(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 6 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, niekur nedirbantis, teistas 2015 m. spalio 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį galutine 24 MGL dydžio bauda (sumokėta 2016 m. sausio 25 d.), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
G. M. 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 3.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nepilnamečiu sūnum T. M. metu, tyčia ranka suėmė jam už kaklo ir smaugė bei tyčia ranka sudavė du smūgius į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam šeimos nariui – nepilnamečiui sūnui T. M. fizinį skausmą. Šioje G. M. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 65-67, 76-78), kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. kartu su žmona buvo svečiuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį, apie 2.30 val., grįžo namo. Namuose savo kambaryje buvo nepilnametis sūnus T. M.. Virtuvėje tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Žmona į konfliktą nesileido, todėl jis supykęs, mesdamas į sieną, sudaužė arbatos puodelį ir „ketčupu“ aplaistė virtuvės sieną bei užuolaidą. Išgirdęs konfliktą į virtuvę atėjo sūnus T. M.. Jis atsistojo tarp jo ir jo sutuoktinės, prašė jo nusiraminti. Nenorėjo, kad sūnus dalyvautų konflikte ir su ranka jį pora kartų pastūmė suėmęs už galvos. Sūnui nepasišalinus suėmė jį už drabužių netoli kaklo ir išstūmė iš virtuvės, sudavė du nestiprius smūgius ranka į galvos sritį. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė sūnui fizinį skausmą, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Be kaltinamojo G. M. prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys:
nukentėjusiojo T. M. apklausos protokolas (b. l. 19-21), kuriame užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. vakare jo tėvai išėjo į balių. Naktį, apie 2 val., jis išgirdo stiprų durų trenksmą ir pabudo. Nuėjo į kambarį, kuriame gulėjo mama ir prašė tėvo liautis kabinėtis prie mamos ir leisti visiems miegoti. Tėvas išėjo į lauką. Būdamas lauke jam skambino, bet jis nekėlė ragelio. Tada tėvas atėjo į jo kambarį ir pradėjo priekaištauti kodėl jis nekėlė telefono ragelio. Jis atsikėlė iš lovos ir tėvą stumtelėjo, kad šis išeitų iš kambario. Tada tėvas sugriebė jam už kaklo ir smaugė. Atėjusi mama juos išskyrė, bet tėvas jam nestipriai rankos kumščiu sudavė du kartus į galvos sritį. Po suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą, žymių dėl to neliko. Pas medikus dėl sukelto fizinio skausmo nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyks;
liudytojos R. M. apklausos protokolu (b. l. 31-33) nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. vakare su vyru išėjo į balių. Grįžo 1.30 val., ji nuėjo į kitą kambarį atsigulti, o vyrą paliko miegoti miegamajame. Jai būnant kitame kambaryje, atėjo vyras ir pradėjo kabinėtis. Ji prašė, kad išeitų į kitą kambarį, bet šis neklausė. Tada sūnus atsikėlė ir paprašė vyro, kad šis leistų jai miegoti. Kai atėjo sūnus, tada vyras pradėjo kabinėtis prie jo. Po kiek laiko vyras išėjo į lauką. Grįžęs nuėjo pas sūnų į kambarį. Ji, būdama kambaryje, išgirdo triukšmą, staigiai atėjusi į tą kambarį, kuriame buvo sūnus, pamatė, kad vyras sūnų laiko sugriebęs už kaklo. Ji vyrą nuo sūnaus atitraukė, po ko jis su rankos kumščiu sūnui sudavė du smūgius į galvos sritį ir rėkdamas iš kambario išėjo;
2017 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (b. l. 6-9) patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 3 val. namuose G. M., būdamas neblaivus, žodinio konflikto su neblaivia žmona R. M. metu, pradėjo daužyti daiktus, o sūnui T. M. užstojus motiną, G. M. sūnui ranka du kartus sudavė į galvą ir ranka suėmęs kaklą smaugė;
2017 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 10-16) pažymėta, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje vakarinėje sienoje, virš stalo maždaug 160 centimetrų atstumu nuo grindų, yra 5 centimetrų dydžio įspaudimas. Ant virtuvės užuolaidų ir ant grindų matosi tamsiai raudonos spalvos masės (galimai pomidorų padažo).
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais ryšiais. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Šiuo atveju kaltinamąjį G. M. su nukentėjusiuoju T. M. sieja giminystės santykiai, nes kaltinamasis yra nukentėjusiojo tėvas. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teigti, kad kaltinamojo G. M. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo mušant šeimos narį yra įrodyta. Kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia. Fizinis smurtas neblaivaus kaltinamojo, nesant tam jokios realios dingsties, panaudotas artimoje aplinkoje prieš nepilnametį sūnų, tokie veiksmai netoleruotini net tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Kaltinamojo G. M. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir kvalifikuoti teisingai.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausme (b. l. 84-86, 88-89).
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis. Kaltinamasis G. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkų nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad G. M. praeityje teistas (b. l. 43-44, 45-48), vieną kartą baustas administracine tvarka, administracinė nuobauda galioja (b. l. 48-50), niekur nedirba (b. l. 53-54), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 55), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 52). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, liekamųjų reiškinių nėra, pas medikus dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto nesikreipė. Kaltinamajam skirtina prokurorės pasiūlyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnis).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis G. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 5.30 val. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. 15.10 val. (b. l. 60-61, 62), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).
G. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :
Pripažinti G. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą paskirtosios bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje bei 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą paskirtosios bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje bei 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką G. M. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 5.30 val. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. 15.10 val. (1 parą), ją prilyginant 1 laisvės apribojimo dienai.
G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi G. M. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis G. M. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Įteikti G. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti G. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Loreta Radzevičienė
