Dėl skolos pagal sutartį priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-190-755/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00012-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;2.6.20.1.;2.6.8.9.

(S)

.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Girdziušienei,

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Vitrum Balticum“ atstovams I. J., M. N., advokatui Algimantui Kolpertui,

atsakovės Norvegijos įmonės „Nordnorsk Bygginnredning AS“ atstovams C. S., R. S., (duomenys neskelbtini),

vertėjoms (duomenys neskelbtini),

žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio vaizdo-garso priemones ZOOM platformoje, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės “Vitrum Balticum“ ieškinį atsakovei „Nordnorsk Bygginnredning AS“ dėl skolos pagal sutartį priteisimo,

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB, Ieškovė, Vykdytoja)“Vitrum Balticum“ prašė priteisti iš atsakovės Norvegijos įmonės „Nordnorsk Bygginnredning AS“ (toliau vadinama ir Atsakovė, Užsakovė) 99 960 Eur skolos pagal sutartį ir 9 799,95 Eur delspinigių, viso 109 759,95 Eur, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Papildomai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones-ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų dydžio sumos turto areštą, nes yra pavojus, jog atsakovė paslėps ar kitais perleis turimą turtą ir teismo sprendimo įvykdymas nebus galimas ar apsunkintas. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, jos atstovai teismo posėdžiuose paaiškino, jog šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Darbuotojų nuomos sutartį (toliau vadinama Sutartis). Pagal Sutartį Ieškovė įsipareigojo atlikti darbus statybos objekte Norvegijoje, o Atsakovė įsipareigojo sumokėti Sutarties kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties kaina - 42 Eur/val. vienam darbuotojui plius PVM, mokamas Norvegijos valstybei. Ieškovė turėjo pateikti Atsakovei išrašytą sąskaitą-faktūrą kartą per dvi savaitės, o Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti gavus sąskaitą-faktūrą per 28 kalendorines dienas. Sutartis nustatė, kad, jeigu atsakovė laiku neatsiskaito, ji moka 0,2 procentų nuo neapmokėtų darbų vertės dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną.

(duomenys neskelbtini) ieškovė Atsakovei nusiuntė el paštu: sutartį pasirašymui darbo laiko apskaitos žiniaraščius už (duomenys neskelbtini) savaitę; sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) – 8, 274 Eur. (duomenys neskelbtini)darbo laiko apskaitos žiniaraščius už (duomenys neskelbtini) savaitę, sąskaitą -faktūra (duomenys neskelbtini)- 16 590 Eur, (duomenys neskelbtini) -darbo laiko apskaitos žiniaraščius už (duomenys neskelbtini) savaitę; sąskaitą -faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 16296 Eur; (duomenys neskelbtini) sąskaitą -faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 532 Eur ir sąskaitą -faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) -28 182 Eur; (duomenys neskelbtini)-darbo laiko apskaitos žiniaraščius, (duomenys neskelbtini) - darbo laiko apskaitos žiniaraščius; pakartotinai sąskaitą -faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 8 274 Eur, pakartotinai sąskaitą -faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)– 16 590 Eur: sąskaitą-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 296 Eur, sąskaitą -faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 532 Eur, sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)-7 560 Eur sumoms. (duomenys neskelbtini) Atsakovei nusiuntė el. paštu priminimą, kad vis dar neapmokėtos sąskaitos bendrai 99 960 Eur sumai, su šiuo priminimu nusiuntė sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė suteikė Atsakovei darbuotojų nuomos paslaugas pagal šias sąskaitas- faktūras, kurias Atsakovė gavo: (duomenys neskelbtini) dienos (duomenys neskelbtini).Viso Ieškovė Atsakovei išrašė sąskaitų už 108 234 Eur. Visas sąskaitas-faktūras Atsakovė priėmė, pretenzijų dėl darbo laiko apskaičiavimo nereiškė, su sumomis ir apskaitytomis darbo laiko valandomis sutiko. Kadangi Atsakovė atsiskaitė iš dalies - tik (duomenys neskelbtini) sumokėjo 8 274 Eur, ji liko skolinga 99 960 Eur (108 234 Eur - 8 274 Eur).

Atsakovė turėjo atsiskaityti per 28 kalendorines dienas po sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Delspinigiai- 0,2 procento dydžio nuo neapmokėtos vertės už kiekvieną dieną. Paskutinė sąskaita Atsakovei išrašyta (duomenys neskelbtini), todėl ji po 29 kalendorinių dienų, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) dienos, turi mokėti delspinigius. Viso iš Atsakovės prašo priteisti 109 759,95 Eur.

Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos,atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė kelis kartus informavo, jog nesiruošia grąžinti skolos ir ketina likviduotis. (duomenys neskelbtini) el. paštu Atsakovė pateikė ieškovei tokio turinio raštą: “Sveiki, sprendimo dar neturiu. Esant dabartinei situacijai, manau, kad mes užsidarysime. Bandau gauti privačia paskola, kad padengčiau dali skolų, bet gali būti racionalu skirti šiuos pinigus kitos įmonės kūrimui. Geriausiu atveju galėsime padengti gal 20 000 skolos. Tikiuosi, kad rytoj bankas man atsakys. Šiandien buvo paprašyta, kad atsiųsčiau daugiau dokumentų“.

Iš tokio rašto akivaizdu, kad Atsakovė siekia uždaryti savo įmonę, o turimas lėšas skirs naujos įmonės atidarymui. Toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas. Atsakovės skola didelė- siekia virš 100 000 Eur. Atsakovė nesąžiningai vengia atsiskaitymo su ieškove, nevykdo finansinių įsipareigojimų, pareiškė, kad užsidarys, investuos lėšas į kitą naujai atidarytą įmonę. Ji nesuinteresuota atsiskaityti, pasitraukė iš sutarties, todėl ir teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, esant nesąžiningam Atsakovės elgesiui, ji ir ateityje vengs vykdyti teismo sprendimą, slėps savo turtą. Atsakovė veiklą vykdo Norvegijoje, gauna iš klientų pinigus ir juos skirsto savo nuožiūra. Esant faktiniam Atsakovės nemokumui, ji gali bet kada nutraukti savo veiklą ir taip liks neatsiskaityta. Atsakovė nustojo bendrauti, neatsako į skambučius, raginimus atsiskaityti, taip rodo aiškų ketinimą nevykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, veiklą tęsti su kitais asmenimis ir taip išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jos atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.

Paaiškino, jog kreipėsi į Ieškovę dėl darbų atlikimo dviejuose objektuose - (duomenys neskelbtini), kuriame reikėjo sumontuoti gipso kartono plokštes, ir (duomenys neskelbtini) mokykla (duomenys neskelbtini), toliau - Objektas Nr. 2), kuriame reikėjo sumontuoti gipso kartono plokštes ir pakabinamas lubas. Atsakovė Ieškovei nurodė, jog darbui Objekte Nr. 1 reikia dviejų darbuotojų 3 - 6 mėnesiams, su sąlyga, jog darbuotojai gerai dirba ir yra kvalifikuoti, o Objekte Nr. 2 reikia keturių darbuotojų apytiksliai 6 mėnesiams.

(duomenys neskelbtini) Ieškovė el. laišku paprašė patvirtinimo, ar tikrai Atsakovei reikia 2 papildomų darbuotojų Objekte Nr. 1, į ką Atsakovė atsakė, jog papildomi darbuotojai reikalingi ir galėtų pradėti dirbti (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) Atsakovė informavo Ieškovę, jog jai yra reikalingi 8-9 darbuotojai Objekte Nr.2 gipso kartono plokščių montavimui, paprašė atsiųsti darbuotojų gyvenimo aprašymus (CV), kad Atsakovė galėtų įsitikinti, jog siūlomi darbuotojai tikrai galės tinkamai atlikti gipso kartono plokščių montavimo darbus. (duomenys neskelbtini) Ieškovė informavo Atsakovę, jog pastaroji gali pasinaudoti jau dirbančių keturių Ieškovės darbuotojų pagalba, kurie visi gali kvalifikuotai atlikti pageidaujamus darbus. Atsakovė (duomenys neskelbtini) dar kartą patvirtino, jog jai yra reikalingi papildomi 9 darbuotojai.

(duomenys neskelbtini) Ieškovė, kaip vykdytoja, su Atsakove, kaip užsakove, pasirašė (duomenys neskelbtini) Darbuotojų nuomos sutartį. (duomenys neskelbtini) Ieškovė Atsakovei el. laiške nurodė devynių darbuotojų gyvenimo aprašymus, iš kurių matyti, jog Ieškovės siūlomi išnuomoti 7 darbuotojai turi 15-30 metų, o kiti 2 darbuotojai - 3-4,5 metų dailidės darbo stažą.

(duomenys neskelbtini)4 Ieškovė Atsakovei pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraštį bei sąskaitą už 41 -42 Ieškovės darbuotojų darbo savaites (Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), suma 16 590 Eur).

(duomenys neskelbtini) Atsakovė Ieškovei pateikė pretenzijas dėl jos darbuotojų netinkamo elgesio Atsakovės išnuomotame bute- Ieškovės darbuotojai išnuomotame bute sulaužė/sugadino duris bei stalą, lauke primėtyta nuorūkų. Atsakovė nurodė, jog jeigu Ieškovės darbuotojai nesilaikys tvarkos išnuomotame bute, jie turės patys susiorganizuoti sau gyvenamąją vietą. Taip pat Atsakovė pareiškė pretenzijas ir dėl to, kad darbuotojai nekalba angliškai, todėl nurodė Ieškovei, jog nuo šiol siųstų dirbti darbuotojus su kuriais Atsakovė galėtų susikalbėti.

(duomenys neskelbtini) Ieškovė pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraštį bei sąskaitą už 43¬44 Ieškovės darbuotojų darbo savaites ((duomenys neskelbtini) Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), suma 16 296 Eur).

(duomenys neskelbtini) Atsakovė Ieškovei pateikė pretenzijas dėl Objekte Nr. 1 Ieškovės darbuotojų atliekamų darbų spartos. Ji išreiškė abejones, ar ji toliau gali nuomotis iš Ieškovės darbuotojus esant tokiai darbų spartai. Atsakovė nurodė, jog Ieškovės darbuotojai per 456 val. sumontavo 153 m2 gipso kartono plokščių ir 348 m2 lentjuosčių. Nurodė, kad jos skaičiavimais 1 darbuotojas turėtų sumontuoti apie 200 m2 lentjuosčių per dieną, priklausomai nuo kambarių skaičiaus. 1 darbuotojui taip pat turėtų tekti mažiausiai 92 m2 gipso kartono plokščių per dieną, 3-4 plokštės per vieną valandą. Atsakovė išreiškė nusivylimą Ieškovės darbuotojais, kadangi jie pamelavo apie savo patirtį bei iškėlė abejones dėl to, kaip Atsakovė gali Ieškovei mokėti už tokį nekvalifikuotą darbą. Ji pareikalavo nurodyti realų valandų skaičių, kurį dirbo Ieškovės darbuotojai, bei nurodė, jog neketina mokėti už atliktus darbus tokios sumos, kuri neatitinka realybės. Ji taip pat išreiškė savo viltis, jog į Objektą Nr. 2 atsiųstini Ieškovės darbuotojai bus kitokios kvalifikacijos, nei nurodytieji, informavo Ieškovę, jog jos darbuotojai nustoja dirbti vos tik projekto savininkai pasišalina iš statybvietės, kėlė klausimą, ar Ieškovės darbuotojams prižiūrėti reikia pasisamdyti dar kitus darbuotojus.

(duomenys neskelbtini) Ieškovei atsiuntus laiko žiniaraščius už jos darbuotojų 45-46 darbo savaites ((duomenys neskelbtini) Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), suma 14 532 Eur, ir (duomenys neskelbtini)Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), suma 28 182 Eur), Atsakovė Ieškovei pateikė pretenzijas dėl jos darbuotojų darbo laiko. Atsakovė nurodė, jog Ieškovės darbuotojai negali dirbti po 11,5 val. per dieną, ką draudžia Norvegijos teisės aktai, pareiškė pretenzijas dėl I darbuotojų darbo spartos, kadangi jie 8 val. darbą atlieka per 50-60 val., t.y. 6,25 - 7,5 val. lėčiau, nei yra įprasta. Vėlgi iškėlė Ieškovei klausimą, kokius gi darbuotojus ji deleguoja.

(duomenys neskelbtini) Atsakovė dar papildomai nurodė, jog Ieškovės darbuotojai 350 m2 plokščių sumontuoja per 205 val., kas sudaro 1,7 m2 per valandą, nors paprastai normali plokščių montavimo sparta yra 9 m2 per 1 val. (4 gipso plokštės arba 3 m2). Pabrėžė, jog dėl tokio darbuotojų darbo tempo Atsakovė praranda daug pinigų ir jeigu Ieškovės darbuotojai ir toliau taip dirbs, Atsakovė patirs daugiau nei 200 000 Eur nuostolį, informavo, jog kai kurių Ieškovės darbuotojų atsisako. Tos pačios dienos kitame el. laiške pateikė konkrečius Ieškovės darbuotojų darbo pavyzdžius, jog šių darbuotojų darbo sparta neatitiko racionalumo kriterijaus.

(duomenys neskelbtini) Ieškovė pripažino, jog jos darbuotojai iš esmės dirba lėtai bei svarstė, kokios galimos tokio lėto darbo tempo priežastys. Ieškovė nurodė suprantanti, jog Atsakovė praranda laiką, pinigus, tačiau mananti, jog projekto pabaigoje rezultatai bus geri, apgailestavo, jog iš 8 dirbančių Ieškovės darbuotojų 5 darbuotojų yra atsisakoma.

Atsakovė, reaguodama į jai pateiktą (duomenys neskelbtini) Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), suma 28 182 Eur, bei Ieškovei nurodžius, jog iš minėtoje sąskaitoje iš nurodytų 671 val. darbuotojai apie 350 val. surinkinėjo profilius ir lentjuostes, pasiteiravo, ar jie turi kitų darbų nei montuoti plokštes.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) el. laiške, atsakydamas į Ieškovės el. laišką, vėlgi iškėlė klausimą, kaip darbuotojai gali dirbti tokiu neįtikėtinai lėtu tempu bei pažymėjo, jog šie darbuotojai nesavarankiški, juos nuolat reikia kontroliuoti. Atsakovė Ieškovei nurodė, jog jos darbuotojai nepraneša Atsakovei apie medžiagų trūkumą net 100 darbo valandų, o toks darbuotojų elgesys verčia abejoti Ieškovės sąžiningumu ir bus ginčijamas, nurodė, jog pakeis tam tikrus darbuotojus.

(duomenys neskelbtini) Atsakovė informavo Ieškovę jog atsisako visų jos darbuotojų, kadangi Atsakovė nenori būti asocijuojamas su bendrove, kuri nesilaiko mokesčių įstatymų, t.y. Ieškove. Dar kartą pabrėžė, jog Ieškovė įsipareigojo Atsakovei parūpinti kvalifikuotus ir patyrusius darbuotojus, tačiau buvo išnuomoti darbuotojai, kuriuos reikėjo nuolat kontroliuoti ir tikrinti atliktus darbus, kadangi didelė jų dalis buvo nepatyrę bei prastai atlikdavo savo darbą, o projekto savininkams išvykus iš objektų, Ieškovės darbuotojai faktiškai nebedirbdavo.

(duomenys neskelbtini) Atsakovė Ieškovei nurodė, jog abiejuose projektuose Atsakovės naujai išnuomoti darbuotojai dirba 6 kartus našiau, kas patvirtina, jog Ieškovė išnuomojo nenašius ir nekvalifikuotus darbuotojus, kas neatitiko Sutarties sąlygų. Atsakovė pažymėjo, jog Objekte Nr. 2 naujai išnuomoti darbuotojai padarė daugiau darbo per 2 dienas, nei šeši ieškovės darbuotojai per 2 savaites, įskaitant ir Ieškovės darbuotojų broko taisymą

(duomenys neskelbtini) Atsakovė dar kartą apibendrino priežastis, kodėl atsisako apmokėti Ieškovės pateiktas sąskaitas:

Ieškovė žadėjo išnuomoti darbščius ir kvalifikuotus darbuotojus, tačiau tokių neišnuomojo; dėl nekvalifikuotų darbuotojų Atsakovė patyrė nuostolių – Ieškovės darbuotojai nesugebėjo dirbti normaliu tempu bei nežinojo kaip atlikti sienų montavimo darbus; siųsti darbuotojai turėjo problemų su alkoholiu; Ieškovės darbuotojai, projekto savininkams ir valdytojams išvykus iš darbų vietos, nustodavo dirbę; Ieškovės darbuotojai nežinojo kaip sumontuoti gipso kartono plokštę; nežinojo kaip pamatuoti, kur privalo būti sumontuota gipso kartono plokštė; anksti palikdavo darbo vietą, vos tik Atsakovės ar projekto savininkai pasišalina iš darbų vietos; atsakovė turėjo permontuoti visą aukštą Objekte Nr. 1, kadangi sienų išdėstymas buvo neteisingas; pateiktos sąskaitos yra „išpūstos“.

Mano, jog sutarties sudarymo metu Ieškovė negalėjo vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklos.

Tarp šalių sudaryta Sutartis yra pavadinta „Darbuotojų nuomos sutartis “Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 72 straipsnio 1 dalimi, laikinojo darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik DK 72¹ straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą (DK 72 straipsnio 2 dalis). Iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo matyti, jog Ieškovės nurodytame sąraše nėra.

Atsakovei teiktos paslaugos neatitiko teisės normų ir šalių susitarimo, profesinės ir verslo praktikos, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, daro išvadą, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Atsakovės vertinimu, Ieškovės teiktos paslaugos neatitiko teisės normų ir šalių susitarimo, profesinės ir verslo praktikos, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

Pirma, Atsakovei buvo itin svarbi nuomojamų darbuotojų patirtis, kad darbai būtų atlikti kokybiškai bei savalaikiai, todėl dėl šios priežasties Atsakovė ir prašė atsiųsti nuomojamų darbuotojų gyvenimo aprašymus. Nors iš Ieškovės pateiktų jos darbuotojų gyvenimo aprašymų matyti, jog neva dauguma darbuotojų turėjo didelę patirtį, tačiau vykstant darbams paaiškėjo, jog jie negeba atlikti gipso kartono montavimo darbų, o ir kai kuriuos atliktus darbus Atsakovės naujai pasamdytiems darbuotojams teko perdaryti (Atsakovė turėjo permontuoti visą aukštą Objekte Nr. 1, kadangi sienų išdėstymas buvo neteisingas).

Antra, Atsakovė ne kartą Ieškovei teikė pretenzijas dėl jos darbuotojų atliekamų darbų spartos, pateikdama konkrečius pavyzdžius, iš kurių akivaizdu, jog Ieškovės darbuotojai darbus objekte atliko taip lėtai, kas neatitinka įprastos tokių darbų atlikimo praktikos laiko prasme. Atsakovė ne kartą nurodė, jog Ieškovės sąskaitose nurodytos valandos yra „išpūstos“ ir ji neketina už jas mokėti, sąskaitose nurodyta informacija neatitinka realybės. Dėl nedarbščių bei nekvalifikuotų darbuotojų Atsakovė valdomuose objektuose patyrė nuostolių.

Trečia, Ieškovės nuomoti darbuotojai ne tik, kad neatitiko jų gyvenimo aprašymuose nurodytos kvalifikacijos, tačiau ir nesilaikė elementarios darbo drausmės ir tvarkos-sugadino jiems išnuomotą būstą; kai kurie darbuotojai nesaikingai vartojo alkoholį (net ir darbo metu); projekto savininkams/valdytojams išvykus iš objektų, nustodavo dirbti.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių negalima teigti, jog Atsakovei paslaugos buvo suteiktos tinkamai, todėl Atsakovė neturėjo kitokios galimybės, kaip tik darbuotojų atsisakyti. Atsakovė pagal paslaugų sutartį negavo to, ko tikėjosi iš sutarties - kvalifikuoto ir profesionalaus paslaugų teikimo, o Ieškovė nesielgė taip, kaip būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas. Vietoj profesionalių paslaugų teikimo, Atsakovei buvo pateiktos „išpūstos“ sąskaitos.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Šalių atstovų paaiškinimais, pateiktais į bylą dokumentais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) antroje pusėje atsakovė kreipėsi į Ieškovę dėl darbų atlikimo dviejuose statybos objektuose - (duomenys neskelbtini), kuriuose reikėjo atlikti statybos darbus. Iš šalių pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais(atsiliepimo į ieškinį priedas Nr.1) matyti, jog Atsakovė Ieškovei nurodė, jog darbui Objekte Nr. 1 reikia dviejų darbuotojų 3 - 6 mėnesiams o Objekte Nr. 2- keturių darbuotojų apytiksliai 6 mėnesiams. (duomenys neskelbtini) Atsakovė informavo Ieškovę, jog jai yra reikalingi 8-9 darbuotojai Objekte Nr. 2 gipso kartono plokščių montavimui, paprašė atsiųsti jų gyvenimo aprašymus (CV), kad galėtų įsitikinti, jog šie darbuotojai galės tinkamai atlikti gipso kartono plokščių montavimo darbus.

Pasak ieškovės, (duomenys neskelbtini) el.paštu atsakovei nusiuntė pasirašyti, o, pasak atsakovės, spalio 13 d. šalys pasirašė (duomenys neskelbtini) datuojamą Darbuotojų nuomos sutartį (ieškinio 1 priedas). Pagal Sutartį Ieškovė įsipareigojo atlikti darbus statybos objekte Norvegijoje, o Atsakovė įsipareigojo sumokėti Sutarties kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1 punktas).Sutarties kaina - 42 Eur/val. vienam darbuotojui (Sutarties 2.1 punktas) plius PVM (arba M VA - mokestis mokamas Norvegijoje valstybei).Kokius konkrečius darbus reiks atlikti sutartyje nenurodyta, bet užsakovas įsipareigojo pateikti reikiamiems darbams atlikti reikalingus dokumentus(3.1), o vykdytojas prisiėmė atsakomybę atlikti darbus pagal pateiktą darbų užduotį(1 p., 4.3 p.),apdrausti darbuotojus, parūpinti būtinus darbams atlikti įrankius, laikytis darbuotojų saugos reikalavimų ir turėti reikiamus leidimus ir kitus dokumentus darbams Norvegijoje (4 p.). Ieškovė turėjo pateikti Atsakovei išrašytą sąskaitą-faktūrą kartą per dvi savaitės (Sutarties 2.2 punktas), o Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti gavusi sąskaitą-faktūrą per 28 kalendorines dienas (Sutarties 2.2 punktas). Darbai atliekami Norvegijoje, todėl sutarta, kad taikomas atvirkštinis PVM mokestis, jį sumoka Atsakovė. Sutarties 9 punktas nustatė, kad, jeigu atsakovė laiku neatsiskaito, ji moka 0,2 procentų dydžio netesybas nuo neapmokėtų darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną.

Teismo vertinimu, šalis siejanti sutartis, kuri pavadinta Darbuotojų nuomos sutartimi pagal savo esmę ji atitinka Lietuvos Respublikos DK 72 straipsnio 1 dalyje nurodytai laikinojo darbo sutarčiai – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.

Darbuotojai dirbo ieškovės nurodytoje įmonėje užsienyje ir buvo šiai įmonei darbo procesuose pavaldūs, o atlyginimą darbuotojams turėjo mokėti ieškovė.

Sykiu šalis siejanti sutartis (Darbuotojų nuomos sutartis), kartu atitinka ir atlygintų sutarčių nuostatas, konkrečiai CK 6.716 straipsnyje numatytą paslaugų sutartį (CK 6 knygos XXXV skyriaus 1 skirsnis). Reikšminga, kad šalių bendradarbiavimas, pasireiškęs ieškovės darbuotojų nuomojimu, prasidėjo dar iki 2022-09-26 datuotos sutarties pasirašymo spalio 9-13 dienomis (2022-10-09 ieškovė Atsakovei nusiuntė darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 39-40 savaitę(paskutinė rugsėjo ir pirma spalio savaitės)

Taigi, teismas vertina, jog šalių ginčui išspręsti turi būti taikomos DK 72 1 straipsnio ir CK aptartos bendrosios sutarčių vykdymo bei 6 knygos XXXV skyriaus 1 skirsnio nuostatos.

Atsakovė pagrįstai nurodo, jog Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Darbo kodekso 72¹ straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą (Darbo kodekso 72 straipsnio 2 dalis). Darbdavys, ketinantis vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, pateikia Valstybinei darbo inspekcijai prašymą patvirtinti, kad jis atitinka Kriterijus, nurodytus Darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose (DK 72¹ straipsnio 2 dalis).

Iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo matyti, jog Ieškovės nurodytame sąraše ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo (atsiliepimo į ieškinį 32 psl.). Sykiu ieškovė pateikė duomenis, jog ji yra įregistruota Norvegijos darbo inspekcijos personalo įdarbinimo įmonių registre, registracija galioja 2023 m.(dubliko priedas). Analogiški duomenys už 2022 metus nepateikti.

Anksčiau nurodytos aplinkybės reiškia, kad Ieškovė, nebūdama Lietuvos Respublikoje įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, negalėjo sudaryti ir vykdyti Darbuotojų nuomos sutarties kaip Laikinojo darbo sutarties (DK 72 straipsnio 2 dalis).

Nors teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad ieškovė, nebūdama registruota (nepranešusi VDĮ), negalėjo vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklos, bet sykiu pastebi, jog pati sutartis neginčijama, atsakovė nepaaiškina kokią tai turi praktinę svarbą, vykdant šalis siejusią ir paslaugų sutartį.

Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo visą Darbuotojų nuomos sutartį kaip Laikinojo darbo sutartį ex officio pripažinti negaliojančia. Minėta, Atsakovė nereikalauja pripažinti negaliojančia Sutartį. Antra, visos Sutarties negaliojimas nėra akivaizdus, nes tokia pasekmė (sutarties negaliojimas dėl DK 72 straipsnio 2 dalies sąlygų nesilaikymo) nenustatyta įstatyme ir sykiu neįžvelgiama viešojo intereso, kad nustačius aptariamą aplinkybę, visa Sutartis ar kuris nors jos dalis būtų pripažinta negaliojančia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015).

Dėl pasakyto sprendžiama, jog laikinojo įdarbinimo sutarties, naudotos sudarant ir vykdant šalių paslaugų sutartį, trūkumai, sprendžiant dėl sutarties (ne) tinkamo vykdymo, teisiškai nereikšmingi ir į juos neatsižvelgtina.

CK 6.158 straipsnis skelbia, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Pagal CK 6.200 straipsnio nuostatas šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, o sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

Daikto (paslaugų) kokybė gali būti viena iš sutarčių sąlygų. Pagal CK 6.197 straipsnį, jei nei sutartyje, nei įstatymuose sutarties dalyko kokybė nenustatyta, tai ji turi atitikti protingą ir ne žemesnę už vidutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Kasacinis teismas yra pastebėjęs, jog ši įstatymo nuostata yra bendroji ir ji taikoma esant bet kokiai sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

Jau minėta, kad šalių sudaryta sutartis vertinama kaip paslaugų sutartis. CK 6.716 straipsnis paaiškina, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.720 straipsnį paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Straipsnio 3 dalis numato, kad už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.721 straipsnis klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, spręstina, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Paslaugų teikėjas privalo pareigas teikti tinkamai. Šią pareigą lemia keletas kriterijų, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: nustatytus teisės normų ar sutarčių, kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas).Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 dalis); veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (2 dalis); teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 dalis); paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti; šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti (4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Šiame ginče reikšmingos ir sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo pastebėta, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Tokios įstatyminės nuostatos sykiu reikalauja, jog, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir susitarimus, būtų laikomasi šalių reiškiamų reikalavimų ir atsikirtimų į juos įrodinėjimo pareigų (taisyklių) (CPK 12,178 straipsniai).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).

Teismo vertinimu, atsakovė, įrodinėdama, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartį, turėjo procesinę pareigą šį teiginį įrodyti, bet tinkamais ir pakankamais įrodymais jo nepagrindė (neįrodė).

Šalis siejančioje paslaugų sutartyje aptarta, jog ieškovė teiks darbuotojų nuomos darbams paslaugą, kurios mato vienetu yra išdirbtas darbo laikas, skaičiuojamas kiekvienam darbuotojui valandomis, sykiu nenumačius kaip, kas, pagal kokius požymius atliks ieškovės darbuotojų darbo laiko apskaitą. Iš faktinių aplinkybių matyti, jog darbo laiką apskaitą atliko ieškovė, kuri paaiškino, jog apskaita buvo atliekama ir nurodoma apskaitos žiniaraščiuose pagal darbuotojų elektroninės registracijos, patenkant į darbų zoną ir iš jos išvykstant, duomenis.

Atsakovė neginčija, jog tokia registracija buvo atliekama, bet, jos vertinimu, tai ne visais atvejais reiškia faktinio darbo laiką. Jeigu darbo zonoje dėl kokių tai priežasčių darbuotojas nedirba, tas neturėtų būti apskaitoma kaip dirbtas laikas ir jį apmokama. Kaip panašiais atvejais darbo laikas turėtų būti apskaitomas, kokie to laiko tarpsniai neturėtų būti įskaičiuojami į darbo laiką, ginčo sutartyje ar kitas šalis siejančiame dokumente neaptarta (nesutarta).

Atsakovei tvirtinant apie akivaizdžiai per lėtą darbų tempą, kuris neatitiko jos įsipareigojimų užsakovams, apie nekokybiškus darbus, nepateikta įrodymų, jog ieškovei ar ieškovės darbuotojams būtų buvusi pateikta konkreti rašytinė darbų užduotis (projektas, planai, schemos ar pan.), nėra duomenų, ar kuris iš atvykusių darbuotojų buvo paskirtas jų darbus koordinuojančiu ar pan. asmeniu, nenurodyta ar ir kas iš ieškovės ir/ar atsakovės pusės turėjo kontroliuoti dirbančiųjų darbų kokybę, nustatyti darbų terminus, jų atitikimą kokybiniams reikalavimams, saugumo ir panašių reikalavimų laikymąsi. Reikalavimai darbuotojų kvalifikacijai, užsienio kalbos mokėjimui sutartyje neaptarti.

Iš šalių pateikto susirašinėjimo el.paštu matyti, jog (duomenys neskelbtini) Ieškovė Atsakovei pateikė lakoniškus devynių darbuotojų gyvenimo aprašymus (CV), iš kurių matyti, jog siūlomi išnuomoti 7 darbuotojai turi 15-30 metų, o kiti 2 darbuotojai - 3-4,5 metų dailidės darbo stažą (atsiliepimo į ieškinį 1 priedas). Nėra pateikta įrodymų, kad darbų patirtis ir jo pobūdis, anglų kalbos įgūdžių turėjimo vertinimas buvę nurodyti netiksliai ar klaidinančiai.

Minėta, dar iki sutarties pasirašymo (duomenys neskelbtini) ieškovė Atsakovei nusiuntė darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 39-40 metų savaites (paskutinė rugsėjo ir pirma spalio savaitės) sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 8274 Eur sumai (ieškinio priedas Nr.2).Iš to sprendžiama, jog ieškovės du darbuotojai pradėjo dirbti dar iki aktualios ginčui sutarties pasirašymo, tikėtina žodinės sutarties pagrindu. Prie sąskaitos faktūros pridėti mėnesiniai darbo laiko žiniaraščiai. Nei dėl mokėtinos sumos, nei dėl apskaitos tikslumo pastabų nepareikšta. Ieškovės paaiškinimu ši sąskaita faktūra pilnai apmokėta (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ji atsakovei nusiuntė sąskaitas faktūras su pridėtais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais 99 960 Eur sumai (ieškinio priedai Nr.2-7). Nėra ginčo, jog atsakovė sąskaitas faktūras su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais gavo.

Nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos šalys el.paštu susirašinėjo dėl sutarties vykdymo aspektų. Iš šio susirašinėjimo matyti, jog (duomenys neskelbtini) atsakovė Ieškovui pateikė pretenzijas dėl Ieškovės darbuotojų netinkamo elgesio išnuomotame bute, kad darbuotojai nekalba angliškai, todėl nurodė, jog nuo šiol su siunčiamais dirbti darbuotojais Atsakovė turi galėti susikalbėti.

(duomenys neskelbtini) Atsakovė Ieškovei pateikė pretenzijas dėl Objekte Nr. 1 darbuotojų atliekamų darbų spartos, išreiškė abejones ar toliau galės nuomotis darbuotojus esant tokiai darbų spartai. Atsakovė išreiškė nusivylimą Ieškovės darbuotojais, kadangi, Atsakovės vertinimu, Ieškovės darbuotojai pamelavo apie savo patirtį bei iškėlė abejones dėl to, kaip Atsakovė gali mokėti už tokį nekvalifikuotą darbą, pareikalavo nurodyti realų valandų skaičių, kurį dirbo Ieškovės darbuotojai, bei nurodė, jog neketina mokėti už atliktus darbus tokios sumos, kuri neatitinka realybės. Atsakovė išreiškė savo viltis, jog į Objektą Nr. 2 atsiųstini Ieškovės darbuotojai bus kitokios kvalifikacijos, nei nurodytieji, informavo Ieškovę, jog jos darbuotojai nustoja dirbti vos tik projekto savininkai pasišalina iš statybvietės.

(duomenys neskelbtini) Atsakovė pateikė pretenzijas dėl Ieškovės darbuotojų darbo laiko. Nurodė, jog Ieškovės darbuotojai negali dirbti po 11,5 val. per dieną, kadangi to negalima daryti pagal Norvegijos teisės aktus, pareiškė pretenzijas dėl darbuotojų darbo spartos, t.y. kartais lėčiau, nei yra įprasta. Kitu tos pačios dienos laišku akcentavo, jog dėl tokio darbuotojų darbo tempo Atsakovė praranda pinigus ir, jeigu Ieškovės darbuotojai ir toliau taip dirbs, patirs daugiau nei 200 000 Eur nuostolių, informavo Ieškovę, jog kai kurių darbuotojų atsisako.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) laiške vėlgi iškėlė klausimą, kaip darbuotojai gali dirbti tokiu lėtu tempu bei pažymėjo, jog darbuotojai nesavarankiški, juos reikia kontroliuoti, darbuotojai nepranešė Atsakovei apie medžiagų trūkumą 100 darbo valandų, o toks darbuotojų elgesys verčia abejoti Ieškovės sąžiningumu ir bus ginčijamas sąskaitose.

(duomenys neskelbtini) Atsakovė informavo Ieškovę, jog atsisako visų Ieškovės darbuotojų, kadangi nenori būti asocijuojama su bendrove, kuri nesilaiko mokesčių įstatymų, atsakovei buvo išnuomoti darbuotojai, kuriuos reikėjo nuolat kontroliuoti, tikrinti atliktus darbus, didelė jų dalis buvo nepatyrę bei prastai atlikdavo savo darbą.

Jau atsisakius visų darbuotojų, t.y. sutarties nebevykdant, (duomenys neskelbtini) laišku atsakovė Ieškovei nurodė, jog abiejuose projektuose Atsakovės naujai išnuomoti darbuotojai dirba 6 kartus našiau.

(duomenys neskelbtini) laišku Atsakovė apibendrino priežastis, kodėl atsisako apmokėti Ieškovės pateiktas sąskaitas: Ieškovė žadėjo išnuomoti darbščius ir kvalifikuotus darbuotojus, tačiau tokių neišnuomojo. Dėl nekvalifikuotų darbuotojų Atsakovė patyrė nuostolių – Ieškovės darbuotojai nesugebėjo dirbti normaliu tempu bei nežinojo kaip atlikti elementarius sienų montavimo darbus; siųsti darbuotojai turėjo problemų su alkoholiu; darbuotojai, vos tik projekto savininkams ir valdytojams pasišalindavo iš darbų vietos, nustodavo dirbti; jie nežinojo kaip sumontuoti elementarią gipso kartono plokštę; kaip pamatuoti ir kur privalo būti sumontuota gipso kartono plokštė; anksti palikdavo savo darbo vietą; Atsakovė turėjo permontuoti visą aukštą Objekte Nr. 1, kadangi sienų išdėstymas buvo neteisingas; pateiktos darbo laiko apskaitos sąskaitos yra „išpūstos“.

Byloje nėra ginčo, jog šalys sutartį sudarė laisva valia, iki pat jos nutraukimo lapkričio 25 d. (atsakovei atsisakius visų ieškovės nuomotų darbuotojų) ji nebuvo modifikuota.

Atsakovė įrodinėjo, jog buvę susitarimo, kurių ieškovė neįvykdė (darbuotojai turėjo turėti pakankamos darbų patirties, darbštūs ir kvalifikuoti, galintys susikalbėti anglų kalba), o ją vykdė netinkamai.

Pagal sutarties sąlygas ieškovė (vykdytojas) “prisiima atsakomybę atlikti darbus pagal pateiktą darbų užduotį”. Sutartyje neužfiksuota kokius konkrečius darbus ir per kokį terminą turės atlikti ieškovės darbuotojai, tik nurodoma, jog darbų pabaiga yra, kai užsakovas informuoja apie tai vykdytoją, bet ne mažiau kaip po 6 darbo savaičių. Atsakovė neįrodinėjo, kad būtų pateikusi vykdytojui “darbo užduotį”. Šalys susitarė tik dėl sutarties kainos- 42 Eur už 1 darbo valandą asmeniui,papildomai PVM. Nepateikta įrodymų, kad šalys raštu ar kita forma susitarė dėl to koks turi būti darbų intensyvumas, abejoms šalims priimtinas darbo kiekio matas, pvz. per 1 darbo valandą sumontuojamų plokščių, įrengiamų grindjuosčių ar pan. kiekis.

Nėra duomenų, jog būtų buvę sutarta bent dėl įprastai darbų praktikoje taikomo ar spartos pagal nustatytus, jeigu toks yra, standartus (normatyvus), laikymosi. Atsakovė, tvirtindama, jog dirbta per lėtai, taip ir nepateikė įrodymų ar ir dėl kokio darbų tempo susitarta, o jeigu dėl to konkrečiai neaptarta- koks darbų tempas yra įprastas. Teigiant, jog tempas buvo per lėtas, nes vėliau pasamdyti darbininkai dirbo net kelis kartus greičiau, toks teiginys įrodymais (apart šalies atstovo paaiškinimo) nepagrįstas. Tvirtinimas, jog ieškovės darbuotojai iš tiesų dirbo “per lėtai”, nesant konkrečių įrodymų dėl įprasto tokiems darbams tempo, vertinamas tik kaip atsakovės atstovų nuomonė.

Reikalavimai dėl užsienio kalbos mokėjimo, pastabos dėl netinkamo elgesio buityje, niekaip sutartyje neaptarti ir su darbų sparta, jų kokybe nesusiję bei patys savaime nerodo netinkamo sutarties vykdymo.

(duomenys neskelbtini) laiške atsakovės nurodyta darbų nutraukimo priežastis- netinkamas iš ieškovės pusės mokesčių įstatymų laikymasis įrodymais nepatvirtinta.

Teiginiai dėl atsiųstų darbuotojų negebėjimo savarankiškai atlikti pavestus darbus, dėl vengimo dirbti ar pasišalinimo iš darbovietės, apart atsakovės atstovų teiginių el.laiškuose ir paaiškinimo teismo posėdžiuose, kitais įrodymais nepagrįsti. Ieškovės atstovų pastebėjimai el. laiškuose dėl atsakovės teiginių dėl per lėto darbo galimų priežasčių, darbų rezultatų perspektyvos ir pan., teismo vertinimu, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovė šiuos atsakovės teiginius pripažino kaip neabejotinai pagrįstus.

Sutarties vykdymo pabaigoje ir po jos pabaigos atsakovės išsakyti nusiskundimai atliktų darbų kokybe pakankamais įrodymais taip pat nepatvirtinti.

Atsakovė pateikė Neatitikimo ataskaitą, kuria įrodinėja ieškovės darbuotojų darbo broką ((duomenys neskelbtini) paskutinis priedas). Ji parengta (duomenys neskelbtini), t.y.praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po darbų pabaigos. Iš šios ataskaitos negalima identifikuoti kas atliko šiuos darbus (ieškovė nepripažįsta, kad tai jos darbuotojų darbo brokas, teigia, jog tokius darbus atliko ir atsakovės darbuotojai), koks jų mastas, kokie broko, jeigu jis turi būti pašalintas, taisymo kaštai. Atsakovė pripažino, kad ieškovės darbuotojams baigus darbus lapkričio pabaigoje, jų atliktų darbų masto ir jų kokybės neužfiksavo, dėl to įrodymų nerinko.

Nors atsakovė susirašinėjime nurodo, jog darbo laiko skaičiavimus ginčija (ginčys), teigia jog dirbtų valandų skaičiai “išpūsti”, konkrečiais skaičiavimais ir argumentacija jie nepagrįsti, tad vertinami kaip deklaratyvūs.

Sprendžiant ginčą reikšmingu teismas vertina ir tai, jog iki teisminių procesų pradžios atsakovė nekėlė reikalavimų taikyti ieškovei civilinę atsakomybę – reikalavimą ištaisyti broką, jeigu jis buvo padarytas, ar atlyginti jo sutvarkymo kaštus (CK 6.245 straipsnis), nekėlė žalos atlyginimo klausimo, nereikštas reikalavimas pakeisti sutarties sąlygas, nors susirašinėjime atsakovė ne kartą priekaištavo dėl ”išpūsto” darbo valandų skaičiaus. Pastebima, jog atsakovės atstovas paaiškino teismo posėdyje, kad ieškovės atliktų darbų mastas būtų iki 30 000 Eur, bet kodėl nesumokama nė ši suma, nepaaiškino.

Apibendrinant pasakytą, teismas daro išvadą, jog ieškovė suteikė atsakovei paslaugas pagal ginčo sutartį tokia apimtimi, kokia nurodyta pateiktose sąskaitose faktūrose, atsakovė, nesilaikant sutarties 2 punkto, jų savalaikiai neapmokėjo, o atsakovė neįrodo, jog negavo paslaugų pagal šalių sutartį ar jų gavo nepakankamai ir netinkamos kokybės. Dėl šio iš atsakovės priteisiama 99 960 Eur skolos.

Dėl netesybų

Pagal sutartį pagal pateiktas sąskaitas faktūras turėjo būti sumokėta per 28 kalendorines dienas po sąskaitų išrašymo (pateikimo), o to nepadarius, skaičiuojamos 0,2 proc. netesybos nuo neapmokėtų darbų vertės už kiekvieną dieną (Sutarties 2.2,9 p.).

Ieškovė netesybas skaičiuoja nuo (duomenys neskelbtini), jų dydis 9 799,95 Eur. Prieštaravimų dėl termino skaičiavimo pradžios, trukmės, skaičiavimo tikslumo nepateikta,

Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Šiuo atveju sutartis netesybos yra 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos kas dieną. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas sumažinti priskaičiuotų netesybų dydį

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Nustatant netesybas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamas netesybų dydis gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai.

Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2021-10-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

Šiuo konkrečiu atveju šalių sutartų netesybų dydis sudaro apie 73 proc. metinį dydį (0,02 x 365 d.). Toks dydis ženkliai didesnis nei įprastai kredito įstaigų teikiamų paskolų įmonėms palūkanos–iki 7 procentų (viešai Lietuvos banko skelbiami duomenys://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu-normos) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, atsakovė iš dalies įvykdė sutartį - sumokėjo 8 274 Eur. Teismo vertinimu, tas sudaro teisinį pagrindą netesybų dydį sumažinti iki 0,02 proc. už kiekvieną dieną, t.y. dešimt kartų, ir jų priteistina 979,95 Eur.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šis prašymas tenkinamas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.CK 6.210 straipsnis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Šiuo atveju iš atsakovės priteisiama suma yra 100 939,95 Eur, tad prašomos palūkanos priteisiamos nuo šios sumos ir nuo bylos iškėlimo teisme dienos-2023-02-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 1 798,20 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė patyrė 6 875 Eur (5 387,50 + 1 487,50) bylinėjimosi išlaidų. Šalys pateikė duomenis apie jų patirtas bylinėjimosi- atstovavimo išlaidas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal 2 dalies reglamentavimą ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Teismo vertinimu, abiejų šalių pateikti duomenys apie patirtų atstovavimo išlaidų realumą pagrįsti tinkamais įrodymais, jos neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių, teisinės paslaugos buvo suteiktos, todėl jos tarp šalių paskirstomos pagal patenkinto ir atmesto reikalavimo santykį.

Kadangi ieškinys buvo tenkintas 92 proc., iš atsakovės ieškovei priteisiama 1 654,34 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio. Pagal tą patį santykį atlygintinos ir iš atsakovės ieškovei patirtos atstovavimo išlaidos - 920 Eur (1 000 :100 proc. x 92 proc.), o iš ieškovės atlygintina atsakovei – 550 Eur (6 875 : 100 x 8).

Ieškovei priteistina iš viso 2 574,34 Eur (1 654,34+920).

Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymus iš atsakovės ieškovei priteistina 2 024,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 574,34 Eur -550).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovė pakartotinai ((duomenys neskelbtini)) prašė priimant galutinį procesinį sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ribose dydžio areštuoti atsakovei priklausantį turtą, nes ji vengia atsiskaityti, skola auga, su ieškove vengia bendrauti, kiek žino, neatsiskaito ir su kitomis įmonėmis, nors pripažino, kad kažkiek skolingi ieškovei, bet skolos iš viso nedengia. Atsakovė informavo ieškovę apie ketinimą pradėti likvidavimo procesą. Atsakovė siekia uždaryti įmonę ir turimas lėšas skirti naujos įmonės atidarymui, toks jos elgesys nesąžiningas.

Prašymas netenkinamas.

Ieškovė, teikdama ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- atsakovės turto areštą ir šis prašymas 2023-02-06 nutartimi buvo atmestas. Nutartis įsiteisėjusi.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškinys iš dalies tenkintas, taigi ieškinio pagrįstumo sąlyga nustatyta.

Sykiu vertinama, jog ieškovė neįrodė, o ir neatskleista tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog vis tik egzistuoja grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti.

Taigi, ieškovės argumentai, kad reikalavimo suma yra didelė, o atsakovės finansinė padėtis bloga, neįrodo šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Pažymėtina, kad, jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2020-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galbūt sudėtinga (prasta) atsakovo finansinė padėtis nėra aplinkybės, besąlygiškai leidžiančios taikyti turto areštą.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Tai, kad atsakovė elektroniniame laiške nurodė, jog turi mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams ir galbūt ketina imti paskolą bei steigti kitą įmonę, savaime negali būti laikoma nesąžiningu atsakovės veikimu. Teismo posėdyje išsakytas pripažinimas, jog atsakovė kažkiek (apie 30 000 Eur) vis tik liko skolinga ieškovei, bet po to pareiškimo šios sumos ar jos dalies nesumokėjimas pats savaime irgi nerodo skolininko siekio bloginti savo turtinę padėtį ir apskritai išvengti atsiskaitymų, Pastebima, jog į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovė pati ir kiti kreditoriai, jeigu tokių yra, inicijavo jai civilines bylas ar nemokumo procedūras. Atsakovės atstovai paaiškino teismui, jog jų įmonė tęsia veiklą, bendradarbiauja su stambiomis Norvegijos statybų bendrovėmis, turi valstybės užsakymų, šiaurinėje Norvegijos dalyje, kur jie iš esmės veikia, statybų verslas nesmunka, užsakymų turi į priekį. Nepateikta duomenų apie atsakovės nesugebėjimą su kitais kreditoriais. Pagal Liteko sistemos duomenis Lietuvos Respublikos teismuose, procesų, kuriuose dalyvautų atsakovė, išskyrus šį, nevyksta. Atsakovės nesąžiningumo, kaip grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui, nepatvirtina ir nurodoma aplinkybė dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei vengimo atsiskaityti.

Dėl nurodytų priežasčių pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 145, 147, 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti uždarosios akcinės bendrovės “Vitrum Balticum“ naudai iš Norvegijos įmonės „Nordnorsk Bygginnredning AS“, organizacinis (duomenys neskelbtini), 100 939,95 Eur (vienas šimtas tūkstančių devyni šimtai trisdešimt devyni Eur 95 ct) skolos ir netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 100 939,95 Eur sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo dienos (2023-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 024,34 Eur (du tūkstančiai dvidešimt keturi Eur 34 Ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

UAB”Vitrum Balticum” pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Eigirdas Činka