Baudžiamoji byla Nr. 2K-425/2014 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00291-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.2;
1.2.23.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. ir N. V. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimu, pagal 260 straipsnio 3 dalį – dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, 259 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nustatyta galutinė subendrinta dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu N. V. nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimu, 260 straipsnio 3 dalį – dvylikos metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta dvylikos metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartimi nuteistojo N. V. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus ir nuteistojo M. V. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
nustatė:
N. V. ir M. V. nuteisti už tai, kad nuo 2011 metų pradžios iki 2011 m. gegužės 11 d., veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, bei 8 straipsnį, numatantį, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas (tarp jų ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, Kauno r., (duomenys neskelbtini) esančioje sodų bendrijoje, V. R. V. priklausančiame sodo namelyje, esančiame sklype Nr. 374, neteisėtai augino labai didelį kiekį – 7831,74 g kanapių ir jų dalių.
N. V. ir M. V. taip pat nuteisti už tai, kad iki 2011 m. gegužės 11 d., neteisėtai užauginę labai didelį kiekį kanapių ir jų dalių, veikdami bendrininkų grupe, šias narkotines medžiagas: 4591,4 g kanapių ir jų dalių, turinčių savo sudėtyje 11,1 proc.?-9-tetrahidrokanabinolio, bei 1323,14 g kanapių ir jų dalių, turinčių savo sudėtyje 1,7 proc.?-9-tetrahidrokanabinolio, neteisėtai laikė sodo namelyje, esančiame sklype Nr. 374, Kauno r., (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje.
M. V. taip pat nuteistas už tai, kad iki 2011 m. gegužės 11 d. savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė narkotines medžiagas: 0,46 g kanapių dervos (hašišo) bei 2,37 g kanapių ir jų dalių, turinčių savo sudėtyje 4,4 proc.?-9-tetrahidrokanabinolio.
Kasaciniais skundais nuteistieji N. ir M. V. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria atmesti jų apeliaciniai skundai. Netenkinus šių dviejų prašymų, kasatoriai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kilus abejonių dėl 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos taikymo, kasatoriai prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo priėmimo.
Kasaciniuose skunduose teigiama, kad teismai pažeidė BK 2 straipsnio 6 dalį, įtvirtinančią non bis in idem principą, įstatymą aiškino plečiamai, M. ir N. V. nuteisdami už BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės teismo nuosprendyje turi būti išdėstytos tiksliai, aiškiai ir konkrečiai, nurodant visa, kas yra reikšminga nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui, 2012 m. birželio 4 d. nuosprendyje teismas, atmesdamas nuteistųjų tvirtinimą, kad surastos nupjautos kanapės buvo pažeistos kenkėjų, ligų, taigi nebuvo tinkamos vartoti kaip narkotinę medžiagą, šios versijos netikrino ir nevertino. Nebuvo tinkamai nustatyta, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Liudytojas policijos pareigūnas M. D. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti fakto, kad šie augalai buvo paruošti išmesti, nes pažeisti kenkėjų, taip pat nebuvo nurodyta, kas iš pareigūnų nupjovė kanapes, ar buvo naudoti kokie nors prietaisai, siekiant nupjauti augančias kanapes. Specialistė R. V., pateikusi specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad jai pateiktos kanapės ir jų dalys yra narkotinės medžiagos, negalėjo paneigti fakto, jog augalai buvo pažeisti kenkėjų, ir nurodyti, kas išdžiovino visus augalus iki pastovios masės. Nors specialistė I. Ž. patvirtino, kad ant trijų žirklių, rastų kratos metu sodo namelyje, yra narkotinės medžiagos – kanapių – pėdsakų, tačiau negalėjo paneigti fakto, kad šias žirkles naudojo pareigūnai, nupjaudami kanapes, rastas kratos metu. Teismuose kilusios abejonės nebuvo aiškinamos kaltinamųjų naudai. N. V. kompiuteryje rastos medžiagos apie kanapių auginimą ir nuteistųjų pokalbiai apie prižiūrimas kanapes rodo tik tai, jog nuteistieji domėjosi ir rinko informaciją apie kanapes, jų auginimą ir priežiūrą.
Pasak kasatorių, BK 265 straipsnio 1 dalis apima ir didelio kiekio kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų auginimą, vadinasi, jiems nepagrįstai buvo taikytas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas didelio narkotinių medžiagų kiekio požymis. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. ir N. V. būtų kalbėję, susirašinėję tarpusavyje ar su kitais asmenimis – tai rodytų jų tikslą realizuoti auginamas kanapes. Narkotinių medžiagų kiekis byloje apskaičiuotas netinkamai, nes pagal 1961 m. Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją kanapėmis laikomos tik kanapės augalo galvutės su žiedais arba vaisiais; teismas viršijo savo kompetenciją, teigdamas, kad valstybės narės gali imtis griežtesnių ir skrupulingesnių kontrolės priemonių. Lietuvos apeliacinio teismo daroma išvada yra klaidinga, nes antžeminės kanapių dalys – ne tik augalo galvutės su žiedais ir vaisiais, bet ir augalo stiebai, lapai. Šių kanapės, kaip augalo dalių, skaičiavimas turi įtakos sprendžiant M. ir N. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendime byloje C-137/09 yra nurodęs, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės yra 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos narės, dėl to konvencija taikytina ir valstybių narių teisėje, sąvoka „narkotikas“ apima visas medžiagas, kurioms taikoma Bendroji konvencija ir 1971 m. vasario 21 d. Vienoje sudaryta Jungtinių Tautų konvencija dėl psichotropinių medžiagų. Sveikatos apsaugos ministerija, į narkotinių medžiagų sąrašą įrašydama visą kanapės augalą ir jo dalis, išplėtė baudžiamojo įstatymo suteiktas galimybes ir kartu pačios narkotinės medžiagos sąvoką. Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. kovo 15 d. buvo pateiktas teismui prašymas kreiptis į ETT dėl prejudicinio sprendimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė ne tik pažeisdamas BPK 7 straipsnyje numatytą rungimosi principą, bet ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat pažeista ir 20 straipsnio 5 dalis.
Anot kasatorių, teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. V., neatsižvelgė į visus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus. Jis neteistas Lietuvos Respublikoje, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, vedęs, augina mažametę dukterį, specialisto išvadoje konstatuota, kad M. V. šlapime opiatų, amfetaminų, kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, VĮ Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės įskaitoje, Jonučių šeimos sveikatos centro psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neregistruotas. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir padarė išvadą, kad M. V., rūpindamasis savo mirusios sesers mažamete dukterimi, yra apibūdinamas teigiamai, tačiau nepagrįstai atmetė argumentą, nešvelnindamas M. V. paskirtos bausmės.
Kasatorių teigimu, net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad M. V. padarė vieną iš alternatyvių BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų pavojingų veikų, t. y. laikė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nebuvo nustatyti kiti alternatyvūs BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyti požymiai. Nors teismai padarė išvadą, jog M. V. veiksmuose nenustatyta, kad jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, tačiau šią aplinkybę nepagrįstai vertino kaip nepanaikinančią baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Į tai, buvo ar nebuvo tikslas platinti narkotines medžiagas, turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, bet šioje byloje į tai nebuvo atsižvelgta. Taip buvo pažeistas teisingumo principas, kuriuo teismas privalo vadovautis, skirdamas bausmę kiekvienu atveju, o ne tik BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais.
Skirdamas bausmę, teismas turėjo pripažinti M. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. M. V. jau 2011 m. gegužės 30 d. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo neigiama tik tai, kad jis suprato, jog daro nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Teismas, skirdamas bausmę N. V., neatsižvelgė į jį teigiamai apibūdinančius požymius – iki pradėjimo vykdyti bausmę jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), turi aukštąjį išsilavinimą, augina mažametę dukterį, administracine tvarka nebaustas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, VĮ Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės įskaitoje taip pat neregistruotas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nevertino N. V. nurodytų motyvų ir tikslų, dėl ko jis padarė nusikalstamą veiką, t. y. dėl vienintelio tikslo iš jų gaminti aliejų, kuriuo ketino gydyti vėžiu sergantį savo tėvą.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo kasacinius skundus atmesti.
Prokurorė teigia, kad kasatorių argumentai dėl non bis in idem principo pažeidimo juos nuteisiant pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį nepagrįsti. BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi skirtingos nusikalstamų veikų sudėtys. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį N. ir M. V. nuteisti už labai didelio kiekio narkotinės medžiagos laikymą, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį - už tai, kad jų tėvui priklausančiame sodo namelyje augino 55 augalus. Įvykio apžiūros metu augalai buvo nukirpti ir supakuoti į paketą; specialisto išvada patvirtinta, kad tai 1917,2 g kanapių ir jų dalių. Nuteistųjų prašymas išteisinti juos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį netenkintinas, nes BK 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sudėtis apima tik neteisėtą kanapių auginimą, o pagal faktines bylos aplinkybes nuteistieji ne tik augino labai didelį kiekį kanapių ir jų dalių, bet ir neteisėtai laikė labai didelį jų kiekį.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išanalizavo padarytų nusikalstamų veikų subjektyviąją pusę, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad rastos kanapės ir jų dalys pačios savaime yra narkotinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, jose rastas tetrahidrokanabinolio kiekis viršijo leistiną 0,2 proc. kiekį. Kanapių aliejus yra atskira narkotinė medžiaga, taip pat įtraukta į minėtą sąrašą. Tai, ar kanapės buvo pažeistos kenkėjų, veikų kvalifikavimui neturi reikšmės. Faktiniais duomenimis nustatyta, kad patys nuteistieji karpė kanapes ir tam naudojo sodo namelyje buvusias žirkles. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos taikymo Lietuvos Respublikos vidaus teisėje. Konvencija nedraudžia valstybėms taikyti griežtesnio režimo narkotinėms medžiagoms arba imtis visų valstybės manymu būtinų specialių kontrolės priemonių. Pagal BK 269 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės (ar psichotropinės) medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais, sąraše, galiojusiame nusikalstamos veikos padarymo metu, įrašytos kanapės (ir jų dalys), taigi prokurorė daro išvadą, kad teismai pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu ir pagrįstai nuteistiesiems N. ir M. V. pagal BK 260 straipsnį inkriminavo ne tik kanapės augalo galvutes su žiedais arba vaisiais, bet ir kitas įvykio vietoje rastų iš augimo vietų nuimtų kanapių dalis. Anot prokurorės, šioje byloje narkotinių medžiagų kiekis nustatytas teisingai, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeistos.
Atsiliepime nurodoma, kad ETT prejudicinis sprendimas šioje byloje nereikalingas, nes nagrinėjamu klausimu Konvencijos nuostatos aiškios. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistuosius apibūdinančius požymius, nusikalstamos veikos padarymo tikslus ir motyvus, kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui. Teisinio pagrindo švelninti bausmes nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai išanalizavo, kad M. V. prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo lėmė objektyvios priežastys, be to, jo parodymai nebuvo nuoseklūs, pritartina teismo išvadai, kad nėra jokio pagrindo M. V. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo
Nuteistieji M. ir N. V. savo kasaciniuose skunduose pirmiausia ginčija jų veikų kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. M. ir N. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už labai didelio kiekio kanapių ir jų dalių laikymą. Kvalifikavimui reikšminga tai, kad dalis kanapių jų auginimo vietoje ne augo, o jau buvo nupjautos, tokiu atveju kaltininkų tyčia pagrįstai buvo pripažinta ne tik dėl kanapių auginimo (BK 265 straipsnio 1 dalis), bet ir dėl neteisėto disponavimo jomis (BK 260 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad augintų kanapių, taip pat laikytų šios narkotinės medžiagos kiekiai svarbūs nusikalstamų veikų kvalifikavimui, šie kiekiai buvo tiksliai apskaičiuoti (disponuota narkotinė medžiaga buvo išdžiovinta iki stabilios masės).
Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio atitinkamą dalį, būtina nustatyti, kad medžiagos, kuriomis buvo disponuota, jau tuo metu buvo laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir asmuo neturėjo leidimo jomis disponuoti. BK 269 straipsnio „Sąvokų išaiškinimas“ 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Būtent Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 1 punktu buvo patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas, kuriame įvardytos medžiagos laikytinos narkotinėmis ar psichotropinėmis. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Taigi, sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ kanapės (ir jų dalys) yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2500 g. Kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje) tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę (Tarybos reglamentas Nr. 1782/2003) valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, tinkamai vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir įvertinę iš įvairių šaltinių surinktus įrodymus kaip visumą, atskleidė nusikalstamos veikos mechanizmą ir nuteisė M. ir N. V. pagal dviejų nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, sutaptį. Pagal byloje esančią specialisto išvadą tetrahidrokanabinolio kiekis rastose kanapėse ir jų dalyse (tiek sodo namelyje kratos metu paimtų džiovinamų augalų, tiek į maišą sudėtų apdžiūvusių kanapių ir jų dalių) žymiai viršija leistiną kiekį pluoštinėms kanapėms. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė R. V. bei ekspertė M. B. patvirtino, kad visame kanapės augale yra narkotinės medžiagos koncentracija, viršijanti 0,2 proc.
Pirmosios instancijos teisme buvo paneigta ir N. bei M. V. kelta versija dėl kanapių auginimo, siekiant iš jų spausti aliejų ir padėti tėvui gydyti onkologinę ligą. Tai, kad dalis kanapių neva buvo pažeistos kenkėjų, pirmosios instancijos teismo taip pat buvo pagrįstai įvertinta kaip aplinkybė, neturinti reikšmės veikos kvalifikacijai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pateiktu išaiškinimu, kad visas kanapės augalas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra laikomas narkotine medžiaga, tai neprieštarauja kasaciniuose skunduose minimos tarptautinės konvencijos nuostatoms, nes griežtesnio reglamentavimo atskirų narkotinių medžiagų, nei numatytas konvencijos bazinis standartas, pati konvencija nedraudžia.
Kasatorių argumentai dėl teismų nesivadovavimo bausmių skyrimo kriterijais ir principais yra deklaratyvūs. Pažymėtina, kad vienas iš nusikaltimų, už kurį nuteisti kasatoriai, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 3 dalis). Už šį nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, o tai, kad jie nusikalto bendrininkų grupe, pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. M. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė yra lygi sankcijoje nustatytam vidurkiui, anksčiau teistam N. V. – nedaug jį viršija. Bendrinant paskirtas bausmes, buvo taikytas bausmių apėmimo metodas. Pagrindo teigti, kad teismas nesivadovavo bausmių skyrimo taisyklėmis ir paskyrė nuteistiesiems pernelyg griežtas galutines bausmes, nėra. Nėra pagrindo abejoti ir sprendimu nepripažinti M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis teisme keitė parodymus, klaidino teismą, jog augino pluoštines kanapes, norėjo spausti iš jų aliejų ir gydyti vėžiu sergantį tėvą, visas kanapes planavo išmesti ir pan. Taigi kasaciniame skunde esantys teiginiai apie M. V. nuoširdų prisipažinimą neatitinka byloje esančių duomenų.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai pasisakyta dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo negalimumo. Kasaciniuose skunduose pateikti argumentai taip pat nepagrindžia tokios galimybės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų N. V. ir M. V. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
