Civilinė byla Nr. e3K-3-185-916/2019
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04707-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.1.6.3; 2.6.10.5.2.17; 3.1.14.1; 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo atsakovams I. Č., T. P. ir V. P.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinių teisių gynimo būdus, teismo pareigą kvalifikuoti teisinius santykius, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo išreikalauti iš atsakovų neteisėto valdymo 11 229 Eur vertės kilnojamuosius daiktus, o jų nesant priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų šių daiktų vertės atlyginimą pinigais. Ieškovei pateikus pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakymas dėl 8289 Eur vertės daiktų priimtas ir dalis civilinės bylos nutraukta, nutarta nagrinėti ieškovės reikalavimus dėl daiktų – 1500 Eur vertės antikvarinės lineikos, 800 Eur vertės motociklo „Minsk“, 200 Eur vertės motorolerio, 450 Eur vertės 18 kub. m malkų, sukrautų prie keliuko link sodybos, – išreikalavimo iš atsakovų neteisėto valdymo, o nesant šių daiktų, jų vertės atlyginimo priteisimo iš atsakovų solidariai.
3. Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.24, 4.26, 4.37, 4.47, 4.93, 4.95 straipsnių nuostatomis. Ji nurodė, kad 1988 m. dukters I. Č. vardu, tačiau už savo ir sutuoktinio pinigus, nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini). Per naudojimosi sodyba metus susikaupė įvairaus turto – malkų, senovinių transporto priemonių ir pan., jie buvo laikomi sodyboje. Tik šeimos nariams buvo žinoma, kad teisiškai sodyba priklauso I. Č.. 2016 m. I. Č. informavo ieškovę, kad pardavė sodybą, patikino, jog visas ten esantis kilnojamasis turtas bus perkeltas į kitą sodybą netoliese. 2016 m. spalio 17 d. sodyba buvo parduota, ieškovės nuomone, su visu jai priklausančiu kilnojamuoju turtu. Ieškovei buvo grąžinta 8279 Eur vertės daiktų, tačiau antikvarinę lineiką, motociklą „Minsk“, pagamintą 1965 m., motorolerį, pagamintą 1979 m., 18 kub. m malkų atsakovai atsisako grąžinti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė ieškovei V. Č. iš atsakovės I. Č. 881,85 Eur, atsakovams T. P. ir V. P. – po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybei iš atsakovės I. Č. 13,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo; grąžino iš valstybės biudžeto ieškovei dalį (187,22 Eur) sumokėto žyminio mokesčio.
5. Teismas nustatė, kad 2013 m. ieškovės sutuoktinis N. Č. ginčo daiktus kartu su kitais daiktais pervežė ir laikė dukteriai I. Č. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Ginčo daiktai buvo sudėti daržinėje, raktus nuo šios patalpos turėjo tik ieškovė. Po N. Č. mirties visą jo turtą paveldėjo ieškovė. Atsakovė 2016 m. spalio 18 d. pardavė sodybą su žemės sklypu atsakovams T. P. ir V. P.. 2017 m. kovo 15 d. ieškovė pastebėjo, kad yra išvežta jai priklausančių 18 kub. m priešais sodybą buvusių malkų. Atsakovai atsisakė grąžinti ieškovės reikalaujamus daiktus, tvirtindami, kad jei ieškovė jų nepasiėmė per tris mėnesius nuo sodybos pardavimo, tai tie daiktai jai nepriklauso. Bylos nagrinėjimo metu antstoliui konstatavus, kad dalis ieškovės reikalaujamų daiktų išliko, atsakovams T. P. ir V. P. sutikus, 2017 m. gruodžio 17 d. ieškovė iš sodybos išsivežė sau priklausančius daiktus.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovės sutuoktinis ir sodybos savininkė I. Č. buvo sudarę pastatų ir žemės sklypo panaudos sutartį, turinčią neatlygintinės daiktų pasaugos sutarties elementų (CK 6.830 straipsnio 2 dalis). Teismas vertino, kad duomenų, jog mirus N. Č. minėti sutartiniai santykiai nutrūko, byloje nėra, ir sprendė, kad ieškovė tapo teisėta atsakovės I. Č. sodyboje buvusių daiktų savininke bei toliau minėtus daiktus laikė atsakovei I. Č. priklausančioje sodyboje. Atsakovei pardavus sodybą, T. P. ir V. P. perėjo teisės ir pareigos pagal neatlygintinę daiktų pasaugos bei pastatų ir žemės sklypo dalies, kurioje buvo sukrauti daiktai, panaudos sutartį, nes naujieji sodybos savininkai bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jiems buvo žinoma, jog nupirktoje sodyboje savo daiktus laiko ieškovė.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją). Nustačius, kad ginčo daiktų (motociklo, motorolerio) sodyboje nėra, apklaustas antstolis S. R. pripažino, kad surašydamas 2017 m. gruodžio 13 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą suklydo, nes manė, kad vežimaitis yra ginčo lineika, ir patikino teismą, kad ūkiniame pastate lineikos nebuvo, konstatavo, kad nėra vindikaciniam ieškiniui būtino faktinio pagrindo.
8. Teismas sprendė, kad šalis siejo prievoliniai panaudos santykiai. Ginčo daiktai natūra yra ne pas atsakovus, ieškovei buvo sudaryta galimybė tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovė šia teise nesinaudojo – ieškinio reikalavimų nekeitė ir toliau reikalavo ginti jos, kaip savininkės, teises CK 4.95 straipsnio pagrindu. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad, nesant galimybės daiktų grąžinti natūra, prašo priteisti piniginę kompensaciją, teismas pažymėjo, kad ji nenurodė, iš kokio faktinio pagrindo kildina tokį reikalavimą, nepagrindė jo įrodymais, ir sprendė ieškinį atmesti.
9. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas konstatavo, kad atsakovė I. Č. buvo pažadėjusi ieškovei pervežti visus jos daiktus į gretimą sodybą, tačiau pervežė tik dalį jų. Įrodymų, kad ji tinkamai pranešė ieškovei apie tai, jog ši iki 2018 m. sausio 9 d. turi pasiimti daiktus, nepateikė, neatsiklaususi ieškovės leido atsakovams T. P. ir V. P. ieškovės daiktus sunaikinti, išvežti į sąvartyną, dėl to teismas sprendė, kad I. Č. privalo atlyginti ieškovei ir atsakovams T. P. ir V. P. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė ieškovei grąžinti 187,22 Eur žyminio mokesčio, atsižvelgdamas į tai, kad civilinės bylos dalis dėl 8279 Eur vertės daiktų nutraukta.
10. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės I. Č. apeliacinius skundus, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pakeitė, priteisė atsakovei I. Č. iš ieškovės 800 Eur, atsakovei V. P. – 800 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo, priteisė valstybei iš ieškovės 15,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė atsakovei I. Č. iš ieškovės 400 Eur, atsakovei V. P. – 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo; priteisė valstybei iš ieškovės 5,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
11. Kolegija konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas ir pastatai įregistruoti kaip atsakovės I. Č. nuosavybė. Pagal 2016 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5.7 punktą turto pardavėjai I. Č. teisė naudotis turtu palikta iki 2016 m. spalio 17 d.
12. Klausimui dėl 8279 Eur vertės daiktų išreikalavimo esant išspręstam Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi, ieškovei šios nutarties neskundus, kolegija sprendė, kad nėra pagrindo ją vertinti.
13. Kolegija nurodė, kad konkretų savo teisių gynimo būdą turi pasirinkti į teismą besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisiniam kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes. Ieškiniu buvo prašoma taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją), taigi ieškovė privalėjo įrodyti tam tikras teisiškai reikšmingas aplinkybes. Reikšminga pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe kolegija laikė tai, kad ginčo daiktų sodyboje nėra. Iš antstolio S. R. 2017 m. lapkričio 24 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo akto, 2017 m. gruodžio 7 d. šio akto patikslinimo, 2017 m. gruodžio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo akto duomenų, antstolio parodymų kolegija nustatė, kad aplinkybė, jog ginčo daiktai ieškinio pareiškimo metu buvo pas atsakovę I. Č. ar atsakovus T. ir V. P., byloje neįrodyta. Ieškovei neįrodžius vindikacijai būtinų sąlygų, jos pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas, kolegijos vertinimu, negali būti taikomas, taigi ieškinys atmestas pagrįstai.
14. Ieškovė nepasinaudojo suteikta teise tikslinti ieškinio reikalavimus. Vindikacinio ieškinio pagrindu restitucijos taikyti negalima, todėl tenkinti ieškovės reikalavimų dėl piniginės kompensacijos priteisimo, kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo.
15. Kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos išvadą dėl šalis siejančių prievolinių (panaudos, pasaugos) teisinių santykių, nes ieškovė to neįrodinėjo, o daiktų sandėliavimo faktas atsakovei I. Č. neprieštaraujant ir atsakovams T. P. ir V. P. suteikus protingą terminą daiktams išsivežti tokių santykių savaime nepatvirtina.
16. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė I. Č. būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusis (piktnaudžiavusi) savo procesinėmis teisėmis, kolegija vertino, kad pagrindo pripažinti, jog ieškovės ar atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė priežastys, susijusios su atsakovės I. Č. procesiniu elgesiu, kas teiktų pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, nenustatyta. Kadangi visas ieškinys atmestas, ieškovės išlaidos neatlygintinos, o atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas priteistinas iš ieškovės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamiesi CPK 93 straipsnio nuostatomis, proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Iškėlus bylą atsakovai V. P. ir T. P. patenkino dalį ieškinio reikalavimų – grąžino ieškovei 8279 Eur vertės daiktų, o 2950 Eur vertės daiktus atsisakė grąžinti. Ieškinio reikalavimai, priėmus teismo sprendimą, buvo patenkinti 73,73 proc., atmesti – 26,27 proc., todėl teismai nepagrįstai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai ieškinio reikalavimų nepripažino ir neigė, kad daiktai egzistuoja. Tik kai antstolis konstatavo faktines aplinkybes (nustatė, kad daiktai yra), atsakovai sutiko grąžinti dalį daiktų. Taigi atsakovai elgėsi nesąžiningai. Teisminis ginčas dėl neteisėto ieškovės daiktų užvaldymo kilo dėl atsakovės I. Č. veiksmų. Teismai turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas.
17.2. Ieškovė nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindė reikalavimus (faktinį ieškinio pagrindą), pateikė įvairius įrodymus, nurodė reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai). Teisę taiko teismas (CPK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas privalėjo taikyti teisę pagal faktines aplinkybes, įrodymus, ieškovės reikalavimus ir, nesant daiktų, priteisti daiktų vertę pinigais. Ieškinio reikalavimai nurodyti aiškiai ir pagrįstai, nes teisminio proceso metu, antstoliui konstatavus faktines aplinkybes, atsakovai dalį ieškovės reikalavimų įvykdė.
17.3. Teismo procesinis sprendimas nemotyvuotas, neatskleista bylos esmė. Teismas nevertino liudytojų parodymų.
17.4. Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Kadangi daiktai pas atsakovus buvo (yra), jie privalo grąžinti visus daiktus, o jiems atsisakius tai padaryti, taikoma vienašalė restitucija – priteistina kompensacija (CK 6.145 straipsnis).
18. Atsakovė I. Č. atsiliepimu į suinteresuoto asmens kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepagrįsti. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad jos ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Ji neįrodė vindikacijai būtinų sąlygų. Ieškinys buvo atmestas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagrįstai priteistas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovė jokių ieškovei priklausančių daiktų neturėjo, jų nevaldė, todėl aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pasiėmė iš V. P. ir T. P. sodybos 8279 Eur vertės daiktų, neteikia pagrindo nepriteisti visų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės, pareiškusios nepagrįstą ieškinį atsakovei.
18.2. Ieškovei prašant teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą, teismai teisingai aiškino vindikacinio reikalavimo esmę ir įrodinėtinas aplinkybes. Byloje neįrodyta, kad ginčo daiktai ieškinio pareiškimo metu buvo pas atsakovus. Ieškovei neįrodžius vindikacijai būtinų sąlygų, ieškinys pagrįstai atmestas.
18.3. Skundžiama nutartis atitinka CPK 270, 331 straipsnių reikalavimus.
19. Atsakovai V. P. ir T. P. atsiliepimu į suinteresuoto asmens kasacinį skundą prašo jį atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai patenkino dalį ieškinio reikalavimų. Ieškovė pasinaudojo CPK 140 straipsnyje nustatyta procesine teise, pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, civilinė byla dėl dalies daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo buvo nutraukta. Teismas nagrinėjo tik bylą dėl likusių daiktų išreikalavimo ir ieškinį atmetė visiškai. Taigi atsakovams pagrįstai buvo priteistas jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
19.2. Atsakovų pozicija buvo nuosekli, jie nevaldė ir nevaldo ieškovės daiktų. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovai grąžino jai 8279 Eur vertės daiktų. Ieškovė iš atsakovų sodybos 2017 m. gruodžio 16–17 dienomis su atsakovų sutikimu išsivežė įvairių kilnojamųjų daiktų.
19.3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nekonstatavo atsakovų nesąžiningumo. Nustatyta, kad ieškovė neįrodė CK 4.95 straipsnio nuostatoms taikyti būtinų sąlygų, aplinkybės, kad ginčo daiktai yra atsakovų sodyboje.
19.4. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismų procesiniai sprendimai yra be motyvų. Ieškovė nepateikia argumentų dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
20. Ieškovė pateikė prašymą (kasaciniame teisme gautas 2019 m. balandžio 8 d.) perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškovės prašymo perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai
21. CPK 357 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija nutartimi bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas.
22. Ieškovė pateikė prašymą perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai, motyvuodama tuo, kad byloje sprendžiami sudėtingi klausimai, susiję su daiktų išreikalavimu ir teisingu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
23. Paprastai byla perduodama nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, jei yra būtinybė apibendrinti ir suvienodinti teisminę praktiką aktualiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais arba pakeisti ankstesnę kasacinio teismo praktiką dėl tam tikrų teisės normų taikymo ir aiškinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy04My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-83/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-83/2013">3K-7-83/2013</a>). Teisė spręsti, ar iškilęs teisės aiškinimo ir taikymo klausimas yra sudėtingas ir toks sudėtingumas yra pakankamas pagrindas perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, visų pirma priklauso bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos diskrecijai.
24. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė objektyvios būtinybės keisti ar suvienodinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktiką. Be to, nagrinėjamoje byloje keliami teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai nėra tokie sudėtingi, kad negalėtų būti išspręsti trijų teisėjų kolegijoje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti argumentai nesudaro pakankamo teisinio pagrindo bylą perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, todėl nurodytas prašymas netenkintinas (CPK 357 straipsnio 1 dalis).
Dėl šalių santykių kvalifikavimo, civilinių teisių gynimo būdo
25. Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį gynimo būdą pasirinkti (CPK 13 straipsnis). Kiekviename ieškinyje būtina nurodyti konkretų civilinį ginčą individualizuojančius elementus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškovas ieškinyje taip pat turi nurodyti, be kita ko, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 356 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tačiau proceso teisės normos nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2014">3K-3-37/2014</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2012">3K-3-105/2012</a>; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDkyLTMxMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-492-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-492-313/2015">e3K-3-492-313/2015</a>; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117-687/2016">3K-3-117-687/2016</a> 18 punktą).
28. Ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2014">3K-3-37/2014</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovų neteisėto valdymo jai nuosavybės teise priklausančius 11 229 Eur vertės kilnojamuosius daiktus, o tuo atveju, jei daiktų natūra grąžinti neįmanoma, priteisti jų vertės atlyginimą pinigais solidariai iš visų atsakovų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei atsisakius reikalavimo dėl dalies (8289 Eur vertės) daiktų išreikalavimo ar jų vertės atlyginimo priteisimo ir teismui atsisakymą priėmus bei atitinkamą civilinės bylos dalį nutraukus, teismai šalių ginčą sprendė dėl likusių daiktų – antikvarinės lineikos, motociklo, motorolerio, 18 kub. m malkų – išreikalavimo natūra ar jų vertės atlyginimo priteisimo, konstatavo, kad ieškovė reikalavo ginti jos teises taikant CK 4.95 straipsnio nuostatas, t. y. reiškė vindikacinį ieškinį, taigi privalėjo įrodyti atitinkamas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
30. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškovas, pasinaudodamas šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDYwLTY5MC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-460-690/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-460-690/2017">e3K-3-460-690/2017</a>, 19 punktą).
31. Šią bylą nagrinėję teismai, įvertinę bylos duomenis, konstatavo, kad ginčo daiktų natūra pas atsakovus (ieškinio pareiškimo metu) sodyboje nėra, taigi atsakovai jų nevaldo, dėl to ieškovės pasirinktas gynimo būdas – vindikacija – negali būti taikomas, neįrodžius tam būtinų sąlygų.
32. Teismai procesiniuose sprendimuose akcentavo tai, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe tikslinti ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendime, kuris iš esmės apeliacinės instancijos teismo buvo paliktas nepakeistas (keista tik dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo), pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, iš kokio faktinio pagrindo kildina reikalavimą priteisti kompensaciją (nesant galimybės daiktus grąžinti natūra), nepagrindė šio reikalavimo įrodymais; ieškovei nenurodžius faktinio reikalavimo pagrindo, teismas neturi galimybės spręsti dėl neaiškaus reikalavimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vindikacinio ieškinio pagrindu restitucijos taikymas negalimas, todėl tenkinti ieškovės reikalavimo – priteisti kompensaciją iš atsakovų – nėra pagrindo.
33. Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindė reikalavimus, pateikė įvairius įrodymus, aiškiai nurodė reikalavimus, teismas privalėjo taikyti teisę pagal faktines aplinkybes ir, nesant daiktų, priteisti jų vertės atlyginimą pinigais. Ieškovės įsitikinimu, teismo procesinis sprendimas nemotyvuotas, neatskleista bylos esmė, nepagrįstai nevertinti liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko iš esmės teisiškai pagrįstais.
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2013 m. ieškovės sutuoktinis N. Č. ginčo daiktus su kitais daiktas pervežė iš gretimai esančios savo tėvų sodybos ir pasidėjo atsakovei I. Č. priklausiusioje sodyboje; I. Č. 2016 m. spalio 18 d. pardavė sodybą atsakovams T. P. ir V. P.; atsakovai (naujieji sodybos savininkai) bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jiems buvo žinoma, jog nupirktoje sodyboje savo daiktus laiko ieškovė V. Č.; įrodymų, kad I. Č. tinkamai pranešė ieškovei apie tai, jog ši iki 2018 m. sausio 9 d. turi pervežti daiktus iš sodybos, atsakovė nepateikė, neatsiklaususi ieškovės leido atsakovams T. P. ir V. P. ieškovės daiktus sunaikinti, išvežti į sąvartyną; liudytojai R. Č., E. R. patvirtino, kad I. Č. sodyboje buvo saugomi V. Č. ginčo daiktai ir šalia sodybos buvo malkų. Tačiau teismas nei dėl malkų, nei dėl liudytojų parodymų nepasisakė, pirmiau nurodytų aplinkybių visų bylos duomenų kontekste iš esmės nevertino. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad I. Č. priklausiusioje sodyboje jos tėvai sandėliavo tam tikrus daiktus ir ji tam neprieštaravo; atsakovai T. P. ir V. P. suteikė pakankamą protingą terminą išvežti iš jų sodybos kitiems asmenims priklausančius daiktus.
35. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis atsakovai pripažino, jog pasibaigus terminui atlaisvinti patalpas ir išsivežti malkas jie susitvarkė sodybą, nereikalingus daiktus išmetė, tvarkė aplinką; nors atsakovai teigė, kad ieškovės nurodytų daiktų nerado, jie neegzistuoja, faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, antstolio surašytuose 2017 m. lapkričio 24 d. – 2017 m. gruodžio 13 d., konstatuota, kad dalis daiktų sodyboje yra (žr. šios nutarties 29 punktą); I. Č. pripažino, kad padėjo ieškovei pervežti kai kuriuos baldus į gretimą motinos sodybą, atidavusi raktus T. P. ir V. P. dėl sodyboje likusių daiktų ir malkų jokių pretenzijų neturėjo, juos pirkėjai (atsakovai) perdavė į atliekų surinkimo aikštelę; procesiniuose dokumentuose ieškovė, be kita ko, nurodė, kad liudytojai patvirtino ginčo daiktų (lineikos, motociklo, motorolerio ir malkų) buvimą ūkiniame pastate ir ant keliuko link sodybos, bet teismas nevertino jų parodymų; atsakovams grąžinus dalį daiktų, tikėtina, kad ir kiti daiktai buvo, taigi atsakovai juos pasisavino; teismas turėjo vertinti atsakovų nesąžiningumą; atsakovai vengia atsakomybės – vieni pardavė nebūdami daiktų savininkai, kiti pirko ne iš savininko; neįmanoma nustatyti, kuris atsakovas kaltesnis, todėl žala priteistina iš atsakovų solidariai.
36. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismams nustačius, jog ginčo objektų atsakovų sodyboje nėra ir dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti vindikacinį ieškinį, dėl antrojo (alternatyvaus) ieškovės reikalavimo – priteisti daiktų vertę pinigais – pagrįstumo teismai iš esmės nesprendė, šio reikalavimo teisiškai nekvalifikavo, nevertino atitinkamų bylos duomenų, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių (ne)įrodytumo ir (ar) neįvertino jau nustatytų aplinkybių. Vietoj to teismai pasisakė dėl šalis (ne)siejančių prievolinių santykių, kaip pagrindo taikyti restituciją (ne)buvimo. Teismų nepagrįstai nespręsta, ar bylos duomenys (ne)patvirtina, jog ginčo daiktai sodyboje buvo. Nustačius aplinkybę, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantys ginčo daiktai sodyboje buvo, spręstina, dėl kieno (neteisėtų) veiksmų jie buvo prarasti (neišsaugoti), ar turi ir kas turi ieškovei atlyginti žalą, kokio dydžio žalą ieškovė patyrė, ar jos dydis (ne)mažintinas, atsižvelgiant į ieškovės veiksmus (neveikimą).
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Civilinės atsakomybės rūšis – deliktinė atsakomybė – yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla iš asmens neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaromos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjEtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-221-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-221-219/2015">3K-3-221-219/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė aiškiai suformulavo alternatyvų ieškinio reikalavimą (priteisti ginčo objektų vertę pinigais), tačiau šią bylą nagrinėję teismai nepagrįstai teisiškai šio reikalavimo nekvalifikavo, neištyrė visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, reikalavimą atmetė iš esmės to nemotyvuodami. Tai suponuoja, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl teismų padarytų pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
39. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal proceso teisės normas teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo. Nors kasacinės bylos baigčiai tai neturi teisinės reikšmės, teisėjų kolegija sprendžia dėl to pasisakyti, kadangi šis klausimas gali būti aktualus bylą iš naujo išnagrinėjus pirmosios instancijos teismui ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
42. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDctMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-647-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-647-248/2015">3K-3-647-248/2015</a>).
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o vėliau ieškovas reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
44. Taigi skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, bylos daliai esant nutrauktai ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, teismas turi įvertinti, be kita ko, atsisakymo priežastis, t. y. ar atsisakymo nelėmė aplinkybė, jog pareiškus ieškinį ieškovės reikalavimas (jo dalis) buvo patenkintas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Kasacinis teismas patyrė 16,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Dalia Vasarienė
