veikos pradžia nurodyta 2003 m. gegužės mėn., vėliau – kad ji buvo daroma 2003 m. liepos-spalio mėn.), o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Be to, pasak B. V., teismai pasunkino jo teisinę padėtį, plečiamai aiškindami BK 227 straipsnio 2 dalies nuostatas ir neteisingai jas taikydami (dėl V. D., kuriam esą nebuvo duotas 250 MGL dydžio kyšis, papirkimo).

Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad pradedant bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, B. V. pareiškė suprantantis, kuo yra kaltinamas. Kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, tos kaltinimo aplinkybės, kurios buvo išdėstytos aprašant nusikalstamas veikas kaltinamajame akte, ir teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų padarymo esminės faktinės aplinkybės, kurios išdėstytos nuosprendyje, – nesiskiria (to neteigia ir kasatorius). Apkaltinamajame nuosprendyje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos B. V. dalyvavimo darant nusikalstamas veikas faktinės laiko aplinkybės: pradėta daryti nusikaltimus 2002 m. rugpjūčio mėn. organizuota grupe, vėliau – 2003 m. gegužės mėn. sukurtas, o vėliau ir išplėstas nusikalstamas susivienijimas, kurio veikloje B. V. dalyvavo iki 2003 m. spalio 23 d., be to, nurodytas konkrečių veikų padarymo laikas. Taigi, kasatoriaus teiginys, kuriuo deklaruojamas minėtas BPK reikalavimų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, pažeidimas, prieštarauja tiek apkaltinamojo nuosprendžio turiniui, tiek kitiems bylos dokumentams. Taip pat neaišku, kuo remdamasis kasatorius B. V. teigia apie jo teisinės padėties pabloginimą pripažįstant jį kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Iš skundo galima spręsti, kad nuteistasis tiesiog nesutinka su jo veikos, paperkant V. D., kvalifikavimu, tačiau aplinkybės (jos nurodytos ir kaltinamajame akte), jog B. V. (vykdydamas V. T. nurodymus) per kelis kartus, tarpininkaujant kitiems asmenims, perdavė ne mažiau kaip 2581,60 Lt vertės kyšį valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui V. D., siekiant jį papirkti, kad neteisėtai suteiktų reikalingą tarnybinę informaciją, kuria pasinaudodami nuteistieji galėtų netrukdomai grobti dyzeliną. Šių aplinkybių (detaliau išdėstytų teismų sprendimuose) teisinis vertinimas neatitinka B. V. pateikto BK 227 straipsnio dispozicijos interpretavimo, tačiau tai nereiškia jo padėties pabloginimo. Tuo tarpu teismai, teisingai aiškindami šio nusikaltimo sudėtį (ji formali – nusikaltimas baigtas nuo pasiūlymo ar pažadėjimo duoti kyšį) ir pasisakydami dėl B. V. veikos kvalifikavimo, niekaip nepablogino jo teisinės padėties.

Dėl BK 25 straipsnio 4 dalies, 249 straipsnio taikymo

(dėl V. T., B. V., E. S., T. B., R. B., V. B., P. D., R. V. kasacinių skundų)

Pagal BK 249 straipsnį atsako tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nusikalstamas susivienijimas, kaip viena iš bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką (ar veikas) formų, pagal BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžimą yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Taigi, šiai bendrininkavimo formai būdingas grupės asmenų ryšys, jų veiklos apjungimas, sutelktos pastangos, kurių dėka, pasiskirsčius vaidmenis ar užduotis, įgyvendinamas nusikalstamas ketinimas, t. y. įvykdomas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra vieningo jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai nepriklausomai nuo jų turėto vaidmens, priskirtų užduočių atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje. Baudžiamoji atsakomybė kyla, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti (paprastai – kaip nagrinėjamu atveju – nusikalstamo susivienijimo dalyviai dalyvauja padarant vieną ar daugiau sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, numatytų ir atitinkamai kituose BK specialiosios dalies straipsniuose). Nusikalstamo susivienijimo požymių buvimo konstatavimą lemia BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytas šios bendrininkavimo formos apibrėžimas. Vienas iš požymių, skiriantis nusikalstamą susivienijimą nuo organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) – nusikaltimų sunkumas. Apie baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Tokiomis reikšmingomis aplinkybėmis gali būti grupės dalyvių tarpusavio ryšių ilgalaikiškumas (trukmė priklauso ir nuo tikslų, daromų nusikaltimų skaičiaus, tam reikalingo laiko ir pan.), veiklos planavimas, dalyvių specializacija, visų veiksmų koordinavimas ir kontrolė, lėšų turėjimas, panaudojimas priemonių (pvz., ryšių, transporto, saugyklų, kitokio turto), reikalingų nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti, tikslingas informacijos kaupimas bei panaudojimas nusikaltimams daryti ar nuslėpti ir kt. Taigi nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumo lygis ir tai yra vertinimo dalykas, kurį nulemia konkrečios bylos ypatybės, joje nustatytų aplinkybių visuma.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir teismų sprendimuose nurodytos aplinkybės rodo, kad teismai teisingai aiškino minėtas baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatas. Kasatorių teiginiai, esą V. T., B. V., R. V., E. S., T. B., R. B., V. B., P. D. veikose nebuvo nusikalstamo susivienijimo požymių – nepagrįsti. Pažymėtina, kad skunduose nurodytus esminius argumentus (susijusius su organizuotumo lygiu ir pan.) išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas (dėl nusikalstamo susivienijimo) pagrįstomis bei teisingomis. Teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamų teismų sprendimuose nurodytų visų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų jas vertinant, pažymi, kad nustatytos šios esminės nusikalstamo susivienijimo buvimą (ir dalyvavimą jo veikloje) parodančios aplinkybės: pirmiausia – 2003 m. gegužės mėn. turėdami tikslą grobti dideliais kiekiais (didelės vertės) dyzeliną iš AB „Mažeikių nafta“ produktotiekio Polockas-Ilukstė-Ventspilis vamzdyno (įvairiose vietovėse) susitarė (susivienijo sukuriant nusikalstamą susivienijimą) V. T., B. V., E. S. (ir R. M., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas), po to – 2003 m. birželio mėn. – ir T. B., R. V., P. D., V. B., R. B. (bei dar vienas asmuo, dėl kurio byla išskirta); visi šie asmenys, vadovaujami V. T., pasiskirstė vaidmenimis, turėjo konkrečias užduotis, kurias ir atliko (pvz., B. V. – organizavo dyzelino grobimą, slėpimą, realizavimą, gautų lėšų paskirstymą, E. S. – atliko prisijungimą prie vamzdyno, T. B., R. V., V. B., R. B. – dalyvavo prisijungiant, be to, T. B. ir gabeno bei realizavo pagrobtą dyzeliną, skirstė pinigus, P. D. – saugojo ir realizavo, R. B. – realizavo ir gabeno pagrobtą dyzeliną). Visų veikla buvo suderinta, papildė viena kitą ir buvo nukreipta bendram tikslui pasiekti, o kartu – ir būtina jo įgyvendinimui (skirtingas kaltininkų vaidmuo įgyvendinant nusikaltimo objektyviąją pusę nelemia veikos kvalifikavimo). Nusikaltimai buvo daromi pagal iš anksto parengtą planą (be kita ko, to reikalavo ir sudėtingas grobimo būdas), parinkus vietoves (kuriose bus prisijungiama prie produktotiekio), investuojant pinigines lėšas, apsirūpinus ryšio priemonėmis, nekilnojamuoju turtu pagrobtam dyzelinui slėpti iki jo realizavimo (naudota B. V. priklausanti lentpjūvė, įsigyta sodyba ir išnuomotas šalia esantis žemės sklypas), įsigijus techniką, reikalingą prisijungimui prie vamzdyno (aukšto slėgio žarnas, siurblius ir kt.), transporto priemones dyzelinui gabenti, užsitikrinus apsaugą siekiant, kad nebūtų demaskuoti (tuo tikslu paperkami policijos ir valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai), į nusikalstamų veikų darymą įtraukiant kitus asmenis – ne susivienijimo narius – padėjusius grobti dyzeliną ar atlikusius vamzdyno pragręžimo ir prisijungimo darbus, kuriems reikalinga atitinkama kvalifikacija, ar tarpininkavusius paperkant pareigūnus. Sunkūs (taip pat ir kitokie) nusikaltimai buvo daromi iki 2003 m. spalio 23 d. (iki nusikalstamo susivienijimo sukūrimo 2003 m. gegužės mėn. dyzelino grobimą iš to paties produktotiekio vykdė organizuota grupė). Pažymėtina, kad minėtų asmenų dalyvavimas darant konkrečius nusikaltimus buvo skirtingos apimties, pvz.: R. B., V. B., P. D. kaip nusikalstamo susivienijimo nariai pripažinti kaltais padarę po vieną BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą (didelės vertės svetimo turto pagrobimą). Tačiau, kaip minėta, visų išvardytų kasatorių bendrininkavimas nusikalstamame susivienijime ir dalyvavimas jo veikloje nustatytas; teismų sprendimuose atskleistos ir teisiškai įvertintos faktinės aplinkybės, atitinkančios inkriminuotų veikų objektyviuosius požymius. Kiekvieno bendrininko kaltė – tiesioginė tyčia – taip pat nustatyta, atskleistas jų tyčios turinys; išsamios išvados apie tai išdėstytos pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, šių išvadų tikrumą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta šioje nutartyje, ir pagal byloje nustatytas bei teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo teigti, kad BK 25 straipsnio 4 dalis, 249 straipsnis šioje byloje taikyti netinkamai.

Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies taikymo V. T.

Nuteistasis V. T. kasaciniame skunde teigia, kad jam nepagrįstai priskirtas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus vaidmuo.

Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą. Kaip matyti iš teismų sprendimų turinio, būtent šiuos požymius atitinkančios aplinkybės ir nustatytos V. T. veikoje. Tiek organizuotą grupę 2002 m. birželio mėn., tiek nusikalstamą susivienijimą 2003 m. gegužės mėn. (vėliau ši grupė išplėsta, įtraukiant daugiau narių) subūrė V. T., kuris buvo ne tik nusikaltimų iniciatorius, bet ir vadovavo juos darant: kūrė planus, nusikaltimų įgyvendinimo būdus, grupės nariams žadėjo tam tikrą atlygio dalį iš pajamų, gaunamų realizavus pagrobtą dyzeliną, nustatė jų vaidmenis, skirstė užduotis ir kt.; V. T., nuosavybės teise valdydamas pagrindines priemones, suformavo savo vadovaujantį vaidmenį, kurį ir atliko. Taigi, teismų pripažintos įrodytomis faktinės aplinkybės, atskleidžiančios V. T. vaidmenį, patvirtina, kad BK 24 straipsnio 4 dalyje nuostatos jam taikytos tinkamai.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 6 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies taikymo

