Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-40-697/2021
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00596-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.7; 1.2.4; 1.5.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos Kristinos Bernadišiūtės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu UAB „M T“ pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje (šešios veikos), už kiekvieną iš šių veikų jai paskirta administracinė nuobauda – 5500 Eur dydžio bauda ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jai paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 5500 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 675 straipsniu, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui.
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi paliktas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos apeliacinis skundas netenkintas. Patikslintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimo aprašomoji ir motyvuojamoji dalys, nustatant, kad UAB „M T“, būdama statytoja, žemės sklypuose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); savavališkai, neturėdama galiojančių statybą leidžiančių dokumentų, statė neypatinguosius dvibučius gyvenamosios paskirties pastatus; pažeidimai užfiksuoti reido metu 2020 m. birželio 8 d. nuo 14.30 iki 16.30 val.; taip UAB „M T“ pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktus, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 16 dalies 1 punktą ir padarė administracinius nusižengimus, nurodytus Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje (šešios veikos).
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos Kristinos Bernadišiūtės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai
4. Pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo su pakeitimais, padarytais apeliacinės instancijos teismo nutartimi, rezoliucinę dalį, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, už atskirus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 5500 Eur bauda, ir priimti naują nutarimą skiriant UAB „M T“ už neypatingosios kategorijos dvibučio gyvenamosios paskirties pastato savavališką statybą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baudą pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijos ribas – nuo 2000 iki 9000 Eur; už neypatingosios kategorijos dvibučio gyvenamosios paskirties pastato savavališką statybą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baudą pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijos ribas – nuo 2000 iki 9000 Eur; už neypatingosios kategorijos dvibučio gyvenamosios paskirties pastato savavališką statybą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baudą pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijos ribas – nuo 2000 iki 9000 Eur; už neypatingosios kategorijos dvibučio gyvenamosios paskirties pastato savavališką statybą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baudą pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijos ribas – nuo 2000 iki 9000 Eur; už neypatingosios kategorijos dvibučio gyvenamosios paskirties pastato savavališką statybą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baudą pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijos ribas – nuo 2000 iki 9000 Eur; už neypatingosios kategorijos dvibučio gyvenamosios paskirties pastato savavališką statybą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baudą pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijos ribas – nuo 2000 iki 9000 Eur; už padarytus administracinius nusižengimus UAB „M T“ paskirtų baudų, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nebendrinti. Pareiškėja prašyme nurodo:
4.1. UAB „M T“ šešių savarankiškų gyvenamųjų namų statybos skirtinguose žemės sklypuose negalėjo būti vertinamos kaip vienu metu padarytos veikos, nes: jos buvo vykdomos šešiuose atskiruose Nekilnojamojo turto registre skirtingais kadastriniais numeriais ir adresais registruotuose žemės sklypuose; savavališkai kiekviename iš žemės sklypų buvo statomi šeši atskiri nauji neypatingieji statiniai; kiekvienam iš šių šešių statinių buvo privaloma turėti parengtą statinio projektą; kiekvieno iš jų statybai privaloma gauti atskirą statybą leidžiantį dokumentą (toliau – ir SLD), o jam gauti privaloma teikti atskirą prašymą ir skirtingus dokumentus (tai patvirtina visiems šešiems statiniams išduoti atskiri SLD); statomų šešių atskirų pastatų atliktų statybos darbų mastas nėra vienodas, nors apeliacinės instancijos teismo įvertintas kaip „panašus“; dėl kiekvieno nusižengimo UAB „M T“ buvo surašyti šeši atskiri administracinio nusižengimo protokolai.
4.2. Visiems šešiems statiniams išduoti atskiri šeši SLD skirtingais adresais ir statant atskirus pastatus skirtinguose žemės sklypuose, atitinkamai kurią nors statybos darbų dalį atlikus buvo pereinama prie kito statinio, esančio kitame žemės sklype, todėl teismams nebuvo pagrindo konstatuoti, kad visi nusižengimai padaryti vienu metu, t. y. padaryti esant idealiajai nusižengimų sutapčiai, ir taikyti ANK 38 straipsnio 2 dalį.
