Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-121-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01770-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2;
22.1.8; 22.10.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 20 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Evelinai Sutkaitytei,
pareiškėjui L. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. R. skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini),
n u s t a t ė :
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 565 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini).
2. Administracinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagal 2024 m. rugpjūčio 26 d. gautą L. R. (toliau – ir pareiškėjo) skundą, kuriame jis prašo Institucijos įvertinti E. P. elgesį, nes, jo nuomone, asmuo neadekvatus ir pažeidinėja vaiko geriausius interesus. Prašo įvertinti pateiktus įrodymus, ypatingai garso įrašą, kuriame užfiksuotas 2024 m. rugpjūčio 3 d. E. P. ir dukros pokalbis, kurio metu E. P. ragina dukrą melagingai skambinti 112 ir kaltinti tėvą nebūtų smurtu. Jo nuomone, tai yra vaiko teisių pažeidimas, nes motina vaikui daro psichologinį spaudimą. Pareiškime taip pat buvo teigiama, kad E. P. nesilaiko bendravimo su vaiku tvarkos, nuolat ją pažeidinėja, kad taipogi vertinama kaip vaiko teisių pažeidimai. Motina naudoja savo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, dėl ko, pareiškėjo manymu, Institucija turi savo iniciatyva skirti E. P. bent įspėjimą pagal ANK 73 straipsnį.
3. 2024 m. spalio 22 d. Institucijos nutarimu administracinė teisena dėl E. P. veiksmų, vadovaujantis ANK 565 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi L. R. skundas buvo tenkintas iš dalies, ir Institucijos 2024 m. spalio 22 d. nutarimas panaikintas bei byla grąžinta Institucijai tyrimui papildyti. Atlikus papildomus tyrimo veiksmus, 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565 straipsnio 1 dalies 8 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta, konstatavus, kad dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi L. R. skundas pagal teismingumą perduotas nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams Prienuose.
5. Pareiškėjas L. R., nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašo Institucijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą panaikinti ir skirti E. P. administracinę nuobaudą pagal ANK 73 straipsnį. Skunde prašoma informuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie specialistės Evelinos Sutkaitytės galimą tarnybinį nusižengimą. Skunde taip pat keliamas alternatyvus prašymas grąžinti bylą Institucijai išsamiam ir nešališkam tyrimui atlikti.
2.1. Skunde pareiškėjas nurodė, kad, kreipdamasis į Instituciją, nurodė du esminius E. P. elgesio pažeidimus: 1) sistemingą bendravimo su dukra M. R. tvarkos nevykdymą; ir 2) psichologinį spaudimą dukrai telefoninio pokalbio metu, siekiant išprovokuoti melagingą skambutį 112. Pasak skundo autoriaus, Institucija skundžiamame nutarime netinkamai įvertino faktines aplinkybes, kadangi rėmėsi tik viena skundo dalimi dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo. Tuo tarpu antroji skundo dalis dėl motinos E. P. psichologinio spaudimo vaikui telefoninio pokalbio metu 2024 m. rugpjūčio 3 d. nebuvo įvertinta. Šio pokalbio metu vaikui buvo daromas psichologinis spaudimas, dėl ko vaikas akivaizdžiai jautė stresą, verkė, buvo formuojama neigiama nuomonė apie tėvą. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį dėl teismo sprendimo byloje Nr. e2YT-21984-1102/2021 dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo.
2.2. Institucija pažeidė vaiko interesus ir nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutarties, kurioje Institucijai nurodyta išsamiai atlikti tyrimą. Institucija neapklausė pareiškėjo, nevertino garso įrašo turinio, nesikreipė į psichologus ekspertus dėl pokalbio turinio analizės, neanalizavo vaiko emocinės būklės telefoninio pokalbio metu ir kt.
6. Institucija, nesutikdama su pareiškėjo skundu, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pradėto ikiteisminio tyrimo metu L. R. turi teisę pateikti prašymus ir įrodymus, susijusius su visomis aplinkybėmis, taip pat ir dėl L. R. paminėto E. P. psichologinio spaudimo prieš dukrą. Kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas ir neaišku ar bus taikoma kokia nors atsakomybė, antrą kartą negali būti skiriama nuobauda už tą pačią veiką.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą su skundu, kuriame akcentavo dvi esmines aplinkybes: 1) dukros mama E. P. sistemingai pažeidinėja teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką; 2) 2024 m. rugpjūčio 3 d. leidžiant laiką su dukra (duomenys neskelbtini), vykstant dukros ir mamos pokalbiui, E. P. pradėjo dukrą nuteikinėti, kad reikia tėčiui kviesti policiją, skambinti 112, skųstis, kad jis dukrą skriaudžia. Dukra pradėjo verkti, galiausiai, pati E. P. iškvietė policiją, atvažiavo Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, vyko apklausos, buvo patikrintas pareiškėjo neblaivumas. Po kiek laiko atvažiavo E. P. ir dukrą išsivežė, nors tas savaitgalis priklausė jam ir dukrai. Mano, kad tokiais veiksmais E. P. siekė pakenkti jo ir dukros bendravimui. Dėl minėto E. P. skambučio dukros nuotaika prastėjo, kol galiausiai ji pradėjo verkti ir pradėjo prašytis pas mamą namo, nors jiedu su dukra buvo susiplanavę visą savaitgalį. Toks E. P. įsikišimas buvo psichologinis spaudimas vaikui. E. P. dukra naudojasi kaip įrankiu, siekdama pakenkti pareiškėjui – puikiai suprasdama, kad vaikui net melagingai pasiskundus policijai, jog tėtis prieš ją smurtauja (nors to tikrai nebuvo), jam būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis turėtų daugybę rūpesčių, kurį laiką būtų atskirtas nuo dukros, nutraukiant jų bendravimą. Gerai, kad tuo metu jis su dukra buvo kambaryje, nes galbūt dukra būtų pabėgusi pas kitus žmones, situacija buvo pavojinga, pavyko išvengti nelaimės, jeigu dukra išsigandusi po pokalbio būtų išbėgusi į gatvę, kažkur pasislėpusi. E. P. pokalbis su vaiku 2024 m. rugpjūčio 3 d. buvo netinkamas vaiko atžvilgiu, vaikui buvo daromas psichologinis spaudimas ir E. P., kaip dukros motina, formavo neigiamą požiūrį į pareiškėją, klaidino vaiką apie specialiųjų tarnybų iškvietimo reikalingumą. Dėl bendravimo tvarkos pažeidimų šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi E. P. apie tris metus sistemingai pažeidinėja teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką. Dėl kitos skundo dalies – mamos bendravimo telefonu su vaiku, turėjo būti atliktas išsamus tyrimas. Tačiau Institucija nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodymų ir išsamaus tyrimo neatliko, dėl to pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu šioje byloje. 2025 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista bendravimo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, o bendravimo tvarka – vaikas gyvena savaitę su tėvu, savaitę su mama. Byloje buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo nurodyta, kokiu laiku galima paskambinti vaikui. Pagal nustatytą laikiną tvarką, minėtą šeštadienį motina vaikui galėjo skambinti tarp 10-12 val. Pokalbis prasidėjo apie 12 val. Mano, kad reikėtų vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir atlikti išsamų tyrimą – apklausti pareiškėją, garso įrašą perduoti vaikų psichologui įvertinti kokią įtaką vaikui galėjo padaryti policijos atvykimas, vaiko išvežimas, mamos bendravimo stilius, skatinimas skųstis specialiosioms tarnyboms dėl nebūto smurto. Ikiteisminis tyrimas atliekamas tik dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo, į šio ikiteisminio tyrimo apimtį neįeina dukros ir mamos bendravimas 2024 m. rugpjūčio 3 d. ir dukrai darytas psichologinis spaudimas.
8. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Evelina Sutkaitytė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Institucijoje psichologijos ekspertai nedirba, būtent tokios ekspertizės, kai vertinamas psichologinio spaudimo poveikis, priežastys, pasekmės, atliekamos ekspertų, to galima prašyti ikiteisminio tyrimo. Dėl to būtų tikslinga kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Neaišku, kuo baigsis šiuo metu E. P. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas – ikiteisminio tyrimo pareigūnai gali nustatyti, kad padarytas administracinis nusižengimas ir jie gali priimti sprendimą. Kol nėra galutinio ikiteisminio tyrimo sprendimo, Institucija negali taikyti žmogui atsakomybės antrą kartą už tą patį dalyką. Atliekant tyrimą tyčios mamos veiksmuose nenustatė, kadangi buvo stresinė situacija mamai ir dukrai, mama buvo susijaudinusi ir norėjo apginti vaiką, dėl to tyrimas buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu galima išsiaiškinti aplinkybes dėl psichologinio spaudimo. Grąžinus bylą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, buvo ruošiamasi atlikti papildomą išsamų tyrimą, tačiau buvo gautas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti tyrimą, kadangi, Institucijos manymu, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl tų pačių aplinkybių.
Skundas tenkinamas iš dalies
16. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
17. Atitinkamai ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus administracinio nusižengimo byloje renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
18. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. L. R. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą nurodydamas, kad E. P. motinos valdžią panaudoja priešingai vaiko interesams, kadangi nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, be to, 2024 m. rugpjūčio 3 d. ragino dukrą melagingai skambinti 112 ir kaltinti tėvą nebūtu smurtu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. spalio 22 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta, konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi Institucijos 2024 m. spalio 22 d. nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta tyrimui atlikti. Vilniaus miestas apylinkės teismas nutartyje, kuria byla grąžinta tyrimui papildyti, nurodė, kad nagrinėjamu atveju tyrimas buvo atliktas neišsamiai, kadangi neišreikalauti oficialūs duomenys apie E. P. skirtas nuobaudas už bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimus. Be to, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra būtina kreiptis į specialių žinių turinčius asmenis, kurie galėtų tinkamai įvertinti mamos ir dukros pokalbio turinį, įvertinti E. P. veiksmus, kuomet ji iškvietė policijos pareigūnus, kad pasiimti dukrą iš tėvo. Teismas taip pat pažymėjo, kad tęsiant tyrimą Institucijoje turi būti pasisakyta dėl prašymo priteisti neturtinę žalą pagrįstumo. Grąžinus bylą Institucijai, buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniaus miesto Penktajame policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje. Įvertinus šiuos duomenis, skundžiamu Institucijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 8 punktu, nutraukta.
19. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo nutarimo, pareiškėjo skundo ir atsiliepimo argumentus, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Institucija, priėmusi skundžiamą 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą, nepilnai atliko papildomą įvykio tyrimą, nesurinko pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog administracinio nusižengimo teisena E. P. atžvilgiu nutrauktina vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 8 punkto pagrindu.
20. ANK 565¹ straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, yra ne kartą pažymėjęs, kad principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-788/2019">2K-245-788/2019</a>, 2K-127-689/2020, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgtNzE5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-58-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-58-719/2023">2K-58-719/2023</a>, ir kt.).
21. Institucija sprendė, kad šioje situacijoje administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ir ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl tų pačių reikšmingų faktų – visumos konkrečių faktinių aplinkybių susijusių su tuo pačiu kaltinamu asmeniu ir tais pačiais bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimais. Atsiliepime Institucija pažymėjo, kad, esant tokiai situacijai, pareiškėjas turėtų kreiptis į ikiteisminis tyrimą atliekančius subjektus, pateikdamas įrodymus, susijusius su E. P. galimai panaudotu psichologiniu spaudimu prieš dukrą.
22. Pirmosios instancijos teismas su tokiu situacijos vertinimu nesutinka ir pažymi, kad Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ANK 565¹ straipsnio 8 punkte numatytu pagrindu priimtas skubotai, išsamiai neišanalizavus, ar minėta situacija atitinka non bis in idem situacijos požymius. Sutiktina, jog tiek administracinio nusižengimo teisenoje, tiek ikiteisminiame tyrime tiriama visuma faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamu asmeniu ir sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-21984-1102/2021 vykdymu. Tačiau tai savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog tiek ikiteisminis tyrimas, tiek administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl tų pačių faktų.
23. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimai nusikalstamų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje (Teismo sprendimo, nesusijusios su bausme, nevykdymas), kuriais kėsinamasis į teisingumą. Gi administracinė atsakomybė (ANK 73 straipsnis) numatyta už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju nesutampa nei vienas objektyvusis ir subjektyvusis ikiteisminiame tyrime tiriamų ir šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamos veikos požymių, šiomis veikomis pažeidžiami skirtingi įstatymų saugomi gėriai, gali kilti skirtingi padariniai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, jog ikiteisminiame tyrime ir šioje administracinio nusižengimo byloje tiriamos savarankiškos veikos, todėl aplinkybė, jog M. P. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį savaime nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos ANK 565¹ straipsnio 8 punkto pagrindu. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi byla buvo grąžinta Institucijai tyrimui papildyti, iš esmės joks šio skundo nagrinėjimo ar aplinkybių patikslinimo nebuvo atlikta. Gavus duomenis, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymiu nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Visgi, teismo posėdžio metu skundą pateikęs asmuo L. R. patikino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal jo pareiškimą dėl to, kad M. P. pažeidinėja nustatyta bendravimo su vaiku tvarką, tačiau minėtame ikiteisminiame tyrime aplinkybės dėl 2024 m. rugpjūčio 3 d. pokalbio nebuvo tiriamos. Su tuo iš dalies sutinka ir pati Institucija teismo posėdžio metu negalėjusi nurodyti, dėl kokių aplinkybių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
24. Šiame kontekste dar kartą akcentuotina, kad gavus asmens skundą ar pareiškimą būtent Institucijai savo kompetencijos ribose tenka pareiga atlikti išsamų galimo administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimą, tikslu nustatyti įvykiui reikšmingas aplinkybes ir atlikti jų teisinį vertinimą. Šiuo atveju Institucija vadovavosi niekuo nepagrįsta prezumpcija, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas tų pačių faktų tyrimas. Kartu pažymėtina, kad ANK 592 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie BPK nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl, Institucijai manant, kad pareiškėjo L. R. nurodomos aplinkybės turi būti tiriamos atliekant ikiteisminį tyrimą, šią medžiagą Institucija turi perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai. Pažymėtina, kad, jei atlikus ikiteisminį tyrimą, nebus nustatytas nusikalstamos veikos padarymo faktas, byla ikiteisminio tyrimo subjekto sprendimu gali būti perduota administracinio nusižengimus tiriančiai institucijai. Tačiau toks administracinio nusižengimo tyrimas negalėtų būti atliktas, kadangi galiotų skundžiamas Institucijos nutarimas. Tokiu būdu, galimai padarytas teisės pažeidimas liktų neįvertintas.
25. Kartu akcentuotina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Nurodyta, kad pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje (b. l. 37). Todėl toliau tęsiant administracinio nusižengimo tyrimą, turi būti sprendžiama, ar šis nustatytas vaiko teisių pažeidimas užtraukia teisinę atsakomybę. Siekiant tinkamai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, reikalinga nustatyti: 1) ar atliekamo ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą yra analizuojamos tos pačios faktinės aplinkybės; 2) ar administracinio nusižengimo byla turėtų būti perduodama ikiteisminio tyrimo institucijai; 3) ar buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nustačius, kad atliekame ikiteisminiame tyrime ir administracinio nusižengimo byloje tiriamos aplinkybės yra skirtingos, reikalinga spręsti dėl veiksmų, nurodytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartyje, atlikimo pagrįstumo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas L. R. iki šiol nėra apklaustas, be to, neatlikta M. P. pateikto garso įrašo apžiūra.
26. Nors skunde keliamas reikalavimas informuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie specialistės Evelinos Sutkaitytės galimą tarnybinį nusižengimą, tačiau šis prašymas nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas.
27. Įvertinus byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuotina, jog skundžiamas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, todėl yra naikintinas, L. R. skundas tenkinamas iš dalies, o byla gražintina institucijai atlikti tyrimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimis, 644 straipsniu,
n u t a r i a :
L. R. skundą tenkinti iš dalies.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
