Dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-23-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01225-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.11.3; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5308-1166/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo J. P. (toliau – ir atsakovas) 70,08 Eur negrąžinto kredito, 15,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 5,25 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 2,08 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 12 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. balandžio 8 d.), 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur žyminio mokesčio, 242 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Esant įstatymo numatytiems pagrindams, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžiningu ir negaliojančiu nuo sutarties sudarymo momento (ab initio) 2021 m. balandžio 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-3bjsvy7w bendrųjų sąlygų 6.2 punktą, kuriame nustatytas 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis vartojimo kredito gavėjui, priteisė iš atsakovo J. P. 70,08 Eur negrąžinto kredito, 15,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 5,25 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 2,08 Eur negautų pajamų (nuostolių), 264 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB Legal Balance ir atmetė ieškinį likusioje dalyje, taip pat priteisė iš atsakovo 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

3. Teismas nustatė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti per darbovietės administraciją, tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovei prašant, priimamas sprendimas už akių.

4. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas nustatė, kad atsakovas ir UAB „BnP Finance“ (toliau – ir pradinė kreditorė) 2021 m. balandžio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-3bjsvy7w (toliau – ir sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas 12 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo, mokėdamas mėnesines įmokas, sumokėti 45,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 75 procentai) ir 9 Eur sutarties sudarymo mokestį. Atsakovas prievolės laiku mokėti mėnesines įmokas nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2022 m. sausio 12 d. vienašališkai nutraukė sutartį. 2021 m. gegužės 19 d. periodine reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01 pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal sutartį perleido ieškovei. Teismas sprendė, jog kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo prievolę būtų įvykdęs, ieškovės reikalavimas dėl 70,08 Eur negrąžinto kredito, 15,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 5,25 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 2,08 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

5. Teismas, nagrinėdamas reikalavimą priteisti 12 metinių procentų dydžio procesines palūkanas ir įvertinęs sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, padarė išvadą, kad sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte, yra standartinė ir iš anksto parengta ieškovės (verslininkės), dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, todėl laikė ją individualiai neaptarta vartojimo kredito sutarties sąlyga. Ieškovė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu ar, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį, nepateikė. Teismas pažymėjo ir tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas 12 procentų metinių procesinių palūkanų dydis yra daugiau nei du kartus didesnis nei nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas įstatyme nustatytas palūkanų dydis (5 procentai). Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ženklaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės. Taigi, minėtą sutartinę nuostatą teismas laikė nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, nes ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o reikalavimą dėl 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas vertino, kad ieškinys iš esmės patenkintas, todėl iš atsakovo priteisė visas ieškovės ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių dalį dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo J. P. 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodo, kad teismas, vertindamas prašomų priteisti metinių procesinių palūkanų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą. Šalys raštu gali susitarti ir dėl didesnių nei 5 procentų palūkanų dydžio. 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik, kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatytu procesinių palūkanų dydžiu, jam tinkamai nevykdant sutarties ir kreditoriui pasikreipus į teismą dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo. Sąlyga dėl 12 procentų dydžio procesinių palūkanų atitiko šalių valią, sutarties sąlyga dėl tokio palūkanų dydžio atsakovui buvo aiški, suprantama bei jam priimtina, atsakovas sudarydamas sutartį nepareiškė jokių prieštaravimų.

9. Ieškovė papildomuose paaiškinimuose, kuriuos pateikė gavusi 2024 m. vasario 15 d. teismo nutartį, nurodo, kad pradinė kreditorė geranoriškai išdėstė šį mokestį visam sutarties laikotarpiui ir nereikalavo iš atsakovo iš anksto sumokėti sutarties sudarymo mokestį. Dėl nurodytų priežasčių šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl protingumo kriterijus ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus atitinkančio sutarties sudarymo mokesčio dydžio, kuris nepažeidžia nei atsakovo, nei pradinės kreditorės interesų. Sutarties specialiosiose sąlygose sutarties sudarymo mokestis nurodomas aiškiai. Taip pat mokėjimo grafike aiškiai išskirta grafa, kurioje nurodoma, kad sutarties sudarymo mokesčio suma per mėnesį. Jokie kiti papildomi mokesčiai be sutarties sudarymo mokesčio atsakovui nebuvo taikomi. Atsakovas sutartį sudarė laisva valia, turėjo galimybę pasirinkti vartojimo kredito davėją, sutarties sudarymo mokesčio suma buvo aiškiai įtvirtinta sutartyje, atsakovas jai neprieštaravo ir aiškiai suprato, kad sutartyje numatyta sutarties sudarymo mokesčio suma yra išdėstoma visam sutarties laikotarpiui. Tai, kad atsakovas, turėdamas plačias galimybes pasirinkti vartojimo kredito davėją, pasirinko pradinę kreditorę ir sutiko su visomis sutarties sąlygomis, joms neprieštaravo, rodo, kad jo pateiktas pasiūlymas buvo konkurencingas ir priimtinas atsakovui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, tačiau 2024 m. vasario 15 d. nutartimi informavo apeliantę apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir tenkintas ieškinio reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo iš atsakovo J. P., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo J. P. 2021 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-3bjsvy7w, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas 12 mėnesių terminui (iki 2022 m. balandžio 8 d.), o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą dalimis ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 45,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 75 procentai) ir 9 Eur sutarties sudarymo mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, todėl vartojimo kredito sutartis 2022 m. sausio 12 d. buvo nutraukta vienašališkai pradinės kreditorės iniciatyva. Pradinė kreditorė ir apeliantė 2021 m. gegužės 19 d. sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/0, kuria šalys susitarė dėl pradinės kreditorės reikalavimo teisių į jos skolininkus periodinių perleidimų apeliantei. Apeliantė atsakovui išsiuntė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą.

Dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (ne)priteisimo

13. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl apeliantės teisės į ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl sutartyje numatytų 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo patenkinimą.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

16. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjai kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Taigi, pasinaudojant CK 6.37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybe šalims susitarti, šalių raštu sudarytoje sutartyje nustatytos daugiau nei du kartus didesnės – 12 procentų dydžio – metinės procesinės palūkanos, nei įtvirtintos įstatyme (5 procentų). Vertinant ginčo atveju sutartyje nustatytų 12 procentų dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius). CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą ex officio įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – ir Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

17. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė: pirma, taikoma vartojimo sutartims; antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Remiantis teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad sutarties sąlygos pripažinimui individualiai aptarta nepakanka to, kad vartotojui būtų sudarytos sąlygos susipažinti su sutarties tekstu ir iš anksto iki sutarties pasirašymo sutarties tekstas būtų pateiktas vartotojui, tačiau svarbu nustatyti, kad vartotojas turėjo galimybę daryti realią įtaką sutarties turiniui, t. y. vartotojas turėjo realią galimybę derėtis ir galimybes keisti sutarties turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (e3K-3-20-1075/2023, 36 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik galėjo su ja susipažinti, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Nors apeliantė teigia, kad atsakovas sutartį sudarė savo valia ir pats prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, įskaitant ir dėl 12 procentų procesinių palūkanų, duomenų, patvirtinančių, jog sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, t. y. įrodymų, kad dėl sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, kaip pagrįstai pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas, 12 procentų dydžio procesinės palūkanos, nesant jokių konkrečių duomenų apie tokios apimties kompensacijos būtinumą, yra neproporcingai didelės bei neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo.

19. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad procesinių palūkanų dydis negali būti sumažinamas nustačius, jog sutarties nuostata dėl procesinių palūkanų dydžio buvo nesąžininga. Pabrėžtina, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pripažinus sutarties sąlygą nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę ir, atitinkamai, nesąžininga, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje, t. y. tokia sąlyga pripažintina negaliojančia nuo sutarties sudarymo. Kaip yra išaiškinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos nustatymo sukeliamų teisinių padarinių, iš Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies („Valstybės narės nustato, kad nesąžiningos sąlygos naudojamos sutartyje, kurią pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nebūtų privalomos vartotojui, ir kad sutartis ir toliau būtų šalims privaloma tomis sąlygomis, jei ji gali išlikti be nesąžiningų nuostatų“) formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti tokios sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimas Banco Espanol de Credito SA prieš Joaquin Calderon Camino, C-618/10, 65 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

20. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje; tai reiškia, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Teisė negali ginti nesąžiningo asmens, o vartojimo sutarčių atveju pasekmėmis, taikytinomis sutarties sąlygą pripažinus nesąžininga, taip pat siekiama atgrasomojo poveikio, skatinant standartines vartojimo sutarčių sąlygas rengti taip, kad jos atitiktų sąžiningumo bei proporcingumo reikalavimus vartotojo atžvilgiu, todėl nesąžininga pripažinta vartojimo sutarties sąlyga negalioja ir yra netaikytina, nepripažįstant teismui teisės spręsti dėl įstatymų reikalavimus atitinkančių sąlygų nustatymo. Jei nacionaliniams teismams būtų leidžiama pakeisti nesąžiningų sąlygų, esančių vartojimo sutartyse, turinį, tokia galimybė panaikintų atgrasomąjį poveikį verslininkams netaikyti tokių nesąžiningų sąlygų vartotojo atžvilgiu, nes jie vis dar ketintų naudoti šias sąlygas, žinodami, kad net jeigu jos turėtų būti pripažintos negaliojančios, vis dėlto sutartis tiek, kiek būtina, galėtų būti pakeista nacionalinio teismo taip, kad būtų užtikrinti šių pardavėjų ar tiekėjų interesai (Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-2016-1187/2023, Nr. e2A-2301-560/2023 ir kt.).

21. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktą, numatantį, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę laiku vykdyti mokėjimus pagal sutartį ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, kaip nustatantį neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir nesąžiningą, o taip pat pagrįstai nurodytą sąlygą pripažino negaliojančia ab initio ir ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetė visiškai.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio iki sutarties pabaigos priteisimo

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė priteisti iš atsakovo likusią neapmokėtą 5,25 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalį, kurią, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų ir ieškinyje teiktų paaiškinimų, paskaičiavo iš sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos fiksuotos sutarties sudarymo mokesčio sumos atimdama atsakovo sumokėtą sutarties sudarymo mokesčio dalį, t. y. iki sutarties pabaigos 2022 m. balandžio 8 d., nors sutartis buvo nutraukta 2022 m. sausio 12 d. Pirmosios instancijos teismas šį apeliantės reikalavimą laikė pagrįstu ir tenkino.

23. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, jog įvertinus sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktą, sutarties sudarymo mokestis yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Taigi, atsižvelgiant į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagal kurią vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), yra pakankamas pagrindas spręsti, jog toks mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai nesuponuoja priešingos išvados ir nesudaro pagrindo priteisti iš atsakovo visą likusią neapmokėtą 5,25 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalį, atimant tik atsakovo sumokėto sutarties sudarymo mokesčio dalį. Iš šios sumos turi būti atimta ir ta sutarties sudarymo mokesčio dalis, kuri pagal mokėjimo grafiką susidarė po sutarties nutraukimo 2022 m. sausio 12 d.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, nagrinėjamoje byloje peržengia apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis) ir priteisia apeliantei iš atsakovo tik iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 12 d.) paskaičiuotą atsakovo nesumokėtą sutarties sudarymo mokestį – 3 Eur (5,25 Eur – 2,25 Eur), o reikalavimą dėl likusios sutarties sudarymo mokesčio sumos priteisimo atmeta.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sumažinant skundžiamu sprendimu už akių priteistą sutarties sudarymo mokesnį nuo 5,25 Eur iki 3 Eur, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Apeliantė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo iš viso 93,05 Eur sumą, ieškinys tenkintas dalyje dėl 90,80 Eur priteisimo, taigi, patenkinta 98 procentai ieškinio reikalavimų.

27. Apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro viso 264 Eur (22 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, apeliantei iš atsakovo priteistina 258,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Valstybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai tenkinto ieškinio daliai, priteisiama valstybei iš atsakovo 13,01 Eur, o iš apeliantės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

28. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių.

Sumažinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą sutarties sudarymo mokestį iki 3 Eur (trijų eurų) bei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 258,72 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir 72 centų).

Sumažinti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 13,01 Eur (trylikos eurų ir 1 cento).

Likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė