Dėl nuosavybės teisės gynimo

Civilinė byla Nr. e2A-49-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04814-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2;

(S)

3.2.4.11; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimo ir 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-282-902/2023 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovams G. A. ir D. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriui, dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. Z. prašė įpareigoti atsakovą G. A. atstatyti jo išardytą ieškovei priklausančią metalinių konstrukcijų tvorą į pradinę padėtį, t. y. ant sklypų, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos, pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą per penkias darbo dienas, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui neatstačius ieškovės J. Z. tvoros teismo sprendime nurodyta tvarka, pripažinti teisę ieškovei atstatyti metalinių konstrukcijų tvorą į pradinę padėtį, t. y. ant sklypų, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos, pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, išieškant iš G. A. 325 Eur tvoros atstatymo į pradinę padėtį darbų išlaidų sumą; taip pat priteisti iš atsakovų visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo R. V. yra 0,0612 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei J. Z. priklauso 324/612 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

3. Teigė, kad 2022 m. gegužės mėnesį atsakovas G. A., gyvenantis gretimame name, (duomenys neskelbtini), savavališkai nuvertė ieškovei priklausančią metalinių konstrukcijų tvorą bei metalinius tvoros segmentus (septynis iš buvusių devynių) sudėjo atremdamas į ieškovės gyvenamojo namo sieną.

4. Pažymėjo, kad permatoma metalinių konstrukcijų tvora buvo pastatyta 1999 metais, ant sklypų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ribos, tvoros statymo vietą suderinus su žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininku J. G. (šiuo metu miręs). Nuo 1982 m. iki 1999 m. toje pačioje vietoje ant sklypų ribos stovėjo medinė tvora – tvoros kvadratas buvo medinis, o vidus metalinio tinklo. 1999 m. ieškovės sutuoktinis iš AB „Metalistas“ nupirko 9 vnt. metalinių tvoros segmentų, kurie, gavus J. G. sutikimą, buvo pastatyti pakeičiant buvusius medinius tvoros segmentus.

5. Nurodė, kad, tiriant ieškovės pareiškimą dėl tvoros nugriovimo, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato vyresniajai tyrėjai atsakovas G. A. pripažino, kad jis tvorą išardė bei padėjo prie ieškovės gyvenamojo namo sienos. Atsakovas policijos tyrėjai nurodė, kad tvora prieš kelis dešimtmečius pastatyta jo sklype, pradėjo judėti į jo pusę, trukdė pravažiuoti su žoliapjove.

6. Pažymėjo, kad atsakovas G. A. nėra žemės sklypo bei statinių, (duomenys neskelbtini), savininkas. Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), priklauso D. A.. Tvora, kurią nugriovė atsakovas, buvo pastatyta ne žemės sklype, (duomenys neskelbtini), tačiau ant žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ribos bendru buvusių žemės sklypų savininkų sutarimu.

7. Tvirtino, kad metalinių konstrukcijų tvoros būklė buvo gera, tvora nebuvo pasvirusi, nugriuvusi ar kitaip negalėjo pažeisti gretimo sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkų ir valdytojų teisių.

8. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius, 2022 m. spalio 7 d. atlikęs žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos patikrinimą vietoje, konstatavo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas žemės sklypų ribas naudojama bendra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba yra nepakeista. Ieškovės pastatyta tvora atitiko 1996 m. vasario 22 d. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ plane pažymėtą ir viešame registre Valstybės įmonės Registrų centre įregistruotą ribą.

9. Pažymėjo, kad tvora ieškovei yra būtina ir tarnauja ne tik kaip sklypus skiriantis žymuo, tačiau tvora ieškovei būtina kaip orientyras, palengvinantis išvažiavimą iš ieškovės garažo, ypač tvora svarbi rudenį, žiemą, pavasarį, kai šlapia, slidu einant kiemu, tuomet tvora ieškovei tarnauja kaip turėklas, kadangi kieme yra padarytas nuolydis ir pakilimas (padarytas važiuoti automobiliui), todėl žiemą būna ypač slidu.

10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2023 m. rugsėjo 6 d. gautas atsakovės D. A. prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai papildomai 800 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei D. A.900 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat iš ieškovės priteisė 39,84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

12. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog jos teisės pažeidžiamos, atsakovui išardžius ginčo objektu tarpusią tvorą. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs atsakovų ir liudytojų V. G., R. G., trečiojo asmens R. V. paaiškinimus apie tai, jog tvora buvo pasvirusi, buvo nestabili, todėl atmetė ieškovės argumentus, kad tvora jai tarnavo kaip turėklas patekti į garažą ir išeiti iš garažo ar buvo kaip žymeklis išvažiuoti iš garažo.

13. Teismas, įvertinęs tai, jog tvora buvo nestabili jau ilgą laiką ir buvo pasvirusi į atsakovų pusę, be to, trukdė atsakovui tinkamai nusipjauti žolę, ir atsakovas apie šią situaciją buvo informavęs ieškovę, sprendė, jog ginčo tvorą atsakovas išardė ne piktavališkai.

14. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovė jokių veiksmų, kurie būtų nukreipti atstatyti tvoros stabilumą, nesiėmė, tvoros nesutvarkė, teismas atsakovo veiksmus vertino kaip priimtinus (teisėtus) susiklosčiusios situacijos aspektu. Teismas sprendė, kad atsakovas savo veiksmais ieškovės teisių niekaip nepažeidė, dar daugiau, buvo nukreipti apsaugoti ieškovės teises, kad ieškovė nesiremtų į tvorą (jai esant nestabiliai) ir tokiu būdu, ji pati nesusižeistų tvorai (jos daliai) išgriūnant. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė ilgą laiką tvoros netvarkė, į ją remdavosi eidama, be to, išvažiavusi, palikdavo atvirus vartus, kurie daužydavosi į tvorą, sprendė, jog vien ieškovės veiksmai lėmė ginčo tvoros nestabilumą, pasvyrimą.

15. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai teisę atstatyti tvorą į pradinę padėtį, išieškant iš atsakovo G. A. 325 Eur tvoros atstatymo išlaidų, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčo tvora jos nuėmimo metu buvo nestabili, pasvirusi, o sąmatoje nurodyti atliktini darbai (stulpų betonavimas, segmentų montavimas, 14 vnt. laikiklių segmentams įsigijimas) rodo, kad ieškovė tokiu būdu siekia ne atstatyti tvorą į buvusią iki jos išardymo momento padėtį, bet situaciją pagerinti iš esmės, tvorą sutvirtinti, sprendė, kad ieškinio reikalavimas nurodytoje dalyje negalėtų būti savo esme patenkintas.

16. Teismas, spręsdamas dėl ginčo tvoros priklausomybės ieškovei ar atsakovei, vertino, kad duomenys apie tvorą kadastro duomenų bylose nėra išsamūs, yra neinformatyvūs, prieštaringi. Teismas rėmėsi 1983 m. liepos 6 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, pagal kurią N. A. ir V. A. ieškovės sutuoktiniui pardavė ir ½ dalį kiemo statinių, taip pat liudytojų A. parodymais, jog tam, kad priduoti namą, sklypas privalėjo būti aptvertas tvora, todėl buvo pastatyta tvora šiaurinėje ir rytinėje sklypo pusėje, analogiškai toks reikalavimas buvo J. G. statybai (dabar šio turto savininkė atsakovė D. A.), ir jiems buvo pareiga aptverti sklypą tvora šiaurinę ir pietinę pusę. Dėl to A. 1982 m. tvorą aptvėrė ir ją (jos šiaurinę ir rytinę pusę) įregistravo, vėliau, 1984 m., tokie duomenys apie tvoros registraciją atsirado ir atsakovės kadastrinių matavimų byloje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ginčo tvora nuosavybėje buvo būtina tiek sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), esančiam sklypui, todėl ji ir buvo įregistruota abiejų sklypų nuosavybėje, o kartu ši aplinkybė patvirtina, kad nekyla abejonių, jog ieškovė, tapdama statinių (jų dalies), adresu (duomenys neskelbtini), savininke, kartu tapo ir ginčo tvoros savininke. Teismas vertino, jog ieškovės nuosavybę į tvorą taip pat patvirtina ir byloje pateikta 1999 m. birželio 23 d. AB „Metalistas“ sąskaita. Objektyvių įrodymų, jog už tvorą sumokėjo D. A. tėvai, byloje nebuvo pateikta. Teismas svarbia aplinkybe vertino ir atsakovo G. A. veiksmus – jis, išardęs ir nukėlęs ginčo tvorą, jos segmentus atrėmė būtent į ieškovei priklausančio statinio sieną, taip patvirtindamas, jog atsakovai laiko ieškovę šios tvoros savininke.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog niekas iš žemės sklypų savininkų po to, kai ginčo tvora buvo pastatyta (pakeista), nekėlė klausimo dėl ginčo tvoros statymo į bortelį, dėl to nevyko teisminių ginčų, ginčo tvora buvo pastatyta bendru žemės sklypų savininkų sutarimu, ieškovė ir atsakovai nebuvo susitarę dėl šios tvoros statymo į bortelį, tokiu būdu, šalia bortelio, tvora stovėjo daug metų (ilgą laiką), todėl sprendė, kad atsakovų argumentas, jog tvoros atstatymas galimas tik į bortelį, nėra pagrįstas. Pažymėjo, kad borteliai buvo pastatyti tik dėl tos priežasties, kad nėra vienodi sklypų aukščiai, tam, kad sulaikytų žemes, vandenį.

18. Teismas nesutiko su atsakovu, kad nėra aiškus ieškovės reikalavimas dėl tvoros atstatymo vietos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ieškiniu siekė, kad ginčo tvora būtų atstatyta į tą pačią vietą, kur anksčiau stovėjo, taip pat įvertinęs tai, jog tvoros stovėjimo vieta buvo nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistų, vertino, kad ginčo tvoros stovėjimo vieta ir riba yra aiški.

19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 98 straipsniu, ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei D. A. priteisė jos ir atsakovo G. A. patirtas 900 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, remdamasis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovės valstybei priteisė byloje susidariusias 39,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

20. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomu sprendimu iš ieškovės J. Z. atsakovės D. A. naudai priteisė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21. Apeliaciniu skundu ieškovė J. Z. prašo: (1) panaikinti 2023 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-282-902/2023 ir ieškinį tenkinti; (2) panaikinti 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomą sprendimą; (3) priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kitas procesines išlaidas valstybei.

22. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, t. y. ribotai ir netinkamai įvertinus įrodymus (CPK 176-177, 185 straipsniai), pažeidžiant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir įrodymų hierarchiškumą; be to, teismo sprendime dėstomos išvados yra nenuoseklios, dalis jų prieštaringų (CPK 270 straipsnis). Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vienų liudytojų parodymus priėmė besąlygiškai, kitus ignoravo, liko neištirta dalis liudytojų parodymų, fotonuotraukos, dėl ko buvo neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, t. y. teismas padarė išvadas neįvertinęs visapusiškai ir objektyviai visų reikšmingų aplinkybių, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

23. Apeliantės teigimu, dalis byloje ieškovės pateiktų įrodymų liko neaptarti, nevertinti; sprendime neatsispindi atsakovų pozicijos nevientisumas; faktinės aplinkybės apie tvoros nestabilumą atkartojamos tik per liudytojų parodymus, bet jokių kitų faktinių duomenų nėra pateikta.

24. Pažymi, kad visi atsakovų argumentai dėl tvoros priklausomybės jiems, buvo paneigti byloje surinktais faktiniais duomenimis: oficialių institucijų išduotais išrašais, aktais, įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, fotonuotraukomis, liudytojų parodymais.

25. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad kadastrinių bylų duomenys yra prieštaringi. Nurodo, kad: (1) Nekilnojamojo turto registrų pažymoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypui priklauso kiemo aptvėrimas (tvora). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų tvorų statybos metai skiriais pagal dokumentus: atitinkamai (duomenys neskelbtini) – 1982 m., (duomenys neskelbtini) – 1984 m. Jeigu (duomenys neskelbtini) sklypo tvora buvo pastatyta 1982 m., tai (duomenys neskelbtini) sklypo kaimynai negalėjo statyti (duomenys neskelbtini) sklypo tvorą 1984 m. (2) Teismas neatsižvelgė, kad bylos šalių tvorų konstrukcijos skiriasi: (duomenys neskelbtini) sklypo abiejų tvorų pamatas skaldyto akmens, o viršuje kalvio darbo metalinė tvorelė, kuri pastatyta 1984 m., o (duomenys neskelbtini) sklypo kiemo tvora 1982 m. buvo medinio rėmo su metaliniu tinklu, metaliniais tvoros stulpeliais, o nuo 1999 m. gegužės mėn. nurodyta tvora metalinė ant tų pačių 1982 m. metalinių tvoros stulpelių. (3) Skiriasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų tvoros plotai, ilgiai: (duomenys neskelbtini) sklypo tvoros plotas 38,80 m2, ilgis 45,60 m pagal 1986 m. duomenis, o pagal 1990 m., 2003 m., 2004 m. duomenis tvoros plotas 36,51 m2, ilgis 42,95 m. Tvora sutrumpėjo, nes ieškovė prasiplatino įvažiavimą. (duomenys neskelbtini) sklypo tvoros ilgis, plotis nuo 1985 m. ir vėlesniu laikotarpiu pagal (duomenys neskelbtini) sklypo dokumentus nekito. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) sklypo rytinė tvora sumažėjo ir taip sumažėjo bendras tvoros ilgis 42,95 m, plotis 36,51 m2. (duomenys neskelbtini) sklypo tvoros dydis kito, kas patvirtina, kad rytinė tvora priklauso (duomenys neskelbtini) sklypui. (4) Teismas neatkreipė dėmesio, kad nekilnojamojo turto registrų pažymoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) sklypui priklauso dvi tvoros, o ne trys ar keturios. (5) Teismas neatsižvelgė į tvorų konstrukcijų skirtumus: (duomenys neskelbtini) sklypo – metalinė, raudonos spalvos, nudažyta pagal (duomenys neskelbtini) namo pamato spalvą, o (duomenys neskelbtini) sklypo – skaldyto akmens, suderinta pagal (duomenys neskelbtini) namo pamatą, ir tai matosi pateiktose nuotraukose. (6) Teismas neatsižvelgė į tvorų stovėjimo vietas: pagal (duomenys neskelbtini) sklypą – rytinė ir šiaurinė pusės, pagal (duomenys neskelbtini) sklypą – rytinė ir šiaurinė pusės, tad stovėjimo vietos nesutampa. (7) Jeigu (duomenys neskelbtini) sklypui būtų priskirta (duomenys neskelbtini) sklypo rytinė sklypo kraštinė, tai (duomenys neskelbtini) sklypui liktų tik šiaurinė pusė, kurios kraštinės ilgis yra 19,07 m, kas neatitiktų jokių duomenų; be to, tokiu atveju (duomenys neskelbtini) sklypas netektų vartų, įvažiavimo. (8) Pagal (duomenys neskelbtini) sklypo duomenis, jam priklauso tik vieni vartai, o ne dveji. Pagal 1986 m. duomenis, (duomenys neskelbtini) sklypo tvoros ilgis yra 45,60 m ir tvoros plotas 38,80 m2, vartai 3,70 m, plotas 3,10 m2, varteliai 0,80 m, plotas 0,70 m2. Pagal vėlesnius įrašus: 1990 m., 2003 m., 2004 m., tvoros plotas 36,51 m2 (42,95 m), nes ieškovė pasididino įvažiavimą į kiemą, vartai 3,10 m2, varteliai 0,70 m2. Tad negali (duomenys neskelbtini) sklypo tvora dvigubai sumažėti, netekti vartų, o (duomenys neskelbtini) sklypas padidėti viena papildoma tvora ir papildomais vartais, kai pas juos likę įrašyti vieni vartai.

26. Nurodo, kad, atliekant tyrimą administracinėje byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai nustatė, kad UAB „Aukštaitijos matininko“ nurodytos sklypų ribos yra teisingos, o D. A. nurodyti seni riboženkliai neatitinka jokių sklypo ribos lūžio taškų. Po šio sprendimo D. A. padavė J. Z. į teismą dėl žemės pasisavinimo, nes, jos manymu, riboženkliai neatitinka stovėjimo vietos pagal 1996 m. planą. 2023 m. birželio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi atmestas D. A. skundas, palikta galioti pirmos instancijos teismo nutartis, kurioje nustatyta, kad J. Z. nepasisavino jokios žemės.

27. Pažymi, kad atsakovo veiksmų teisėtumas teismo sprendime buvo pagrįstas tik liudytojų V. G., R. G., trečiojo asmens R. V. žodiniais paaiškinimais apie tvoros buvusį nestabilumą. Tačiau minėti liudytojai yra atsakovų šeimos nariai (atsakovės mama ir brolis), kurie dar iki parodymų davimo teisme artimai bendravo, visą situaciją buvo aptarę šeimoje, peržiūrėję turimus kadastro bylos dokumentus, civilinės bylos dokumentus, žinojo bylos eigą, šalių pasisakymus, t. y. buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Nei vienas liudytojas nepatvirtino matę, kaip ir kada tvora išvirto. Trečiasis asmuo R. V. taip pat nenurodė, kad tvora buvo išgriuvusi ar smarkiai, žymiai pasvirusi, nestabili ir pan.; ji tvoros nevertino kaip blogos kritinės būklės. Teismas nevertino kitų liudytojų parodymų: ieškovės sūnūs V. Z. ir S. Z. paliudijo, kad tvora tvirta, stabili; liudytoja R. U. nurodė, kad tvora stovėjo, gera, metalinė. Byloje nėra jokių įrodymų, kokios būklės tvora buvo jos išardymo dieną. Teismo teiginys, jog pasvirusi tvora prarado sklypo ribos žymėjimo savybę, sklypų atribojimo vertę, nėra logiškas.

28. Apeliantės teigimu, sprendime neatsispindi fotonuotraukomis, liudytojo S. Z. patvirtinti faktiniai duomenys apie tai, jog tvoros likutis (2 segmentai) stovi tiesiai ant ribos, nepasvirę; tvoros tvirtinimo dalis pritvirtinta statybiniu vinimi, dar ir dabar po nuvertimo yra savo vietoje, tvirtai sienoje, likę neištraukti, neištrūkę; jei tvora būtų buvusi nestabili, jei būtų blogai buvusi pritvirtinta prie garažo sienos, nebūtų likę žemių, dulkių pėdsakų, kur stovėjo tvora; jeigu tvora būtų nestabili, judėjusi, tai ji būtu atstojusi nuo sienos ir tvoros, silueto nesimatytų.

29. Apeliantės nuomone, byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, nesiaiškinta ar tvora tikrai išlinkusi, kiek pasvirusi, neišaiškinta ir netirta tvoros techninė būklė. R. V., būnant sklypo ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkei, nekilo poreikis ir noras tvorą griauti. Sprendime nėra nurodyta, kokių teisės aktų nustatyta tvarka statinys turi būti pripažintinas avarinės būklės, netinkamas eksploatuoti ar keliantis pavojų, grėsmę. G. A. neturėjo viešojo, administracinio ar kitokio gyventojų bendruomeninio pobūdžio suteiktų įgaliojimų vykdyti kaimyninių pastatų (statinių) vertinimą, priežiūrą ar pašalinimą. Atsakovas apie galimai nestabilų statinį galėjo pranešti kompetentingoms institucijoms. Apeliantė pabrėžia, kad atsakovo veiksmų teisėtumą įrodinėti pareigą turėjo pats atsakovas. Atsakovas nėra nei žemės sklypo, nei statinio – ginčo tvoros savininkas, todėl jis neturėjo jokios diskrecijos teisės spręsti dėl statinio likimo.

30. Apeliantės tvirtinimu, teismo išvados dėl tvoros tariamo nestabilumo neparemtos jokiais objektyviais įrodymais, specialistų išvadomis ar ekspertų vertinimais, aktais. Nebuvo atliekamas joks tvoros tyrimas. Neapžiūrėta buvusi tvoros vieta, statinio išardytos detalės, neatlikti statinio (jo dalių) matavimai ir/ar bandymai. Teismo išvados, kad nestabilumą lėmė faktas, jog pati ieškovė rėmėsi į tvorą, bei tai, kad ji išvažiuodama (pasak atsakovės) iš garažo palikdavo duris praviras ir jos trankėsi į tvorą, nepagrįstos ir net klaidingos. Pridėtoje garažo fotonuotraukoje nematyti jokių garažo durų dažų/medienos nubrozdinimo žymių, nutarkavimų, pažeidimų; ieškovė garažo duris fiksuodavo į žemę kojelėmis, nes jei to nepadarytų, garažo durys trankytųsi į automobilį; be to, kiemas turi nuožulnumą į vidų, garažo durys į atsakovų pusę atsidaro sunkiau ir prisispaudžia apačia prie žemės.

31. Apeliantės teigimu, byloje pateiktos fotonuotraukos, darytos neužilgo po įvykio, patvirtina, kad tvoros tvirtinimo vamzdžių buvusios žymės yra storo ovalo formos, kas rodo, jei tvora būtų buvusi tokia nestabili ir smarkiai siūbuojanti, ertmės žemėje būtų išspaustos ir būtų tapę ilgų elipsės formų. Iš fotonuotraukų taip pat matyti, jog ieškovės metalinės tvoros konstrukcija, segmentai lietėsi iki pat dirvožemio, kas reiškia, kad ar ieškovės tvora būtų stovėjusi absoliučiai tiesiai, ar pasvirusi, jos apatinė dalis neabejotinai bet kokiu atveju trukdytų pjauti žolę.

32. Pažymi, kad teismo motyvas, jog ieškovė pati išklibino tvorą, yra neteisingas, kadangi ji tik prisilaikydavo ranka, kad nepaslystų. Teismas dėl poreikio remtis tvora, dėl orientyro, nemini ir nepagrįstai nevertino liudytojos R. U. parodymų. Apeliantė pabrėžia, jog jos atstovė prašė išvažiuojamojo posėdžio, bet prašymas nebuvo patenkintas.

33. Nurodo, kad skundžiamo sprendimo motyvas, jog, atstatant nugriautą tvorą, būtų atlikti pagerinimai, nėra pagrįstas. Ieškovė prašė atstatyti tvorą į buvusią padėtį. Tai, kad atstatant būtų tvora žemėje tvirtinama betonuojant, nedaro tai pagerinimu. Iš liudytojų V. A., N. A. parodymų, ieškovės paaiškinimų, galima spręsti, kad tvoros pamatas buvo betonuotas. Rangos įmonės paskaičiuota darbų sąmata, nurodyti darbai, technologiškai yra tokie patys, kaip ir buvo pirminiame variante.

34. Apeliantės manymu, teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Papildomas sprendimas buvo priimtas vėliau dėl atsakovės prašymo priteisti papildomai jos sumokėtas sumas, turėtas kaip bylinėjimosi išlaidas tiek už save, tiek už atsakovą. Dėl šių išlaidų pagrįstumo ieškovė neturėjo galimybės pasisakyti. Visi atsakovų argumentai dėl neaiškios sklypų ribos buvo paneigti esančiais oficialiais rašytiniais dokumentais; visos atsakovų keliamos abejonės ir prieštaravimai pripažinti nepagrįstais, todėl išlaidos, skirtos apmokėti pastangoms, kad nuginčyti, paneigti sklypų ribą, tvoros nuosavybę, negali būti priteistinos iš ieškovės. Apeliantės teigimu, išlaidos, patirtos atsakovų, didžiąja dalimi buvo susijusios su nuosavybės teisės įrodinėjimu ir sklypo ribų įrodinėjimu, toje dalyje ieškovės pozicija liko teisinga, todėl atsižvelgus į bylos apimtį, įrodinėtinų aplinkybių pobūdį ir apimtį, net ir atmetus ieškinį, atsakovų išlaidos proporcingai turėjo būti mažinamos. Apeliantės manymu, antstolio išlaidų priteisimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, jo atliktas veiksmas nebūtų turėjęs ir neturėjo jokios reikšmės bylos išsprendimui. Be to, teismas atmetė atsakovų argumentus, kad nėra aiškus ieškovės reikalavimas dėl tvoros atstatymo vietos. Be to, papildomu sprendimu išlaidos priteistos D. A., nors prievolę atsiskaityti turėjo ir atsakovas, tai išlaidos jo advokatui laikytinos jo išlaidomis, nežiūrint į tai, kas jas apmokėjo.

35. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai G. A. ir D. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

36. Pažymi, kad ieškovė jokių materialinių teisinių reikalavimų atsakovei D. A. nekėlė, tačiau ją nurodė kaip atsakovę.

37. Pasisakydami dėl naujų prie apeliacinio skundo pridedamų įrodymų, atsakovai nurodo, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, jokių kliūčių tam nebuvo. Šių įrodymų pateikimo būtinybė nėra atsiradusi. Be to, įrodymai nėra pateikti per elektronines ryšio priemones. Prašo ieškovės naujai pateiktų įrodymų prie bylos nepridėti.

38. Atsakovai nesutinka su teismo išvada, kad ginčo tvora priklauso ieškovei. Atsakovų teigimu, tvora buvo pastatyta ankstesnių namų valdos (duomenys neskelbtini), savininkų. Atsakovai, statydami namą, pastatė ir tvorą tarp namų valdų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovų prašymu, 1999 m. tvoros elementus nupirko ieškovės vyras V. Z., tačiau atsakovai už šią tvorą atsiskaitė ir susitarė, kad tvorą prižiūrės ieškovė. Pinigus V. Z. sumokėjo atsakovės brolis R. G., kuris, apklaustas teisme liudytoju, nurodytą aplinkybę patvirtino. Tarp atsakovės ir ieškovės liko žodinis susitarimas, kad ieškovė prižiūrės tvorą, ja rūpinsis. Tačiau ieškovė tvoros neprižiūrėjo, ji išvirto, pavojingai pakrypo, todėl atsakovas G. A. tvorą padėjo ieškovei, kad ji vykdytų susitarimus, tvorą tinkamai prižiūrėtų.

39. Atsakovų teigimu, ieškovės pateikta 1999 m. birželio 23 d. PVM sąskaita-faktūra nepagrindžia ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji yra ginčo tvoros savininkė. Pažymi, kad tiek kadastrinių duomenų byloje, tiek Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad kiemo aptvėrimas pastatytas 1984 m. Nėra jokių duomenų, kad tvora būtų pastatyta 1999 m.; nėra įregistruotas tvoros pakeitimas.

40. Tvirtina, kad būtent D. A. Valstybės įmonės Registrų centro užfiksuotuose duomenyse yra nurodyta, kad jai priklauso ginčo tvora. Ji pažymėta kaip D. A. nuosavybė nuo 1980 m. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše apie gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kiemo statiniai (tvora 2 vnt.) pabaigti statyti 1980 m. Tais pačiais metais baigtas statyti ir gyvenamasis namas. Atsakovės D. A. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr.7483 ginčo tvora pažymėta kaip priklausanti namų valdai (duomenys neskelbtini). Paminėtoje kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad D. A. priklauso tvora: 2 vienetai, viena – esanti ties įvažiavimu į namų valdą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kita – ties sklypo riba su namų valda (duomenys neskelbtini). Iš kitų dviejų atsakovės žemės sklypo pusių tvora nepažymėta. Šie duomenys namų valdos plane-brėžinyje užfiksuoti 1985 m., o įrašai padaryti apie tvorą dar ankščiau. Ieškovės kadastrinių matavimų byloje tvora taip pat pažymėta, tačiau vėliau. Šiai dienai ta pati ginčo tvora įregistruota kaip priklausanti dviejų kaimyninių sklypų savininkams: ieškovei, trečiajam asmeniui R. V. ir atsakovei.

41. Pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė sprendime, kad nuosavybės išviešinimas Valstybės įmonės Registrų centre nesukuria nuosavybės teisių, tačiau, įregistruojant ginčo tvorą, nei namų valdos (duomenys neskelbtini), nei namų valdos (duomenys neskelbtini), savininkai neturėjo jokių nuosavybės įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Ši tvora įregistruota kaip gyvenamojo namo priklausiniai.

42. Nurodo, kad ieškovė negali reikalauti atstatyti tvorą jos nurodytoje vietoje, nes: (1) ji nėra tvoros savininkė; (2) tvora negali būti statoma D. A. žemėje ar ant sklypo ribos, nesant D. A. sutikimo; (3) tvora yra pastatyta ant D. A. žemės, yra atsakovės namų valdos ir gyvenamojo namo priklausinys, todėl ieškovė neturi daiktinių teisių į šį ginčo turtą.

43. Atsakovų tvirtinimu, atsakovas G. A. tvoros neišvertė, ji nuvirto savaime, todėl neturi pareigos ją atstatyti. Pažymi, kad ieškovė ir trečiasis asmuo R. V. yra statinių (tvoros) bendrasavininkės, tačiau R. V. nėra suteikusi įgaliojimų ieškovei ginti jos interesų.

44. Teigia, kad ieškovė kelia reikalavimą atstatyti tvorą ant sklypų bendros ribos, tai reiškia, kad užtvaros (tvoros) konstrukcijos peržengs ir (duomenys neskelbtini), sklypo ribą. Tokį ieškovės reikalavimą teismas galėtų patenkinti tik tuo atveju, jeigu ieškovė pateiktų rašytinį gretimo sklypo savininko, atsakovės D. A., sutikimą statyti (atstatyti) tvorą, vadovaujantis 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau – ir Statybos techninis reglamentas).

45. Atsakovų teigimu, ieškovės reikalavimas yra nekonkretus, negali būti realiai įvykdytas. Ieškovės reikalavimas yra prieštaringas, nes tuo pačiu reikalavimu prašo atstatyti tvorą į pradinę padėtį, jos nenurodydama, o toliau reikalavimą tikslina nurodydama dviejų sklypų ribą pagal žemės sklypo planą.

46. Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir prie jo pridėta fotolentelė patvirtina, kad riboženklis sutampa su pastato - garažo siena, o tai reiškia, kad pastato - garažo siena (tuo pačiu ir pastato kampas) yra ieškovės ir atsakovės žemės sklypus skirianti riba. Iš prie Akto pridėtos schemos matyti, kad taškas Nr. 2, įregistruotomis koordinatėmis yra vienoje linijoje su faktiškai rastu riboženkliu, tačiau 20 cm nutolęs nuo pastato - garažo kampo. Esant natūroje riboženkliui toje pačioje linijoje lygiagrečiai gretimų sklypų atžvilgiu, kaip ir žemėtvarkos dokumentuose įregistruotoms koordinatėms. Atsižvelgiant į tai, antstolis A. B. teisingai konstatavo žemės sklypo ribas, nes žemės sklypo ribos nustatytos ištiesiant virvę tarp riboženklio Akte, schemoje, pažymėto Nr. 1, ir riboženklio, schemoje pažymėto Nr. 2 (imant pagrindu pastato - garažo išorinę sieną ties kampu). Iš antstolio faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad išlikusios buvusios tvoros kiaurymės yra atsakovės žemės sklype, nutolusios nuo virvę žyminčios sklypo ribos apie 10 cm. Taigi, esant registre įregistruotai tvorai, kaip atsakovės nuosavybė, ir konstatavus, kad tvora yra atsakovės žemės sklype, ji laikytina atsakovės nuosavybe.

47. Nurodo, kad tai, jog tvora buvo nestabili, patvirtina trečiojo asmens R. V., liudytojo V. Z. parodymai. Kad ginčo tvora nebuvo įbetonuota patvirtina pateiktos fotonuotraukos ir liudytojų V. Z., K. J., R. G., V. G. parodymai.

48. Pažymi, kad ieškovė kadastrinių matavimų neatliko, naujų duomenų apie žemės sklypo ribas nepateikė, o esantys duomenys patvirtina, kad ginčo tvora yra atsakovės žemės sklype.

49. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami jokie žemės tvarkymo, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, nebuvo skundžiami jokie Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Panevėžio skyrius) veiksmai ar neveikimas ir nebuvo ginčijami jokie Panevėžio skyriaus priimti teisės aktai. Byloje buvo nagrinėjamas ne viešo, bet išskirtinai privataus intereso gynimo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsisakymo ginti privačią ieškovės nuosavybę neturi įtakos Panevėžio skyriaus teisėms arba pareigoms.

50. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant J. Z. apeliacinio skundo reikalavimo pagrįstumo klausimą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neturi savarankiško materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir neturi priežasties bylos nagrinėjimo procese dalyvauti nei ieškovės, nei atsakovų pusėje. Dėl šių priežasčių, Panevėžio skyrius nepasisako dėl ginčijamų pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimo ir 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomo sprendimo bei J. Z. apeliacinio skundo reikalavimo pagrįstumo. Mano, kad apeliacinio skundo reikalavimo tenkinimo klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teismo nuožiūra, įvertinus bylos šalių argumentus, byloje surinktus įrodymus ir bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

52. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškovės J. Z. ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo atmestas bei iš ieškovės priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir papildomo sprendimo, kuriuo atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

53. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – CD diską su trimis vaizdo įrašais, kuriuose nufilmuotos: (1) likusių po tvoros išardymo duobučių žymės; (2) ieškovės kiemas žiemos metu, kai pašalę; (3) 2023 m. vasario mėn. matomos tvoros stulpelių duobės palyginus su 2022 m. birželio mėn. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus. Ieškovės teigimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik susipažinus su sprendimo argumentacija dėl ieškovės poreikio naudotis tvora, dėl tvoros stabilumo ir pan., o rašytinių paaiškinimų pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su atsakovų ir trečiojo asmens pateiktais atsiliepimais į apeliacinį skundą.

54. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

55. Nagrinėjamu atveju ieškovė naujų įrodymų pateikimo būtinybę grindžia siekiu paneigti skundžiamame sprendime padarytą išvadą apie poreikio ieškovei naudotis ginčo tvora žiemos metu, kai slidu, nebuvimą, taip pat teismo išvadą apie buvusį tvoros nestabilumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai savo atsikirtimus į ieškinį, be kita ko, grindė ir tuo, kad tvora buvo nestabili, smarkiai pasvirusi, griuvo į atsakovų pusę, o į tvorą remtis buvo nesaugu, be to, ir fiziškai tai padaryti nebuvo įmanoma dėl bortelio vietos. Taigi, tokio pobūdžio atsakovų atsikirtimai ieškovei buvo žinomi jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Todėl ieškovė visus įrodymus, susijusius su poreikio naudotis tvora kaip atrama žiemos metu buvimu, taip pat tvoros stabilumu, galėjo ir turėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

56. Dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygų kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Taigi, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, yra pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

57. Nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bei įvertinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

58. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad įrodymai, kuriuos ji prašo priimti apeliacinės instancijos teisme, buvo teikiami pirmosios instancijos teismui, tačiau šis teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, taip pat neįrodė, kad prašomų priimti įrodymų pateikimo būtinybė objektyviai iškilo vėliau, todėl nauji įrodymai, kaip netenkinantys jų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, nepriimami.

59. Pažymėtina, jog su rašytiniais paaiškinimais ieškovė taip pat pateikė UAB „Atavis“ akcijų pardavimo - pirkimo sutartį, duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie dokumentai, ieškovės galimai per klaidą pateikti, nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl nepriimtini.

60. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

61. Nagrinėjamu atveju ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama savo apeliacinio skundo pagrindą, tačiau įstatymo nustatytas 30 d. terminas apeliaciniam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus teisėjų kolegija atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

62. 1983 m. liepos 6 d. sutartimi Nr. II-2534 V. A. pardavė, o V. Z. (ieškovės sutuoktinis) nusipirko ½ dalį gyvenamojo namo su terasa, pusrūsiu, laipteliais ir ½ dalį kiemo įrenginių, esančius (duomenys neskelbtini).

63. Byloje nustatyta, kad ieškovei J. Z. su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, R. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (J. Z. 324/612 dalis, R. V. 288/612 dalis), pastatas - gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (J. Z. 57/100 dalis, R. V. 43/100 dalis) ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (J. Z. ½ dalis, R. V. ½ dalis); ieškovei J. Z. taip pat priklauso pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybės teisių pagrindas – 2004 m. birželio 17 d. paveldėjimo teisių liudijimas Nr. RV-2336 (po sutuoktinio V. Z. mirties) ir 2004 m. birželio 17 d. nuosavybės teisių liudijimas Nr. RV-2333.

64. Bylos duomenimis kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti 1982 m. Kiemo aptvėrimą sudaro: 36,51 m2 ploto metalinė tvora, 3,10 m2 ploto metaliniai vartai ir 0,70 m2 ploto metaliniai varteliai.

65. Atsakovei D. A. asmeninės nuosavybės teise 1999 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutarties Nr. VK7936 pagrindu priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (du šuliniai, rezervuaras, kiemo aikštelė, tvora 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iki dovanojimo sutarties sudarymo nurodytas žemės sklypas su pastatais priklausė V. G. (atsakovės motinai) pagal 1996 m. gruodžio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. VK - 9989.

66. Bylos duomenimis kiemo aptvėrimas (tvora ir vartai), esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti 1984 m. Kiemo aptvėrimą sudaro: vielinio tinklo tvora 47,45 m ilgio, 26,67 m2 ploto, 0,60 m aukščio; metaliniai vartai 5,00 m ilgio, 3,00 m2 ploto, 0,60 m aukščio.

67. 2022 m. spalio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos konstatuota, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos riboženkliai Nr. 1 ir Nr. 2 atitinka koordinates, įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre, ir atstumus tarp jų, nurodytus 1996 m. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtuose sklypų planuose. Taip pat pažymėta, kad atsakovės parodyti seni riboženkliai neatitinka posūkio taškų koordinačių, įregistruotų valstybės įmonėje Registrų centre.

Dėl ginčo tvoros savininko (-ų)

68. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog ginčo tvora priklauso ieškovei, rėmėsi 1983 m. liepos 6 d. pirkimo - pardavimo sutartimi bei liudytojų V. ir N. A. parodymais, kurie patvirtino, kad jie (N. A. ir V. A.) ieškovės sutuoktiniui pardavė ir ½ dalį kiemo statinių; liudytojų V. ir N. A. teigimu, jie, tam kad galėtų priduoti namą, sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėje 1982 m. pastatė tvorą, toks pats reikalavimas buvo ir atsakovės sklypui – pareiga aptverti savo sklypo šiaurinę ir rytinę pusę. Teismas vertino, jog ieškovės nuosavybę į tvorą taip pat patvirtina ir byloje pateikta 1999 m. birželio 23 d. AB „Metalistas“ sąskaita; svarbia aplinkybe teismas vertino ir atsakovo G. A. veiksmus, kai išardęs tvorą, jos segmentus atrėmė į ieškovei priklausančio statinio sieną.

69. Apeliantė sutinka su teismo išvada dėl tvoros priklausomybės, tačiau nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl tvoros priklausomybės ir konstatuodamas, jog kadastrinių bylų duomenys yra prieštaringi, neatsižvelgė į tvorų statybos metų skirtumą, į tvorų konstrukcijų skirtumus, tvorų plotų, ilgių skirtumus, jų (ne)kitimą, jų stovėjimo vietas ir kt.

70. Atsakovai nesutinka su teismo išvada, kad ginčo tvora priklauso ieškovei, ir nurodo, kad tvora buvo pastatyta ankstesnių namų valdos (duomenys neskelbtini), savininkų. Atsakovų prašymu, 1999 m. tvoros elementus nupirko ieškovės vyras V. Z., tačiau jam pinigus už tvorą sumokėjo atsakovės brolis R. G., ką ir patvirtino apklaustas teisme liudytoju. Šalys buvo susitarusios, kad tvorą prižiūrės ieškovė. Atsakovų tvirtinimu, kad ginčo tvora priklauso atsakovei D. A. patvirtina valstybės įmonės Registrų centro duomenys bei (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla.

71. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs liudytojų N. A., V. A., R. G. paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo tvora priklauso ieškovei.

72. Tiek atsakovai, tiek ieškovė teigia, jog ginčo tvorą pastatė jų sklypų buvę savininkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypo tvora pastatyta 1982 m., o (duomenys neskelbtini) sklypo tvora – 1984 m. Nors atsakovai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje ginčo tvora pažymėta kaip priklausanti namų valdai (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka, kadangi nei ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančios namų valdos (duomenys neskelbtini), nei atsakovei D. A. priklausančios namų valdos (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylose, taip pat ir sklypų planuose, nėra pažymėta kuriam sklypui ginčo tvora priklauso. Atsakovai savo teiginiui, kad ginčo tvorą statė ankstesni namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkai, pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Liudytojais teisme apklausti N. A. ir V. A. – namų valdos (duomenys neskelbtini) buvę savininkai, nurodė, kad tam jog galėtų priduoti namą, sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėje 1982 m. pastatė tvorą, toks pats reikalavimas buvo ir buvusiems namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkams G. (dabar atsakovės D. A. nuosavybė) – pareiga aptverti savo sklypo šiaurinę ir rytinę pusę. Minėtų liudytojų parodymai iš esmės sutampa su ieškovės paaiškinimais, jog 1982 m. buvo pastatyta tvora su geltonai dažytu mediniu rėmu su vieliniu tinklu viduje, vėliau, supuvus mediniam rėmui, mediniai tvoros segmentai pakeisti metaliniais. Byloje pateikta AB „Metalistas“ PVM sąskaita – faktūra ir apmokėjimo kvitas patvirtina, kad 1999 m. birželio 23 d. ieškovės sutuoktinis V. Z. pirko metalinę tvorą ir už mokėjo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai N. ir V. A.. Ir nors liudytoju teisme apklaustas R. G. (atsakovės brolis) teigė, jog pinigus už nupirktą metalinę ginčo tvorą jis sumokėjo V. Z., tačiau nesant kitų šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, vien minėto liudytojo parodymai nagrinėjamos bylos kontekste nėra pakankami įrodymai tokiai aplinkybei pagrįsti.

73. Įvertintina ir tai, jog N. A. ir V. A. parodymus patvirtina ir byloje esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų tvorų fotonuotraukos, iš kurių matyti akivaizdūs sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinės ir rytinės tvoros konstrukcijų skirtumai nuo (duomenys neskelbtini) sklypo šiaurinės ir rytinės tvoros. (duomenys neskelbtini) šiaurinės ir rytinės tvorų pamatas yra skaldyto akmens su viršuje esančia metaline tvorele, o (duomenys neskelbtini) sklypo šiaurinė ir rytinė tvora metalinio rėmo su metaliniu tinklu ir metaliniais tvoros stulpeliais. Nurodyti sklypų šiaurinės ir rytinės pusės tvorų vizualiniai skirtumai atitinka liudytojų V. ir N. A. nurodytas aplinkybes, jog 1982 m. priduodant namą, jiems priklausė apsitverti (duomenys neskelbtini) sklypo rytinę, šiaurinę pusę, o (duomenys neskelbtini) sklypo savininkams taip pat – apsitverti savo sklypo šiaurinę, rytinę pusę. Pažymėtina ir tai, jog pagal (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos duomenis, (duomenys neskelbtini) sklypui priklauso 2 vnt. tvorų, kas atitinka byloje pateiktose fotonuotraukose matomas dvi vienodos konstrukcijos skaldytų akmenų ir metalo tvoras sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėse.

74. Sprendžiamo ginčo kontekste svarbu įvertinti ir paties atsakovo G. A. veiksmus išardžius ginčo tvorą. Atsakovas G. A. išardytos tvoros segmentus atrėmė į ieškovei priklausančio pastato sieną. Be to, byloje pateiktame Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK tarnybiniame pranešime, kuris surašytas gavus ieškovės skundą dėl išardytos tvoros, nurodyta, kad G. A. aiškino, jog tvora, kurią jis išardė, priklauso kaimynei J. Z., pas kurią išardytą tvorą ir padėjo. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pats atsakovas pripažino tvoros savininke esant ne atsakovę D. A., o ieškovę.

75. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi visetą aukščiau aptartų įrodymų, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir juos pagrindžiančius kitus byloje esančius įrodymus, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog N. ir V. A. 1982 m. pastatę ginčo tvorą ir ją įregistravę, 1983 m. liepos 6 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, be kita ko, ieškovės sutuoktiniui V. Z. pardavė ir ½ dalį kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), konstatuoja, jog byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad ginčo tvoros savininkė yra ieškovė (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnis, 4.38 straipsnis).

Dėl sklypų ribos

76. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės ieškinio reikalavimais, nurodė, kad ginčo tvora pastatyta atsakovės D. A. žemės sklype. Savo nurodytą argumentą atsakovai grindė antstolio A. B. faktinių aplinkybių protokolu. Atsakovų tvirtinimu, antstolis A. B. teisingai konstatavo žemės sklypo ribas, kadangi žemės sklypo ribos nustatytos ištiesiant virvę tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto schemoje riboženklio, pažymėto Nr. 1, ir riboženklio, pažymėto Nr. 2.

77. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 10 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-3648-(14.23.141.) (toliau – ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas) ir antstolio A. B. 2023 m. rugpjūčio 14 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0025/23/00008 (toliau – ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), neturi pagrindo sutikti su atsakovų nurodytais argumentais.

78. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atlikusi žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos patikrinimą vietoje, nustatė, kad vietoje rasti riboženkliai, kurie faktinių duomenų patikrinimo vietoje schemoje (toliau – Schema) pažymėti taškais Nr. 1 ir Nr. 2, atitinka šių posūkio taškų koordinates, įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje. Nustatyta, kad atstumas tarp šių riboženklių yra 17,77 m, t. y. toks pats atstumas, kaip ir linijos ilgis, nurodytas 1996 m. akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtuose minėtų sklypų planuose. Rastų riboženklių standartai atitinka standartus, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos konstatavo, kad bendra žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba yra aiški ir teisinga, riboženkliai ir atstumai tarp jų atitinka duomenis, įregistruotus valstybės įmonėje Registrų centre, bei nurodytus žemės sklypų planuose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atlikto patikrinimo metu nustatytais duomenimis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog atsakovė D. A. teikė skundą dėl žemės pasisavinimo, teigdama, jog riboženkliai neatitinka stovėjimo vietos pagal 1996 m. žemės sklypo planą, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. II-20-1059/2023 D. A. skundo netenkino. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 9 d. nutartimi D. A. skundą atmetė ir paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutartį.

79. Įvertinus Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį, yra pagrindas spręsti, jog antstolio A. B. konstatuota bendra žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba neatitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatytos bendros žemės sklypų ribos. Nors atsakovai tvirtina, kad žemės sklypų riba nustatyta ištiesiant virvę tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto schemoje riboženklio, pažymėto Nr. 1, ir riboženklio, pažymėto Nr. 2, tačiau iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio ir jame esančių fotonuotraukų matyti, kad raudona virvė, pagal kurią antstolis A. B. konstatavo, kad žemės sklypo riba, skirianti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galimai atitinka D. A. ištempta raudona virvė ir tokiu atveju žemės sklypus skirianti tvora buvo įrengta žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra pririšta ne prie riboženklių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Schemoje pažymėtų taškais Nr. 1 ir Nr. 2, o prie D. A. nurodytų galimai išlikusių senųjų riboženklių (Schemoje pažymėtų taškais Nr. 1A ir Nr. 4), kurie Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyti kaip neatitinkantys posūkio taškų koordinačių, įregistruotų valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad pagal CPK 635 straipsnio nuostatas antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tada, jeigu jis surašytas vykdant teismo pavedimą. Kai antstolis nustatinėja faktus veikdamas kitu pagrindu, kaip kad nagrinėjamu atveju atsakovės prašymu, jo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra paprastas, o ne prima facie rašytinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006, kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog antstolio A. B. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra tinkamas įrodymas bendrai žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribai nustatyti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo juo vadovautis.

80. Atsakovai, be kita ko, nurodo, jog, vadovaujantis Statybos techninio reglamento nuostatomis, tvora negali būti statoma atsakovės D. A. žemėje ar ant sklypo ribos nesant jos sutikimo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo atsakovų argumentu.

81. Nagrinėjamu atveju bendra žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba yra aiški. Ginčo tvora toje pačioje vietoje stovėjo daug metų ir atsakovai to neginčijo bei jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, o buvusios ginčo tvoros paskirtis iš esmės ir yra žymėti žemės sklypų ribą.

82. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatomis (reglamento 7 priedas), rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą: 1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); 1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos): 1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°); 1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

83. Byloje nėra duomenų, jog, atstatant tokios pačios konstrukcijos ir dydžio ginčo tvorą ant bendros sklypų ribos, jos konstrukcijos peržengs sklypų ribą. Atsakovai šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių leistinų įrodymų. Be to, įvertintina ir tai, jog ieškovė reiškia reikalavimą jau buvusią pastatytą ginčo tvorą atstatyti, o ne statyti naują tvorą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atstatant ginčo tvorą ant sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos, ginčui aktualių statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nebūtų pažeidžiamos, kadangi ieškovė turi teisę statyti šviesai pralaidžią segmentinę tvorą be statybą leidžiančio dokumento ir ant žemės sklypo ribos be gretimo sklypo savininko (atsakovės) sutikimo.

Dėl atsakovo (ne)teisėtų veiksmų

84. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95 – 4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas pažeistas teises gali ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

85. Byloje nustatyta, kad ieškovė reiškė negatorinį ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą G. A. atstatyti jo išardytą ieškovei priklausančią metalinių konstrukcijų tvorą į pradinę padėtį, o atsakovui neatstačius ieškovės J. Z. tvoros teismo sprendime nurodyta tvarka, pripažinti teisę ieškovei atstatyti metalinių konstrukcijų tvorą į pradinę padėtį.

86. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų V. G., R. G., trečiojo asmens R. V. paaiškinimus apie tai, jog tvora buvo nestabili, pasvirusi į atsakovų pusę, be to, trukdė atsakovui tinkamai nusipjauti žolę, ir atsakovas apie šią situaciją buvo informavęs ieškovę, sprendė, jog ginčo tvorą atsakovas išardė ne piktavališkai. Teismas atsakovo veiksmus vertino kaip priimtinus (teisėtus) susiklosčiusios situacijos aspektu. Teismas sprendė, kad atsakovas savo veiksmais ieškovės teisių niekaip nepažeidė, dar daugiau, jo veiksmai buvo nukreipti apsaugoti ieškovės teises, kad ieškovė nesiremtų į tvorą (jai esant nestabiliai) ir tokiu būdu, ji pati nesusižeistų tvorai (jos daliai) išgriūnant.

87. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovo veiksmų teisėtumas buvo pagrįstas tik liudytojų parodymais, kurie yra atsakovų šeimos nariai; be to, nei vienas liudytojas nepatvirtino matę, kaip tvora išvirto. Apeliantės teigimu, teismas nevertino liudytojų V. Z., S. Z., R. U. parodymų, pateiktų fotonuotraukų, patvirtinančių ginčo tvoros stabilumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, išklausiusi minėtų liudytojų parodymus, turi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

88. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-403/2023). Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 33 punktas).

89. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos, o atsakovo veiksmai buvo priimtini (teisėti) susiklosčiusios situacijos aspektu, iš esmės rėmėsi tik liudytojų V. G. (atsakovės motinos), R. G. (atsakovės brolio) bei trečiojo asmens R. V. paaiškinimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo, konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016). Be to, pažymėtina ir tai, jog liudytojų V. G., R. G. ir trečiojo asmens R. V. parodymai prieštarauja kitų liudytojų V. Z., S. Z. (ieškovės sūnų), R. U. paaiškinimams, kurių teigimu ginčo tvora buvo stabili, nepasvirusi. Atsižvelgiant į šiuos prieštaravimus, į tai, kad jokių kitų objektyvių patikimų įrodymų, pagrindžiančių ginčo tvoros nestabilumą, stiprų pasvyrimą į atsakovų pusę byloje nėra pateikta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo tvora buvo nestabili ir stipriai pasvirusi į atsakovų valdomo žemės sklypo pusę.

90. Be to, pažymėtina ir tai, kad CK 1.137 straipsnis numato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus riboti konkurenciją ar piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje.

91. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo G. A. veiksmai yra teisėti. Sprendimo 71-75 punktuose konstatuota, jog atsakovo G. A. išardytos ginčo tvoros savininkė yra ieškovė. Kaip minėta sprendimo 89 punkte, objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ginčo tvoros nestabilumą, byloje nėra pateikta. Taigi atsakovas G. A. neįrodė, kad ginčo tvorą išgriovė teisėtai ir jo elgesys atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas jam taikyti iš to kylančias teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovo G. A. veiksmai, nugriaunant tvorą, buvo priimtini (teisėti) susiklosčiusios faktinės situacijos aspektu. Jei ieškovės tvoros būklė galimai pažeidė atsakovų teises, tai jie turėjo imtis teisėtų priemonių savo interesams užtikrinti – jei ieškovė nereagavo į jo pastabas susitaisyti tvorą, kreiptis į atitinkamas institucijas ar kitais teisėtais būdais ginti savo pažeistas teises, o ne savavališkai išardyti ieškovei priklausančią tvorą (CK 1.137 straipsnis).

92. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimo dalį ir įpareigoti atsakovą G. A. atstatyti jo išardytą ieškovei priklausančią metalinių konstrukcijų tvorą. Ieškovė prašė atstatyti tvorą į pradinę padėtį (o tai yra vertinamojo ir subjektyvaus pobūdžio sąlyga) ant bendros sklypų ribos pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą. Siekiant aiškumo ir kad teismo sprendimas nebūtų sąlyginis, suponuojantis tolimesnius teisinius ginčus, atsakovas G. A. įpareigotinas atstatyti jo išardytą ieškovei priklausančią metalinių konstrukcijų tvorą ant sklypų, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą. Įvertinus metų laiką sprendimo priėmimo metu ir sezonines oro sąlygas, galimas laiko sąnaudas tvorai atstatyti, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal šios bylos konkrečias faktines aplinkybes, realus ir pagrįstas terminas tvorai atstatyti yra trys mėnesiai, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

93. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, nurodo, kad ieškovė jokių materialinių teisinių reikalavimų atsakovei D. A. nekėlė, tačiau ją nurodė kaip atsakovę.

94. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia ieškinį savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas ieškinys), turinčios priešingą interesą, egzistuoja jų tarpusavio nesutarimas, ginčas. Procesas prasideda ir vyksta šalių iniciatyva. Dviejų šalių buvimas procese sudaro tinkamas sąlygas procesui vykti, įgyvendinti jame rungimosi principą. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 46 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-403/2022, 43 punktas). Kai iš reikalavimo turinio matyti, jog materialiojo teisinio santykio subjektai yra ne tik atsakovais nurodyti asmenys, bet ir kiti asmenys, ir tokio reikalavimo patenkinimas sukels teisinių padarinių ir šiems asmenims, teismas, ieškovui sutinkant, gali juos patraukti dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Ieškovė reiškė reikalavimą atsakovui G. A. atstatyti jo išardytą ieškovei priklausančią metalinių konstrukcijų tvorą į pradinę padėtį ant sklypų, (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovei, ir (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei D. A., bendros ribos. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškinio patenkinimo atveju ginčo tvora turėtų būti atstatyta ant žemės sklypų ribos, iš kurių vienas nuosavybės teise priklauso D. A., akivaizdu, jog tokio reikalavimo patenkinimas sukels jai teisinių padarinių, todėl ji pagrįstai buvo įtraukta atsakove nagrinėjamoje byloje (CPK 41 straipsnis, 43 straipsnis).

95. Byloje nustatyta, kad ginčo objektu esančios tvoros savininkė yra ieškovė. Trečiasis asmuo R. V. duodama paaiškinimus teisme nurodė, jog jos tvora yra vakarinėje sklypo pusėje, o ginčo tvora ji nesidomi; jokių pretenzijų atsakovams dėl tvoros nugriovimo neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovų argumentas, kad trečiasis asmuo R. V., kaip ginčo tvoros bendrasavininkė, nėra suteikusi įgaliojimų ieškovei ją atstovauti, yra nepagrįstas ir neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui.

Dėl galimų tvoros atstatymo išlaidų

96. Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą, atsakovui neatstačius ieškovės tvoros teismo sprendime nurodyta tvarka, pripažinti teisę ieškovei atstatyti metalinių konstrukcijų tvorą į pradinę padėtį, t. y. ant sklypų, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos, pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, išieškant iš G. A. 325 Eur tvoros atstatymo į pradinę padėtį darbų išlaidų sumą.

97. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ginčo tvora jos nuėmimo metu buvo nestabili, pasvirusi, o sąmatoje nurodyti atliktini darbai (stulpų betonavimas, segmentų montavimas, 14 vnt. laikiklių segmentams įsigijimas) rodo, kad ieškovė tokiu būdu siekia ne atstatyti tvorą į buvusią iki jos išardymo momento padėtį, bet situaciją pagerinti iš esmės, tvorą sutvirtinti, sprendė, kad ieškinio reikalavimas nurodytoje dalyje negalėtų būti savo esme patenkintas.

98. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad tai, jog atstatant tvorą žemėje ji būtų tvirtinama betonuojant, nedaro tai pagerinimu. Apeliantės teigimu, iš liudytojų V. A., N. A. parodymų galima spręsti, kad tvoros pamatas buvo betonuotas. Rangos įmonės paskaičiuota darbų sąmata, nurodyti darbai, technologiškai yra tokie patys, kaip ir buvo pirminiame variante. Teisėjų kolegija, įvertinusi MB „Paulmetas“ 2023 m. kovo 17 d. tvoros atstatymo darbų sąmatą (toliau – ir Sąmata), kitą bylos medžiagą ir liudytojų parodymus, sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies sutikti su apeliantės argumentais.

99. Esminis ginčas dėl tvoros atstatymo išlaidų kilo dėl ginčo tvoros stulpų įbetonavimo. Ieškovė teigė, kad tvora buvo įbetonuota ir šią aplinkybę grindė liudytojų V. A. ir N. A. parodymais. Atsakovai argumentą, jog tvora nebuvo įbetonuota, grindė fotonuotraukomis ir liudytojų V. Z., K. J., R. G., V. G. parodymais. Teisėjų kolegija, išklausiusi minėtų liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, jog liudytojų parodymai, ar ginčo tvora buvo įbetonuota, yra prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Liudytojai N. A. ir V. Z. nurodė, kad tvoros stulpai buvo įkalti į žemę. V. A., kuris ir statė ginčo tvorą, teigė, kad tvoros stulpai į žemę buvo įbetonuoti. Iš liudytojų K. J., R. G. ir V. G. paaiškinimų taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, jog ginčo tvora buvo įbetonuota, kadangi jie ginčo tvoros patys nestatė. Iš byloje pateiktų išgriautos tvoros vietos, jos išardytų segmentų ir stulpų fotonuotraukų taip pat nematyti, jog tvora būtų buvusi įbetonuota. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ginčo tvora buvo įbetonuota, Sąmatoje nurodytas tvoros stulpų betonavimas atstatant ginčo tvorą į pradinę padėtį nelaikytinas tvoros pagerinimu, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiu ginčo tvorą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė siekia ne atstatyti tvorą į buvusią iki jos išardymo momento padėtį, bet tvorą pagerinti ir sutvirtinti.

100. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), per pusę mažina Sąmatoje nurodytas stulpų betonavimo išlaidas ir sprendžia, jog pagrįsta ginčo tvoros atstatymo darbų išlaidų suma yra 255 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

101. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir bylos aplinkybėms netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas, ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies – įpareigojant atsakovą G. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti jo išardytą ieškovei J. Z. priklausančią metalinių konstrukcijų tvorą ant sklypų, P(duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą; atsakovui G. A. per teismo nustatytą trijų mėnesių terminą neįvykdžius įpareigojimo atstatyti jo išardytą ieškovei J. Z. priklausančią metalinių konstrukcijų tvorą ant sklypų, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, pripažįstant ieškovei J. Z. teisę šiuos veiksmus atlikti pačiai, išieškant iš atsakovo G. A. 255 Eur tvoros atstatymo darbų išlaidas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

102. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

103. Teisėjų kolegijai nusprendus ieškovės ieškinį bei apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

104. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

105. Pažymėtina, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimu buvo išspręstas tik 900 Eur atsakovės D. A. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, o likusių 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai išsprendė 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, jog šis klausimas yra išvestinis, kurio baigtis tiesiogiai priklauso nuo pagrindiniu teismo sprendimu išspręstų klausimų procesinės baigties, todėl panaikinus pagrindinį teismo sprendimą ir priėmus naują teismo sprendimą bei perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, atitinkamai įvertintinas ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas.

106. Apeliantė, nesutikdama su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomu sprendimu, be kita ko nurodo, kad ji neturėjo galimybės pasisakyti dėl papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, be to, papildomu sprendimu visos bylinėjimosi išlaidos priteistos tik atsakovei D. A., nors atsakovo G. A. advokato išlaidos laikytinos jo išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalyje). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės D. A. patirtas 800 Eur teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, neišsprendė šių išlaidų atlyginimo klausimo, dėl ko, remiantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo teisę priimti papildomą sprendimą. Pažymėtina ir tai, jog nors dalis atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo patirtos už atsakovo G. A. atstovavimą, tačiau iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, jog šias išlaidas apmokėjo atsakovė D. A., taigi šias išlaidas realiai patyrė ji. Nustačius, kad mokama advokato ir (ar) advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiems asmenims (atsakovams) buvo suteikta ir dėl išlaidų apmokėjimo atlyginimo buvo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, teismui buvo pagrindas priteisti atsakovei patirtas atstovavimo išlaidas.

107. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį bei pateikė duomenis apie patirtas 2 100 Eur atstovavimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį ir patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovė D. A. (už save ir atsakovą G. A.) pirmosios instancijos teisme patyrė 1 400 Eur atstovavimo išlaidų ir 300 Eur išlaidų už 2023 m. rugpjūčio 14 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0025/23/00008 parengimą. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas G. A. patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

108. Apeliantė nesutinka su išlaidomis už Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą, nurodydama, jog šios išlaidos nepagrįstos, kadangi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturėjo jokios reikšmės bylos išsprendimui, o atsakovų argumentai dėl neaiškios tvoros atstatymo vietos buvo atmesti. Sutiktina su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, kad jeigu byloje priimant procesinius sprendimus asmens užsakymu parengtu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu kaip įrodymu nesiremta, šios išlaidos šaliai neatlygintinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-814-330/2022, 129 punktas). Nagrinėjamu atveju sprendimo 78 punkte nurodytais motyvais konstatuota, kad remtis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nėra pagrindo. Vadovaujantis išdėstytu atsakovės D. A. patirtos išlaidos už Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą neatlyginamos.

109. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą ir trukmę, pirmosios instancijos teismo posėdžių skaičių, bylos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl pagrindo jų mažinimui nėra.

110. Šiuo procesiniu sprendimu yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad ieškovės ieškinys ir apeliacinis skundas yra tenkinti 85 procentus (iš dalies tenkinus reikalavimą dėl iš atsakovo išieškotinos tvoros atstatymo darbų išlaidų sumos dydžio ir tvoros atstatymo termino). Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 1 874 Eur pirmosios instancijos teisme ir 773 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; iš ieškovės atsakovei D. A. priteisiamas 210 Eur pirmosios instancijos teisme ir atsakovui G. A. – 90 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

111. Įvertinus patirtų ir paskirstytų bylinėjimosi išlaidų proporcijas pirmosios instancijos teisme, 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomas sprendimas panaikintinas (sprendimo 105, 110 punktai, CPK 277 straipsnis). Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 937 Eur (1874 Eur/2), o iš atsakovės – 727 Eur (1874 Eur/2 – 210 Eur), pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir atitinkamai iš atsakovo priteistina 296,50 Eur (773 Eur/2 – 90 Eur) bei atsakovės – 386,50 Eur (773 Eur/2), apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (sprendimo 110 punktas).

112. Proporcingai patenkintiems (85 proc.) ieškinio reikalavimams iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 33,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidos valstybei. Iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes priteistina proporcinga atmestiems (15 proc.) reikalavimams suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina suma (8 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti jo išardytą ieškovei J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią metalinių konstrukcijų tvorą ant sklypų, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą.

Atsakovui G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą trijų mėnesių terminą neįvykdžius įpareigojimo atstatyti jo išardytą ieškovei J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią metalinių konstrukcijų tvorą ant sklypų, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, pripažinti ieškovei J. Z. teisę šiuos veiksmus atlikti pačiai, išieškant iš atsakovo G. A. 255 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) tvoros atstatymo darbų išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 937,00 Eur (devynis šimtus trisdešimt septynis eurus) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 727,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt septynis eurus) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovų G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas po 16,93 Eur (šešiolika eurų ir 93 ct) procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidų, įmokos kodas 5662.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomą sprendimą panaikinti.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 296,50 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 50 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 386,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 50 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas