Baudžiamosios bylos Nr. 1-234-805/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43963-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3.; 2.12.1.4
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 6 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Padėklų centras“ padėklų remontininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
G. P. 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 15.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su šeimos nariu – R. J., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, metu, tyčia kumščiu smogė nukentėjusiajai R. J. vieną kartą į galvą, o jai nukritus ant grindų, spyrė į dešinį šoną ir vieną kartą spyrė į kairę ranką. Tokiu būdu mušdamas šeimos nariui – R. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 46-47), kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. dienos metu jis su savo sugyventine R. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, išgėrė penkis butelius 7,5 procentų stiprumo alaus. Begeriant apie 15.40 val. jis su sugyventine tarpusavyje sukonfliktavo. Sugyventinė jam pradėjo atsikalbinėti ir tuomet jis, būdamas neblaivus ir įsiutęs, kumščiu smogė vieną kartą jai į galvą. Nuo suduoto smūgio R. J. nukrito ant grindų ir jis tyčia koja spyrė vieną kartą gulinčiai Ritai ant grindų į dešinį šoną ir vieną kartą į kairę ranką. Sudavęs smūgius išėjo iš namų, o sugyventinę paliko gulėti ant grindų. Jam išėjus iš namų, ir būnant (duomenys neskelbtini) kaime, jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl šio įvykio jis labai gailisi, pasižada daugiau nesmurtauti.
Nukentėjusioji R. J. parodė (b. l. 18-20), kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. ji su G. P. namuose dviese gėrė alų. Abu kartu išgėrė apie penkis butelius 7,5 procentų stiprumo. Apie 15.40 val. kambaryje ji su G. tarpusavyje susikonfliktavo. Kilusio konflikto metu G. P. kumščiu jai smogė vieną kartą į galvą. Po suduoto smūgio ji parkrito ant grindų ir tuomet G. P. jai gulinčiai spyrė vieną spyrį į dešinį šoną ir vieną kartą spyrė į kairę ranką. Sudavęs smūgius sugyventinis išėjo iš namų, o ji liko gulėti ant grindų. Po to atsikėlė ir paskambino pagalbos telefonu. Dėl G. P. suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, jos kairės rankos alkūnė buvo nubrozdinta. Dėl šio įvykio pas gydytojus nesikreipė, nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus nusistatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį nevyks. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.
Be G. P. prisipažinimo, nukentėjusiosios R. J. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2017 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 13, 14-16), kuriame pažymėta, kad įvykio vieta yra raudonų plytų vieno aukšto gyvenamajame name. Pro duris patenkama į gyvenamąją patalpą – kambarį, kuriame yra įvairių buitinių daiktų, patalpoje jaučiamas alkoholio kvapas;
2017 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo (b. l. 10-12) patvirtina, kad R. J. fizinis smurtas pasireiškė nubrozdinimu kairės rankos alkūnės srityje;
2017 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl girtumo fakto nustatymo (b. l. 9) užfiksuota, kad G. P. alkoholio kiekio matuokliu 2017 rugpjūčio 27 d. 16.40 val. nustatytas vidutinis 2,14 promilių girtumo laipsnis.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeiminiais santykiais. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Kaltinamąjį G. P. ir nukentėjusiąją R. J. sieja faktiniai šeiminiai santykiai, kadangi abu nurodė, kad yra sugyventiniai, kartu gyvena apie dvidešimt metų, veda bendrą ūkį neįregistravę santuokos.
Iš kaltinamojo apklausos protokolo, nuketėjusiosios parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kitų byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais prieš sugyventinę, su kuria kaltinamasis kartu gyveno faktinėje santuokoje. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, be jokios rimtos priežasties inicijavo konfliktą su nukentėjusiąja, ko pasėkoje R. J. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokie kaltinamojo G. P. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. P. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis G. P. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 55-57, 59).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes ir įvertina kiekvienos aplinkybės svarbą. Kaltinamasis G. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkų nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad G. M. praeityje teistas, teistumas išnykęs (b. l. 33), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 34-37), dirbantis (b. l. 38), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 32). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, liekamųjų reiškinių nėra, pas medikus ji nesikreipė. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, kad daugiau nenusikalstų, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nukentėjusiosios poziciją, G. P. skirtina prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausmė, su kuria kaltinamasis sutinka.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis G. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. 17.00 val. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. 9.15 val. (b. l. 51-52, 53), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).
G. P., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49-50).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį (iš viso 270 valandų) ir įpareigoti 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. paskirti galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį (iš viso 180 valandų) ir įpareigoti 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką G. P. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. 17.00 val. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. 9.15 val. (1 parą), ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Įteikti G. P. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti G. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Loreta Radzevičienė