(dėl V. T., R. V., B. V., T. B., E. S., R. B., V. B., V. D. ir jo gynėjo, V. P. gynėjo kasacinių skundų)

Kasatoriai B. V. ir R. V. teigia, kad dėl vagystės, vykdytos Pakriaunių k. prisijungiant prie produktotiekio, jų veiksmai galėtų būti kvalifikuoti tik pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nes net teismo nuosprendyje apie šią veiką pasisakyta įvardijant ją kaip rengimąsi, be to, iš tiesų rengiantis vagystei buvo tik privirinta sklendė, žarna nutiesta ne iki galo, o ketinimai pagrobti būtent didelės vertės turtą – nenustatyti. V. T., T. B. kasaciniuose skunduose nurodo nesutinkantys su jų veikų kvalifikavimu pasikėsinant įvykdyti vagystę Jonavos k. dėl to, kad BK 178 straipsnio 3 dalyje nurodytas požymis – didelė turto vertė – nenustatytas (arba neįrodytas).

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką – tyčinį veikimą, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, suprantami tokie veiksmai, kuriais yra pradedamas įgyvendinti nusikalstamas ketinimas. Rengimasis padaryti nusikaltimą pagal BK 21 straipsnio 1 dalį yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Esminis šių stadijų darant nusikalstamą veiką skirtumas yra tai, kad pasikėsinimo atveju tiesiogiai siekiama veiką padaryti, o rengimusi tik sudaromos sąlygos tokiam pasikėsinimui. Teisiniam nusikalstamų veikų stadijos vertinimui turi reikšmės BK specialiosios dalies straipsnyje apibrėžti veikos (kurią ketinama daryti) požymiai, taip pat tai priklauso nuo konkrečių aplinkybių, susijusių su daromos nusikalstamos veikos pobūdžiu, nusikalstamo tikslo įgyvendinimo būdu ir kt. Antai BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją laikomas pasikėsinimu, kai kaltininkas įsibrauna į nurodytą objektą, nors tikslo pagrobti turtą neįgyvendina dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos nusikalstamų veikų, kvalifikuotų kaip pasikėsinimai padaryti vagystes, aplinkybės rodo, kad ne tik buvo pasirengta grobti dyzelinį kurą, bet ir atlikti kiti veiksmai: pragręžtas šį kurą transportuojančio produktotiekio vamzdis, iš kurio ketinta pumpuoti grobiamą kurą, privirinti ventiliai (prisijungta), nutiestos žarnos. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas vagysčių padarymo ypatybes, dyzelinio kuro grobimo būdą, objektą (produktotiekį), minėti veiksmai vertintini kaip tiesioginis veikimas pradedant įgyvendinti nusikaltimo objektyviąją pusę kėsinantis į svetimą turtą. Taigi, teismai padarė teisingas išvadas, kvalifikuodami nuteistųjų veikas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą, tačiau šios veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į B. V. ir R. V. apeliacinių skundų argumentus, paaiškino, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptariant vieną iš veikų panaudotas žodis rengimąsis, tačiau juo apibūdinta ne nusikalstamos veikos stadija, o iki pasikėsinimo atlikti kiti parengiamieji veiksmai. Tai matyti ir iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio (pvz., 68, 73 lapai, kur pasisakoma apie nusikalstamo susivienijimo narių veiklą rengiant pasikėsinimą daryti dyzelinio kuro vagystę Radviliškio r., Pakriaunių k., Biržų r., Jonavos k.).

Tai, kad V. T., B. V., R. V., T. B. teismų sprendimuose nurodytomis aplinkybėmis pasikėsino pagrobti būtent didelės vertės svetimą turtą, yra nustatyta. Tuo tarpu, teigdami apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, šiuo klausimu kasatoriai nenurodo jokių teisinių argumentų, o tiesiog neigia teismų pripažintas įrodytomis faktines aplinkybes, pagal kurias kasacinės instancijos teismas sprendžia, ar veikų kvalifikavimas yra teisingas (BPK 369 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismai, darydami išvadas apie nuteistųjų tyčią, turėtą tikslą grobti didelės vertės turtą, atliktų veiksmų kryptingumą to siekiant, tai grindė byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pvz., tiek tais atvejais, kai didelės vertės turto pagrobimas buvo baigtas, tiek pasikėsinant pagrobti, šio grobimo būdai, pasiruoštos priemonės pagrobtam dyzelinui laikyti ir gabenti buvo analogiškos, iš kiekvieno objekto kuras buvo grobiamas (arba ketinta grobti) jį pumpuojant pakankamai ilgą laiką. Be kita ko, teismas nuosprendyje (remdamasis įrodymais nustatytais faktais) nurodė, kad Biržų r., Jonavos k., Rokiškio r., Pakriaunių k., buvo planuojama grobti nemažesnius kuro kiekius (didelės vertės), nei Jonavos r., Suvėnų k., o pagrobtam kurui (Pakriaunių k.) laikyti buvo paruoštos į žemę įkastos dvi cisternos, kurių talpa – apie 50 m3 (vien darbai, susiję su šių cisternų įgijimu ir paruošimu kainavo apie 4000-5000 Lt). Taip pat nustatytos ir nuosprendyje nurodytos aplinkybės, iš kurių teismas sprendė apie tikslus grobti didelius kiekius (didelės vertės) kurą Biržų r., Kirbulių k. (ši veika inkriminuota V. T.). Taigi, nuteistųjų veikos kaip tyčinis pasikėsinimas pagrobti didelės vertės svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos tinkamai.

