Administracinė byla Nr. 2AT-52-2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06423-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. prašymą atnaujintą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,
nustatė:
V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 621 straipsnio 3 dalį ir 622 straipsnio 3 dalį buvo surašytas už tai, kad ji 2012 m. sausio–birželio mėnesiais Kauno miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijoje jai ir kitiems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausančiame miške organizavo medžių kirtimą, bet nekontroliavo miško kirtimo darbus atliekančio asmens veiksmų, dėl to neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktą ir Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punkto reikalavimus, taip aplinkai padarė 4 417,62 Lt dydžio žalą.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimu V. G. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 621 straipsnio 3 dalį ir 622 straipsnio 3 dalį nutraukta, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytam nuobaudos skyrimo terminui.
Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. apeliacinis skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėja V. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apygardos teismui arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį ir bylą nutraukti, nes jos veiksmuose nėra jokio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Prašyme pareiškėja teigia, kad teismai padarė materialiosios teisės pažeidimą, nes nenustatė jai inkriminuotų administracinės teisės pažeidimų sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios. Teismai padarė ir proceso teisės pažeidimą, nes nesilaikė ATPK 257 straipsnio reikalavimų ir nenagrinėjo jos argumentų, kad ji neturėjo tiesioginės tyčios padaryti nė vieno šių administracinių teisės pažeidimų, kurie liko nepaneigti. Apygardos teismas nutartyje nurodė motyvus tik dėl apylinkės teismo sprendimo nutraukti bylą suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui pagrįstumo, o dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisakė, jį atmetė deklaratyviai. Be to, teismai nesilaikė teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, nes, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam nuobaudos skyrimo terminui, neturėjo konstatuoti jos kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo. Pareiškėja pažymi, kad, būdama miško bendrasavininkė, miškui valyti samdė urėdijos darbuotojų rekomenduotą tokio darbo profesionalą A. R., kuris, kaip paaiškėjo, savavališkai iškirto ir sveikų medžių, bet jam nebuvo taikyta jokia atsakomybė, o ji, paprasta bibliotekininkė, pripažinta kalta. Aplinkybė, kad pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminai, nepaneigia būtinumo išnagrinėti bylą teisingai, objektyviai ir išsamiai, juo labiau kad pareiškėjai dabar gali grėsti nepakeliama materialinė atsakomybė ir, be to, šis bylos nutraukimo pagrindas nėra reabilituojantis.
Atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Valstybinės miškų tarnybos direktorius Rimantas Prūsaitis prašo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. prašymą atmesti, nes pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra.
Pareiškėjos administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl ATPK 35 straipsnio taikymo
Pareiškėja teigia, kad teismai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė pasibaigus Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio numatytam nuobaudos skyrimo terminui, tačiau sprendimuose neišvengė formuluočių, nesuderinamų su nekaltumo prezumpcijos principu, t. y. teismai pasisakė dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų teisės pažeidimų, dėl kurių padarymo buvo kaltinama V. G., sudėties požymių.
Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų – tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas.
Vienas iš administracinės atsakomybės skiriamųjų bruožų yra jos operatyvumas. Apskritai kiekvienos, taip pat ir administracinės, atsakomybės veiksmingumas yra tuo didesnis, kuo greičiau ji pritaikoma. Todėl ilgai nepaskyrus nuobaudos, ją taikyti gali būti netikslinga.
ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina tai, jog jeigu šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo.
Pažymėtina ir tai, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 straipsnis). Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad, taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija).
Šioje byloje nustatyta, kad 2012 metų lapkričio 26 d. buvo priimtas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl V. G. Šį nutarimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vedėjas apskundė Kauno apygardos prokuratūrai, tačiau skundas buvo atmestas aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuris Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vedėjui buvo persiųstas 2013 m. kovo 14 d. Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio specialistas V. L. 2013 m. kovo 29 d. priėmė nutarimą dėl administracinės nuobaudos termino pratęsimo vieneriems metams iki 2013 m. lapkričio 26 d. Taigi nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą buvo priimtas praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po jos skyrimo termino pasibaigimo. Kauno apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje buvo priimtas 2013 m. gruodžio 6 d. jau pasibaigus ir pratęstam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, jeigu jis būtų pratęstas įstatymo nustatyta tvarka. ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Todėl Kauno apylinkės teismas visiškai pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nes buvo pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai.
Pažymėtina, jog nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, negali būti iš esmės sprendžiamas administracinių teisės pažeidimų padarymo ar nepadarymo klausimas. Tais atvejais, kai administracinių teisės pažeidimų bylų procese pasitaiko teisės spragų ir prieštaravimų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal analogiją taiko Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) taisykles (Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007). Taigi administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Be to, ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. ATP bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios BPK normos (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija).
Baudžiamajame procese suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, negali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343/2013">2K-343/2013</a>, 2K-10/2014). Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas.
Sprendimas, kad byloje yra suėjęs patraukimo baudžiamojoj atsakomybėn terminas, gali būti priimtas tik tinkamai nustačius senaties trukmei nustatyti svarbias aplinkybės. Iš nustatytų aplinkybių turi būti aišku, kad kaltinamajame akte (tam tikrais atvejais BPK 256 straipsnio tvarka pateiktame prašyme dėl veikos kvalifikavimo pakeitimo) nurodytas veikos kvalifikavimas, jos padarymo laikas nekelia abejonių. Teismas taip pat turi ištirti, ar nėra senaties eigą sustabdančių ir nutraukiančių aplinkybių. Visos šios aplinkybės turi būti dėstomos teismo sprendime, kuriuo baudžiamoji byla yra nutraukiama, tačiau teismo sprendime veika negali būti apibūdinama kaip nusikalstama, neturi būti pasisakoma dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, kurių nurodymas gali sudaryti įspūdį, jog teismas laiko asmenį kaltu. Kasacinėje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-7-81/2013, 2K-214/2013) yra išaiškinta, kad „...teismo baigiamųjų aktų turinys (formuluotės, išvados) bylose, baigiamose suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, neturi sudaryti įspūdžio, kad abejojama asmens, kurio byla nutraukta remiantis minėtu pagrindu, nekaltumu, negali būti ribojamos jo teisės ir laisvės, menkinamas orumas, garbė. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, kartu tiesiogiai ar netiesiogiai pripažintų asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimą“.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje tiek Kauno apylinkės teismas savo nutarime, tiek ir Kauno apygardos teismas nutartyje aprašydami nustatytas faktines aplinkybes neišvengė administraciniam teisės pažeidimo fakto konstatavimui būdingų teiginių. Kauno apylinkės teismo nutarime aprašant faktines aplinkybes, nesilaikyta šių išaiškinimų ir neišvengta perteklinių teiginių apie tai, kad „įrodymų visuma nustatyta, kad V. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 621 straipsnio 3 dalyje, – savavališkai iškirto medžius privačiuose miškuose kai iškertama nuo vieno šimto iki trijų šimtų kietmetrių medžių, bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 622 straipsnio 3 dalyje, – išvežė (be leidimo) savavališkai iškirstus medžius, augusius miško žemėje, kai ištraukiama ar išvežama nuo vieno šimto iki trijų šimtų kietmetrių medžių“. Kauno apygardos teismo nutartyje aprašant faktines aplinkybes taip pat nesilaikyta šių išaiškinimų ir neišvengta perteklinių teiginių apie tai, kad „apylinkės teismo ištirti ir surinkti ir nutarime nutraukti bylos teiseną aptarti duomenys patvirtina, jog V. G. 2012 m. sausio–birželio mėn. (duomenys neskelbtini) Kauno miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 34 kvartale esančiame privačiame miške, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso jai, A. B. ir M. B., savavališkai organizavo medžių kirtimą, nekontroliavo miško kirtimo darbus atliekančio asmens veiksmų, todėl, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, neplynais kirtimais 13,4 ha plote buvo nukirsti ir išvežti iš miško 3,44 Lt žalių medžių, kurių tūris 171,77 kub. m. Tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto ir Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punkto reikalavimus. Nors apeliantė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir skunde ir neigia savo kaltę, tačiau ji įrodyta nutarime aptartais objektyviais duomenimis. Būtent dėl apeliantės veiksmų buvo padaryta 4417,62 Lt žala aplinkai, todėl V. G. buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 621 straipsnio 3 dalį“.
Tokių formuluočių turinys gali būti suprastas kaip V. G. pripažinimas kalta administracinių teisės pažeidimų padarymu, dėl kurių administracinė byla buvo nutraukta, pasibaigus Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje numatytam nuobaudos skyrimo terminui. Kita vertus, pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir BK 95 straipsnį, jei baudžiamoji byla nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tai savaime nereiškia asmens reabilitavimo ir negali būti tapatinama su asmens išteisinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–P-9/2012, 2K-276/2014).
Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priimdamas nutarimą, o Kauno apygardos teismas priimdamas nutartį pavartojo ir tokias formuluotes, kurių turinys nedera su iš nekaltumo prezumpcijos principo kylančiais reikalavimais. Šie pažeidimai laikytini esminiais ir sudaro pagrindą pakeisti kasacine tvarka apskųstus teismų sprendimus, pašalinant nekaltumo prezumpcijos principui prieštaraujančius teiginius.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. G. atžvilgiu nutraukti, pasibaigus numatytam nuobaudos skyrimo terminui.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Vytautas Masiokas
Aurelijus Gutauskas
