Dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-1616-430/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10347-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.6.1.1; 2.6.1.5; 3.2.4.11; 3.3.1.14

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Almos Urbonavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Dainava“ (toliau – UAB „Mano Būstas Dainava“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) 2 602,18 Eur skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Dainava“ tiekia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name Kaune, M. Gimbutienės g. 10, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) Nekilnojamojo turto registro išrašą, šis butas nuosavybės teise pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. MS-3870 nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. Butas nuosavybės teise iki 2012 m. gruodžio 1 d. priklausė K. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas su buto savininkas neatsiskaitė, dėl to už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. susidarė iš viso 2 602,18 Eur skola.

3. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad valstybė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio K. A. nuosavybės teise priklausiusį butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad detalūs duomenys apie susidariusias skolas už ieškovės suteiktas paslaugas, kai valstybės atstovai perėmė minėtą nekilnojamąjį objektą, pateikti nebuvo, taip pat ieškovė nepateikė su ieškiniu 2 602,18 Eur skolą, pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Be to, atsakovės vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pati ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, jog pareikštų kreditorinį reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka ir informuotų apie atsiradusį palikimą ir neapmokėtus mokesčius už butą atsakingas institucijas, valstybė tokia informacija nedisponavo. Pažymėjo ir tai, kad 1 483,81 Eur skola (nurodyta skolų valdymo ataskaitoje) buvo susidariusi iki palikėjo mirties, todėl dėl jos turėjo būti reiškiamas kreditorinis reikalavimas. Kita skolos dalis (699,13 Eur), apskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. sausio mėn., kai šį nekilnojamojo turto objektą faktiškai valdė kiti asmenys, o valstybė dar negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamojo turto objektą ir nebuvo ieškovės paslaugų gavėja. Pabrėžė, kad atsakovė sumokėjo ieškovui visas jo prašomas įmokas nuo 2016 m. sausio už jo suteiktas paslaugas minėtame nekilnojamojo turto objekte, taip pat valstybė neperėmė prievolės mokėti 5 procentus metinių (procesinių) palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 2 602,18 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas butui (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 602,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 119,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė K. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. MS-3870, 2015 m. spalio 26 d. buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į šį butą, nurodant, kad jį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas, t. y. (duomenys neskelbtini) buto savininkui K. A., šį butą paveldėjo atsakovė.

6. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo išaiškinimu, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą, ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-18/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-18/2014">3K-7-18/2014</a>; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MC02ODcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-50-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-50-687/2017">3K-3-50-687/2017</a>). Tokiu būdu, nuo palikėjo mirties momento atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.) paveldėtam butui.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nesutiko su skolos apskaičiavimo laikotarpiu. Pasak atsakovės, 1 483,81 Eur skola buvo susidariusi iki palikėjo mirties, todėl dėl jos turėjo būti reiškiamas kreditorinis reikalavimas. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė perėmė turtą, sprendė, kad atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už ieškovės tiektas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, dėl to atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, dėl to tenkino ieškovės reikalavimą visa apimtimi, taip pat tenkino reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-595/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-595/2013">3K-3-595/2013</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MC02ODcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-50-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-50-687/2017">3K-3-50-687/2017</a>).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė VĮ Turto bankas pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neįsigilino į tai, kad ieškinys buvo pareikštas VĮ Turto bankas, o ne Lietuvos Respublikai, kuri yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė. Pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs šalies pakeitimo klausimo, neturėjo pagrindo šios civilinės bylos nagrinėti iš esmės. Be to, pirmosios instancijos teismas, nepasiūlydamas ieškovei pakeisti netinkamą atsakovę tinkama atsakove, ne tik pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio reikalavimus, bet ir nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teismo tokios pareigos nevykdymas pripažįstamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu.

9.2. Pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. palikimo perėjimo valstybės liudijimu valstybė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio K. A. butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis. Atsakovės darbuotojai 2015 m. spalio 13 d. nuvyko į minėtą paveldėtą objektą ir nustatė, kad jame gyvena fiziniai asmenys. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMjIwLTE5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2220-199/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2220-199/2016">2-2220-199/2016</a>, kuriuo nusprendė iškeldinti fizinius asmenis iš valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, atsakovė neturėjo galimybės disponuoti minėtu turtu ir gauti ieškovės teikiamas paslaugas, ir pareigą atsiskaityti su ieškove turėjo kiti asmenys, kol šios patalpos buvo grąžintos Lietuvos Respublikai.

9.3. Teigia, kad 1 483,81 Eur skolos dalis už suteiktas administravimo paslaugas buvo susidariusi iki palikėjo mirties, dėl to kreditorius, siekiantis, jog tokią skolą perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, o kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę įstatyme numatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Pabrėžia, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2013 m. kovo 1 d., o taip pat yra jis negali būti atnaujinamas, nes yra pasibaigęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas 3 metų naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Minėtas aplinkybes teismas turėjo ištirti.

9.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė savo skolos pagrįstumui užtikrinti, iš viso nenurodė, kaip apskaičiavo skolą, kokius nustatytus vietos savivaldos institucijos tarifus jos apskaičiavimui taikė, pagal kokius dokumentus sudarė 2020 m. skolų valdymo ataskaitą. Atsakovės nuomone, iki 2019 m. birželio mėn. apskaičiuotą skolą ieškovė galėjo pagrįsti tik uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ (toliau – UAB „Nemuno būstas“) sudarytais dokumentais, kadangi ši bendrovė teikė administravimo paslaugas namui Kaune, M. Gimbutienės g. 10, o šiuo atveju ieškovė nepateikė teismui su UAB „Nemuno būstas“ pasirašytų skolos suderinimo ir perėmimo aktų, kurie galėtų pagrįstų jos pareikštus reikalavimus, t. y. ieškinys nepagrįstas rašytiniais įrodymais.

9.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad nuo 2016 m. kovo mėn. minėtame nekilnojamojo turto objekte ieškovei buvo mokami visi jos apskaičiuoti einamieji mokesčiai už jos suteiktas paslaugas. Šį faktą byloje patvirtina ieškovės 2020 m. skolų valdymo ataskaitos M stulpelyje įrašytos nuo 2006 m. kovo mėn. atsakovės sumokėtos įmokos (808,87 Eur), dėl to tokie ieškovės pateikti duomenys įrodo, kad ieškovės prašoma priteisti skola už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. iš dalies yra apmokėta. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių netyrė.

9.6. Apeliantės vertinimu, ieškovė turi imperatyviai apibrėžtą pareigą kontroliuoti, kaip kiekvieną mėnesį mokami mokesčiai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nevykdė šios pareigos, dėl to laiku nebuvo išsiaiškinta, kodėl K. A. nebemoka mokesčių ir jo mirties fakto. Tai, kad ieškovė atliko aktyvius veiksmus praėjus daugiau nei 8 metams nuo palikimo atsiradimo, rodo, kad ji nebuvo rūpestinga, todėl šioje situacijoje kalta yra pati ieškovė, dėl to reikalavimai priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas, turi būti vertinami kaip neteisėti ir nepagrįsti.

10. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą nepakeistą.

11. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovės argumentas dėl CPK 45 straipsnio negali būti laikomas pagrindu panaikinti priimtą sprendimą, kadangi iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respubliką atstovauja VĮ Turto bankas, kuris šioje byloje turėjo visas galimybes pasisakyti dėl ieškovės pateikto ieškinio. Be to, VĮ Turto bankas nebuvo apribotos proceso teisės, ji teikė atsiliepimą į ieškinį ir apeliacinį skundą.

11.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad dalį buto įsiskolinimo turi padengti bute gyvenę kiti fiziniai asmenys iki kol jie buvo iškeldinti. Ieškovei nesuprantami atsakovės argumentai, kad atsakovė neturėjo teisės disponuoti nekilnojamu turtu, nes patikėjimo ir nuosavybės teisės buvo jau įregistruotos ir išviešintos Nekilnojamojo turto registre. Be to, tai pagrindžia ir teismų praktika, kurioje įtvirtina, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą, ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymi ir tai, kad valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos, nepriklausomai nuo, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Ieškovės manymu, nagrinėjamu atveju atsakovė tik siekia išvengti atsakomybės atlyginti prievolę, kas prieštarauja teisės aktų normoms.

11.3. Teigia, kad atsakovas apeliaciniame skunde pateikia naujus teisinius argumentus, kuriuos galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, t. y. ar nebuvo praleisti kreditorinių reikalavimų terminai (CK 5.63 straipsnis). Teigia, kad atsakovė buvo informuota apie skolos susidarymą ir tai patvirtino atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovė sumokėjo įmokas nuo 2016 m. sausio mėn. už suteiktas paslaugas objekte (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, šie atsakovės argumentai tik dar kartą įrodo bandymą formaliai nuginčyti situaciją, kai kitos faktinės aplinkybės įrodo, jog atsakovė buvo informuota apie palikėjo ir atsakovės skolą. Pažymi ir tai, kad teismų praktikoje neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raštu) kreditorius turi pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Šiuo atveju pretenzija į palikėjo turtą buvo teikiama su kas mėnesį teikiamomis sąskaitomis faktūromis, kuriuose atsispindėjo visa bendra skolos suma. Tokiu būdu ieškovė įgyvendino ir informavo atsakovę apie reikalavimą, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino. Be to, atsakovei palikimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, dėl to atsakovė turi pareigą atsakyti už palikėjo skolas, kadangi valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės.

11.4. Atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė susidariusios skolos apskaičiavimo detalizavimo, tačiau pripažįsta, kad gaudavo sąskaitas faktūras, kuriuose konkrečiai atsispindėdavo taikomos paslaugos, įkainiai už paslaugas, taip pat sąskaitose faktūrose buvo nurodoma ir susidariusi skola už suteiktas paslaugas. Atsakovė vykdė tam tikrus mokėjimus, kas įrodo, jog atsakovė gerai suprasdavo už ką mokėdavo ir pateiktų sąskaitų faktūrų, kaip detalizacijos, užtekdavo. Pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktą ar apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą, o atsakovė nepagrįstai bando suversti visą kaltę dėl susidariusios situacijos ieškovei, nors faktinės aplinkybės patvirtina kitokias aplinkybes.

11.5. Atsakovė nesutinka su 5 procentų palūkanomis, tačiau šie argumentai prieštarauja teisės aktams ir praktikai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas visiškai ieškinys dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė K. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. MS-3870, 2015 m. spalio 26 d. buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į šį butą, nurodant, kad patikėjimo teise jį valdo VĮ Turto bankas. Byloje pateikta excel lentelė įvardinta kaip skolų valdymo ataskaita (buto (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, jog šiam butui iki 2020 m. kovo mėn. susidaręs 2 602,18 Eur įsiskolinimas; 2015 m. spalio 13 d. turto apžiūros aktas, kurį surašė VĮ Turto bankas darbuotojai, kurie apžiūrėjo butą su rūsiu (duomenys neskelbtini); Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimas už akių Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMjIwLTE5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2220-199/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2220-199/2016">2-2220-199/2016</a>, kuriuo patenkintas ieškovės VĮ Turto banko ieškinys atsakovams V. M. ir J. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos – buto (duomenys neskelbtini); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų policijos nuovados 2015 m. lapkričio 24 d. raštas VĮ Turto bankui dėl asmenų, gyvenusių bute (duomenys neskelbtini), tapatybės nustatymo.

16. Pirmiausia skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padarytas CPK 45 straipsnio procesinis pažeidimas, kadangi netinkama ginčo bylos šalis nebuvo pakeista tinkama. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškinys buvo pareikštas atsakovui VĮ Turto bankui, o ne Lietuvos Respublikai, kuri yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė, dėl to šioje byloje atsakovu turėjo būti Lietuvos Respublika, o ne VĮ Turto bankas.

17. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad ieškinyje atsakovu nurodytas VĮ Turto bankas, o ne Lietuvos Respublika, tačiau, kaip matyti iš 2020 m. gegužės 20 d. pirmosios instancijos teismo nutarties (skirti ginčo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka) ir iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas tinkamu atsakovu byloje laikė Lietuvos Respubliką, atstovaujama VĮ Turto banko. Skundžiamu teismo sprendimu (rezoliucinėje dalyje) taip pat priteistos sumos iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko. Be to, šioje byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, turėjo visas galimybes pasisakyti dėl ieškovės pateikto ieškinio (ką iš esmės ir padarė), teikti įrodymus, teikti apeliacinį skundą. Procesiniuose dokumentuose (tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde) VĮ Turto bankas nuolat nurodydavo savo procesinį statusą byloje kaip atstovo (t. y. Lietuvos Respublikos atstovo). Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje atsakovu buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, o skundžiamo teismo sprendimo panaikinimas šiuo nurodytu pagrindu iš esmės būtų formalus ir prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

18. Skunde nurodoma, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių ieškinio dėl skolos priteisimo pagrįstumą, nenurodė, kaip apskaičiavo skolą ir jos dydį, kokius nustatytus vietos savivaldos institucijos tarifus jos apskaičiavimui taikė, pagal kokius dokumentus ieškovė sudarė 2020 m. skolų valdymo ataskaitą.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pateiktais skundo argumentais. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė įrodinėjo skolą iš esmės vieninteliu įrodymu – excel lentele, įvardinta kaip skolų valdymo ataskaita (buto (duomenys neskelbtini)). Iš šios lentelės nėra aišku kaip buvo apskaičiuota skola (kurios dalis susidarė dar nuo 2012 metų), nėra aišku kas šią ataskaitą rengė, nėra pateikta išrašytų sąskaitų kopijų ar kitų dokumentų, kurie galėtų pagrįsti įsiskolinimą, nėra aiškūs reikalaujamos priteisti skolos paskaičiavimo tarifai. Pabrėžtina, kad nors atsakovė atsiliepime buvo pateikusi tokius atsikirtimo į ieškinį argumentus (jog byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio dėl skolos susidarymo pagrįstumą), o pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi (skirdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka) papildomai siūlė ginčo šalims pateikti visus su ginču susijusius įrodymus ar paaiškinimus, tačiau nei ieškovė, nei atsakovė naujų papildomų įrodymų teismui neteikė. Vien ieškovės kartu su ieškiniu pateikta excel lentelė neleidžia padaryti išvados, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl skolos (jos dydžio ir laikotarpių, pagrįstumo) egzistuoja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytą skolą ir jos dydį, o teismas skundžiamame sprendime aplinkybių dėl skolos dydžio pagrįstumo, atsakovo atsikirtimų nevertino. Taigi, reikalavimas priteisti skolą, nesant rašytinių įrodymų, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei, nurodydamas, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie atsiskaitymą. Pažymėtina, kadangi ieškinį dėl skolos priteisimo yra pareiškusi ieškovė, todėl įrodyti ieškinio pagrįstumą yra jos pareiga, o ne atsakovės. Pabrėžtina, kad įrodinėjimas civiliniame proceso grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustatyta CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose (ginčo teisenoje) be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu, atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismo formuojamoje praktikoje pažymėta, kad tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01NDAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-540/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-540/2009">3K-7-540/2009</a>; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTcxOC02MDMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-718-603/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-718-603/2019">e2A-718-603/2019</a>).

20. Apeliantas skunde prašo bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo išimtinumas akcentuojamas kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYtMTA3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326-1075/2018">3K-3-326-1075/2018</a>). Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODMtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-683-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-683-686/2015">3K-3-683-686/2015</a>). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2012">3K-3-326/2012</a>).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nevertinus ieškinyje nurodytos skolos ir jos dydžio pagrįstumo, su kuriuo atsakovas kategoriškai nesutinka, buvo neatskleista bylos esmė (t. y. buvo neatskleistos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės). Neištyrus šių aplinkybių, o ieškovui iš esmės nepagrindus įrodymais ieškinyje nurodytos skolos ir jos dydžio, nebūtų pagrindo spręsti ir dėl kitų apeliacinio argumentų (t. y. 1 483,81 Eur skolos dalies už suteiktas administravimo paslaugas, kuri buvo susidariusi iki palikėjo mirties pagrįstumo (ar ieškovas laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų), 699,13 Eur skolos dalies, kuri apskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. sausio mėn., kai šį nekilnojamojo turto objekte faktiškai gyveno dar kiti asmenys, kurie buvo iškeldinti, ir likusios skolos dalies priteisimo) pagrįstumo, tačiau pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamame teismo sprendime nevertino ir neteikė argumentų dėl kitų tarp šalių kilusių esminių ginčo aplinkybių, t. y. ar kreditorius (ieškovas) informavo įpėdinį (atsakovą) apie palikėjo skolas CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, nors atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad didžioji dalis skolos buvo susidariusi iki palikėjo mirties ir ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, jog pareikštų kreditorinį reikalavimą įstatyme nustatyta ir informuotų apie atsiradusį palikimą ir neapmokėtus mokesčius (t. y. nebuvo pareikštas savalaikiai kreditorinis reikalavimas). Pažymėtina, kad mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką pareikšti kreditoriaus reikalavimą, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA0LTY4Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-304-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-304-686/2017">e3K-3-304-686/2017</a>). Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau, kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo duomenis dalis skolos susidarė iki palikėjo mirties. Dėl to ieškovas, kuris yra palikėjo kreditorius, turėjo pareikšti palikimą priėmusiam įpėdiniui reikalavimą tokiu būdu, kuris atitiktų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nors atsakovas šiomis aplinkybėmis rėmėsi, taip pat šių aplinkybių nepagrįstai nevertino, o ieškovė nepagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog atsakovė tokiomis aplinkybėmis atsiliepime į ieškinį nesirėmė, nes atsiliepimo į ieškinį turinys šiuos argumentus paneigia.

22. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma ir byla apeliaciniame procese nenagrinėjama iš naujo. Tai reiškia, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo, t. y. šiuo atveju yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovė byloje nesutinka su skolos dalimi, kuri apskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. sausio mėn., kai šį nekilnojamojo turto objektą, atsakovo vertinimu, faktiškai valdė kiti asmenys, o valstybė dar negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamojo turto objektą ir nebuvo ieškovės paslaugų gavėja, t. y. atsakovas siekia šiais argumentais išvengti savo civilinės atsakomybės už minėtą laikotarpį ir ją perkelti kitiems tretiesiems asmenims – šiuo atveju V. M. ir J. G., kurie buvo iškeldinti iš ginčo buto Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMjIwLTE5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2220-199/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2220-199/2016">2-2220-199/2016</a>. Taigi, akivaizdu, jog ši nagrinėjama byla susijusi ir su šių asmenų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, nes šiems asmenims ateityje gali kilti prievolė atsiskaityti (jeigu ieškinys vis dėl to būtų atmestas minėtu pagrindu ir konstatavus, jog būtent šie asmenys atsakingi už minėto laikotarpio įsiskolinimus). Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas (CPK 47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424/2014">3K-3-424/2014</a>). Dėl to, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, šie asmenys turėtų būti įtraukti į procesą, tam, kad teismas nenuspręstų dėl į bylą netrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

24. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl skolos priteisimo už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, neišsiaiškinęs esminių (svarbiausių teisinių ir faktinių) bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Loreta Braždienė

Visvaldas Kazakiūnas

Alma Urbanavičienė