Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-281/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių K. P. ir D. P. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių K. P. ir D. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

D. P. 2010 m. spalio 28 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. P. 1000 Lt turtinės ir 99 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. D. P. nurodė, kad yra mirusiojo ieškovo R. P. teisių perėmėja. Ieškovės teigimu, jos sūnus R. P. ir duktė K. P. nuolat patirdavo žeminimus, buvo atsakovo mušami. Sūnus 2009 m. spalio 12 d. nusižudė.

Ieškovė K. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo, sužalojusio jos sveikatą, 1000 Lt turtinės ir 99000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prieš ją naudojo fizinį smurtą, jos akivaizdoje kelis kartus sužalojo mamą, brolį bei seserį. Teismo psichiatrinės ekspertizės akte ieškovei nustatytas potrauminio streso sutrikimas, kurio priežastis – problemos, susijusios su neigiamais išgyvenimais vaikystėje.

Atsakovas A. P. prašė ieškinius atmesti, nurodydamas, kad R. P. nusižudė dėl psichinių ligų, kuriomis sirgo ir kiti ieškovės D. P. šeimos nariai. Nesant atsakovo kaltės nėra pagrindo reikšti reikalavimą atlyginti žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei K. P. 4000 Lt, o D. P. – 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartimi procesas baudžiamojoje byloje Nr. 1-64/2007, kurioje A. P. buvo kaltinamas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose numatytu nusikaltimu, nutrauktas. Teismas sprendė, kad ieškovų atstovės D. P. pateikti įrodymai bei paaiškinimai sudarė pagrindą pripažinti, kad atsakovo veiksmai sukėlė K. P. ir R. P. išgyvenimus, nepatogumus, todėl ieškovės turi teisę į neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą. Teismas atmetė reikalavimus atlyginti turtinę žalą kaip neįrodytus.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovių ir atsakovo apeliacinius skundus, 2011 m. spalio 27 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės sutikdamas su jame nurodytais motyvais. Teismas atsižvelgė į tai, kad ekspertų išvadose konstatuota, jog R. P. ir K. P. konstatuoti psichikos sutrikimai laikomi laikino pobūdžio psichikos sutrikimais, juos sukėlė tiek A. P. veiksmai, tiek nesutarimai šeimoje tarp abiejų tėvų. A. P. kaltė dėl R. P. savižudybės neįrodyta, o sunkių padarinių K. P. nenustatyta.

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

Kasaciniais skundais ieškovės D. P. ir K. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinius visiškai tenkinti.

Kasaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai priteisė tik 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, motyvuodami tuo, kad nukentėjusiajam buvo padarytas tik laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas (nesunkus sveikatos sutrikdymas). CK 6.251 straipsnis reglamentuoja visiško nuostolių atlyginimo principą, pagal kurį neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo turi pareigą nukentėjusiajam atlyginti visą patirtą žalą – tiek turtinę, tiek neturtinę. Taip pat CK 6.283 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusiojo sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo. Aiškinant šias normas sistemiškai, manytina, kad teismas visiško nuostolių atlyginimo principą privalo taikyti visiems patirtiems nuostoliams: tiek atsiradusiems žalos padarymo momentu, tiek kilusiems vėliau per laikotarpį nuo neteisėtų veiksmų padarymo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes priešingu atveju būtų pažeista ieškovo teisė pasinaudoti CK 6.283 straipsnyje įtvirtinta teise kreiptis dėl žalos atlyginimo vėliau pablogėjus sveikatai. Byloje nustatyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai R. P. atžvilgiu buvo padaryti 1995-2002 metais, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas 2006 m. gruodžio 28 d., į teismą dėl žalos atlyginimo kreiptasi 2008 m. rugpjūčio 7 d. Byloje nėra įrodymų, kad asmuo išgijo, visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) suponuoja pareigą teismui vertinti ne tik ligos diagnozę, nustatytą po neteisėtų veiksmų padarymo, bet ir per tą laikotarpį nuo neteisėtų veiksmų padarymo iki teismo sprendimo priėmimo ligos eigą, sveikatos būklę, diagnozuotos psichinės ligos padarinius, įtaką asmens gyvenimui, jo savižudybę. Kauno apygardos teismas, neteisingai aiškindamas ir taikydamas CK 6.251 straipsnį, nustatė neturtinės žalos dydį, neatitinkantį realiai patirtos neturinės žalos, nes įvertino tik 2006 metais nustatytą psichinės ligos diagnozę.

Bylą nagrinėję teismai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti patirtą turtinę žalą, motyvuodami tuo, kad ieškinyje nenurodyta, kokios sumos ir už ką sudaro turtinę žalą, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis skaičiuojamas turtinės žalos dydis. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga ieškovui pateikti savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, o CPK 185 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga pateiktus įrodymus vertinti. Teismas, reikalaudamas nurodyti, kokiais konkrečiais įrodymais remdamasi ieškovė skaičiuoja turtinės žalos dydį, nepagrįstai plečiamai aiškina CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą ieškovės pareigą. Teismai pažeidė procesinę pareigą savarankiškai vertinti visus byloje esančius įrodymus ir neturėjo teisės ieškovės reikalauti nurodyti (įvardyti) konkrečių įrodymų: kvitų numerių, receptų numerių, bylos lapų numerių, nes šie įrodymai buvo pateikti su ieškiniu į bylą bei surinkti pridėtose bylose. CPK 185 straipsnis turi būti aiškinamas kaip suponuojantis teismo pareigą, priėmus dokumentus į bylą, su jais savarankiškai susipažinti ir visus juos vertinti, apskaičiuoti ir priteisti ieškovo patirtą ir pagrįstą įrodymais turtinę žalą, nepriklausomai nuo to, įvardija ieškovas konkrečius įrodymus, pagrindžiančius turtinę žalą, ar ne, jei jie pateikti su ieškiniu. Ta pati taisyklė turi būti taikoma ir įrodymams, esantiems prijungtose bylose Nr. 1-64/2007 ir Nr. 2-647-192/2008. Be to, teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes priimdamas sprendimą nevertino R. P. kompensuojamųjų vaistų paso kaip įrodymo, pagrindžiančio turtinės žalos dydį.

Atsiliepimo į kasacinius skundus negauta.

Atsakovas pateikė prašymą paskirti žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Prašymas grindžiamas didele bylos apimtimi, tuo, kad yra miręs pirminis ieškovas R. P. nėra išklausytas teismo posėdyje, jis pats dėl finansinių sunkumų neturėjo galimybės kreiptis į advokatą ir pateikti atsiliepimą į kasacinį skundą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos skyrimo nagrinėti žodinio proceso tvarka

2012 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teisme gautas atsakovo prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas dalyvavo žodinio proceso tvarka bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taigi jo teisė būti išklausytam buvo įgyvendinta. Pagal CPK 356 straipsnio 1 dalį kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nusprendusi, kad tai yra būtina, teisėjų kolegija paskiria žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, vadovaujasi bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir pats nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo veiklos ribojimus ir šios bylos aplinkybes, nėra poreikio skirti žodinio bylos nagrinėjimo (CPK 356 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos dydžio

Konstitucijoje saugomos pagrindinės vaiko, kaip žmogaus, teisės į gyvybę, sveikatą, laisvę, asmens neliečiamybę, teisė į garbę, orumą, į normalų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisė į išsilavinimą ir kitos teisės. Vaikų, kaip išskirtinės asmenų grupės, teisės ir pareigos reglamentuojamos Konstitucijos 38, 39, 41 ir kituose straipsniuose. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vaiko interesais pirmiausia turi rūpintis jo šeima, kuri privalo sudaryti tokias sąlygas, kurios lemtų visapusišką ir darnų vaiko vystymąsi, kad jis būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Tėvų valdžia skirta prigimtinėms vaiko teisėms įgyvendinti. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Neįgyvendinantiems tėvų valdžios tėvams taikoma atsakomybė, nustatyta įstatymuose.

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo tėvo valdžia vaikų atžvilgiu 2008 metais buvo neterminuotai apribota. Teismas, sprendęs klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo, nustatė, kad šeima Vaiko teisių apsaugos tarnybai žinoma nuo 1997 metų; kad atsakovas girtavo, žemino ir terorizavo vaikus, smurtavo prieš juos ir jų motiną, tyčiojosi iš jų; kad vaikai bijojo tėvo, juo nepasitikėjo, dėl tėvo elgesio jautė grėsmę savo pačių saugumui ir tai sukėlė potrauminio streso sutrikimą. Šios teismo nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas griežčiausias apribojimas net nepaliekant teisės matytis su vaikais, suponuoja išvadą, kad tėvo elgesys darė didelę žalą psichinei ir fizinei vaikų sveikatai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintos žmogaus teisės (teisė į sveikatą, asmens neliečiamybę, orumą, dvasinį vystymąsi ir pan.) yra ypač svarbios, nes žmogaus gyvenimo etapas iki pilnametystės yra labai reikšmingas jo raidai, asmenybės formavimuisi, adaptavimuisi visuomenėje; šiame etape nepilnametis asmuo dar nėra išmokęs apsisaugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio, nėra pakankamai stiprus jam pasipriešinti. Tėvams, kurių pareiga yra užtikrinti normalų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį bei socialinį vaiko vystymąsi, smurtaujant prieš vaikus, žeminant jų orumą, tyčiojantis, padaroma ne tik momentinė žala, kuri gali pasireikšti kūno sužalojimu ar laikinu psichikos sutrikimu, bet ir ilgalaikė sunkiai pataisoma žala visavertės vaiko asmenybės formavimuisi, jo savęs vertinimui. Nagrinėjamoje byloje žalojantis tėvo elgesys vaikų atžvilgiu tęsėsi daugiau kaip dešimt metų, buvo nuolatinio pobūdžio ir intensyvus, vaikai jautė nuolatinę baimę, nebuvo saugūs savo namuose ir neturėjo galimybės apsiginti; toks tėvo elgesys nulėmė psichinio pobūdžio sutrikimus (depresija, bandymas nusižudyti ir kt.), dėl kurių vaikai turėjo lankytis pas psichiatrus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pareigą vertinti ne tik ligos diagnozę, nustatytą po neteisėtų veiksmų 2006 metais padarymo, bet ir vėliau kilusią žalą. Nors byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad R. P. savižudybės vienintelė ir pakankama priežastis buvo atsakovo elgesys, teisėjų kolegijos nuomone, ilgalaikis neigiamas poveikis iš šeimos nario – tėvo – prisidėjo prie tokių padarinių kilimo.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatuota, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones. Viena tokių priemonių – teisingai atlyginamos neturtinės žalos nustatymas. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB,,Ekstra žinios“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-393/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis D. M. v. UAB,,Ekstra žinios“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-26/2009). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Tai leidžia teisinis reguliavimas dėl neturtinės žalos, apibrėžiantis neturtinės žalos prigimtį ir pateikiantis nebaigtinį kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti sąrašą (CK 6.250 straipsnis), bei teisės normų, saugančių atitinkamus objektus, nagrinėjamu atveju – vaiko teises, turinys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atlygintinos neturtinės žalos dydis kasacine tvarka skundžiamame Kauno miesto apylinkės teismo sprendime ir Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytas nepakankamai atsižvelgiant į tai, kad neigiamą poveikį vaikų psichinei ir fizinei sveikatai darė tėvas, tai tęsėsi ilgą laiką ir buvo viena priežasčių, sukėlusių itin sunkius padarinius – R. P. savižudybę, todėl pirmiau nurodytų sprendimų dalys keistinos ir priteistinos žalos dydis padidinamas ieškovei K. P. iš atsakovo priteisiant 8000 Lt, ieškovei D. P. – 10 000 Lt.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).

Vis dėlto, tai nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis. Įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. ir T. V. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

Susipažinusi su bylos medžiaga teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog atsakovo veiksmai ieškovės K. P. atžvilgiu sukėlė ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą, taip pat nepateikta įrodymų dėl jai padarytos turtinės žalos dydžio. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (apskaitos kvitai, kasos pajamų orderio kvitai, kompensuojamųjų vaistų pasas ir kt.) pridėti kartu su kitais R. P. dokumentais, todėl yra pagrindas spręsti dėl pastarajam (atstovaujamam teisių perėmėjos D. P.) padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų nuostata, kad ieškovas privalo nurodyti patirtos žalos dydį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nurodant kokius nuostolius jie pagrindžia. Nagrinėjamu atveju pateiktas reikalavimas atlyginti 1000 Lt turtinę žalą, nenurodant, kas konkrečiai šią žalą sudaro, ir pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai, sumine išraiška nesutampantys su pareikšto reikalavimo dydžiu. Vis tik tai neatleidžia teismo nuo pareigos, pripažinus, kad ieškovas patyrė žalą (išlaidas gydymui), nustatyti atlygintinos žalos dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas į bylą pateiktų turtinės žalos įrodymų nevertino ir konstatavo, kad turtinė žala neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas tokį vertinimą atliko, tačiau priėjo išvadą, kad pateikti įrodymai nepatvirtina patirtos turtinės žalos. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nuo reikalavimo visapusiškai išnagrinėti bylai reikšmingas aplinkybes nukrypo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dalis įrodymų (vaistinių kasos kvitų) nepatvirtina, jog pagal juos buvo pirkti vaistai, reikalingi R. P. konstatuoto susirgimo gydymui, todėl reikalavimas šias išlaidas atlyginti netenkintinas. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje yra R. P. skirtų vaistų receptai (T. 1, b. l. 172), į bylą buvo pateiktos R. P. asmens sveikatos istorijos, kur taip pat fiksuojami skiriami vaistai. Esant vaistinės kasos kvitui, patvirtinančiam gydytojo paskirtų vaistų įsigijimą, tokios išlaidos pripažintinos įrodytomis ir atlygintinomis. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas R. P. vardu išduotą kompensuojamųjų vaistų pasą ir konstatuodamas, kad pagal jį išduoti vaistai kompensuoti iš sveikatos draudimo lėšų, neatsižvelgė į tai, kad daugeliu atveju kompensuota ne visa vaistų kaina. Be to, teismas vertindamas šį rašytinį įrodymą (kompensuojamųjų vaistų pasą) neatsižvelgė į jo išdavimo ir naudojimo specifiką, būtent, kad ligonio pavardė nurodoma tik tituliniame kompensuojamųjų vaistų paso puslapyje, o knygelėje esantys receptai identifikuojami pagal numerį, nurodomą skaitmenimis ir brūkšniniu kodu (Kompensuojamųjų vaistų pasų ir gydytojo tapatybę patvirtinančių lipdukų išdavimo, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 110, 1.2 – 1.4 punktai).

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinių skundų argumentus, kad apeliacinės instancijos, vertindamas byloje (pridėtose bylose) esančius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės D. P. (R. P.) turtinę žalą, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad žalos dydis – tai fakto klausimas, o vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, bet yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, esant turtinę žalą pagrindžiantiems įrodymams, nenustatė jos dydžio, tai ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 78,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad klausimas dėl turtinės žalos D. P. priteisimo grąžintinas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis). Ieškovės pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už kasacinius skundus sumokėjo po 500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų išspręsti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, iš naujo įvertindamas ir perskaičiuodamas visus bylinėjimosi išlaidų dydžius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, pakeisti ir priteisti iš atsakovo A. P. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. P. (duomenys neskelbtini) 8000 (aštuonis tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimui, ieškovei D. P. (duomenys neskelbtini) 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas D. P. reikalavimas atlyginti turtinę žalą, panaikinti ir bylą dėl šios dalies perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Juozas Šerkšnas