Civilinė byla Nr. e2-1364-470/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00154-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.1.; 2.3.4.6.2.; 2.3.5.2.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 5 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,
sekretoriaujant Redai Narijauskienei,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei P. M.,
atsakovei S. N.,
trečiajam asmeniui J. S.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. N., E. J. su trečiuoju asmeniu J. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Ieškovas, Skyrius, VTAS) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo: neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams S. N. ir E. J. nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti išlaikymą iš tėvų D. N. ir E. J. po 300,00 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-01-15) iki sūnaus M. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti nepilnamečio atsakovų sūnaus M. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinuoju rūpintoju J. S. jo gyvenamojoje vietoje, jį skirti vaiko turo administratoriumi.
Ieškovo atstovė P. M. teisme ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad S. N. ir E. J. yra nepilnamečio M. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiuo metu M. J. gyvena dėdės J. S. namuose (duomenys neskelbtini), nes nepilnamečiui nuo 2024-03-27 Prienų rajono savivaldybės mero potvarkiu nustatyta laikinoji globa. Vaikas yra moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Nepilnamečio tėvas E. J. vaiko neaugina nuo gimimo, vaikas jo nepažįsta, tėvas nepažįsta vaiko. Vaiko motina S. N. nesiima jokių aktyvių veiksmų vaikui susigrąžinti į savo šeimą, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, nededa pastangų bendrauti su sūnumi. Kadangi ieškovas neturi jokių duomenų ir pagrindo manyti, kad atsakovai dėtų bent minimalias pastangas situacijai pakeisti, atsakovai neatlieka jokių veiksmų, iš kurių matytųsi pastangos susigrąžinti sūnų į šeimą, sūnaus neišlaiko ir juo nesirūpina, nesidomi, dėl vaiko gerovės iškylant nuolatinių trukdžių, ieškovo atstovė sprendžia, jog būtina teisiškai išspręsti klausimus, kurie išreikšti ieškinio reikalavimais.
Atsakovė S. N. teismo posėdyje paaiškino, kad iš esmės su ieškiniu sutinka, tik išlaikymo sumą sūnui norėtų teiki mažesnę, nei nurodoma ieškinyje. Nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Be jos šeimoje yra jos motina, jos brolis ir neįgali motinos sesuo. Būstas priklauso motinai, jis be patogumų. 2024-01-03 iš namų VTAS iniciatyva buvo paimtas jos sūnus M., kuris apgyvendintas pas jos brolį J. S.. Ji sprendžia, kad vaikas buvo paimtas dėl socialinio darbuotojo skundo, jog ji vartojo alkoholinius gėrimus ir pati negalėjo vaiku pasirūpinti. Paaiškino, kad vaiko tėvas E. J. kartu šeimoje gyveno iki sūnui sukako 5 mėnesiai, vėliau iš namų išvyko ir niekada daugiau negrįžo. Su vaiko tėvu ji jokių santykių nepalaiko, nebendrauja, apie jį nieko nežino. Yra buvę, kad vaiko tėvo motina (močiutė) padovanojo jam 30,00 Eur, tačiau bendravimas toliau nesusiklostė ir santykių su vaiko tėvo artimaisiais nei ji, nei sūnus nepalaiko. Šiuo metu vaikas apie pusantrų metų yra paimtas iš jos šeimos ir gyvena pas jos brolį J. S.. Pastarasis dažnai vienas arba su jos sūnumi M. atvažiuoja į jos namus jos aplankyti. Ji su sūnumi be bendravimo gyvai dažnai skambinasi ir susižino telefonu. Pastaruoju metu ji dirba (duomenys neskelbtini) valytoja, į darbą kasdien važinėja traukiniu. Jos žiniomis M. ne itin patinka dėdė J. S., sūnus norėtų grįžti gyventi pas ją. Nepaisant to, ieškinio reikalavimams ji neprieštaraujanti, tačiau nurodė, kad prašomo 300,00 Eur per mėnesį skirti sūnaus išlaikymui ji niekaip neišgalės, kadangi jos darbo užmokestis sudaro nepilnus 700,00 Eur.
Atsakovas E. J. teismo posėdyje nedalyvavo, į civilinę bylą pateikė atsiliepimą į ieškinį, savo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė. Atsiliepime į ieškinį atsakovas E. J. cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, daugelį teisės aktų vaiko teisių apsaugos klausimų srityje, taip pat reiškia kaltinimus vaiko teisėmis besirūpinančioms institucijoms dėl jo sūnaus M. nepriežiūros, nurodydamas, kad nepriežiūros faktai jam yra žinomi iš gautų civilinės bylos procesinių dokumentų, iškėlė kaltinimus S. N., tačiau savo aiškios pozicijos dėl ieškiniu keliamų reikalavimų neišreiškė. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nenurodė nė vienos civilinei bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės.
Trečiasis asmuo J. S. parodė, kad su ieškiniu sutinka. Teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2024 metų sausio mėnesio pradžios jo sūnėnas M. J., kuriam dabar yra (duomenys neskelbtini) metų, vaiko teisių apsaugos darbuotojų buvo atvežtas į jo namus ir čia laikinai apgyvendintas. Nors detaliai tokio sprendimo aplinkybės jam nebuvo paaiškintos, tačiau jis sprendžia, kad vaiko motina, jo sesuo S. N., dėl nuolatinio girtavimo nesugebėjo vaiku pasirūpinti. M. J. gyvena jo šeimoje privačiame gyvenamajame name, kartu gyvena jo sutuoktinė A. bei du jų mažamečiai vaikai. M. J. šeimoje pritapo, nuo 2024 m rudens yra perkeltas mokytis į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, mokykloje vaikui neblogai sekasi, klasėje jis gerai pritapo. Namuose jam yra skirtas atskiras kambarys, vaikas padeda buityje, mokosi, padeda jam nudirbti darbus buityje, kartu su jo šeima leidžia laisvalaikius. Jam nėra suprantama, kodėl vaikas, motinai nesugebant juo pasirūpinti, nebuvo paliktas ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, kur kartu be vaiko motinos atsakovės S. N. gyvena kiti suaugusieji, o būtent vaiko močiutė, dėdė ir močiutės sesuo, bet buvo perkeltas į jo gyvenamuosius namus. Trečiasis asmuo taip pat parodė, kad vaiko tėvas E. J. nuo vaiko kūdikystės jo neaugina, ryšių nepalaiko, M. jo nepasigenda. E. J. yra žinoma sūnaus dabartinė buvimo vieta, nes prieš keletą mėnesių jis yra perdavęs savo kontaktinį telefono numerį susižinojimui, tačiau E. J. telefonu nepaskambina. Vaiko motiną atsakovę S. N. jis nuolatos aplanko jos namuose vienas arba kartu su M., motina arba močiutė nuolatos vaikui duoda piniginių lėšų po keliasdešimt eurų jo reikmėms. Vaikas su motina pabendrauja, bet artimesnis jo ryšys yra su močiute.
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamu atveju Ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams S. N. ir E. J. jų nepilnamečio sūnaus M. J. ((duomenys neskelbtini) m.) atžvilgiu, priteisti iš tėvų išlaikymą iš kiekvieno po 300,00 Eur per mėnesį, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratoriumi paskiriant laikinąjį rūpintoją, nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo su laikinuoju rūpintoju J. S.. Atsakovė S. N. su ieškiniu sutinka, atsakovas E. J. nors atsiliepimą į ieškinį teikė, tačiau savo konkrečios pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišreiškė, kas teismo vertinimu gali būti laikoma sutikimu su ieškinio reikalavimais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio M. J. tėvai yra atsakovai S. N. ir E. J., tai patvirtinama įrašu vaiko gimimo liudijime. Atsakovai santuokos nebuvo sudarę. Atsakovas E. J. vaiko neaugina nuo jo kūdikystės, su sūnumi ir jo motina jokio ryšio nepalaiko. M. J. nuo mažens augo su motina S. N., abu gyveno pas S. N. motiną, tačiau 2024-01-03 Kauno apskrities VTAS specialistai priėmė sprendimą M. J. paimti iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti motinos brolio J. S. namuose (duomenys neskelbtini), nes atlikus M. J. situacijos vertinimą buvo nustatyti rizikos veiksniai – vaiko motina apsvaigusi nuo alkoholio, vaikas patyrė smurtą. Prienų rajono savivaldybės mero potvarkiu vaiko laikinuoju globėju paskirtas J. S..
Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnis numato, kad sprendžiant vaikų klausimus, reikia vadovautis šiuo principu: visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.
Dėl tėvų valdžios ribojimo
Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), todėl yra vertintini kiekvieno iš tėvų priešingi teisei veiksmai bei objektyvios priežastys, lėmusios tėvų ir mažamečių dukterų gyvenimą skyrium.
Pabrėžtina, kad CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinės ir negali būti aiškinamos plečiamai, o pasekmės taikomos tik esant tėvų kaltei. VTAS, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo tėvams, šiuo atveju faktiniu ieškinio pagrindu nurodė tai, kad tėvai vengia atlikti pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, tinkamai rūpintis jo sveikata, išlaikymu, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių jie negalėtų įgyvendinti tėvo ir motinos valdžios.
Šios bylos duomenimis, gautais apklausus proceso dalyvius, įvertinus į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, daroma išvada, kad egzistuoja sąlygos, leidžiančios spręsti dėl būtinybės neterminuotai riboti tėvų valdžią abiem tėvams. Tokios išvados teismas priėjo įvertinęs žemiau nurodytus rašytinius Ieškovo pateiktus įrodymus bei išanalizavęs žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Be to, priimant sprendimą itin atsižvelgta į M. J. apklausos duomenis, gautus jį tiesiogiai išklausius teismo posėdžio metu ir įsitikinus, kad jis sugeba pagal savo amžių duoti objektyvius parodymus.
Iš VTAS kartu su ieškiniu pateiktų priedų matyti ir yra nustatytos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su nepilnamečio M. J. ir jo tėvų S. N. ir E. J. santykiais, tėvų gyvenimo būdu, vaiko poreikiais. Taigi, rašytiniais įrodymais byloje patvirtinamos teismo nustatytos žemiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės.
S. N. atvejo vadybos procesas pradėtas taikyti nuo 2020-06-03 ir taikytas iki 2021-02-04. Atvejo vadybos procesas pakartotinai inicijuotas nuo 2023-03-06, jai taip pat teikiamos socialinės paslaugos, 2024-01-10 inicijuota mobiliosios komandos pagalba (pagrindas – išrašai iš SPIS). Tėvui E. J. atvejo vadybos procesas nėra taikomas, nes nei Ieškovui, nei socialines paslaugas teikiančiai institucijai nebuvo žinomi atsakovo kontaktiniai duomenys.
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Kauno apskrities VTAS) nepilnamečio M. J. šeima tapo žinoma nuo 2020-05-28 gauto pranešimo dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, t. y. motinai S. N. nustatytas 1,8 prom. neblaivumas. Kauno apskrities VTAS 2023-02-23 gautas pranešimas dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, t. y. motinai S. N. nustatytas 1,27 prom. neblaivumas. Kauno apskrities VTAS 2024-01-03 gautas pranešimas iš policijos pareigūnų dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, t. y. nepilnamečio motinai S. N. nustatytas 1,66 prom. neblaivumas, namuose yra nepilnametis M. J. (išrašai iš SPIS, Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) 2024-01-04 užregistruotas pranešimas Nr. 4GD-138). Dėl pastarojo įvykio Kauno apskrities VTAS specialistai, vadovaudamiesi Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nuostatomis, 2024-01-04 atliko vaiko M. J. situacijos vertinimą. Vertinat vaiko situaciją buvo nustatytas Aprašo 25.3.3. papunktyje numatytas rizikos veiksnys - vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio, ar galimai turi priklausomybės požymių ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai (vaiko motinai nustatytas 1,66 prom. girtumas) bei 26.1 papunktyje numatytas rizikos veiksnys - vaikas patyrė ir (ar) patiria vaiko atstovų pagal įstatymą bet kokios formos smurtą arba vaikas yra smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo (vaiko teigimu, motina kelis kartus yra trenkusi per nugarą, jam neskaudėjo, mamos jis nebijo). Atsižvelgiant į nustatytus rizikos veiksnius, vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis.
Tiriant įvykį surinkta vaiko situacijos vertinimo medžiaga. Iš jos matyti, kad nepilnametis M. J. su Kauno apskrities VTAS specialistais bendravo noriai, pasakojo, kad mama girtauja jau ne pirmą dieną, vaikas teigė, kad jam nepatinka, kai mama geria, dėl to labai pyksta ant mamos. M. J. teigė, kad jis su mama pykstasi, kai ji girtauja, teigė, kad mama yra kelis kartus jam trenkusi, nesmarkiai, dažniausiai per nugarą. Pasak berniuko pagrindiniai pykčiai tarp jo ir mamos vyksta dėl alkoholio. M. J. teigė, kad juo rūpinasi, jam maistą gamina močiutė. Berniukas teigė, kad mama nieko namuose nedaro, jam ką nors nuperka tik tuomet, kai pinigų duoda močiutė. Mama yra sakiusi, kad už savo pinigus jam nieko nepirks. Berniukas nurodė, kad labiausiai norėtų, kad mama negertų. Vaikas teigė, kad savo tėvo nepažįsta (2024-01-04 Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4P-VSV-36).
Kauno apskrities VTAS specialistai, reaguodami į tai, kad vaiko motinai nustatytas vidutinis
girtumas, o tėvo kontaktiniai duomenys nėra žinomi, 2024-01-03 priėmė sprendimą vaiką M. J. paimti iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti motinos brolio J. S.
namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (pagrindas – Kauno apskrities VTAS 2024-01-04 Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 4VLA-21). Buvo priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje (pagrindas – Kauno apskrities VTAS 2024-01-09 Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje / vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktas Nr. 4LPA-2). Atsižvelgiant į priimtą sprendimą taikyti laikinosios priežiūros priemonę, 2024-01-09 vaiko laikino apgyvendinimo nutraukimo aktu nepilnametis M. J. grąžintas S. N. (Kauno apskrities VTAS 2024-01-09 Vaiko laikino apgyvendinimo nutraukimo aktas Nr. 4VLAN-42).
Kaip matyti iš 2024-02-06 Atvejo vadybos posėdžio medžiagos, Kauno apskrities VTAS specialistai, atsižvelgdami į tai, kad vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikui priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, į tai, kad vaiko M. J. motina S. N. nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio, nesprendė alkoholio vartojimo problemos, galimos vaiko nepriežiūros, nebendravo ir nebendradarbiavo su socialine darbuotoja, nevykdė pagalbos plane numatytų priemonių, o vaiko tėvas E. J. visiškai nesirūpino vaiku, su juo nebendravo, nusišalino nuo tėvo pareigų vykdymo, toliau šeimoje išliko realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, priėmė sprendimą nutraukti vaiko laikinosios priežiūros priemonę ir kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų S. N. ir E. J. (Prienų rajono savivaldybės socialinės pagalbos centro 2024-02-09 raštas Nr. 4GD-2301 „Dėl S. N. šeimai pagalbos plano papildymo ir pratęsimo“).
Atsižvelgiant į S. N. šeimos atvejo vadybos posėdžio metu priimtus sprendimus, nutraukta vaiko laikinoji priežiūra ir nepilnametis M. J. apgyvendintas saugioje aplinkoje pas dėdę J. S., t. y. motinos S. N. brolį (Kauno apskrities VTAS 2024-02-06 Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktas Nr. 4LPN-6, Kauno apskrities VTAS 2024-02-06 Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 4VLA-85).
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2024-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2165-939/2024 tenkino Kauno apskrities VTAS prašymą bei išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką M. J. iš tėvų S. N. ir E. J. (Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-2165-939/2024).
Prienų rajono savivaldybės mero 2024-03-26 potvarkiu Nr. 4GD-4672 M. J. nustatyta laikinoji globa nuo 2024-03-27, vaiko laikinuoju globėju paskirtas J. S., vaiko globos vieta nustatyta kartu su globėju (pagrindas – Prienų rajono savivaldybės mero 2024-03-26 potvarkis Nr. 4GD-4672 „Dėl laikinosios globos nustatymo“). Nuo laikinosios globos nustatymo, t. y. nuo 2024-03-27, padėtis šeimoje nepasikeitė – nepilnametis M. J. ir toliau gyvena laikinojo globėjo J. S. šeimoje.
Iš 2024-06-14 Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro rašto Nr. 12GD-5994 „Dėl S. N. šeimai pagalbos plano papildymo ir pratęsimo“ matyti, kad S. N. šeimoje išlikusios besikartojančios problemos, besitęsiantis paslaugų gavėjos piktnaudžiavimas alkoholiu. S. N. nededa pastangų gyvenimo būdo keitimui, ji nepriėmė ir nesikreipė dėl gydymosi priklausomybės ligomis sergančių asmenų ilgalaikėje reabilitacijos bendruomenėje, nepriėmė psichologo pagalbos. Rašte daroma išvada, kad S. N. šeimai sudėtinga savarankiškai funkcionuoti, kyla besikartojančių problemų, neigiamai veikiančių šeimos gyvenimą, motinos gebėjimą siekti savarankiškai ir tinkamai patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, užtikrinant jam saugias buities ir gyvenimo sąlygas. Pagalbos plane numatyti ir šeimos prisiimti įsipareigojimai neįgyvendinti, t. y. nesiregistravo ir nelankė psichologo, priklausomybės ligų specialisto konsultacijose, atsisakė vykti gydytis, nelankė sūnaus, nesidomėjo M. J. sveikata, ugdymosi rezultatais ir pasiekimais, nepriėmė siūlomos pagalbos. S. N. vangiai bendravo ir bendradarbiavo su paslaugas teikiančiais specialistais, ne visada atsiliepdavo, perskambindavo.
Iš 2024-10-14 Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro rašto Nr. 12GD-
9795 „Dėl S. N. šeimai pagalbos plano pratęsimo“ matyti, kad Pagalbos plane numatyti ir šeimos prisiimti įsipareigojimai neįgyvendinti. Mama dėl bendravimo su vaiku į Globos centrą nebuvo kreipusis nė karto, atvykusi pas globėją į namus taip pat nė karto nebuvo. S. N. šeimos situacija nesikeičia, ji nekeičia savo elgesio, nededa pastangų, nesiekia susigrąžinti nepilnametį M. J. į savo šeimą.
Iš 2024-10-30 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 12GVA-426) matyti, kad
Skyriaus specialistai, vykdydami M. J. laikinosios rūpybos priežiūrą, paskutinį kartą nepilnametį vaiką laikinojo rūpintojo namuose aplankė 2024-10-25. Apsilankymo metu M. J. paaiškino, kad paskutiniu metu bendrauja tik su motina S. N., kad mama paskambina neblaivi, o apskritai juo nesidomi ir nebendrauja. Vaiko laikinasis rūpintojas J. S. nurodė, kad abu tėvai vaiku nesidomi. Motina S. N. su vaiku nebendrauja, neskambina, o jeigu skambina, tai būna neblaivi. Per gimtadienį pasveikino, tačiau išlaikymo neteikia.
Iš 2024-12-12 Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro rašto Nr. 12GD-11899 „Dėl S. N. šeimai pagalbos plano pratęsimo“ matyti, kad nuo 2024-09-23, t. y. paskutinio pagalbos plano pratęsimo, pastebima, kad S. N. šeimos situacija nėra pasikeitusi, paslaugų gavėja nevykdė pagalbos plane numatytų bei prisiimtų įsipareigojimų, vangiai bendravo ir bendradarbiavo su socialine darbuotoja, atvejo vadybininke, nepriėmė siūlomos pagalbos.
Iš 2024-12-12 ir 2024-12-16 Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centro raštų matyti, kad S. N. ir E. J. nėra kreipęsi į Globos centrą dėl susitikimų su sūnumi organizavimo. Atvejo vadybos posėdžio metu motina buvo supažindinta su tokia galimybe, bet susitikti su sūnumi Globos centre atsisakė. Rūpintojas užtikrina M. J. galimybę bendrauti su motina telefonu ir lankymosi pas močiutę, su kuria gyvena biologinė motina, metu. Laikinosios globos (rūpybos) laikotarpiu S. N. nebuvo atvykusi į globėjo namus aplankyti sūnaus. S. N. ir E. J. nebuvo kreipęsi į Globos centrą, nesidomėjo vaiko elgesiu, savijauta, sveikata, laisvalaikiu. Rūpintojo teigimu, S. N. ir E. J. išlaikymo vaikui neteikia. Laikinosios globos (rūpybos) laikotarpiu motina kelis kartus davė berniukui pinigų smulkioms išlaidoms. Su J. S. šeima bendraujama reguliariai. 2024 m. spalio mėnesį atliktas vaiko ir rūpintojo šeimos poreikių pervertinimas, kurio metu nustatyta, kad J. S. tinkamai vykdo savo pareigas, rūpinasi nepilnamečio fizine sveikata, užtikrina visapusišką sveikatos priežiūra. J. S. sudaro visas galimybes M. J. bendrauti su biologine motina.
Iš 2024-12-17 Kalvarijos gimnazijos rašto Nr. 12GD-12100 matyti, kad motina S. N. nė karto nepasidomėjo vaiko ugdymu, elgesiu, nedalyvavo tėvų susirinkime. Rūpintojas J. S. rūpinasi M. J. mokymusi, skambina ir individualiai bendrauja su klasės vadove.
...............Kaip matyti iš 2024-12-19 Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro rašto
Nr. 12GD-12184 „Dėl informacijos pateikimo“, buvo sudaryti trys pagalbos planai S. N. šeimos atžvilgiu: 2024-05-30, 2024-09-23, 2024-12-03. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu, vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl abiejų M. J. tėvų valdžios apribojimo, S. N. šeimai tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinės priežiūros paslaugas. S. N. siūlyta vykti gydytis į priklausomybės ligomis sergančių asmenų ilgalaikę reabilitacijos bendruomenę, reguliariai vartoti paskirtus medikamentus, lankyti priklausomybių specialisto konsultacijas ir vadovautis gautomis rekomendacijomis (iki vykimo gydytis ir po gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui). Siekiant gerinti šeimos emocinę savijautą ir santykių pusiausvyrą siūlyta sistemingai bendrauti ir matytis su nepilnamečiu M. J., domėtis nepilnamečio M. J. gyvenimu, sveikata, ugdymosi rezultatais ir pasiekimais, teikti išlaikymą, geranoriškai bendrauti su laikinuoju vaiko rūpintoju, lankyti individualias ir pagal poreikį bendras su nepilnamečiu M. J. psichologo konsultacijas ir vadovautis gautomis rekomendacijomis (iki vykimo gydytis ir po gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui), užtikrinti tęstines psichologo konsultacijas nepilnamečio M. J. atžvilgiu, bendrauti ir bendradarbiauti su Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatore nepilnamečio M. J. atžvilgiu, priimti siūlomą pagalbą iš socialinės darbuotojos, atvejo vadybininkės ir kitų specialistų, reaguoti į išsakytas rekomendacijas. Siekiant gerinti buities ir gyvenimo sąlygas siūlyta kreiptis į Prienų rajono savivaldybę dėl prašymo užpildymo stovėti eilėje socialiniam būstui gauti, aktyviai ieškotis kito darbo, už kurį gautų stabilias pajamas ir įsidarbinti. Vykusio posėdžio metu socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, pateikė informaciją, kad apie atvejo nagrinėjimo posėdį paslaugų gavėja S. N. buvo informuota elektroninėmis ryšio priemonėmis, telefonu, kvietimas į atvejo nagrinėjimo posėdį paliktas gyvenamojoje vietoje. Prieš posėdžio dieną susisiekus telefonu su S. N., ji pažadėjo, kad dalyvaus atvejo nagrinėjimo posėdyje. Posėdžio dieną S. N. telefonu informavo, kad neatvyks, nes jai sukilo temperatūra. Paklausus jos nuomonės, ar žada priimti specialistų pagalbą dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, vykdyti pagalbos plane numatytas pagalbos priemones, teigė, kad nežada nieko keisti bei gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Taip pat socialinė darbuotoja pateikė informaciją apie laikotarpį nuo 2024-09-23, t. y. nuo paskutinio pagalbos plano, kad po posėdžio telefonu buvo susisiekta su S. N., kuriai suteikta informacija dėl susisiekimo su Priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenės “Sugrįžimas“ ir gydymo įstaigos „Veiveriečių sveikata“ specialistais. Tarpininkauta su gydymo įstaiga dėl sveikatos pažymos bei užsiregistruota 2024-09-25 vykti į Priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę “Sugrįžimas“. 2024-09-25 susitikus su S. N. perduota reikalinga sveikatos pažyma bei viešojo transporto grafikas. S. N. nuvyko į Priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę “Sugrįžimas“, bet specialistų nebuvo priimta, nes buvo pagiringa, iš vakaro vartojusi alkoholį. S. N. paskirta atvykti 2024-09-30. Paskirtą dieną į Priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę “Sugrįžimas“ S. N. nuvežė giminaitis, tačiau trūko sveikatos pažymos dėl plaučių peršvietimo, o konsultacijos metu S. N. nebuvo motyvuota, tvirtai neapsisprendusi gydytis. Tarpininkauta su gydymo įstaiga dėl nuvykimo persišviesti plaučius, tačiau S. N. nenuvyko. Lankymosi šeimoje metu S. N. namuose nerandama. Ji į telefono skambučius ne visada atsiliepia, neperskambina. Pokalbio telefonu metu S. N. teigė, kad nėra apsisprendusi dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, susitikti pokalbiui su specialistais neturi laiko. Bendrauta su S. N. motina, pas kurią S. N. gyvena, ir laikinuoju rūpintoju J. S.. Motinos teigimu dukra S. N. nekeičia savo gyvenimo būdo, toliau vartoja alkoholį. Laikinasis rūpintojas teigė, kad nepilnamečio M. J. motina S. N. nelanko sūnaus, neprisideda prie išlaikymo, nesidomi jo sveikata, ugdymu. Nepilnametis su motina pasimato tik tuomet, kai laikinasis rūpintojas nuveža nepilnametį į svečius pas močiutę. Paskutinio susitikimo metu motina S. N. buvo namuose ir nepilnamečiui M. J. davė 50 eurų. S. N. dirba neoficialiai pas ūkininkus, registruota Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į laikotarpį nuo 2024-03-27 pastebima, kad S. N. šeimos situacija nėra pasikeitusi, paslaugų gavėja nevykdė pagalbos plane numatytų ir prisiimtų įsipareigojimų, vangiai bendravo ir bendradarbiavo su socialine darbuotoja, atvejo vadybininke, nepriėmė siūlomos pagalbos. Rašte padaryta išvada, kad S. N. nekeičia savo elgesio, nededa pastangų susigrąžinti nepilnametį sūnų M. J., todėl Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras siūlė kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo S. N. sūnaus atžvilgiu (2024-12-19 Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro raštas Nr. 12GD-12184 „Dėl informacijos pateikimo“).
Apklausos teisme metu nepilnametis M. J. patvirtino, kad tėvo nepažįsta, o motina S. N. turi polinkį alkoholiui, jį itin dažnai vartoja, dėl to jo ryšys su motina nėra artimas. Iki paimant jį iš namų ir apgyvendinant pas dėdę J. S. jam artimiausias šeimoje asmuo buvo močiutė, kuri juo rūpinosi labiausiai iš visų šeimos narių. Patvirtino, kad pas dėdė J. S. jam suteiktos visos materialinės sąlygos, jis gyvena atskirame kambaryje, jam sudarytos sąlygos gerai gyventi ir mokytis. Su motina pabendrauja, jei J. S. jį kartu pasiima važiuodamas pas ją, motina jam paskambina, tačiau jis žino, kad jam skambina būdama neblaivi. Apsilankymo šeimoje metu iš motinos arba močiutės gauna po keletą dešimčių eurų savo reikmėms.
Tėvas ir motina turi vaiką auginti, tenkinti vaiko fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, nes vaikui kas dieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas E. J. yra visiškai nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo pareigų, vaiko neaugino ir nepalaiko jokių ryšių nuo jo kūdikystės, vaikas savo tėvo nepažįsta, tėvas vaiko neišlaiko. Iš gauto atsakovo atsiliepimo į ieškinį yra akivaizdu, kad pareigą auklėti vaiką jis mato ne kaip savo, bet kaip tarnybų, atsakingų už vaikų teises, šioms tarnyboms reiškia niekuo nepagrįstus ir visiškai nekonkrečius kaltinimus, užsipuola vaiko motiną dėl nesugebėjimo auklėti sūnų, tačiau savo veiksmuose jokių trūkumų nemato.
S. N. priešingi teisei veiksmai akivaizdžiai pasireiškia nuosekliu neveikimu – motina negali nuolatos nepertraukiamai prižiūrėti, auklėti, auginti savo sūnų dėl sistemingo alkoholio vartojimo, šio žalingo įpročio neatsisako ir tame problemos nemato, jos dalyvavimas antrame teismo posėdyje akivaizdžiai rodė pagirias. Motina sutinka, kad jai būtų apribotos motinos teisės, vaikas būtų globojamas kito asmens.
Taigi, abu M. J. tėvai dėl savo kaltės ir nesant tam realiai jokių objektyvių priežasčių ar kliūčių vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei LR CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko M. J. atžvilgiu, juo tiesiogiai nesirūpindami, atsisakydami naudoti savo tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu, rūpintis juo, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jį auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti vaikui tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti LR CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nors atsakovės šeimai teikiama pagalba, tačiau situacija atsakovės šeimoje nesikeičia, atsakovė nevykdo pagalbos plane numatytų priemonių, nesiima aktyvių veiksmų bendrauti su sūnumi, spręsti alkoholio vartojimo problemą, nededa pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą. Šiuos teiginius pagrindžia byloje ištirti įrodymai, kuriais patvirtinama, jog nepilnamečio atžvilgiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio fiksuojami vaiko teisių pažeidimai, susiję su S. N. asmeniu. Savo ruožtu vaiko tėvas E. J. neturi jokio ryšio su sūnumi, su vaiku nebendrauja, jo nelanko, nesidomi vaiko gyvenimu, ugdymu, sveikata, neteikia vaikui materialinio išlaikymo ir net turėdamas žinių apie vaikui skirtą laikiną globą bei turėdamas globėjo telefoninį kontaktą, kontakto nemezga, vaiku nesidomi. Toks atsakovų S. N. ir E. J. elgesys pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Teismas daro išvadą, kad abiejų atsakovų elgesyje nėra jokių pokyčių dėl siekio auklėti ir ugdyti sūnų šeimoje, rūpintis juo ir puoselėti šeiminius ryšius, atsakovai atsisako naudoti savo tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, todėl nėra pagrindo manyti, jog situacija šeimoje gali pasikeisti. Visa tai sudaro pagrindą taikyti sankciją - neterminuotą tėvų valdžios apribojimą abiem tėvams (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).
Pastebėtina, kad tėvų valdžios nuolatinis apribojimas sustabdo atsakovų asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymu, bet išlieka teisė matytis su vaikais (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), taip pat išlieka pareiga savo vaikus išlaikyti (CK 3.192 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą. Globa (rūpyba) siekiama sukurti kiek galima artimesnę vaikui aplinką, kuri atstotų jam tikrąją šeimą. Įstatymas nustato, kad vaikams, neturintiems 14 metų, nustatoma globa (CK 3.251 straipsnio 1 dalis), o vaikams sulaukusiems 14 metų - rūpyba (CK 3.251 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje.
Prienų rajono savivaldybės mero 2024-03-26 potvarkiu Nr. 4GD-4672 „Dėl laikinosios globos nustatymo“ M. J. nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinuoju globėju paskirtas J. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Išsprendus reikalavimą dėl tėvų valdžios nuolatinio apribojimo, nepilnamečiui M. J. lieka galioti laikinoji rūpyba iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo. Vaiko laikinoji rūpyba pasibaigs tik nustačius nuolatinę rūpybą. M. J. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatytina su laikinuoju rūpintoju J. S. jo gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo priteisimo, turto administratoriaus skyrimo
CK 3.192-3.203 straipsniuose yra įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ir perkelti vykdymą kitiems asmenims. Atsakovams S. N. ir E. J. neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus M. J. atžvilgiu, pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką atsakovams išlieka. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai dėl išlaidymo dydžio, jis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Kasacinio teismo formuojamojoje praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažįstama minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas.
M. J. yra (duomenys neskelbtini) m paauglys, gimnazijos moksleivis. Byloje nėra įrodymų, kad jis turėtų kažkokių specialiųjų poreikių, dėl ko turėtų būti priteisimas sąlyginai didesnis išlaikymas. Vaiko laikino globėjo teigimu jis M. J. poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai išleidžia 687,00 Eur.
Duomenų apie tai, kad atsakovai turėtų ribotas galimybes teikti sūnui išlaikymą, turėtų negalią ar dėl kitų priežasčių negalėtų dirbti, į bylą nepateikta, abu atsakovai yra palyginus jauni, darbingo amžiaus. Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbinės pajamos sudaro apie 700,00 Eur per mėnesį. Atsakovas E. J. vykdo individualią veiklą. Atsakovai nekilnojamojo turto nuosavybės teise nevaldo. Atsakovas E. J. be M. J. turi dar vieną vaiką, duomenų apie jam teikiamo ar neteikiamo išlaikymo dydį į bylą nepateikta.
Teismo vertinimu šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią nustatytas orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus yra siejamas su viena MMA. Toks išlaikymo dydis turi būti gaunamas iš abiejų tėvų lygiomis dalimis, nes šiuo atveju byloje nustatyta, kad abiejų tėvų galimybės išlaikyti nepilnametį vaiką yra lygios, t. y. abu tėvai yra sveiki ir darbingi, tai jiems leidžia dėti visas pastangas, kad nepilnamečiam sūnui būtų užtikrintas ne tik pačių minimaliausių poreikių tenkinimas, bet vidutinis pragyvenimas, taip pat atsižvelgtina į tai, kad iki sūnaus pilnametystės, su kuria siejama nepilnamečio išlaikymo pareigos pabaiga, yra likęs palyginti neilgas terminas, iš tėvų ieškiniu nėra reikalaujama išlaikymo įsiskolinimo, kas priešingu atveju tėvams galėtų lemti finansinės padėties pablogėjimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą bei vaiko poreikius, teismo vertinimu yra pagrindo spręsti, kad vaikui skirto išlaikymo dydis apytikriai turi atitikti vieną MMA, kurios dydis nuo 2025-01-01 yra 1038,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-08-28 nutarimas Nr.709), o atskaičius mokesčius – apie 777,00 Eur. Nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2025-01-01 vaiko išmokos dydis – 122,50 Eur, todėl orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, yra apie 327,25 Eur ((777,00 Eur – 122,50 Eur):2).
Taigi, teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo priteisti kitokį išlaikymą nei prašomą ieškovo, kadangi jis yra artimas orientaciniam Lietuvos Respublikos mastu teismų taikomam vidurkiui. Išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. nuo 2025-01-15 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais teisės normų, reglamentuojančių turto administravimą nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas rūpintojas. Rūpintojas yra skirtinas nepilnamečio vaiko gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymu.
Patenkinus ieškinį pilnai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis pagal ieškinio reikalavimus (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 55,51, jos iš atsakovų priteistinos pusiau.
Procesiniai dokumentai byloje buvo teikiami elektroninėmis ryšio priemonėmis, į ką atsižvelgiama apskaičiuojant žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Reikalavimai dėl tėvų valdžios ribojimo apmokėtini iš kiekvieno atsakovo po 110,00 Eur. Reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apmokėtinas 110,00 Eur, taigi iš kiekvieno atsakovo priteistina po 55,00 Eur. Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo apmokėtinas 162,00 Eur (skaičiuojama nuo metinės išlaikymo sumos, kuri iš kiekvieno atsakovo yra po 3600,00 Eur), taigi iš kiekvieno atsakovo priteistina po 81,00 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvų valdžią S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš S. N. ir E. J. nepilnamečiam sūnui M. J. po 300,00 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025-01-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio M. J. turto administratoriumi paskirti laikinąjį rūpintoją J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad jis gautomis lėšomis, skirtomis M. J. išlaikymui, ir kitomis vaiko lėšomis bei turtu disponuoti uzufrukto teise.
Nustatyti nepilnamečio M. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo pas laikinąjį rūpintoją J. S. jo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš S. N. ir E. J. po 246,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį –žyminis mokestis) ir po 27,75 Eur pašto išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, turto administratoriaus skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė
