Dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. e2S-722-894/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00382-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.3; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

Kauno

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 24 d.

Kaunas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Eidina“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas R. M. Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3983-1026/2022 pateikė priešieškinį, kurio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eidina“ akcijų; 2) uždrausti UAB „Eidina“ vadovui (direktoriui) ar kitam įgaliotam asmeniui be atskiro teismo leidimo sudaryti sandorius didesnės kaip 500,00 Eur vertės UAB „Eidina“ vardu; uždrausti UAB „Eidina“ vadovui ir / ar akcininkui, ir / ar visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti / vykdyti sprendimus, kurių pagrindu UAB „Eidina“ galėtų tapti kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve, taip pat sprendimus dėl įmonės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sprendimus dėl įmonės kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo, sprendimus įsigyti ilgalaikio turto ir/ar jo perleidimo kitiems asmenims, įstatinio kapitalo padidinimo; 3) areštuoti žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4) areštuoti gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė atsiliepime į prašymą, nurodė, jog su prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog egzistuoja priešieškinyje prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad būtent ieškovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Vien tos aplinkybės, kad atsakovas pateikė byloje priešieškinį ir pareikšti priešieškinio reikalavimai, nesudaro teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo ir žemės sklypo atžvilgiu bei jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių UAB „Eidina“ akcijų atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno

4. Teismas nustatė, kad atsakovas priešieškinyje prašo pripažinti UAB „Eidina“ akcijas bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti 50 vnt. akcijų atsakovui. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, nuosavybės teisės į UAB „Eidina“ yra įregistruotos tik ieškovės D. M. vardu, t. y. ieškovė yra vienintelė UAB „Eidina“ akcininkė ir įmonės vadovė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą preziumuojama, kad įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje bus sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Todėl, teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė, kad ieškovė gali priimti priešingus atsakovo interesams sprendimus, susijusius su UAB „Eidina“.

5. Teismas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tai apsunkintų arba padarytų neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, todėl ne tik atsakovo, bet ir ieškovės interesų bei teisių apgynimui šiuo atveju yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 100 vnt. UAB „Eidina“ akcijų. Nustatė, kad tikslinga uždrausti UAB „Eidina“ vadovui (direktoriui) ar kitam įgaliotam asmeniui be atskiro teismo leidimo sudaryti sandorius, tačiau ne 500 Eur vertės, bet siekiant mažiau suvaržyti juridinio asmens veiklą, ne didesnės kaip 1 000,00 Eur vertės UAB „Eidina“ vardu; uždrausti UAB „Eidina“ vadovui ir/ar akcininkui, ir/ar visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti / vykdyti sprendimus, kurių pagrindu UAB „Eidina“ galėtų tapti kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve, taip pat sprendimus dėl įmonės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sprendimus dėl įmonės kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo, sprendimus įsigyti ilgalaikio turto ir/ar jo perleidimo kitiems asmenims, įstatinio kapitalo padidinimo, kurios leistų išsaugoti ginčo objektą toje pačioje teisinėje padėtyje.

6. Teismas nurodė, kad yra pagrindas areštuoti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes ginčo turto perleidimo ar kitokio suvaržymo atveju atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Teismo vertinimu, atsakovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė – nekilnojamojo turto areštas galimai būtų neproporcinga siekiamam tikslui, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė yra įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. priemonė, kuri laikinai apriboja vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu. Ši laikinoji apsaugos priemonė nedraudžia ieškovui (atsakovui) ginčo objekto valdyti ir juo naudotis, ji atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo, šiuo atveju ieškovės nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad ieškovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Byloje nepateikta duomenų (įrodymų), kad ieškovė ketina pasielgti su bet kokiu turtu nesąžiningai, dėl ko galėtų pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas (arba tapti nebeįmanomas įvykdyti). Nesant vienai iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, teismas jas taikė nepagrįstai ir neteisėtai.

1.2. UAB „Eidina“ įregistruota 1996 m. rugsėjo 9 d. Ieškovė verslą pradėjo vystyti 1996 m. D. S. įmonės pagrindu. 2010 m. spalio 25 d. D. S. įmonės pertvarkytas teisinis statusas į UAB bei pakeistas pavadinimas į UAB „Eidina“, bei atitinkamai buvo išleista 100 vnt. paprastųjų vardiniu nematerialiųjų akcijų, kuriu savininkė yra ieškovė. Ieškovė yra vienintelė įmonės savininkė, kuriai priklauso 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Įmonės įstatyminis kapitalas sudarė 10 000 Lt, kas dabar sudaro 2 896,00 Eur, iki šiol įstatinis kapitalas nebuvo didintas, todėl akcijų vertė nekito.

1.3. Ieškovė su pirmuoju sutuoktiniu R. S. susituokė 1994 m. vasario 12 d., santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, kurio pagrindu išduotas ištuokos liudijimas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.. Tačiau santuokoje įgytas turtas buvo padalintas tik Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-821-540/2012. Vadinasi ieškovė verslą pradėjo kurti ir vystyti ir atitinkamai jį įregistravo viešame registre dar ieškovei esant santuokoje su pirmuoju sutuoktiniu R. S..

1.4. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstama tik įmonė, kuri įregistruota po santuokos sudarymo, šiuo atveju po 2013 m. sausio 26 d. Atsakovas neturi net formalios reikalavimo teisės į įmonės / akcijų priteisimą. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad realiai be darbinių pareigų vykdymo (UAB „Eidina“ ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d.), prisidėjo prie įmonės / akcijų vertės padidėjimo ar padidino įmonės/ akcijų verte savo asmeninėmis lėšomis ar darbu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad realiai įmonės vertė yra padidėjusi nuo santuokos sudarymo, o akcijų vertė didesnė nei 2 896,00 Eur, nenurodė konkrečių sumų, kurias investavo į įmone.

1.5. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė ketina parduoti jai priklausančias akcijas, perleisti tretiesiems asmenims ar yra atlikusi kokius nors veiksmus dėl akcijų perleidimo ar elgiasi nesąžiningai (CPK 178 straipsnis). Į bylą nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, iškils grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas galimai pretenduoja į 50 vnt. įmonės akcijų, o sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmė visoms įmonės akcijoms, t. y. areštavo 100 vnt. akcijų. Teismas šioje dalyje pažeidė proporcingumo principą ir todėl skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta.

1.6. Bylos šalys yra ieškovė ir atsakovas. Byloje nėra įtraukta šalimi juridinis asmuo UAB „Eidina“, jo atžvilgiu nėra reiškiami reikalavimai. Atsakovo prašomomis ir teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės apribotos privataus juridinio asmens UAB „Eidina“ ir jos valdymo organų veikla bei siekiama ją kontroliuoti. Vien tai, kad atsakovas prašo pripažinti UAB „Eidina“ 100 proc. vardinių paprastųjų akcijų bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir priteisti šalims po 50 vnt. UAB „Eidina“ akcijų, nesudaro teisinio pagrindo byloje apriboti juridinio asmens veiklą ir ją kontroliuoti bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiųjų asmenų, kurie nėra byloje dalyvaujantys asmenys, atžvilgiu.

1.7. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones įmonė faktiškai negalės vykdyti jokios veiklos, nes įmonės veiklą sudaro kavinės veikla ir maisto prekių parduotuvės veikla, šiai veiklai yra perkamos žaliavos – maisto produktai, įrankiai ir pan., sudarytų sutarčių pagrindu yra perkamos prekės, kurios pardavinėjamos parduotuvėje, yra sudaryta franšižės sutartis su prekybos tinklu Aibė, vadinasi elementariai be teismo leidimo UAB „Eidina“ nebegali įsigyti produkcijos ir žaliavų, kurios yra perkamos didmena, taip pat vykdyti su trečiais asmenimis sudarytų sutarčių, kurių pagrindu yra perkama produkcija ir žaliavos. Sudaromų sandorių apribojimas iki 1 000 Eur faktiškai stabdo įmonės atsiskaitymą už prekes su tiekėjais ir, tuo pačiu, visą įmonės veiklą, nes laiku neatsiskaičius, įmonei prekės nebebus tiekiamos.

1.8. Žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik ieškovei. Žemės sklypas sukurtas iš vieno 0,4045 ha žemės sklypo, jį padalijus į tris žemės sklypus. Žemės sklypo padalijimo į tris sklypus procedūra buvo pradėta dar iki šalių santuokos sudarymo, tik užbaigta praėjus 3 savaitėms po santuokos sudarymo Nacionalinei tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui 2013 m. vasario 19 d., priėmus sprendimą Nr. 7SK-(14.7.110.)-357, kuriuo buvo baigta žemės sklypų formavimo procedūra. Ieškovė žemės sklypą įgijo dar santuokos metu su R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir šis žemės sklypas, nutraukus pirmąją santuoką, atiteko ieškovei. Atsakovas, teigdamas, jog žemės sklypas „santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis šalių lėšomis“ nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Vien tai, kad atsakovas reiškia reikalavimą sklypą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nesudaro pagrindo byloje taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Žemės sklypui yra taikyta hipoteka ir jis yra įkeistas šalių kreditoriui V. D. kredito unijai 2020 m. gruodžio 22 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui, todėl ieškovė neturi net teorinių galimybių be kreditorės sutikimo, o taip pat ir atsakovo žinios, jį parduoti, todėl įrašas viešame registre yra perteklinis reikalavimas ir aiškiai nepagrįstas.

1.9. Gyvenamasis namas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, pagal 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 2-821-540/2012, t. y. šis gyvenamasis namas atiteko ieškovei, nutraukus santuoką su pirmuoju sutuoktiniu. Atsakovas šio gyvenamojo namo neprašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, neįtraukia į dalintino turto balansą, o tik prašo priteisti 8 700,00 Eur piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo pagerinimus. Atsakovas jokių įrodymų, kad atliko gyvenamojo namo pagerinimus ar turėjo tokio dydžio asmenines lėšas pagerinimui nepateikė.

8. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Eidina“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties dalį, priimtą trečiojo asmens UAB „Eidina“ atžvilgiu ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindas, nes teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones juridinio asmens atžvilgiu, kuris nutarties priėmimo metu nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo ir, kuriam atsakovas priešieškiniu nereiškia jokių materialiųjų reikalavimų.

2.2. Atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimus tik ieškovei ir jokie materialūs reikalavimai UAB „Eidina“ nereiškiami. Trečiasis asmuo įtrauktas į bylą Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi, tik pačiai UAB „Eidina“ pateikus teismui pareiškimą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, siekiant apsaugoti jos teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir nurodydamas, jog nesiėmus šių priemonių sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2.3. Pirmosios instancijos teismui priėmus galimai palankų sprendimą atsakovo atžvilgiu ir galimai tenkinus priešieškinio reikalavimus, pareiga įvykdyti teismo sprendimą tektų ieškovei, o ne trečiajam asmeniui, todėl daryti išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių trečiojo asmens atžvilgiu, pasunkėtų arba taptų neįvykdomas tikėtinas teismo sprendimas, nėra teisinio pagrindo.

2.4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMjI4My02MTQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-2283-614/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-2283-614/2015">2S-2283-614/2015</a>, tačiau akcentuotina, kad šioje nutartyje buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas dėl įmonės, kuri įregistruota santuokos metu. Nagrinėjamoje byloje, UAB „Eidina“ įregistruota 1996 m. iki šalių santuokos sudarymo. Todėl vadovautis nutarti kaip teismų praktika, nebuvo teisinio pagrindo. Nes faktinės aplinkybės civilinėse bylose skirtingos.