V. D. ir jo gynėjo bei V. P. gynėjo kasaciniuose skunduose nurodoma, kad V. D. ir V. P., kaip padėjėjų darant svetimo turto vagystes, veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos netinkamai. Kasaciniame skunde dėl V. D. nuteisimo teigiama, kad esą teismo nuosprendyje neatskleistos konkrečios aplinkybės, parodančios šio nuteistojo padėjimą dyzelino grobimo metu (Zarasų r., Suvėnų k.), tuo tarpu jo teikta informacija galėjo būti reikšminga tik gabenant pagrobtą dyzeliną, todėl ir priežastinio ryšio su inkriminuotu nusikaltimu nėra. Be to, kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas bendrininkavimo esmę aiškino teisine prasme nereikšmingais teiginiais, šį požymį sutapatinęs su kaltininko žinojimu apie daromą nusikaltimą. Pasak V. P. gynėjo, šis nuteistasis, būdamas valstybės pareigūnu, tik įgijo pagrobtą dyzeliną, o tai galėtų reikšti nebent piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnis), bet ne padėjimą (V. P. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta Zarasų r., Suvėnų k.), be to, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (veika pasikėsinant padaryti svetimo turto pagrobimą Rokiškio r., Pakriaunių k.). Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, nurodydami, jog V. P., teikdamas informaciją ir lydėdamas gabenančius dyzeliną asmenis, šias aplinkybes, kaip padėjimą pagrobti dyzeliną, vertino neteisingai. Be to, kasaciniame skunde nurodoma apie BK 256 straipsnio 3 dalies pažeidimą (teisėjų kolegija šiuo atveju pažymi, kad V. P. pagal šį BK straipsnį nebuvo nei kaltinamas (pagal kaltinamąjį aktą), nei nuteistas ar išteisintas, o pagal BK 225 straipsnio 3 dalį išteisintas, be to, nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde nėra suformuluoti teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodytą pažeidimą, kurį kasatorius sieja su kitų veikų kvalifikavimu).

Šie kasatorių teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Viena iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių yra padėjėjas. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytą apibūdinimą padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus ar juos realizuoti ir pan. Atsižvelgiant į šias nuostatas, kasatoriai V. D. ir jo gynėjas, kritikuodami apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktus teisinius argumentus, iš tiesų savo skunde patys neteisingai interpretuoja baudžiamąjį įstatymą, nematydami ryšio tarp kaltininko tyčios ir bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką, nes bendrininkavimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai asmuo žino, supranta, kad jis kartu su kitais daro ar padeda daryti atitinkamą nusikaltimą. Tokio bendro dalyvavimo pagrindas yra vienodi bendrininkų ketinimai, bendras tikslas (jei tyčios turinys skiriasi, veikos gali būti kvalifikuotos skirtingai). Pažymėtina ir tai, kad kasatoriai (tiek V. D. ir jo gynėjas, tiek V. P. gynėjas) neigia nuteistiesiems inkriminuotą padėjimą darant dyzelino vagystes, tiesiog nekreipdami dėmesio į teismų nustatytus faktus arba juos neigdami ar tvirtindami esant kitokias aplinkybes. Tuo tarpu V. D. ir V. P. veikose yra nustatyti BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodyti objektyvieji požymiai, taip pat ir jų tyčia. Tai yra V. D., kaip padėjėjo, pagalba grobiant dyzeliną Zarasų r., Suvėnų k., 2003 m. liepos mėn.–spalio 23 d. buvo ta, kad jis, gavęs iš valstybės sienos apsaugos pareigūnų informaciją apie jų patruliavimo laiką, darbo grafikus ir maršrutus, nuolat perduodavo ją kitiems bendrininkams (nusikalstamo susivienijimo nariams B. V., T. B.) tuo tikslu, kad iš produktotiekio dyzeliną būtų galima grobti ir užvaldyti (išgabenti) netrukdomai, ir apie tai žinojo. V. P., būdamas kelių policijos pareigūnu ir žinodamas jam prieinamą informaciją apie policijos pareigūnų budėjimus bei planuojamus veiksmus, taip pat ją suteikdavo B. V., patardavo šiam (pvz., kad nevažiuotų tam tikru maršrutu) ir net pats kelis kartus tiesiogiai lydėjo vežamą pagrobtą iš produktotiekio dyzeliną, taip saugodamas ir pridengdamas nusikaltimo vykdytojus jį grobiant 2003 m. liepos mėn.–spalio 23 d. Zarasų r., Suvėnų k., apie tai žinodamas (net ir pats lankėsi Suvėnų k. ir matė kaip pumpuojamas dyzelinas). Nustatytas ir V. P. dalyvavimas darant nusikalstamą veiką – pasikėsinant grobti dyzeliną Pakriaunių k., kur 2003 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. V. P. ir pats kaip bendrininkas dalyvavo pradedant įgyvendinti šio nusikaltimo objektyviąją pusę – ėmėsi paruošiamųjų veiksmų įgyjant cisternas ir jas įkasant, matuojant atstumą nuo jų iki produktotiekio, dalyvavo prisijungiant prie produktotiekio. Taigi, V. D. ir jo gynėjo bei V. P. gynėjo skunduose pateiktas kitoks šių nuteistųjų veiksmų teisinis vertinimas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismų sprendimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant aptartas V. D. ir V. P. veikas yra nepagrįsti.

T. B. kasaciniame skunde, nors ir neprašydamas perkvalifikuoti veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, nurodo apie tai, kad, atsižvelgiant į padarytų vagysčių mastą ir įvertinus jas kaip atskiras veikas (o ne tęstinę), nesant jo tikslo grobti svetimą turtą stambiu mastu, konkrečios veikos turėtų būti kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. E. S., R. B., V. B. dėl vagysčių kvalifikavimo nurodo tai, kad jos buvo tęstinės, viena veika nebuvo padarytas nė vienas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Minėtus kasatorių teiginius dėl baudžiamojo įstatymo taikymo interpretacijų teisėjų kolegija atmeta.

E. S., T. B., V. B., R. B. byloje pripažinti kaltais bendrininkavę kaip nusikalstamo susivienijimo nariai ir dalyvaudami jo veikloje padarę didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, kuris buvo baigtas. Be to, T. B. ir E. S. – ir pasikėsinę pagrobti didelės vertės svetimą turtą (du nusikaltimai). Šių nusikalstamų veikų (vagysčių), kaip atskirų nusikaltimų, sudėtis sudarantys požymiai, jų pradžia ir baigtumo momentas ar pasikėsinimo stadija teismų sprendimuose aprašyti ir nustatyti, tuo tarpu iš kasacinių skundų turinio net neaišku, kuo grįsdami ir kaip konkrečiai kasatoriai traktuoja nusikalstamos veikos aplinkybių teisinį vertinimą. Tuo tarpu teisėjų kolegija daryti kitokias išvadas, nei padarytos teismų sprendimuose, teisiškai vertinant nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo.

Dėl BK 187 straipsnio 2 dalies taikymo

(dėl V. T., B. V., R. V., E. S. kasacinių skundų)

Kasatoriai V. T., B. V., R. V. ir E. S. teigia, kad jie nepagrįstai nuteisti pagal 187 straipsnio 2 dalį. V. T. kasaciniame skunde nurodo, kad jam inkriminuotas turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu nenustačius šio nusikaltimo požymių (kad būtų kilusi grėsmė gamtai, žmonių sveikatai ir pan.), prisijungimą prie naftotiekio (produktotiekio) saugiai atliko aukštos kvalifikacijos specialistai iš Latvijos, o dyzelinis kuras gali užsidegti tik esant tam tikroms sąlygoms, be to, realiai turtas vertės neprarado ir jokių žalingų padarinių nekilo. B. V., R. V., E. S. kitokių argumentų, nei nurodyti V. T. kasaciniame skunde, nepateikia. Be to, pasak V. T., apeliacinės instancijos teismas į jo apeliacinio skundo argumentus dėl jo atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsakė formaliai.

Byloje nustatyta ir teismų sprendimuose nurodyta, kad darant vagystes iš AB „Mažeikių nafta“ priklausančio produktotiekio „Polockas-Ilutskė-Ventspilis“ vamzdyno buvo pragręžiamas (įvairiose vietose) vamzdis, prie jo privirinami ventiliai, prijungiamos žarnos dyzeliniam kurui pumpuoti. Taip ne tik sugadintas svetimas turtas – vamzdynas (produktotiekis), bet ir kelta grėsmė gamtai, augmenijai, gyvūnijai bei žmonių sveikatai, nes buvo pažeidžiamas produktotiekis, kuriuo, naudojant aukštą spaudimą, transportuojamas degus naftos produktas galėjo užsidegti, sprogti ar išsilieti į aplinką, ją užteršti. Taigi, minėto įrenginio sugadinimas padarytas visuotinai pavojingu būdu. Tokio pavojaus realumą, be kita ko, parodo, kaip pažymėta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, faktai apie atsiradusius padarinius, kai tuo pačiu būdu 2002 m. rugpjūčio mėn. prisijungus prie produktotiekio Biržų r. 262,400 km, trūko prijungta aukšto slėgio žarna ir išsiliejęs dyzelinas užteršė šioje vietovėje esančius Šilinės upelį, Jonavos ežeriuką, melioracijos griovį bei Apaščios upę, taip padaryta žala vandens ekosistemai, galėjo kilti pavojus žmonių sveikatai. Būtent už tokių veikų padarymą – svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu – nuteisti kasatoriai V. T., B. V., R. V. ir E. S.. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunduose neteisingai interpretuojami įstatyme apibrėžti nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai, būtini atsakomybei kilti. BK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti objektyvieji, vienos iš alternatyvių veikų, požymiai – turto sugadinimas, kai tokio sugadinimo būdas yra visuotinai pavojingas, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Šiuo atveju tyčinį turto sugadinimą kvalifikuojantis požymis yra veikos padarymo būdas (pavojingų padarinių – nukentėti žmonėms – atsiradimas nėra būtinas, svarbu, kad kilo reali jų grėsmė). Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas nuteistųjų veikoms taikytas tinkamai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai negu teigia kasatorius V. T., apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl esminių jo (beje, kaip ir kitų nuteistųjų) apeliacinio skundo argumentų ir paaiškino, kodėl mano esant pagrįstomis ir teisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas taikant jam BK 187 straipsnio 2 dalį. Teismas taip pat nurodė, kodėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, už tokios veikos, padarytos 2002 m. rugpjūčio mėn. Biržų r., užteršiant ekosistemą, padarymą, V. T. taikyta galiojančio palankesnio įstatymo – BK 187 straipsnio 2 dalies redakcija, nei 1961 m. BK 278 straipsnio 2 dalis, numatanti baudžiamąją atsakomybę už analogišką veiką.

Dėl BK 227 straipsnio 2 dalies taikymo

(dėl V. T., B. V. bei V. D. ir jo gynėjo kasacinių skundų)

Kasatoriai V. T. ir B. V., teigdami, kad pagal BK 227 straipsnio 2 dalį jie nuteisti nenustačius šios nusikalstamos veikos sudėties, nes V. D. nebuvo pareigūnas, t. y. valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, pakartoja apeliaciniuose skunduose nurodytą tą patį argumentą, kurį apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir, atmesdamas kaip nepagrįstą, pateikė motyvuotas išvadas. V. D. ir jo gynėjo kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į B. V. inkriminuotą V. D. papirkimą (BK 227 straipsnio 2 dalis) ir teigiama, kad pats V. D. pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (nors taip nėra), be to, esą nuteisiant V. D. už tarpininkavimą kyšininkaujant, šios aplinkybės nebuvo susietos su dyzelino vagyste, o gautas kuras, kurio vertė pinigine išraiška konfiskuota kaip nusikalstamu būdu (gavus kyšį) gautas turtas taikant BK 72 straipsnį, rodo teismo nenuoseklumą, nes pripažinus, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, reikštų, jog padaryta veika atitinka BK 189 straipsnio 1 dalies požymius.

Kasatoriams taikyta atsakomybė pagal BK 227 straipsnį, kurio dispozicijoje numatytas papirkimas – tiesioginis arba netiesioginis pasiūlymas, pažadėjimas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Jei tie patys veiksmai padaromi siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos vykdant įgaliojimus, atsakomybė kyla pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš nuosprendyje nurodytų aplinkybių, V. T. nurodė B. V. papirkti valstybės sienos apsaugos pareigūnus tam, kad būtų užtikrinta apsauga nuo nusikalstamo susivienijimo daromos veiklos galimo demaskavimo teisėsaugos institucijoms. Šiais tikslais B. V. surado V. D. – kaip tarpininką paperkant (duomenys neskelbtini) pasienietį V. K. ir tos pačios užkardos (duomenys neskelbtini) specialistą V. D.. Siekiant, kad minėti pareigūnai, vykdydami įgaliojimus, neteisėtai suteiktų informacijos apie sienos apsaugos tarnybos pareigūnų budėjimus ir planuojamus veiksmus, B. V. pažadėjo V. D. duoti kyšį už tarpininkavimą paperkant pareigūnus V. K. ir V. D., o V. D., pasinaudodamas artimais ryšiais su šiais pareigūnais, per keturis kartus davė V. K. iš B. V. gautą 904 Lt vertės kyšį bei pasiūlė V. D. priimti kyšį iš B. V. (V. D. sutiko priimti kyšį). Be to, B. V. per kitus nusikalstamo susivienijimo narius (T. B., R. B., V. B.) 2003 m. liepos–rugpjūčio mėn. už tarpininkavimą paperkant valstybės sienos apsaugos pareigūnus V. K. ir V. D. V. D. davė kyšį – 5239,28 Lt vertės dyzelino. Taigi, nuteistieji V. T. ir B. V., siekdami BK 227 straipsnyje nurodytų rezultatų ir neteisėtos paperkamų pareigūnų veikos vykdant įgaliojimus (BK 227 straipsnio 2 dalis), davė kyšį ir V. D., t. y. papirko tarpininką, kuris šiuo atveju pagal BK 227 straipsnyje nurodytus požymius ir neturi būti pareigūnas.

V. D. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl V. D. veikų pagal BK 227 straipsnio 2 dalį kvalifikavimo (pagal BK 226 straipsnio 1 dalį jam byla nutraukta, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – išteisintas) bei jo turto, gauto kaip kyšio, duoto tarpininkui, konfiskavimo, teisėjų kolegijos manymu, yra klaidingi. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio matyti, kad V. D. yra nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už padėjimą įvykdyti svetimo turto grobimą (dėl šios veikos sudėties ir kvalifikavimo šioje nutartyje atsakant į kasacinio skundo argumentus pasisakyta anksčiau) ir pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – už dviejų nusikaltimų padarymą – pasienio pareigūnų V. K. ir V. D. papirkimą, siekiant neteisėto jų veikimo vykdant įgaliojimus. Nėra abejonių, kad visos šios veikos yra susijusios, tačiau aišku ir tai, kad jos sudaro atskirų nusikaltimų sudėtis, padarytos skirtingomis (papirkimai – panašiomis) aplinkybėmis, kurios teismų sprendimuose išdėstytos aprašant pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas, be to, motyvuojant jų kvalifikavimą. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nurodė išsamius motyvus ir dėl V. D. bei jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 72 straipsnio taikymu, konfiskuojant iš V. D. 5239,28 Lt, nes tokios vertės kyšį – neteisėtą naudą iš nusikalstamos veikos jis priėmė kaip tarpininkas, 2003 m. liepos–rugsėjo mėn. papirkęs minėtus pareigūnus. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo teigti, kad V. D. veikoms BK 227 straipsnio 2 dalis taikyta netinkamai ir kad BK 72 straipsnio pagrindu turto konfiskavimas pagal byloje nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes taikytas nepagrįstai, taip pat nėra jokių prielaidų teismų padarytas motyvuotas išvadas vertinti kaip prieštaringas, leidžiančias manyti, esą jų nurodytos aplinkybės rodo kitokių nusikalstamų veikų sudėčių buvimą.

Dėl žalos ir civilinių ieškinių

(dėl V. T., T. B., R. V., B. V., P. D. ir V. P. gynėjo kasacinių skundų)

Kasaciniuose skunduose teigiama, kad civilinių ieškinių klausimai išspręsti neteisingai, nes neįrodytas nusikaltimais padarytos žalos dydis. Anksčiau šioje nutartyje atsakant į kasacinių skundų argumentus, susijusius su BPK 20 straipsnio taikymu, pasisakyta, kad įrodinėjant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, iš jų – ir padarinius, įrodinėjimą reglamentuojančios BPK normos nebuvo pažeistos. Taigi padariniai – AB „Mažeikių nafta“ priklausančio produktotiekio sugadinimas prisijungiant prie jo, pagrobto įmonei „Lat Ros Trans“ dyzelinio kuro kiekis, padarytos turtinės žalos dydis sugadinant ir pagrobiant svetimą turtą – yra nustatyti. Dėl šių aplinkybių įrodytumo teismai padarė argumentuotas išvadas, nurodė tai pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl žalos dydžio nustatymo, o kokių nors konkrečių teisės taikymo klaidų šioje byloje sprendžiant civilinių ieškinių klausimus (BPK 113, 115 straipsniai) kasaciniuose skunduose ir nenurodoma.

Dėl bausmių

(dėl V. T., B. V., R. V., E. S., T. B., R. B., V. B., P. D., V. D. ir jo gynėjo kasacinių skundų)

B. V., R. V., E. S., T. B., R. B., V. B., P. D. prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. V. D. ir jo gynėjas taip pat prašo paskirti V. D. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. T. B. kasaciniame skunde remiamasi BK 41, 54 straipsnių nuostatomis ir nurodoma apie BK 75 straipsnio, 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. B. V. prašymą sieja su BK 62 straipsnio taikymu. R. B., V. B., E. S. nurodo apie BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą. P. D. atkreipia dėmesį į BK 41, 54 straipsnių nuostatas ir galimybę atidėti bausmės vykdymą. Nuteistųjų kasaciniuose skunduose apeliuojama į teisingumo principą ir prašoma atsižvelgti į jų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, į jų teigiamas asmenybes, šeimos padėtį ir į tai, kad nuo nusikaltimų padarymo praėjo daug laiko. Be to, pasak T. B., atsižvelgtina į tai, kad jis pripažįsta kaltę ir labai gailisi. V. D. ir jo gynėjo kasaciniame skunde argumentuojama tik tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išreikšto prašymo skirti šiam nuteistajam prokuroro prašytą (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) bausmę. Kasatorius V. T., nors ir nepateikė prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau skunde taip pat nurodo apie BK 54 straipsnio 3 dalies nepagrįstą netaikymą ir esą neadekvačiai per griežtos trylikos metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, be to, kasatorius, remdamasis BK 41 straipsnio nuostatomis ir teismų praktika, nesutinka su užsitęsusios proceso trukmės vertinimu nuteistųjų nenaudai. Taigi, kasatoriai ginčija bausmių teisingumą, tačiau jų skundai – nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas sušvelninti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo, t. y. BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimo klausimus, pritaikymu (BK 37⁵ straipsnio 3 dalis).

Nuteistiesiems paskirtos bausmės pagal BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankciją (BK 54 straipsnio 1 dalis) ir vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, reikšmingas šio klausimo išsprendimui (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis), nuosprendyje motyvuojant kiekvienam nuteistajam skirtinos bausmės rūšį bei dydį. Nors kasaciniuose skunduose kalbama apie BK 41, 54 straipsniuose ar kitose BK bendrosios dalies normose įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, pabrėžiamas bausmės teisingumo principas, tačiau iš esmės nurodomų nuostatų pažeidimas tik deklaruojamas, o teisinių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nepateikiama. Kasatorių sureikšmintos aplinkybės, į kurias jie prašo atsižvelgti, viena vertus, tėra vienpusiškas (sau naudingas) bausmės ir jos paskirties (BK 41 straipsnis) traktavimas, antra vertus, apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes, be kitų aplinkybių, vertino ir nurodytas kasaciniuose skunduose, iš jų – ir susijusias su ilgu laikotarpiu, praėjusiu po nusikaltimų padarymo (atsižvelgiant į tai bausmės parinktos švelninimo linkme). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė dėl baudžiamojo proceso trukmės, ją lėmusių priežasčių ir šių aplinkybių reikšmės parenkamoms bausmėms. Atmesdamas apeliacinius skundus, kuriais buvo prašoma sušvelninti bausmes, ir vertindamas juose nurodytus argumentus kaip nepagrįstus, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas motyvavo, paaiškino ir tai, kodėl nėra pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatų (skirti švelnesnes, negu numatyta įstatyme, bausmes). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniais skundais V. T., P. D., V. B., V. D. paskirtų bausmių teisingumas nebuvo ginčijamas. Be to, V. B. apeliaciniame skunde prašyta atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir dėl to gailisi, tačiau tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pirmosios instancijos teismas yra pripažinęs ir į ją atsižvelgė. V. D. gynėjo apeliaciniame skunde buvo prašoma taikyti V. D. veikai BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl kitų veikų – išteisinti) ir paskirti prokuroro prašytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; toks prašymas pakartotas ir kasaciniame skunde. Iš šio, taip pat apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad jokių faktinių ar teisinių argumentų, susijusių su bausmės paskyrimu V. D., kasatoriai nepateikė, nieko nepasisakė dėl nuosprendžio išvadų šiuo klausimu. Tuo tarpu vienintelis teiginys, kuriuo remiamasi – prokuroro, dalyvavusio bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, pozicija –neturi nieko bendra su teisės taikymu skiriant bausmę. Pagal baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymą bausmės paskyrimas – teismo prerogatyva. Bausmė skiriama teismo nuosprendžiu, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo normomis, įvertinus bylos aplinkybes, o ne pagal prokuroro prašymą. Tai ir buvo padaryta; teismo nuosprendyje nurodyti bausmės paskyrimo V. D. motyvai bei faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Taigi, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tenkinti kasatorių prašymus (švelninti bausmes), todėl juos atmeta.

Dėl nuteistųjų R. M. ir I. M. gynėjo kasacinių skundų

Nuteistųjų R. M. ir I. M. gynėjas kasaciniuose skunduose prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo – BPK 8 straipsnio 3 dalies pažeidimų. Tai kasatorius argumentuoja tuo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė nuteistųjų R. M. ir I. M. teisę į gynybą, nes nuosprendis ir nutartis šiems nuteistiesiems nebuvo išversti į jiems suprantamą kalbą: R. M. – į latvių, I. M. – į rusų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą procese dalyvavo vertėjai (dėl proceso vertimo į R. M. ir I. M. suprantamą kalbą kasatorius pretenzijų ir neturi). Pažymėtina, kad, pradedant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, teisiamajame posėdyje (dalyvaujant ir gynėjui advokatui Z. Juknevičiui) R. M. pareiškė, kad vertėjas į latvių kalbą jam nereikalingas, rusiškai jis supranta (T. 71, b. l. 27). Bylos dokumentai patvirtina, kad valstybine lietuvių kalba surašytas nuosprendis buvo išverstas į nuteistiesiems suprantamą kalbą (rusų) ir jiems išsiųstas. Kaip matyti iš nuteistųjų R. M. ir I. M. gynėjo Z. Juknevičiaus paduotų apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, juose nurodytas pagrindas – prašant nuosprendį panaikinti ir nuteistuosius išteisinti – BPK 329 straipsnio 1 punktas, o argumentai – kad apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Šiuose apeliaciniuose skunduose nuosprendžio apskundimas niekaip nesusietas su jo neišvertimu į R. M. ir I. M. suprantamą kalbą ar jo nuorašų neįteikimu, apie tokius pažeidimus, kurie nurodyti kasaciniuose skunduose, net neužsimenama. Taigi, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal R. M. ir I. M. gynėjo paduotus apeliacinius skundus ir dėl jų priėmė sprendimą (nutartį). Apeliacinės instancijos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis iš anksto praneštu laiku paskelbta teismo posėdžių salėje. Ji yra išversta į rusų kalbą, šio dokumento nuorašai išsiųsti nuteistiesiems R. M. ir I. M.. Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, nuteistųjų R. M. ir I. M. procesinės teisės (į procesą jiems suprantama kalba – BPK 8 straipsnis) nebuvo apribotos; šiuo aspektu tinkamai įgyvendinta nuteistųjų teisė į gynybą, teismų nuosprendis ir nutartis išversti į nuteistiesiems suprantamą kalbą, kurią bylos nagrinėjimo metu jie nurodė, bei išsiųsti; tiek nuteistųjų, tiek jų gynėjo galimybės apskųsti teismų sprendimus nesuvaržytos. Kitų argumentų ar pagrindų, kuriems esant būtų galima tenkinti kasatoriaus prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nuteistųjų R. M. ir I. M. gynėjo kasaciniuose skunduose nenurodyta. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą nuosprendį ar nutartį priėmęs teismas (nagrinėjamu atveju – apeliacinės instancijos teismas) nustatyta tvarka privalo užtikrinti savo priimtų sprendimų išvertimą į proceso dalyviams suprantamą kalbą bei jų nuorašų įteikimą ar išsiuntimą (BPK 324 straipsnio 10-12 dalys), todėl, jeigu teismo priimto sprendimo, išversto į proceso dalyviui suprantamą kalbą, nuorašo dėl kokių nors priežasčių apeliantas ar kitas suinteresuotas asmuo negautų, tai šiam apie tai pranešus, teismas privalėtų jį išsiųsti pakartotinai. Taigi, kasatorius tam tikra prasme šią pareigą (reglamentuotą BPK normose dėl teismų nuosprendžių ar nutarčių nuorašų įteikimo) perkėlė kasacinės instancijos teismui. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius bei nutartis tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) tik BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais – jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pagal R. M. ir I. M. kasacinių skundų pateiktus prašymus ir nurodytus argumentus (BPK 368 straipsnis), atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų V. T., T. B., R. V., B. V., R. B., V. B., P. D., E. S., nuteistojo V. D. ir jo gynėjo, nuteistojo V. P. gynėjo bei nuteistųjų R. M. ir I. M. gynėjo kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Vytautas Piesliakas

Dalia Bajerčiūtė