4.3. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas ir apeliacinės instancijos teismui pritarus baudų bendrinimui apėmimo būdu, buvo pažeistos materialiosios teisės normos, nukrypta nuo teismų praktikos ir sukurta ydinga praktika, kai juridinis asmuo, padaręs vieną nusižengimą, gali daryti ir kitus analogiškus nusižengimus, o atsakomybės sulaukti tik už vieną iš jų (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE1MS02NTQvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-151-654/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-151-654/2018">AN2-151-654/2018</a>).
4.4. Už šešių veikų padarymą juridiniam asmeniui galutinės subendrintos nuobaudos skyrimas nesuderinamas su administracinės nuobaudos tikslais ir pažeidžiami proporcingumo bei teisingumo principai. Pagal teismų aiškinimus šioje byloje, pažeidėjas, darydamas iš anksto sumanytas kelias teisės aktų draudžiamas veikas, neatsižvelgiant į savavališkai statomų objektų skaičių, gali tikėtis sulaukti baudos, subendrinus už kiekvieną iš jo padarytų administracinių nusižengimų paskirtas nuobaudas, ne didesnės nei bauda, kuri skiriama padarius vieną administracinį nusižengimą, t. y. pažeidėjas skatinamas iš anksto planuoti kelių įstatymo draudžiamų veikų darymą (statyti ne vieną, o iškart kelis statinius neturint statybai privalomų leidimų), nes toks pažeidimų darymo modelis yra ekonomiškesnis ir naudingesnis pažeidėjui. Toks administracinių nuobaudų skyrimo principas už šešias skirtingas veikas šiurkščiai pažeidžia lygiateisiškumo principą. Šiuo atveju asmuo, sąmoningai, iš anksto suplanavęs ir vykdydamas kelių skirtingų statinių skirtinguose žemės sklypuose statybas, nepagrįstai sulyginamas su asmeniu, kuris vykdytų vieno statinio viename sklype statybą, nors abiem atvejais akivaizdžiai skiriasi veikų pavojingumas ir mastas.
4.5. Nors UAB „M T“ veiksmais pažeista ta pati Statybos įstatymo saugoma vertybė, tačiau įgyvendintos net šešios draudžiamų veikų sudėtys. UAB „M T“ už tapačias šešias veikas nutarimu paskirta ne didesnė nei atitinkamo Statybos įstatymo straipsnio sankcijoje nustatytos baudos vidurkis dydžio bauda neatitinka ANK nuobaudų skyrimo paskirties ir tikslų, taip pat yra netinkamas prevencijos pavyzdys kitiems statytojams. Administracinio nusižengimo subjektas, atsižvelgiant į teismų priimtus sprendimus ir už šešių veikų padarymą skirtą galutinę nuobaudą, yra ne atgrasomas nuo naujų, analogiškų administracinių nusižengimų ateityje darymo, o, atvirkščiai, skatinamas ir toliau juos daryti, nes teismo paskirta subendrinta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginti su padarytais nusižengimais siekiama gauti nauda.
4.6. Kaltės pripažinimas padarius administracinius nusižengimus, esant akivaizdiems įrodymams, kad šeši dvibučiai namai buvo statomi neturint SLD, pirmosios instancijos teismo neturėjo būti pripažintas UAB „M T“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, individualizuodamas skirtiną baudą, tai, kad „pažeidimai yra pašalinti, statybą leidžiantys leidimai išduoti, bauda už vieną objektą yra išmokėta“, taip pat nepagrįstai pripažino UAB „M T“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Kadangi žala nebuvo padaryta, SLD gavimas negalėjo būti pripažintas UAB „M T“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad „bauda už vieną objektą yra išmokėta“, neturėdamas jokių šį teiginį pagrindžiančių duomenų, ir šią aplinkybę nepagrįstai pripažino bendrovės atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kad šios abi UAB „M T“ administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nustatytos nepagrįstai, pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs dviejų bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, netinkamai individualizavo už Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtą nuobaudą.
4.7. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „leidimų statyti naują statinį bendrovei išdavimas atspindi valstybės požiūrį, kad šiuo atveju savavališkos statybos padariniai turi būti ne šalinami, o įteisinti“, ir tai vertino ne kaip padarytos žalos, o kaip teisinio reguliavimo pažeidimo pašalinimą, šią aplinkybę pripažino UAB „M T“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį, kaip kitą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nors ANK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teisė kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė nepagrįstai priskirta prie UAB „M T“ atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su pažeidėjui inkriminuojamu nusižengimu, t. y. jos turi parodyti mažesnį nusižengimo ir kartu kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnį. SLD gavimas UAB „M T“ padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo švelninti administracinę nuobaudą. Tuo tarpu valstybės požiūris, kad savavališkos statybos padariniai turi būti ne šalinami, o įteisinami, yra paremtas bendra taisykle, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Statybos įstatymo normose, nustatančiose statytojo teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei statyba galima, net ir Inspekcijos pareigūnams nustačius, kad ji pradėta vykdyti savavališkai. Todėl šiuo atveju statybos leidimų išdavimas niekaip nesisieja su valstybės požiūriu į padarytą administracinį nusižengimą, nes tai yra savarankiška procedūra ir negali būti pretekstas teismui pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokios teismo išvados pažeidžia ANK 35 straipsnio 2 dalį.
4.8. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad bendrovės tiesioginė tyčia „susiformavo spontaniškai“, kad „byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ji iš anksto ruošėsi vykdyti savavališką statybą“, nes iš UAB „M T“ veiksmų, kurių ji ėmėsi žinodama, kad neturi teisės aktų nustatyta tvarka išduotų SLD, t. y. iš anksto sudarytų darbų rangos sutarčių dėl šešių pastatų statybos ir sutartyse nusistatytų konkrečių statybos darbų pradžios datų, statybinių medžiagų susipirkimo, akivaizdu, kad statybai buvo ruošiamasi iš anksto ir savavališkos statybos darbai pradėti neturint teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pažeidėjos teismui pateiktais trimis 2020 m. gegužės mėn. prašymais išduoti SLD, nepagrįstai konstatavo, kad „iš pradžių buvo siekiama gauti leidimus statyti naują statinį, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino sutrikusio valstybės institucijų darbo jie nebuvo išduoti“, kadangi pirmasis prašymas išduoti SLD naujo statinio statybai per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo teiktas 2020 m. balandžio 29 d., kiti teikti laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki gegužės 18 d., be to, pažeidėjos prašymai išduoti SLD atmesti dėl netinkamai užpildytų dokumentų, o ne dėl šalyje paskelbto karantino ar sutrikusio valstybės institucijų darbo. Teismas neturėjo pagrindo UAB „M T“ atstovo nurodytą aplinkybę, kad „statybviečių plotas daugiau nebeleido sandėliuoti statybinių medžiagų, siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal sudarytas rangos sutartis, buvo nuspręsta pradėti statybas, t. y. savavališkai, numatomas teisines pasekmes priskiriant verslo rizikai“, priskirti prie nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir vertinti administracinius nusižengimus padariusio juridinio asmens elgesį „kaip mažiau pavojingą“. Priešingai, tai rodo neatsakingą juridinio asmens požiūrį į teisės aktuose įtvirtintus imperatyvus ir pareigas bei šio asmens elgesio pavojingumą.
4.9. Teismai nevertino pažeidimų pobūdžio ir pavojingumo (nesant nustatyta tvarka suderinto statinio projekto ir leidimo vykdyti statybos darbus, tokių darbų vykdymas galėjo sukelti itin sunkius padarinius, t. y. statomų statinių griūtį sukeliant pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei) ir į tai nebuvo atsižvelgta skiriant baudą.
4.10. Teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies nuostatas, dėl to netinkamai individualizavo UAB „M T“ skirtą baudą, neišlaikė pusiausvyros tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp pažeidėjo padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo pobūdžio ir už šiuos nusižengimus nustatytos nuobaudos. Teismai neteisingai įvertino padarytų pažeidimų aplinkybes, nepagrįstai taikė ANK 38 straipsnio 2 dalį ir subendrino UAB „M T“ už padarytus šešis atskirus Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus skirtas administracines nuobaudas, taip pažeidė administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias ANK teisės normas, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
5. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos K. Bernadišiūtės prašymas netenkintinas.
Dėl ANK 38 straipsnio nuostatų taikymo, atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo
6. Statybos įstatymo 56 straipsnyje reglamentuojama juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą. Pagal šio straipsnio 3 dalį už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo 2000 iki 9000 Eur. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte pateikta sąvoka apibrėžia, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, pagrįstai nustatė, kad nėra ginčo dėl to, jog UAB „M T“, būdama statytoja, savavališkai statė šešis naujus neypatinguosius statinius. Šios aplinkybės neneigia ir UAB „M T“ įgaliotieji atstovai byloje. Nagrinėjamu atveju UAB „M T“ padarė šešis tyčinius administracinius nusižengimus, susijusius su statyba, nes ji, būdama statytoja, vykdė šešių naujų neypatingųjų statinių savavališką statybą.
7. Pašyme keliamas teisės taikymo klausimas ir išdėstyti argumentai dėl ANK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo už padarytą administracinį nusižengimą. Pagal ANK 38 straipsnio 1 dalį, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Bendra taisyklė yra suformuluota ANK 38 straipsnio 1 dalyje ir nustato už dviejų ar daugiau administracinių nusižengimų padarymą skirti administracinę nuobaudą už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, jog tais atvejais, kai veika ar veikos padarytos vienu metu, galutinė bausmė skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju reikšminga yra išsiaiškinti, ar visi šie šeši veikos epizodai buvo atskiros administracinio nusižengimo veikos, ar tai buvo tęstinė veika, susidedanti iš šešių ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius ir yra jungiamos bendros tyčios.
8. Taigi esminis kriterijus atribojant pavienę ir tęstinę veiką yra tyčios turinio atskleidimas. ANK 8 straipsnyje yra apibrėžiamas administracinio nusižengimo padarymas tyčia. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, ir jų norėjo. Šio straipsnio 3 dalyje išdėstyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. ANK 8 straipsnyje išdėstytas tyčios apibrėžimas ir jos rūšys yra tapačios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 15 straipsnyje nurodytam tyčios apibrėžimui ir jos rūšims, todėl yra pagrindas remtis baudžiamojoje jurisprudencijoje susiklosčiusios teismų praktikos kriterijais atribojant pavienes ir tęstines veikas. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>). Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Nustatant bendrą tyčią turi būti išsiaiškinama, kaip asmuo suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406/2011">2K-406/2011</a>, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).
9. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams dėl veikų padarymo vienu metu, pagrįstai nurodė, kad byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog visas savavališkas statybas UAB „M T“ pradėjo iš esmės vienu metu. Tai patvirtina byloje esančios statybos rangos sutartys, iš kurių matyti, kad dėl skirtingų darbų (pamatų įrengimo; sienų mūro, gelžbetonio perdangos plokščių montavimo, monolitinių gelžbetonio žiedų ir sąramų betonavimo; stogų įrengimo; fasado šiltinimo ir apdailos; pamatų įrengimo) kiekvienu atveju buvo sulygta iš karto dėl visų statinių (o ne dėl vieno po kito). Be to, bendrovės atstovo pagal įstatymą (direktoriaus) A. B. pateikti rašytiniai paaiškinimai ir teismo posėdžio metu duoti parodymai pagrindžia, kad visų statinių savavališką statybą nuspręsta pradėti 2020 m. gegužės 15 d., kai statybvietės plotas daugiau nebeleido sandėliuoti statybinių medžiagų, siekiant vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytas rangos sutartis; visi statybos rangos darbai buvo daromi vienu metu, kaip iš anksto ir buvo numatyta. Nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose užfiksuotas panašus atliktų statybos rangos darbų mastas. Remdamiesi šiais duomenimis, teismai pagrįstai pripažino bendrovės savavališką statybą kaip padarytą vienu metu ir teisėtai subendrino jai paskirtas baudas.
10. Prašyme išdėstyti argumentai dėl savavališkų statybų pripažinimo padarytomis ne vienu metu yra siejami su atskiros dokumentacijos, leidimų forminimu, atskirais objektų kadastriniais numeriais, kurie visi susiję su dokumentų parengimu, leidimų gavimu, konkrečia statybos vieta ir darbų apimtimi, tačiau jie nepaneigia teismų sprendimuose išdėstytų argumentų, kurie patvirtina, jog visi statybos objektai buvo vienas projektas, kuris buvo pradėtas vienu metu, jį apėmė vienas sumanymas – įgyvendinti visą projektą laiku ir pateikti pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Todėl visi šie veiksmai atitinka vieno sumanymo arba bendros tyčios turinį ir vertintini kaip padaryti vienu metu.
11. Nesutiktina su prašyme išdėstytais teiginiais, jog už šešių veikų padarymą juridiniam asmeniui galutinės subendrintos nuobaudos skyrimas, artimas sankcijos vidurkiui, nustatytam sankcijoje, nesuderinamas su administracinės nuobaudos tikslais ir pažeidžiami proporcingumo bei teisingumo principai. Teisiniai santykiai tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų net ir nustatytais pažeidimų atvejais neturėtų būti grindžiami vien tik nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių taikymu. Apie tai pasisakyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžiant, kad konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (inter alia (be kita ko), 2000 m. gruodžio 6 d., 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 15 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai). Šių išvadų kontekste pažymėtina, kad nuolatinė valstybės institucijų veikla kontroliuojant ir prižiūrint jų kompetencijos lauke esančių subjektų veiklą laiku teikiant informaciją ir nurodymus, įspėjant ir užkardant daromus pažeidimus yra netgi svarbesnė funkcija už represinių priemonių taikymą, šiuo atveju – skiriant dideles baudas.
12. Prašyme taip pat teigiama, kad kaltės pripažinimas padarius administracinius nusižengimus, esant akivaizdiems įrodymams, jog šeši dvibučiai namai buvo statomi neturint SLD, pirmosios instancijos teismo neturėjo būti pripažintas UAB „M T“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegijos nuomone, teismai pagrįstai pripažino bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes savavališkų statybų faktas nuo pat tyrimo pradžios buvo pripažįstamas, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie šios bendrovės anksčiau padarytus pažeidimus, susijusius su statybos darbų atlikimu, bendrovės atstovai pateikė teismui paaiškinimus, kodėl darbus vykdė negavę statybos darbų leidimo. Teismai šiuos paaiškinimus pripažino svarbiais ir, vertindami šių aplinkybių visumą, nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą apylinkės teismas nustatė nepagrįstai, tačiau apeliacinės instancijos teismo išdėstyti argumentai dėl UAB „M T“ atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį yra pagrįsti, nes byloje nėra ginčo dėl to, kad ji vėliau gavo leidimus statyti naują statinį, tai rodo, kad vykdomi darbai atitiko projekto reikalavimus ir nesukėlė realių neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas tai vertino kaip teisinio reguliavimo pažeidimo pašalinimą, todėl turėjo pagrindą pagal įstatymu suteiktą diskreciją tai pripažinti UAB „M T“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį.
13. Kolegijos nuomone, teismai tinkamai aiškino ir taikė ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies nuostatas, išsamiai išsiaiškino pažeidimo padarymo aplinkybes ir įvertino nepalankiai susiklosčiusias sąlygas, lėmusias pažeidimo padarymą, tinkamai individualizavo UAB „M T“ skirtą baudą. Buvo atsižvelgta ne tik į nepalankiai susiklosčiusias įmonės sklandžiai veiklai reikšmingas objektyvias aplinkybes, bet ir į kaltės turinį bei tyčios susiformavimo momentą, pripažįstant, jog Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta veika padaryta vienu metu, tinkamai įvertintas šios veikos pavojingumo pobūdis, paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančios ANK teisės normos ir padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistus.
Teisėjai Artūras Ridikas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Alvydas Pikelis
