Baudžiamosios bylos Nr. 1-231-805/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33837-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.14; 1.1.9.2;
1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 5 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, teista:
1. 2012 m. spalio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir 290 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;
2. 2016 m. liepos 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (bausmė atlikta),
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
D. K. 2017 m. liepos 6 d. apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t. y. kraujyje rasta 2,24 promilių etilo alkoholio, vairavo automobilį Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V., tuo padarydama nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu D. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 122, 126-128, 129), kad 2017 m. liepos 5 d., tikslaus laiko nepamena, pas ją atvyko jos draugas V. V. savo automobiliu Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Abu vaišinosi alkoholiniais gėrimais. Apie 23.30 val. ji kėlė draugą, prašydama važiuoti iki jos sesers. Šis nesutiko. Tada ji prašė automobilio, kad galėtų pati važiuoti. V. jai kažką pasakė ir ji suprato, kad draugas jai duoda savo automobilį. Automobilio rakteliai buvo padėti tame pačiame kambaryje, kuriame gulėjo V. V.. Ji pasiėmė automobilio raktelius ir išėjo į lauką. Kieme buvo jos sūnus R. su kaimyne I.. Jai įsėdus į automobilį prie vairo, šie taip pat į jį įlipo, įlipo ir jos brolis E. K.. Visi važiavo aplankyti jos sesers, gyvenančios (duomenys neskelbtini) kaime. Ji nematė, kad įsėdus į automobilį V. būtų išėjęs į kiemą ir ją stabdęs. 2017 m. liepos 6 d. apie 00.10 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jos vairuojamas automobilis pradėjo slysti, o, nepavykus jo suvaldyti, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Šio eismo įvykio metu niekas nesusižalojo. Buvo apgadintas tik automobilis. Ji apie įvykį policijai nepranešė, tik pamena, kad po įvykio į telefoną paskambino kitas draugas, kuriam pasakė apie įvykį. Netrukus atvažiavo skambinęs draugas, kartu atsivežė ir V.. Už kelių minučių į įvykio vietą atvyko ir policijos pareigūnai. Pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, dėl to labai gailisi.
Apklaustas liudytoju V. V. parodė (b. l. 57-58, 59), kad 2017 m. liepos 5 d. po pietų jam priklausančiu automobiliu Jeep Grand Sherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užsuko pas savo draugę D. K.. Abu gėrė alkoholinius gėrimus. Namuose dar buvo D. K. brolis E. K., sūnus R. K. ir kaimynų mergaitė. Baigiant gerti alkoholį jis atsigulė. Automobilio užvedimo rakteliai buvo padėti ant šaldytuvo. Jam gulint lovoje, tuo metu galėjo būti po 23 val., išgirdo kaip kieme užsivedė jo automobilio variklis. Tai išgirdęs išėjo į kiemą ir pamatė kaip jo automobilis išvažiavo iš kiemo. Dar bandė automobilį sulaikyti, bet jis nuvažiavo. Gyvenamajame name nieko nebuvo ir jis suprato, kad visi išvažiavo jo automobiliu. Kas sėdėjo už vairo jis nepastebėjo. Jis pats niekam savo automobilio užvedimo raktelių nedavė, niekas to ir neprašė, nesakė, kad nori kažkur važiuoti. Kai jam priklausantis automobilis be jo leidimo išvažiavo, jis iš karto nuėjo pas D. kaimyną pavarde K. Č. G. ir pasakė, kad jo automobilį pavogė. Kaimynas iš savo telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu į policiją ir pranešė apie pavogtą automobilį. Kaimynas prisiskambino D.s sūnui ir šis pasakė apie autoįvykį. Tai sužinojęs su kaimynu nuvažiavo į įvykio vietą ir ten pamatė nuo kelio nuvažiavusį ir atsitrenkusį į pakelės medį savo automobilį Jeep Grand Sherokee. Dėl šio įvykio pareiškimo policijai dėl pavogto automobilio nerašė. Kadangi automobilio rakteliai ir pats automobilis buvo paimtas be jo leidimo bei sutikimo ir žinios, todėl prašo jam automobilį grąžinti, jo nekonfiskuoti.
Liudytojas E. K. parodė (b. l. 35-36, 37), kad 2017 m. liepos 5 d. apie pietus pas jo seserį techniškai tvarkingu automobiliu Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pažįstamas V. V.. V. su seserim gėrė alkoholį. Vakare sesuo panoro nuvažiuoti su automobiliu pas seserį S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ar ji prašė pas V. automobilio raktelių, jis negirdėjo. V. jau buvo girtas. Jis su D. buvo išėjęs į kiemą prie automobilio ir rūkė. Jis su D. V. nuvedė į antrame aukšte esantį butą ir staiga D. dingo, o V. pradėjo ieškoti kišenėse automobilio raktelių. Jis išgirdo kieme stovėjusio automobilio Jeep Grand Cherokee variklio garsą ir nuėjo į kiemą. Išėjęs pamatė už automobilio vairo sėdint D.. Jis pats įsėdo į automobilį už D. pusės. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo I. G., prie jos sėdėjo D. sūnus R. K.. Jie abu neleido D. važiuoti. Jis taip pat prašė D. niekur nevažiuoti, tačiau automobilio durelės automatiškai užsirakino ir, pasakiusi, kad jai V. davė automobilį, D. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame D. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavusi nuo kelio atsitrenkė į medį. Įvykio metu nei I., nei R., nei jis nesusižalojo.
Liudytoja I. G. parodė (b. l. 47-48, 49), kad 2017 m. liepos 5 d. vakare ji buvo pas D. K. sūnų R. K.. Namuose tuo metu buvo jo mama D. K., vyras vardu V. ir E. K.. Ką jie veikė nepastebėjo. Vakare, buvo jau vėlu, tikslaus laiko nežino, ji su R. išėjo į kiemą ir pamatė kaip D. lipa į automobilį prie vairo. Tada ji pati savo noru kartu su R. irgi sėdo į automobilį. D. pasakė, kad važiuoja pas savo seserį. Taip pat į automobilį ant galinės sėdynės dar įsėdo D. brolis E.. V. liko namuose, jis girtas miegojo. D. pasiėmė automobilio raktelius, V. tai matė ir neprieštaravo. Kad V. išbėgtų į kiemą ir bandytų sulaikyti automobilį nebuvo. D. vairuojant automobilį jie važiavo pas D. seserį į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jiems važiuojant automobilio greitis nebuvo didelis, tačiau automobilį sumėtė ir automobilis nuvažiavo nuo kelio, ir trenkėsi šonu į medį. Automobilyje išsikleidė oro pagalvės. Jie išlipo iš automobilio. Eismo įvykio metu ji nesusižalojo, kiti asmenys, važiavę automobiliu, taip pat nesusižalojo. Dėl įvykusio eismo įvykio policijai nepranešė. Neužilgo į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir tada ji su R. išvažiavo. Jai būnant eismo įvykio vietoje atvyko V. kartu su dviem jai nepažįstamais vyrais.
Be kaltinamosios D. K. prisipažinimo, liudytojų V. V., E. K., I. G. parodymų, kaltinamosios kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys:
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), kurioje nurodyta, kad D. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 promilės etilo alkoholio;
2017 m. liepos 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9-10, 11, 12-15), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dviem dešinės pusės ratais įvažiavęs į pakelės griovį bei priekine dešiniąja dalimi atsitrenkęs į pakelės medį. Dešinės pusės veidrodėlis nulaužtas, guli ant galinės sėdynės. Vairuotojo saugos pagalvė išsiskleidusi.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. K. vairavo V. V. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą kaltinamosios kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji D. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio, prašė paskirtą baudą išdėstyti mokant dalimis (b. l. 134-136).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Kaltinamosios D. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamoji padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jos elgesys laikytinas šiurkščiu, nes ji suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sukeldama grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui ir aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamoji D. K. praeityje teista (b. l. 76-78, 80-82, 85-89), paskirtąją bausmę atlikusi, eilę kartų bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 90-110), nedirbanti (b. l. 116 - 117), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašyta (b. l. 75).
Įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, šeiminę - materialinę padėtį, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad D. K. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, su kuria kaltinamoji sutinka. Atsižvelgiant į kaltinamosios prašymą paskirtą baudą išdėstyti dalimis, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamoji augina nepilnametį vaiką, yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų, kad turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų gauti pajamų, byloje nėra pateikta, tenkintinas prašymas dėl baudos išdėstymo. D. K. nustatytinas ilgesnis nei numatyta paskirtos baudos sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai (b. l. 136, 138, BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamoji D. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdama specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams. Kaltinamoji pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdama tam specialios teisės ir būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajai BK 68 straipsnio nuostatų, jos teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad D. K. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės ji neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti D. K. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad yra pagrindas D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010).
BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. V. (b. l. 27), tačiau jis minėtu automobiliu kartu su kaltinamąja nevažiavo. Liudytoju apklaustas automobilio savininkas nurodė, kad jis automobilio užvedimo raktelių niekam nedavė, automobilis iš kiemo išvažiavo be jo leidimo ir žinios. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji pirmą kartą traukiama atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, praeityje teista už analogišką nusikalstamą veiką nebuvo, nebausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas netaikytinas.
Kaltinamoji D. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikyta nuo 2017 m. liepos 6 d. 1.15 val. iki 2017 m. liepos 6 d. 16.45 val. (b. l. 130-131, 132), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).
D. K., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 133).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :
D. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti 30 MGL (1 129,80 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę - 20 MGL (753,20 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką D. K. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. liepos 6 d. 1.15 val. iki 2017 m. liepos 6 d. 16.45 val. (1 parą), ją prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Įteikti D. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti D. K., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti D. K., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Loreta Radzevičienė
