Dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-28-491/2024

Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Donatai Petraško,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. K., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

nustatė:

1. Iš bylos matyti, kad priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis jo stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, A. K. buvo paskirta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi. Jis buvo pripažintas būdamas nepakaltinamas padaręs įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 straipsnio 2 dalyje. 2012 m. spalio 4 d. to paties teismo nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė jam buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tačiau, 2013 m. rugsėjo 3 d. to paties teismo nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis jam vėl buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuris 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi vėl pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuris Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartimi pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. To paties teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris to paties teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuris tęsiamas iki šiol, paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 26 d. nutartimi.

2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi A. K. buvo pratęstas jo stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teismas pripažino, kad A. K. psichinė būsena be esminio teigiamo pokyčio, išlieka nepakankamai stabili. Jo elgesys sunkiai prognozuojamas, korekcijai nepasiduoda, būna konfliktų su kitais pacientais, pasitaikė autoagresijos atvejų, todėl jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs. Priverčiamosios medicinos priemonės jam pakeitimas švelnesne keltų grėsmę tiek jam pačiam, tiek ir aplinkiniams.

3. A. K. prašo pakeisti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę – į jo stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, nes jis jau brandaus amžiaus, norėtų daugiau ramybės, daugiau laiko praleisti lauke, dėl ko sumažėtų ir jo konfliktų su kitais ligoniais. Mano, kad jo psichinė būklė yra tam pakankama, ji gerėja. Norėtų, kad gerėtų ir jo fizinė būklė, kas leistų jam tikėtis ambulatorinio gydymo. Žada vartoti vaistus ir laikytis visų taisyklių.

4. Skundas atmetamas.

5. Susipažinus su apeliacinės instancijos teismui pateiktais dokumentais matyti, kad A. K. ir pirmos instancijos teisme prašė to paties – pakeisti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę. Apylinkės teismas tam nepritarė, aukštesnės instancijos teismas sutinka su tokia pirmos instancijos teismo nuomone.

6. Visų pirma pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo ar jos panaikinimo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

7. Iš byloje esančios komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2024 m. sausio 12 d. išvados matyti, kad priverčiamosios medicinos poveikio priemonės taikymo laikotarpiu, A. K. psichinė būsena išlieka be esminio teigiamo pokyčio, ji yra nepakankamai stabili. Jis bendrauja noriai, kalba daug, bet mąstymas konkretus, nenuoseklus, atmintis susilpnėjusi, dėmesio koncentracija apsunkinta, intelektas defektinis. Asmenybė egocentriška, organinio tipo, eksplozyvi, primityvi. Ir kas yra tikrai svarbu, jam yra išlikęs polinkis žaloti save, elgesys sunkiai prognozuojamas ir korekcijai nepasiduoda. Tai, komisijos vertinimu, lėmė pasiūlymą teismui pratęsti jo stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Teismo posėdyje dalyvavęs ligoninės atstovas pilnai patvirtino komisijos pateiktą A. K. asmenybės bei jo psichinės būklės įvertinimą. Taigi, abejoti specialistų pateikta išvada ir komisijos siūlymu nėra jokio pagrindo.

8. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos bylos taip pat matyti, kad stebimu laikotarpiu buvo užfiksuotas vienas A. K. auto agresijos epizodas, kai jis supykęs, demonstratyviai persipjovė vienkartiniu plastikiniu peiliuku blauzdą, dėl ko jo žaizdą teko tvarkyti chirurgo pagalba. Komisijos išvadoje pažymėta, kad A. K. konfliktuoja su kitais pacientais, dėl ko jam kelis kartus buvo pakeista palata. Jo socialiniai ryšiai nepakankami. Jis reikalauja dėmesio, dažnai skųsdamasis somatinėmis ligomis, kurios apžiūrų metu paprastai nepasitvirtina. Visa tai rodo, kad A. K. būklė tikrai nėra pakankamai stabili, jis kritiškas savo ligai, išlieka jo socialinis pavojingumas, todėl jam visiškai pagrįstai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

9. Pats asmuo, kuriam ji taikoma, t. y. A. K., tam ir neprieštarauja – jis siekia tik to, kad ši priemonė jam būtų pakeista į švelnesnę, kur jis galėtų jaustis laisviau. Tačiau, šiuo atveju pritartina gydytojų komisijos bei apylinkės teismo išvadoms, kad pasitaikant agresijos atvejams prieš kitus pacientus, auto agresijai prieš jį patį, A. K. turi būti ir toliau taikoma ta pati griežtesnė priemonė, t. y. jo stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Kol kas argumentų, kodėl ši priemonė jam turėtų būti keičiama, iš byloje esančių duomenų nematyti.

10. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad šiai dienai A. K. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis yra tinkama priverčiamoji medicinos priemonė, ją keisti kaip to prašo pats asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, pagrindo nėra. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. K., skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus