Baudžiamoji byla Nr. e1-814-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09168-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 2.1.8;
1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15;
1.2.14.9.2.1; 2.1.16.1.10; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 6 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Algidos Banienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. M. 2025 m. kovo 14 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje tyčia žiebtuvėliu padegė iš ūkinio pastato išsikišusius šiaudus – taip sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė ūkinis pastatas, kurio vertė 8 000 Eur, ir jame buvę šie daiktai: krosinis motociklas „Honda“, kurio vertė 100 Eur, žoliapjovė, kurios vertė 300 Eur, smūginis gręžtuvas, kurio vertė 50 Eur, smūginis gręžtuvas, kurio vertė 250 Eur, kampinis šlifuoklis „Makita“, kurio vertė 100 Eur, kampinis šlifuoklis „Makita“, kurio vertė 50 Eur, kampinis šlifuoklis „DeWalt“, kurio vertė 100 Eur, muzikinė kolonėlė „Blaupunkt“, kurios vertė 50 Eur, muzikinė koncertinė kolonėlė „Sony“, kurios vertė 200 Eur, aliuminio lydinio lietų ratlankių automobiliams komplektas R16, kurio vertė 200 Eur, aliuminio lydinio lietų ratlankių automobiliams komplektas R15, kurio vertė 50 Eur, aliuminio lydinio lietų ratlankių automobiliams komplektas R15, kurio vertė 100 Eur, akumuliatorinių suktuvų komplektas „DeWalt“, kurio vertė 100 Eur, skalbimo mašina „Samsung“, kurios vertė 100 Eur, savadarbis stalas putų polistirolui pjaustyti, kurio vertė 100 Eur, skaldytos malkos, kurių vertė 150 Eur – tokiais savo veiksmais, visuotinai pavojingu būdu tyčia sunaikino 10 000 Eur vertės svetimą E. S. priklausantį turtą.
Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir 2025 m. gegužės 7 d. apklausos metu parodė, kad E. S. yra buvęs jo draugas, pažįstamas. Su Ž. R. gyvena ir turi du vaikus, o iki jo su Ž. R. gyveno E. S., jie turi bendrą vaiką. Anksčiau viskas buvo gerai, o paskutiniu metu E. S. pradėjo kištis į jo bendrą gyvenimą su Ž. R., tai jam kėlė pyktį. E. S. bendravo su Ž. R. dėl vaiko, tačiau siuntė jai žinutes „aš tave myliu, atvažiuok pas mane, aš tave apkabinsiu“. Jis jam liepė nesikišti kur nereikia. Kovo 13 d. su vaikais buvo namuose. Pas jo mamą vyko konfliktas tarp dukterėčių. Jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten jau buvo atvykusi policija. Ten buvo atvažiavęs ir E. S. Jo podukra gaunasi jam dukterėčia. Su E. išvažiavo S. B. Po kiek laiko jam R. M. rodė žinutę, atsiųstą per „Facebook“ ir sakė žodžius: „Žiūrėk kokias žinutes dėdė man rašinėja“. Žinučių siuntėjas buvo E. S. Žinutės buvo grasinančio pobūdžio, kad nesirodytų (duomenys neskelbtini). Jis supyko, kai pamatė kas yra siuntėjas. Jis važiavo su juo pasikalbėti, tai yra duoti į „kuprą“, važiavo su mašina „Mazda“. Su juo kartu važiavo K. ir R. M. Automobilį vairavo jis. Jis vienuolika metų negeria. Kiti asmenys buvo išgėrę. Važiavo automobiliu ir užklimpo kažkur laukuose, iki E. S. sodybos buvo apie kilometras kelio. Kai užklimpo, jis išlipo ir pasakė, kad eina mušti E. S. Jie gal išsigando ir nuėjo atgal. Jis nuėjo iki ten, pamatė, kad nėra E. mašinos, tai suprato, kad jo nėra namie. Jis apsisuko, ėjo atgal ir buvo iš tvarto išlindę šieno, tai praeidamas žiebtuvėliu padegė išlindusį šieną. Jis pamatė, kad greitai įsidegė šienas, įsiplieskė gaisras ir jis pabėgo. Jis pėsčiomis grįžo iki (duomenys neskelbtini). Nuo sodybos iki (duomenys neskelbtini) yra apie 8 kilometrai. Ėjo laukais pro porolono gamyklą link (duomenys neskelbtini). Kai padegė šieną, tai buvo jau kovo 14 d. naktis, apie 2–3 val. Iš toli matėsi, kad kilo gaisras. Jis neturėjo telefono, tai nieko neinformavo. Kartu su juo buvę asmenys apie gaisrą ir apie jo ketinimus, apart sumušti E. S., nieko nežinojo. Savo veiksmus vertina blogai. Skambino E. ir kalbėjosi dėl žalos atlyginimo. Jis yra dirbantis (2 t., b. l. 48–49).
Papildomai apklaustas 2025 m. liepos 23 d. kaltinamasis R. M. nurodė, kad 2025 m. kovo 14 d. nakties metu supykęs nuvyko iki E. S. sodybos ir turimu žiebtuvėliu padegė šiaudus, kurie buvo išsikišę iš ūkinio pastato tarpų, taip kilo gaisras. Pasakyti tiksliai, ar nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, negali, nes neprisimena. Tačiau jeigu liudytojai sako, kad vartojo alkoholį, tai galbūt taip ir galėjo būti. Perskaitęs pranešimą apie įtarimą ir susipažinęs su sudegusio pastato verte bei pastate sudegusių daiktų verte, jis sutinka su nurodytomis vertėmis. Jis praeitą savaitę buvo susitikęs su nukentėjusiuoju E. S. ir jo atsiprašė. 2025 m. liepos 16 d. tarpusavyje susirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Jis yra dirbantis pagal individualią veiklą statybose. Padarytą žalą atlygins E. S. dalimis, nes iš karto tokios sumos sumokėti negali, turi du mažamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti. Supranta, kad padarė didelę nesąmonę taip pasielgdamas, tačiau tuo metu apimtas pykčio nieko daugiau negalvojo, tik norėjo pakenkti E. dėl to taip ir pasielgė. Mano, kad jeigu būtų buvęs visiškai blaivas, tai nebūtų taip neapgalvotai pasielgęs (2 t., b. l. 60–63).
Be kaltinamojo R. M. parodymų, faktines jo veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ir bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
Nukentėjusysis E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su juo kartu gyvena motina G. S. 2025 m. kovo 13 d. vakare jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas buvusią draugę Ž. R. Jam būnant pas ją namuose, 2025 m. kovo 14 d., apie 02.02 val. paskambino motina ir paklausė, ar ne jis grįžo į namus, nes ji matė, kad buvo privažiavęs automobilis su šviesomis netoli jų ūkinio pastato. Kaip ji teigė, išjungė šviesą name ir 10–15 minučių pabuvo prie lango, tačiau nieko įtartino nematė. Jos kambarys yra kitoje pusėje nei ūkinis pastatas. Atsigulusi išgirdo kaip kažkas šaudo, priėjusi virtuvėje prie lango pamatė, kad dega ūkinis pastatas, esantis nuo gyvenamojo namo apie 50 metrų. Šaudė ūkinio pastato stogo danga. Ji jam paskambino 02.31 val. ir pasakė, kad kviestų gaisrininkus, kadangi dega ūkinis pastatas. Jis iškart važiavo namo. Jam grįžus apie 03.00 val. ūkinis pastatas degė atvira liepsna, gaisrininkai gesino gaisrą. Jis buvo pilnai lokalizuotas apie 07.00 val. Dėl ko galėjo kilti gaisras, jis nežino. Ūkiniame pastate buvo įvesta elektra. Tačiau turi įtarimą, kad tai galėjo būti padegimas. Kadangi iš vakaro, t. y. 2025 m. kovo 13 d., jam ištisai skambinėjo Ž. buvęs sugyventinis R. M., tačiau jis jam neatsiliepė. Jis jaučia pavydą dėl Ž., su kuria jau negyvena ir pyksta, kad ji su juo gerai sutaria. Su Ž. jie turi bendrą vaiką ir su ja yra kartu gyvenęs prieš R. Todėl jam nepakėlus ragelio, jis skambinėjo Ž. ir per ją jiems grasino, kad susidoros. Todėl mano, kad ūkinį pastatą galėjo dėl pykčio padegti jis. Su R. galėjo kartu būti R. M. ir E. K. Kokį automobilį vairuoja R. jis nežino. Tačiau jis galimai buvo išgėręs, todėl jį galėjo vežti kitas asmuo ne su jo automobiliu. Ūkinis pastatas nedraustas. Jis buvo medinis, be langų. Jame buvo keturios durys, visos atrakintos. Tačiau patekti galima tik per trejas duris. Žemės sklypas neaptvertas, į jį patekti galima laisvai. Vaizdo kamerų kieme taip pat nėra. Aplinkiniai gyventojai yra gana toli nuo jų namų (1 t., b. l. 68–72).???
Papildomai apklaustas nukentėjusysis E. S. 2025 m. liepos 17 d. paaiškino, kad laikosi savo ankščiau duotų parodymų ir papildomai nori pasakyti dėl ūkinio pastato. Jis ūkinį pastatą yra paveldėjęs iš savo tėvo J. B. S. ir senelio E. S., kurie abu yra mirę, tačiau paveldėjimo jis iki šiol nesusitvarkęs. Senelis mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas – (duomenys neskelbtini). Minėtoje sodyboje gyvena tik jis su savo motina G. S. Ūkiniu pastatu naudojosi tik jis ir ten buvo visi jo daiktai. Minėtas ūkinis pastatas buvo padegtas 2025 m. kovo 14 d. nakties metu. Šio įvykio metu sudegė ūkinis pastatas, dėl sudegusio pastato patirtą turtinę žalą vertina 8 000 Eur. Ankstesnėse apklausose buvo pasakęs daugiau, tačiau realiai įvertinęs ir pasitaręs su tai suprantančiais asmenimis vertina 8 000 Eur. Jam pastatą atstatyti maždaug tiek ir kainuos. Gaisro metu ūkiniame pastate sudegė buvę daiktai, kurie priklausė jam: neregistruotas, ne naujas, mažos kubatūros krosinis motociklas „Honda“, kurį vertina 100 Eur, traktoriukas–žoliapjovė, pavadinimo nepamena, kurį įsigijo prieš du metus naudotą ir jį vertina 300 Eur. Du smūginiai gręžtuvai (perforatoriai), pavadinimų neatsimena, vieno vertė 50 Eur, kito 250 Eur, pirkti prieš 4 metus nauji. Du kampiniai šlifuokliai, abudu „Makita“ gamintojo, vienas didesnis 100 Eur, kitas mažesnis 50 Eur, pirkti nauji prieš 3 metus. Kampinis šlifuoklis „DeWalt“, kurį vertina 100 Eur, pirktas naujas prieš 1 metus. Dvi muzikinės kolonėlės, viena žemų dažnių „Blaupunkt“, kurią vertina 50 Eur, ją pirko prieš 4 metus naują ir kita koncertinė „Sony“ 200 Eur, ją pirko naują 2025 metų pradžioje. Trys komplektai aliuminio lydinio lietų ratlankių automobiliams, vienas komplektas R16, kurį vertina 200 Eur, kiti du R15, vieną vertina po 50 Eur, o kitą 100 Eur, juos įsigijo prieš 2–3 metus. Akumuliatorinių suktuvų komplektas „DeWalt“, kurį vertina 100 Eur, pirktas naujas prieš 3 metus. Skalbimo mašina „Samsung“, kurią vertina 100 Eur, pirkta prieš 3 metus nauja. Savadarbis stalas putų polistirolui pjaustyti, kurį vertina 100 Eur. Tai pat ūkiniame pastate buvo skaldytos malkos, kurių tiksliai kiekio nepasakys, jas vertina 150 Eur. Šių daiktų vertes sumažino, nes realiai šie visi daiktai nebuvo nauji ir jis pasitikslinęs pagal skelbimus, kiek kainuoja analogiški daiktai skelbimuose, sumažino jų vertes. Su R. M. kalbėjosi dėl žalos atlyginimo. Jis prisipažino sudeginęs jo ūkinį pastatą ir jo atsiprašė. Jie abu susirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, dėl to civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereikš (1 t., b. l. 81–84).
Liudytoja G. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog ji gyvena kartu su sūnumi E. S. Jis anksčiau artimai bendravo su drauge Ž. R. ir abu susilaukė sūnaus, tačiau dabar jie kartu negyvena, o tik bendrauja, kadangi ji gyvena su R. M. ir jie augina du vaikus. 2025 m. kovo 13 d. vakarą sūnus išvyko į (duomenys neskelbtini), jai nesakė, kad namo negrįš. Po vidurnakčio jai į telefoną paskambino Ž. ir pasakė, jog sugyventinis R. M. jai pasakė, kad ją ir sūnų E. nužudys – papjaus, ir nurodė, jog su taksi, kurį jie atsiųs, atvažiuotų pas ją į butą, nes pavojus rimtas. Ji jai pasakė, jog niekur iš savo namų nevažiuos. Ji suprato, jog jos sūnus pas ją namuose. Nuėjo į lovą, tačiau neužmigo. Sūnus namo negrįžo. Ji vėl atsikėlė apie pusę dviejų nakties ir sėdėjo virtuvėje, kadangi buvo silpna. Virtuvėje buvo užsidegusi šviesą. Nuo namo už 25 metrų stovėjo medinis kluonas, o už jo yra kelias į kiemą. Sėdėdama nakties metu pamatė, kaip keliu nuo miesto atvažiavo automobilis ir už kluono sustojo, kadangi jeigu būtų pravažiavęs toliau keliu, ji būtų mačiusi nutolstančius žibintus. Kai automobilis sustojo, nematė, ar žibintus išjungė. Tada ji paskambino sūnui E. ir jo paklausė, ar jis čia grįžo namo. Jis atsakė jog yra (duomenys neskelbtini) pas Ži. Tada ji išjungė virtuvėje šviesą ir stebėjo pro langus ar niekas nuo kluono neina link namo bei išsigandusi užrakino namo duris, kadangi prisiminė, ką jai sakė Ž. apie R. M. grasinimus. Pro langą stebėjo apie 15 minučių, tačiau niekas iki namo nėjo, o nuvažiuojančio to automobilio nematė. Nuėjo ir atsigulė į lovą kitame kambaryje, tačiau neužmigo. Maždaug po 5 minučių tyloje išgirdo kažkokius keistus beldimo garsus, todėl atsikėlė ir vėl atėjo į virtuvę. Atėjusi pamatė, jog atvira liepsna dega medinis kluonas ir sproginėja šiferis. Tada vėl paskambino sūnui, pasakė kas vyksta ir kad kviestų ugniagesius. Mediniame kluone buvo jos ir sūnaus įrankiai, baldai ir daug kitų buities prietaisų, kadangi dėl name vykstančio remonto viskas buvo išnešta ir sudėta kluone. Ji nieko konkrečiai neįtaria, tačiau mano, jog galėjo kluoną padegti R. M., kadangi galbūt jis sužino jog tą naktį iš 13 d. į 14 d., kai jis gėrė alkoholį pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), jos sūnus R. nakvojo pas jo sugyventinę Ž. (duomenys neskelbtini). Mano, kad dėl pavydo ir pykčio jis galėjo su kažkuo atvažiuoti automobiliu ir padegti jos ir sūnaus turtą. Dėl to tą naktį Ž. ją perspėjo apie R. grasinimus nužudyti jos sūnų E. ir ją pačią. Daugiau niekas kitas taip negalėjo pasielgti, kadangi čia kaime aplinkui sūnus su visais kaimynais sutaria ir daugiau jokių priešų neturi nei ji, nei jis (1 t., b. l. 52–56). Papildomos apklausos metu liudytoja G. S. parodė, jog sudegęs ūkinis pastatas pagal paveldėjimą yra jos su sūnumi, tačiau jie iki šiol nėra susitvarkę dokumentų. Ūkiniu pastatu ji nesinaudojo ir daiktai, buvę ūkiniame pastate, kurie sudegė, buvo ne jos, o jos sūnaus. Dėl žalos ji asmeniškai jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 57–59).
Liudytoja Ž. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji anksčiau gyveno su R. M., su kuriuo yra susilaukusi dviejų vaikų, tačiau nuo 2025 m. kovo 13 d. galutinai išsiskyrė ir nuo tada su juo baigė bet kokius santykius. Tai pat ji yra susilaukusi dar vieno vaiko su E. S., su kuriuo palaiko ryšius. 2025 m. kovo 13 d. ji galutinai išsiskyrė R. M., tačiau dar prieš tai, jau blogėjant jų santykiams, R. M. dažnai labai blogai atsiliepdavo apie E. S., o kai galutinai išsiskyrė su R. M., jis, kiek ji supranta, pagalvojo, kad ji susibendravo su E. S. bei 2025 m. kovo 13 d. jai būnant darbe pradėjo jai skambinėti ir visokiais žodžiais ją keikti, todėl ji neiškentusi R. M. pasakė, kad jis išeitų iš jos namų su visais daiktais, o R. M. jai pradėjo priekaištauti dėl R. S. ir sakyti, kad bus blogai ir jis jam padarys kažką blogo bei jam pakenks. Šie R. M. skambučiai jai truko visą dieną ir kai ji grįžo iš darbo apie 20.00 val. ji savo namuose R. M. nerado, tačiau jis vis jai skambinėjo į jos mobilų telefoną ir vis grasino, kad susidoros su E. S. Paskutinis skambutis jai buvo galimai 2025 m. kovo 14 d. apie 01.30 val., tačiau ką kalbėjo R. M. labai buvo sunku suprasti, nes jis buvo stipriai neblaivus ir tik rėkė, kad E. S. bus blogai ir jis jam stipriai pakenks. Po šių R. M. skambučių 2025 m. kovo 14 d. apie 6–7 val. jai paskambino E. S. ir pasakė, kad kažkas sudegino jo kluoną ir E. S. įtaria, kad tai padarė buvęs jos draugas R. M., tačiau dėl to įrodymų neturi. Po šio įvykio ji dar kalbėjo su R. M. ir paklausė, kodėl jis taip padarė, tačiau R. M. tik pasakė, kad jis nuo ten buvo toli. Ji asmeniškai nematė, kas galėjo sudeginti E. S. kluoną, tik girdėjo E. S. ir jo mamos įtarimus, kad tai padarė R. M. (1 t., b. l. 109–112).
Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, jam teikiant taksi paslaugas savo automobiliu, 2025 m. kovo 14 d., apie 03.00 val., tačiau tiksliai laiko nepamena, iš bendro iškvietimų centro gavo iškvietimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), prie gamyklos „(duomenys neskelbtini)“, kur asmenims reikalinga taksi paslauga. Gavęs šį iškvietimą iš karto nuvyko minėtu adresu. Prie gamyklos šalia pagrindinio įvažiavimo jo laukė du vyriškiai, kurie jam sustojus įsėdo į jo taksi. Vienas jų buvo apie 40 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, labai trumpų plaukų, o kitas vyriškis šiek tiek aukštesnis už pirmą, kokio 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apie 25 metų amžiaus, juodų trumpų plaukų. Minėti vyriškiai, priėję prie jo vairuojamo taksi automobilio, atsisėdo ant galinės sėdynės. Šiuos vyriškius jis matė iš arti ir mano, kad pamatęs atpažintų. Kai vyriškiai atsisėdo į jo vairuojamą taksi automobilį, nurodė paskirties vietą – (duomenys neskelbtini) ir jis išvyko. Vyriškiai, sėdėdami jo taksi automobilyje, daug kalbėjo ir nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas bei kalba buvo labai nerišli. Šie vyriškiai jam pasakojo, kad jie kažkur važiavo pažiūrėti kažkokio gaisro, tačiau užklimpo jų automobilis, todėl jie atėjo prie gamyklos ir išsikvietė taksi bei dar girdėjo, kad jie tarpusavyje kalbėjo, jog su jais buvo dar vienas vyriškis, kuris nuėjo namo pėsčiomis. Privažiuojant vyriškių nurodytą adresą (duomenys neskelbtini) kaime, minėti vyriškiai toliau jau nurodė juos paleisti prie (duomenys neskelbtini) namo, kas jam sukėlė įtarimą, kad vyriškiai jam meluoja ir galimai nori jį apgauti, tačiau jis juos vis tiek nuvežė prie šio (duomenys neskelbtini) namo. Kai privažiavo šį (duomenys neskelbtini) namą vienas iš šių vyriškių, kuris buvo apie 40 metų amžiaus, išsitraukė piniginę norėdamas sumokėti, tačiau į ją pažiūrėjęs pasakė, kad pamiršo pinigus, todėl eina namo jų atnešti, o kitas jaunesnis vyriškis sėdėjo automobilyje, tačiau vėliau pasakė, kad išlips parūkyti ir pabėgo, tai jam šie vyriškiai nesumokėjo už suteiktas taksi paslaugas (1 t., b. l. 120–123).
Liudytojas A. J. 2025 m. balandžio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodė, kad iš pateiktų asmenų nuotraukose atpažįsta vyriškį Nr. 5 – E. K., kurį 2025 m. kovo 14 d. apie 03.00 val. savo taksi automobiliu su kitu vyriškiu vežė iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) ir kurie jam nesumokėjo už suteiktas taksi paslaugas. Vyriškį atpažino iš plaukų ir bendrų veido bruožų, t. y. akių, ausų, lūpų, nes jį matė iš labai arti (1 t., b. l. 129–133).
Liudytojas E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. M. jis pažįsta ir žino iš matymo, nes jis yra A. M., su kuria draugavo apie metus, dėdė. Kai atvažiuodavo pas A. močiutę į (duomenys neskelbtini) kaimą, tai ten susitikdavo ir R. Neprisimena tikslios datos, bet galėjo būti 2025 m. kovo 14 d., kuomet jis laiką leido pas savo buvusios draugės A. močiutę (duomenys neskelbtini) kaime. Ten būnant, jis, R. ir R. vartojo alkoholį. Neprisimena tiksliai kas ten įvyko, bet lyg kažkas kažkam paskambino ir tuomet jo R. paprašė, kad su juo kažkur važiuotų. Jis būdamas neblaivus sutiko ir išvažiavo. Jie išvažiavo trise, tai yra R., R. ir jis. R. vairavo savo automobilį, o jis su R. sėdėjo kaip keleiviai. Važiuojant R. M. pasakė, kad kažką reiks „daužyti" ar mušti, o jie pasakė, kad nenori kištis į muštynes. Tada R. sustojo ir jie su R. išlipo iš R. automobilio. Jie išlipę iš automobilio ėjo per laukus. Eidami sušalo, priėjo kažkokią įmonę ir tos įmonės apsaugos darbuotojo paprašė, kad jiems iškviestų taksi automobilį, kuris juos parvežė į namus, tai yra vėl į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kiek pamena, jie su taksi vairuotoju už parvežimą neatsiskaitė. Eidamas iki tos vietos, iš kur juos paėmė taksi automobilis, jis jokio gaisro lyg nematė, o gal būdamas neblaivus neprisiminė. Ryte atsikėlę su A. jie išvažiavo iš kaimo. Po poros dienų sužinojo, kad kažkas kažką padegė. A. jo klausė, ar jis nieko nežino, bet jis jai atsakė, kad jis nieko tikrai nežino (1 t., b. l. 156–158).
Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. kovo 13 d. vakare, tačiau tiksliai valandos nepamena, jis buvo nuėjęs pas savo močiutę B. M., gyvenančią šalia jo. Pas B. M. buvo atvažiavęs ir E. K., kuris yra geras jo draugas ir kuris bendrauja su jo seserimi A. M. Kai nuėjo pas močiutę B. M., pas ją jau svečiuose buvo jos sūnus R. M., kurį gerai pažįsta, nes jis yra jo dėdė. Būdami pas močiutę B. M., jo visi minėti asmenys bendravo ir po truputį gėrė degtinę. Taip besėdint, į jo telefone esančią „Messenger“ programėlę, kur jis pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, jam žinutes pradėjo rašinėti E. S., kuris yra jo tėvo A. M. geras draugas ir buvo rašoma jam grasinančios žinutės su tekstu „Gaidį sunešiosiu, nepasirodysi (duomenys neskelbtini)“. Gavęs šias žinutes jis jas parodė savo dėdei R. M., kuris jas perskaitęs labai susinervino ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, nors prieš tai jų negėrė. R. M. dar po šių žinučių iš jo telefono, bei iš savo „Messenger“ paskyros dar bandė skambinti E. S., tačiau jis neatsiliepė. Kai R. M. nepavyko susisiekti su E. S., kuris jam siuntė grasinančias žinutes, kurias jis kitą dieną ištrynė dėl nepadoraus teksto, jo dėdė jį su E. K. įkalbėjo vykti su juo jo automobiliu „Mazda“ pas E. S. į jo kaimą, tačiau kur tas kaimas jis nežinojo ir pas jį kelią žinojo jo dėdė R. M. Vykti pas E. S. išsiaiškinti dėl grasinančių žinučių sutiko tiek jis, tiek E. K., todėl jie su R. M. automobiliu ir išvyko. Kur važiavo R. M. automobiliu jis negali pasakyti, nes visuomet sėdėjo ant galinės sėdynės, tik matė, kad kažkokiais kaimo keliukais. Ir tai buvo jau galimai 2025 m. kovo 14 d., apie 02.00 val. nakties, tačiau jis tiksliai nepamena. Vienu momentu jo dėdė R. M. savo automobiliu įvažiavo į kažkokį kaimo keliuką ir užklimpo, tačiau kurioje vietoje jis pasakyti ir nurodyti negali. Kai užklimpo automobilis, jie jį dar bandė išstumti, tačiau nepavyko. Kai nepavyko ištraukti automobilio, R. M. jiems pasiūlė nueiti iki E. S. namų, kadangi, pasak jo, jis buvo netoli užklimpusio automobilio, tam, kad E. S. sumuštų. Kai jo dėdė R. M. pasakė, kad ketina sumušti E. S., jis su E. K. išsigando, kad jie taip gali prisidaryti nemalonumų, todėl jis su E. K. atsisakė eiti ir R. M. vienas nuėjo link E. S., o jis su E. K. pėsčiomis nuėjo link namų. Kai jis su E. K. išsiskyrė su dėde, jie pėsčiomis nuėjo iki porolono gamyklos, kur išsikvietė taksi automobilį, kuriuo grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, o ką veikė jo dėdė R. M. ir kur ėjo, jie nematė. Po kelių dienų viena jo pažįstama mergina, kurios vardo nepamena, jam pasakė, kad kažkas tą dieną, kai jie važiavo pas E. S. į kaimą, padegė jam priklausantį ūkinį pastatą, tačiau apie tai jis su savo dėde nekalbėjo ir jis apie tai jam nieko nepasakojo (1 t., b. l. 144–147).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. C. tarnybiniame pranešime „Dėl aplinkybių patikslinimo“ nurodyta, kad 2025 m. kovo 14 d., 11.01 val. Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), naktį degė ūkinis pastatas, šiuo metu vietoje atsakinga priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tyrėja V. N., įtariamas padegimas. Nuvykus pagal gautą pranešimą paaiškėjo, kad 2025 m. kovo 14 d., 03.00 val. Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai gavo pranešimą apie gaisrą, t. y. kad nurodytu adresu dega ūkinis pastatas ir, kaip paaiškino įvykio vietoje buvusi Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė V. N., apžiūrėjusi ūkinio pastato gaisro įvykio vietą gaisro židinio nerado, tačiau įtaria padegimą (1 t., b. l. 1–7).
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniosios specialistės vidaus tarnybos vyresniosios leitenantės V. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. kovo 14 d. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio adresu (duomenys neskelbtini), G. S. priklausančiame ūkiniame pastate. Neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo metu nustatyta: 2025 m. kovo 14 d., 02.23 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą iš neprisistačiusio piliečio, kad dega ūkinis pastatas. Atvykusios pirmosios priešgaisrinės pajėgos atliko žvalgybą, degė ūkinis pastatas atvira liepsna. Pastatas medinis 20 x 8 dydžio, dengtas šiferiu. Gaisro metu nudegė pastato stogas ir visos medinės sienos, sudegė viduje buvę namų apyvokos daiktai, baldai, apie 20 m³ malkų. Pastato savininkė G. S. Apžiūrint gaisro vietą buvo nustatyta, kad gaisro židinio vieta – ūkinio pastato vakarinėje pusėje. Šioje vietoje medinės pastato sijos yra visiškai sudegusios iki pamatų. Siekiant išsiaiškinti gaisro kilimo priežastį, iškeltos kelios versijos. Viena iš jų – elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai. Ši versija yra mažai tikėtina, kadangi aiškinantis gaisro kilimo priežastį apžiūrėti elektros instaliaciją ar nustatyti trumpo elektros jungimo požymių galimybės nebuvo dėl visiškai sudegusio ūkinio pastato ir sudegusių elektros instaliacijos laidų. Kita priežastis – tyčinė žmonių veika (padegimas). Ūkinis pastatas yra senos statybos, visas medinis, be langų. Po įvykio iš pastato liko tik medinės sukritusios sijos ir mūriniai pamatai. Tiriant įvykio aplinkybes savininkė G. S. įvykio vietoje žodžiu patvirtino, kad prabudusi naktį pastebėjo privažiuojančio automobilio šviesas. Automobilis sustojo už jos ūkinio pastato. Savininkė teigė, jog už 15 minučių ji išgirdo pokšėjimo garsą, atsikėlusi pro langą ji pamatė, jog ūkinis pastatas jau degė atvira liepsna. Apklausus namo gyventojus, E. S. teigė, jog jų šeima konfliktuoja su pažįstamu asmeniu, kuris ne kartą jiems yra grasinęs. Dėl nusikalstamos veikos į gaisravietę buvo iškviesti Alytaus AVPK pareigūnai, kurie pradėjo tolimesnį aplinkybių tyrimą. Vertinant įvykio aplinkybes, apžiūrėtą įvykio vietą bei atsižvelgiant į surinktą informaciją, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmonių veika (padegimas), kurį galėjo sukelti su G. S. konfliktavęs asmuo. Gaisro tyrimo vietoje jokių specifinių daiktų, kvapų, skysčių bei jiems būdingų pėdsakų rasta nebuvo (1 t., b. l. 45–48).
Įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Sodyba nėra aptverta tvora. Sodyboje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Sodyboje stovi medinis gyvenamasis namas, mūrinis ūkio paskirties pastatas ir medinis sudegęs ūkinis pastatas. Sudegęs ūkinis pastatas yra sodybos vakarinėje pusėje. Sudegusio ūkinio pastato vietoje yra išmėtyti apdegę mediniai rąstai, apdegusios medinės lentos ir kiti apdegę daiktai. Gaisravietė sulieta vandeniu. Iš sudegusio ūkinio pastato šiaurinės pusės buvo paimti nuodėguliai ir supakuoti į paketą Nr. 510962. Iš sudegusio ūkinio pastato vakarinės pusės buvo paimti nuodėguliai ir supakuoti į paketą Nr. 510963. Toliau apžiūrint įvykio vietą kitų objektų ar pėdsakų, reikšmingų tyrimui, neaptikta (1 t., b. l. 10–18).
Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. B. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36–40).
Asmens duomenų pažymose nurodyta, kad E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir J. B. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). E. S. sūnus buvo J. B. S.(1 t., b. l. 41–42).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2025 m. kovo 14 d., apie 02.00 val. sudegė E. S. priklausantis ūkinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Jis įtaria, kad tai padegimas ir pastatą galimai padegė jo pažįstamas R. M. (1 t., b. l. 68–72).
R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog jis geranoriškai sutiko parodyti vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis padegė ūkinį pastatą. R. M. parodė maršrutą, kuriuo važiavo iki įvykio vietos. Įtariamasis R. M. parodė kelią, kuriuo nuėjo link sodybos (nuotrauka Nr. 11) bei paaiškino, kad sodybą apėjo aplinkui ir toliau parodė kelią, kuriuo jis priėjo prie šios sodybos (nuotrauka Nr. 12). Priėjęs prie sudegusio ūkinio pastato įtariamasis R. M. parodė tikslią vietą, kurioje jis sustojo ir žiebtuvėliu uždegė šieną, nuo kurio užsidegė ūkinis pastatas (nuotrauka Nr. 13) bei vėliau parodė, kuriuo keliuku jis nuėjo link (duomenys neskelbtini) kaimo (nuotrauka Nr. 14). Parodymų patikrinimo metu jokie daiktai nepaimti (2 t., b. l. 68–77).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
Visuotinai pavojingas būdas yra toks, kai kaltininkas šią veiką padaro panaudodamas didelę griaunamąją jėgą, sukelia visuotinę nelaimę, pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas labai padidina veikos pavojingumą jau vien dėl to, kad vienu metu sukelia pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių.
Pagal teismų praktiką turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. M. 2025 m. kovo 14 d., apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, tyčia žiebtuvėliu padegė iš ūkinio pastato išsikišusius šiaudus – taip sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė ūkinis pastatas, kurio vertė 8 000 Eur ir jame buvę šie daiktai: krosinis motociklas „Honda“, kurio vertė 100 Eur, žoliapjovė, kurios vertė 300 Eur, smūginis gręžtuvas, kurio vertė 50 Eur, smūginis gręžtuvas, kurio vertė 250 Eur, kampinis šlifuoklis „Makita“, kurio vertė 100 Eur, kampinis šlifuoklis „Makita“, kurio vertė 50 Eur, kampinis šlifuoklis „DeWalt“, kurio vertė 100 Eur, muzikinė kolonėlė „Blaupunkt“, kurios vertė 50 Eur, muzikinė koncertinė kolonėlė „Sony“, kurios vertė 200 Eur, aliuminio lydinio lietų ratlankių automobiliams komplektas R16, kurio vertė 200 Eur, aliuminio lydinio lietų ratlankių automobiliams komplektas R15, kurio vertė 50 Eur, aliuminio lydinio lietų ratlankių automobiliams komplektas R15, kurio vertė 100 Eur, akumuliatorinių suktuvų komplektas „DeWalt“, kurio vertė 100 Eur, skalbimo mašina „Samsung“, kurios vertė 100 Eur, savadarbis stalas putų polistirolui pjaustyti, kurio vertė 100 Eur, skaldytos malkos, kurių vertė 150 Eur – tokiais savo veiksmais, visuotinai pavojingu būdu tyčia sunaikino 10 000 Eur vertės svetimą E. S. priklausantį turtą.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis pripažino, kad 2025 m. kovo 14 d., nakties metu, jis nuvyko į nukentėjusiojo E. S. sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas sumušti E. S., tačiau jo nebuvo namuose. Pamatęs iš ūkinio pastato kyšantį šieną, praeidamas jį padegė žiebtuvėliu. Kadangi pamatė, jog šienas greitai įsidegė ir įsiplieskė gaisras, jis iš įvykio vietos pabėgo. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – nukentėjusiojo E. S., liudytojų G. S., Ž. R., E. K., R. M. parodymai, pareiškimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Kaltinamasis R. M. nusikalstamą veiką padarė visuotinai pavojingu būdu, t. y. sukeldamas pavojų šalia padegto ūkinio pastato nedideliu atstumu esančiame gyvenamajame name buvusiai E. S. motinai G. S., kadangi jo sukeltas gaisras galėjo išplisti į gyvenamąjį namą bei taip padaryti žalą ne tik turtui, tačiau ir žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis, sugadindamas svetimą turtą, veikė tiesiogine tyčia – turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, padegė iš ūkinio pastato kyšantį šieną ir tokiu būdu sukėlė gaisrą, dėl ko liepsnai išplitus, sudegė ir tokiu būdu buvo sunaikintas nukentėjusiajam E. S. priklausantis turtas – ūkinis pastatas ir jame buvę daiktai: krosinis motociklas „Honda“, žoliapjovė, 2 vnt. smūginių gręžtuvų, 2 vnt. kampinių šlifuoklių „Makita“, kampinis šlifuoklis „DeWalt“, muzikinė kolonėlė „Blaupunkt“, muzikinė koncertinė kolonėlė „Sony“, aliuminio lydinio lietų ratlankių automobiliams komplektas R16, 2 vnt. aliuminio lydinio lietų ratlankių automobiliams komplektų R15, akumuliatorinių suktuvų komplektas „DeWalt“, skalbimo mašina „Samsung“, savadarbis stalas putų polistirolui pjaustyti, skaldytos malkos. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo R. M. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos terminais sutinka.
Nukentėjusysis informuotas apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis laikomas neteistu, per paskutinių trejų metų laikotarpį administracine tvarka baustas 9 kartus, turi nesumokėtų baudų, yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą. Psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose registruotas (2 t., b. l. 136–138). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktoje 2025 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios R. M. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 142–143), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, o jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis – R. M. skiriama 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą (BK 48 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad R. M. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą (BK 48 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, į tai, kad nusikalstamą veiką R. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam skiriamas draudimas bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Įprastai švelniausia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, skiriama pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad R. M. yra laikomas neteistu, tačiau kartu pažymėtina, jog bauda yra ekonominio pobūdžio bausmė, kurią skiriant, privalu įvertinti ir realias galimybes paskirtą baudą sumokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis turi nesumokėtų administracinių baudų, vykdo individualią veiklą, tačiau teismui nėra žinomos jo pajamos bei galimybė sumokėti paskirtą baudą, todėl baudos paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kadangi jos atlikimo galimybės nagrinėjamu atveju galėtų būti itin menkos.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu R. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuodėguliai, supakuoti pakete Nr. 510962 ir pakete Nr. 510963, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kaltinamasis R. M. ir nukentėjusysis E. S. 2025 m. liepos 16 d. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo R. M. įsipareigojo per 1 metų 5 mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d. iki 2027 m. sausio 15 d. atlyginti E. S. padarytą 10 000 Eur turtinę žalą, iki kiekvieno mėnesio 15 d. sumokant grynaisiais po 556 Eur. Šis susitarimas neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia nukentėjusiojo interesų, todėl yra tvirtintinas.
Kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje priteistinų proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti R. M. bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Kaltinamajam R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuodėgulius, supakuotus pakete Nr. 510962 ir pakete Nr. 510963, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Patvirtinti R. M. ir E. S. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo R. M. įsipareigojo per 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d. iki 2027 m. sausio 15 d. atlyginti E. S. padarytą 10 000 Eur turtinę žalą, iki kiekvieno mėnesio 15 d. sumokant grynaisiais po 556 Eur.
Išaiškinti R. M., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą;
6) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
7) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Taip pat išaiškinti R. M., kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agneta Bulakė