2.5. Atsakovo prašomomis ir teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės apribotos privataus juridinio asmens UAB „Eidina“ ir jos valdymo organų veikla bei siekiama ją kontroliuoti. Trečiojo asmens veiklą sudaro kavinės (duomenys neskelbtini) “ bei parduotuvių Aibė ir parduotuvės (duomenys neskelbtini) veikla. UAB „Eidina“ vykdo mažmeninę prekybą maisto produktais, kasdieninės paklausos, namų apyvokos ir buities prekės, cigaretėmis, tabako gaminiais, alumi, alkoholiniais gėrimais. UAB „Eidina“ yra sudariusi su žaliavų ir prekių tiekėjais sutartis, todėl reguliariai yra sudaromi sandoriai dėl maisto produktų, žaliavų ir prekių pirkimo, kurių vieno sandorio suma yra kelis kartus didesnė nei teismo nustatyta 1 000 Eur suma. UAB „Eidina“ “ į bylą 2022 m. kovo 10 d. (registracijos Nr. DOK-32760) yra pateikusi Didžiosios knygos sąskaitos likučių ir apyvartos suvestinio registro už 2021 m. gruodžio mėn., ir 2022 m. sausio mėn. išrašus su UAB „Eidina“ pirktomis prekėmis, skirtomis perparduoti bei duomenis apie sudarytus sandorius. UAB „Eidina“ 2021 m. sausio mėn. sudarė sandorių už 108 401,48 Eur sumą, 2022 m. sausio mėn. buvo sudaryta sandorių už 85 757,98 Eur. Pateiktuose dokumentuose matyti, kad UAB „Eidina“ veiklai vykdyti apmokėjo 2021 m. gruodžio mėn. 537 568,25 Eur išlaidas, 2022 m. sausio mėn. 556 434,13 išlaidas. UAB „Eidina“ yra pateikusi įmonės turimų trijų banko sąskaitų išrašus, iš kurių kas mėnesį yra atliekami mokėjimai tiekėjams, todėl be teismo leidimo įmonė negalės vykdyti atsiskaitymų arba bus priversta kreiptis į teismą su keliais prašymais per dieną dėl teismo leidimų išdavimo. Atsižvelgiant į teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 2022 m. kovo 10 d. UAB „Eidina“ negali apskritai vykdyti jokios veiklos, atsiskaityti su prekių tiekėjais, įsigyti prekių ir žaliavų, apmokėti veiklos išlaidų, kurios yra būtinos veiklai vykdyti, kas sąlygoja įmonės veiklos sustabdymą, kyla bankroto grėsmė. Sudaromų sandorių apribojimas iki 1 000 Eur faktiškai stabdo įmonės atsiskaitymą už prekes su tiekėjais ir, tuo pačiu, visą įmonės veiklą, nes laiku neatsiskaičius, įmonei prekės nebebus tiekiamos.

2.6. Byloje neįrodyta, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. pirmoji sąlyga – ieškinys tikėtinai pagristas, kadangi nėra pareikšta reikalavimų civilinėje byloje UAB „Eidina“ atžvilgiu, bei antroji sąlyga – grėsmės galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

9. Atsakovas R. M. atsiliepimuose į atskiruosius skundus (reg. Nr. DOK-40452 ir Nr. DOk-49915) prašo atmesti ieškovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

3.1. Atsakovas į bylą pateikė eilę įrodymų apie tai, kad jis esmingai prisidėjo prie UAB „Eidina“ veiklos išplėtojimo, skolino lėšas ir t.t., tačiau šias aplinkybes tik prasidėjus bylai ieškovė, o tuo pačiu ir UAB „Eidina“, kuriai ji vadovauja, pradėjo neigti. Prie šios bylos buvo prijungta Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzg1LTU4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-785-587/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-785-587/2022">e2-785-587/2022</a>, kurioje atsakovas pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš UAB „Eidina“. O tai rodo ieškovės ir UAB „Eidina“, kuriai vadovauja ieškovė, absoliutų vengimą vykdyti laisva valią prisiimtas prievoles, o tuo pačių ir šių subjektų nesąžiningumą, kas suponuoja grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui.

3.2. Ieškovė, vienasmeniškai valdydama UAB „Eidina“, turėtų visiškai neribotą laisvę perleisti akcijas, priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto perleidimo, kredito, hipotekos sutarčių sudarymo, tapimo kitų įmonių dalyvę, įstatinio kapitalo didinimo, kas galėtų turėti tiesioginės neigiamos įtakos tiek UAB „Eidina“ akcijų, tiek pačios įmonės vertei. Sumažėjus akcijų ar pačios įmonės vertei, iš esmės nukentėtų atsakovo interesas, dėl ko buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl egzistuoja ir antra būtina sąlyga taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

3.3. Atsakovas reiškia reikalavimą dėl UAB „Eidina“ akcijų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nes jos iš esmės buvo pagerintos. Toks savo pažeistų teisių gynybos būdas nėra draudžiamas ir jį taipogi lemia dispozityvumo principas. Atsakovas prisidėjo ir asmeninėmis lėšomis, dėl ko reikalavimas pripažinti akcijas bendrąja jungtine nuosavybe yra visiškai logiškas, teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės nesąžiningumą įrodo ir tas faktas, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad paskutiniais metais UAB „Eidina“ tikėtina sąmoningai neteikė valstybės įmonei Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsakovas į bylą pateikė www.rekvizitai.lt duomenis, iš kurių matyti, kad UAB „Eidina“ turi ilgalaikio turto, ji dirba pelningai, todėl darytina išvada, jog UAB „Eidina“ akcijų ar net pačios įmonės vertė gerokai didesnė nei 2 896,00 Eur.

3.4. Tuo atveju, jei teismas patenkintų priešieškinio reikalavimą ir pripažintų atsakovui nuosavybės teisę į 50 vnt. UAB „Eidina“ akcijų, tai visais atvejai ieškovė, norėdama perleisti 50 vnt. akcijų, turėtų įgyvendinti įstatyminį imperatyvą ir pasiūlyti pirmumo teise akcijas įsigyti atsakovui. Tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė turėtų neribotą galimybę disponuoti visomis 100 proc. akcijų. Tuo atveju, jei būtų akcijos perleistos, akivaizdu, kad jas išsireikalauti iš sąžiningo įgijėjo būtų neįmanoma, o tai sąlygotų papildomų teisinių ginčų atsiradimą.

3.5. Teismas nutartimi be atskiro teismo leidimo uždraudė UAB „Eidina“ sudaryti sandorius, kurių vertė didesnė nei 1 000 Eur, tačiau teismas neuždraudė UAB „Eidina“ vykdyti jau sudarytų sandorių, atlikinėti pagal juos mokėjimus, vykdyti atsiskaitymus. Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad UAB „Eidina“ be teismo leidimo negalės vykdyti atsiskaitymų su tiekėjais. Kita vertus, UAB „Eidina“ turi senai sudarytas ir galiojančias sutartis su tiekėjais, o nei ieškovė, nei UAB „Eidina“ nepateikė duomenų, kad ketina sudaryti naujas sutartis, viršijančias 1 000,00 Eur.

3.6. Atsakovas nekvestionuoja žemės sklypo nuosavybės teisės pagrindo, kuriuo jis buvo įgytas, tačiau priešieškiniu įrodinėja, kad šis žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas, pateikė foto nuotraukas, pagrindžiančias šio sklypo pagerinimą. Tuo tarpu aplinkybės apie tai, kas atliko darbus, mokėjo už juos, bus nagrinėjamos bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis gali sukurti situaciją, kai žemės sklypas būtų atlaisvintas, o de jure nesant atsakovui jo savininkui, šis sklypas galėtų būtų perleistas tretiesiems asmenims. Šiuo atveju žemės sklypo hipoteka nepaneigia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3.7. UAB „Eidina“ sureikšmina savo, kaip juridinio asmens civilinį teisnumą ir veiksnumą, nes savo esme juridinis asmuo yra tik fikcija, o su jo valdymu, vertė ir kitais susijusiais klausimais sprendimus priima ieškovė, kurie gali turėti įtakos dalinant santuokos nutraukimo byloje turtą. Atsakovas reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą UAB „Eidina“, todėl daugiau nei akivaizdu ir, priešingai nei nurodo UAB „Eidina“, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių trečiojo asmens atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomu. UAB „Edina“ iki skundo parengimo dienos, t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nei karto nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo sudaryti sandorį, kuris viršytų 1 000,00 Eur, nors procesiniuose dokumentuose nuogąstavo apie būtinybę kiekvieną dieną kreiptis į teismą dėl leidimo sudaryti sandorius. Jokių įrodymų, kad nebuvo atsiskaityta su tiekėjais, kad UAB „Eidina“ nėra ar nebus tiekiamos prekės, ar kad UAB „Eidina“ negali įvykdyti kokių nors sandorių, byloje nėra pateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo (ieškovo) teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTEtMTk2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-11-196/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-11-196/2018">e2-11-196/2018</a> ir joje nurodytą praktiką).

13. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, status quo padėties išlaikymas, kuris leistų šaliai, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „Eidina“ 100 vnt. akcijų ir uždraudė UAB „Eidina“ vadovui (direktoriui) ar kitam įgaliotam asmeniui be atskiro teismo leidimo sudaryti sandorius didesnės kaip 1 000,00 Eur vertės UAB „Eidina“ vardu; uždraudė UAB „Eidina“ vadovui ir / ar akcininkui, ir / ar visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti / vykdyti sprendimus, kurių pagrindu UAB „Eidina“ galėtų tapti kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve, taip pat sprendimus dėl įmonės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sprendimus dėl įmonės kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo, sprendimus įsigyti ilgalaikio turto ir / ar jo perleidimo kitiems asmenims, įstatinio kapitalo padidinimo; padarė įrašą viešame registre dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo perleidimo draudimo bei gyvenamojo namo perleidimo draudimo.

15. Apeliantai atskiruosiuose skunduose, kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nebuvimą, nurodo aplinkybę, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl UAB „Eidina“ ir žemės sklypo pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe yra nepagrįsti, t. y. kvestionuoja priešieškinio preliminarų pagrįstumą (lot. prima facie).

16. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys (priešieškinis) preliminariai nepagrįstas, tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas kai, pavyzdžiui, ieškovas (atsakovas) pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04MjctMzcwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-827-370/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-827-370/2015">2-827-370/2015</a>, 2015 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOC00NjQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-8-464/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-8-464/2017">e2-8-464/2017</a>). Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, pirma, įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas atsakovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą prašomomis priemonėmis.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė priešieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriuo prašė ne tik nutraukti santuoką ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, bet ir padalinti turtą, t. y. pripažinti UAB „Eidina“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir priteisti ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po 50 vnt. UAB „Eidina“ akcijų; pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe pagerintą žemė sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir po santuokos nutraukimo šį žemės sklypą priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 8 700 Eur kompensaciją už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) atliktus pagerinimus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, įvertino, kad atsakovas, prašydamas padalinti santuokoje įgytą turtą aiškiai suformulavo tiek priešieškinio dalyką, tiek pagrindą, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas priešieškinis yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek atsakovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovo pareikštas priešieškinis yra prima facie pagrįstas.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog preliminarus priešieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, nes priešieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res judicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMDYtMjM2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-306-236/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-306-236/2016">2-306-236/2016</a>).

19. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio (priešieškinio) pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTAxOC04ODEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1018-881/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1018-881/2020">e2-1018-881/2020</a>, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20. Atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki bus išnagrinėtas ginčas, grindė tuo, jog 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Eidina“ akcijų yra registruotos ieškovės vardu, dėl ko ieškovė turi realias galimybes šias akcijas be atsakovo sutikimo perleisti tretiesiems asmenims už mažesnę rinkos kainą arba neatlygintinai, o nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė įgytų nevaržomą teisę perleisti akcijas tretiesiems asmenims ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas galimai būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas.

21. Ieškovė ir trečiasis asmuo atskiruosiuose skunduose nurodė, kad atsakovas neturi net formalios reikalavimo teisės į įmonės / akcijų priteisimą, nes įmonė ieškovės buvo įgyta iki santuokos su atsakovu sudarymu. Be to atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad prisidėjo prie įmonės / akcijų vertės padidėjimo ar padidino įmonės / akcijų verte savo asmeninėmis lėšomis ar darbu, ar, kad ieškovė ketintų parduoti įmonę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje bus sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, todėl teismas vertino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė, kad ieškovė gali priimti priešingus atsakovo interesams sprendimus, susijusius su UAB „Eidina“. Tuomet būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas bei būtų pažeistos atsakovo kaip sutuoktinio turtinės teisės.

22. Kaip jau minėta, teismas, spręsdamas šį byloje tik tarpinio pobūdžio procesinį klausimą, nesprendžia ir net neturi teisės spręsti dėl šalių argumentų, susijusių su ginčo esme. Taigi, ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, plačiau neanalizuojama ir nepasisakoma, ar atsakovas santuokos metu su ieškove prisidėjo prie UAB „Eidina“ akcijų vertės padidėjimo ar padidino įmonės / akcijų verte savo asmeninėmis lėšomis ar darbu, nes dėl šių aplinkybių tarp šalių yra kilęs ginčas. Atsižvelgiant į atsakovo reiškiamus materialiuosius teisinius reikalavimus, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikymas procesinių priemonių, užtikrinančių padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą, yra būtinas.

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės ir trečiojo asmens skunde nurodytomis aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones juridinio asmens atžvilgiu, kuris nutarties priėmimo metu nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo ir kuriam atsakovas nereiškia jokių materialiųjų reikalavimų. Kaip minėta, santuokos nutraukimo byloje yra sprendžiamas ir turto padalijimo klausimas, įskaitant ir atsakovo prašymą pripažinti UAB „Eidina“ 100 vnt. akcijas bendrąja jungtine šalių nuosavybe, padalinant akcijas lygiomis dalimis po 50 vnt. Pažymėtina, kad UAB „Eidina“ vadove ir vienintele akcininke yra ieškovė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Eidina“ atžvilgiu.

24. Ieškovė ir trečiasis asmuo skunduose nurodo, kad atsakovo prašomomis ir teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės apribotos privataus juridinio asmens UAB „Eidina“ ir jos valdymo organų veikla bei siekiama ją kontroliuoti. Be teismo leidimo įmonė negalės vykdyti atsiskaitymų arba bus priversta kreiptis į teismą su keliais prašymais per dieną dėl teismo leidimų išdavimo. Sudaromų sandorių apribojimas iki 1 000 Eur faktiškai stabdo įmonės atsiskaitymą už prekes su tiekėjais ir, tuo pačiu, visą įmonės veiklą, nes laiku neatsiskaičius, įmonei prekės nebebus tiekiamos. Tačiau nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikia teismui jokių įrodymų, kad UAB „Eidina“ negali atsiskaityti su tiekėjais, ar, kad įmonei negali būti tiekiamos prekės, ar įmonė negali įvykdyti kokių nors sandorių. Vien tik šalių deklaratyvūs teiginiai, kad įmonė negali atsiskaityti su tiekėjais, nesudaro pagrindo panaikinti taikytų byloje laikinųjų apsaugos priemonių.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 148 straipsnyje reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas. Šalims nėra ribojama galimybė kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti šiuo metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliantai, teigdami, kad sudaromų sandorių apribojimas iki 1 000 Eur faktiškai stabdo įmonės atsiskaitymą už prekes su tiekėjais, pateikdami tai pagrindžiančius įrodymus, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar apribojimo sumos padidinimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog įrašas viešame registre dėl žemės sklypo perleidimo draudimo yra perteklinis reikalavimas ir aiškiai nepagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį (priešieškinį), tinkamam įvykdymui. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo.

27. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas prašo pripažinti žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir žemės sklypą po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Kaip matyti iš ieškovės atskirojo skundo argumentų ir motyvų, ieškovė iš esmės pasisako dėl pačio ginčo kilusio tarp šalių (ne) pagrįstumo, dėl ko nuspręsti yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir diskrecijos teisė. Šioje proceso stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės, o tik pasisakoma dėl būtinumo taikyti / netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje yra pagrindas taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones dėl žemės sklypo, nes, ginčo turto perleidimo ar kitokio suvaržymo atveju, atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

28. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat ginčija taikytas laikinąsias apsaugos priemones – gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kuris ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešame registre dėl ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, o ne dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešame registre dėl ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, o laikinosios apsaugos priemonės gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi nebuvo taikytos, apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės atskirajame skunde nurodytų motyvų dėl gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo plačiau nepasisako.

29. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2010">3K-3-382/2010</a>).

30. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės ir trečiojo asmens atskirieji skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

n u t a r i a :

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė