Dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-282/2012

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01120-2009-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.7; 116.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuriomis atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

Byloje nagrinėjami proceso teisės klausimai dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo, įsiteisėjusio teismo sprendimo galios byloje nedalyvavusiam asmeniui.

Pareiškėja D. S. 2011 m. gegužės 17 d. kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo, bylos Nr. 2-1760-666/2009, kurioje įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. preliminariu sprendimu iš atsakovo D. S. priteista ieškovui V. K. 69 000 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 69 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjos teigimu, D. S. yra jos sutuoktinis, ji nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo nurodytoje byloje, o jos ir D. S. santuokos nutraukimo byloje V. K. pareiškė reikalavimą pripažinti nurodytu teismo sprendimu priteistas sumas solidariąja sutuoktinių prievole bei priteisti solidariai ir iš jos. Pareiškėjos nuomone, egzistuoja du pagrindai atnaujinti procesą šioje byloje: pirma, sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas); antra, teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, o sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 20 d. nutartimi prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą. Teismas nustatė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. preliminarus sprendimas buvo įteiktas pareiškėjai, 2010 m. gruodžio 28 d. teisme buvo gautas jos ieškinys dėl santuokos nutraukimo, kuriame kreditoriumi yra nurodytas V. K. Teismo vertinimu, pareiškėjai buvo žinoma apie priimtą teismo sprendimą ir jo vykdymą, ji praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių teminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. Teismas pažymėjo, kad skolos pagal V. K. reikalavimą klausimas bus sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti (CPK 368 straipsnio 1 dalis), konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad šis terminas būtų praleistas dėl svarbių priežasčių. Kolegija konstatavo, jog teismas, neįtraukdamas D. S. į procesą civilinėje byloje Nr. 2-1760-666/2009, nepažeidė jos teisių ir sprendime dėl jos pareigų nepasisakė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad D. S. teisės nėra pažeidžiamos, nes santuokos nutraukimo byloje bus sprendžiamas klausimas dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. preliminariu sprendimu priteistos skolos pripažinimo solidaria ir pareiškėja galės pateikti visus atsikirtimus dėl skolos prigimties ir dydžio. Kolegija konstatavo, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl atnaujinti procesą nėra įstatyme išvardyto pagrindo (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja D. S. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 5 straipsnio, 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto. Kasatorė nurodo, kad teismų išvados, jog santuokos nutraukimo byloje ji galės kreditoriui pateikti visus atsikirtimus dėl skolos prigimties bei dydžio ir taip įgyvendinti savo teisę į teismą bei pasinaudoti visomis įstatymų garantuojamomis priemonėmis gintis nuo pareikštų reikalavimų, yra neteisėtos ir nepagrįstos (CPK 18, 182 straipsniai), neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-P-186/2010, konstatuota, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata ar juo nustatyti faktai – prejudicinę – galias. Kasatorės teigimu, nurodytame nutarime kasacinis teismas dar kartą akcentuoja, kad santuokos nutraukimo byloje teismas gali spręsti tik dėl priteistos skolos pobūdžio – asmeninė, dalinė ar solidari, bet ne apskritai kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos prievolės dydį ar jos prigimtį. Anot kasatorės, teisės ginčyti teismo sprendimu priteistos prievolės dydžio bei prigimties nebeturi ir sutuoktinis, nedalyvavęs byloje dėl skolos priteisimo, jeigu prieš jį atgręžiami kito sutuoktinio kreditoriaus reikalavimai solidariai vykdyti priteistą prievolę, vienintelis būdas, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ginčyti prievolės dydį ir prigimtį – atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

2. Dėl CPK 263, 368 straipsnių netinkamo taikymo ir aiškinimo. Kasatorės teigimu, teismai CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą netinkamai skaičiavo nuo Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. preliminaraus sprendimo, paštu siųsto D. S., įteikimo jai dienos. Kasatorė nurodo, kad įstatymai nenumato prezumcijos, jog procesinį dokumentą vietoje adresato priėmę asmenys turi būti laikomi pakankamai informuotais apie to procesinio dokumento turinį. Teigia, kad teismų išvada, jog ji turi būti laikoma susipažinusia su teismo sprendimu dėl slokos priteisimo nuo to momento, kai pasirašė dėl dokumentų D. S. įteikimo, yra per platus ir netinkamas CPK 368 straipsnio 1 dalies taikymas. Anot kasatorės, teismai, motyvuodami išvadą dėl termino praleidimo, pažeidė CPK 263 straipsnio reikalavimus. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad santuokos nutraukimo byloje pateiktame ieškinyje ji nurodė, jog atsakovas D. S. turi asmeninių prievolių, tarp jų – prievolę kreditoriui V. K., atsiradusią pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-860-824/2009, bet ne pagal to paties teismo 2009 m. spalio 23 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1760-666/2009.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr 3K-3-121/2011; kt.). Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007). Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia,,Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004; kt.).

Šioje byloje teisėjų kolegija, peržiūrėdama apskųstus teismų procesinius sprendimu pagal kasatorės D. S. kasacinį skundą, vadovaujasi tiek CPK normomis, reglamentuojančiomis proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką, tiek pirmiau nurodyta nuoseklia teismų praktika dėl proceso atnaujinimo tikslų ir paskirties. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo galios byloje nedalyvavusiam asmeniui

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (šis punktas 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 išdėstytas taip: procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; nauja redakcija redakcija įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Šią bylą nagrinėję teismai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu padarę išvadą, kad teismas, išsprendęs bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, sprendimu dėl kasatorės teisių ar pareigų apskritai nepasisakė, be to, pažymėję, jog ji turi priemones ir galimybes ginti savo teises ar teisėtus interesus santuokos nutraukimo byloje, teikdama atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimus dėl skolos prigimties ir dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. preliminaraus sprendimo turinį ir vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, tokią teismų išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisinga.

Nagrinėjant kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d.nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., registro funkcijas atliekanti įmonė privalo įregistruoti teismo sprendimu nustatytus reikšmingus faktus; sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu yra privalomas visiems asmenims, kuriems reikalinga nustatyti asmens statusą, ir pan.). Tačiau teismo sprendimo privalomumo principas nereiškia, kad teismo sprendimu gali būti nuspręsta dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimo privalomumas ir res judicata galia nėra tapatūs. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimo res judicata galia yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (pvz., teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo mirusiu ar neveiksniu sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims). Tačiau pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 18 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika bei įvertinusi Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. preliminaraus sprendimo turinį, konstatuoja, kad įsiteisėjęs teismo preliminarus sprendimas byloje, kurios procesą kasatorė prašo atnaujinti, neturi dėl kasatorės res judicata ir prejudicinės galių, juo nustatyti faktai neturi dėl kasatorės prejudicinės galios. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini kasacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma į CPK 18, 182 straipsnių netinkamą taikymą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė kasaciniame skunde neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-P-186/2010, teigdama, jog šiame nutarime kasacinis teismas, pasisakydamas, kad „faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią“, akcentuoja, jog santuokos nutraukimo byloje teismas gali spręsti tik dėl priteistos skolos pobūdžio, bet ne apskritai kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos prievolės dydį ar jos prigimtį. Nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime nepateikta išaiškinimų, į kuriuos nurodo kasatorė, būtent – kad santuokos nutraukimo byloje teismas gali spręsti tik dėl priteistos skolos pobūdžio, bet ne apskritai kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos prievolės dydį ar jos prigimtį. Tai, kad cituotame nutarimo tekste yra nurodomas tik prievolės pobūdis, bet ne prievolės dydis, paaiškinama tuo, jog citata paimta iš nutarimo dalies „Dėl sutuoktinių bendrų prievolių‘, kurioje nagrinėjamas būtent prievolių pobūdis. Kita vertus, nurodytame nutarime nėra pasisakyta, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, saisto turto padalijimo klausimą sprendžiantį teismą spręsti dėl prievolės dydžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad šią bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 5 straipsnį, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorė, kasaciniame skunde teigdama, kad teismai šioje byloje netinkamai nustatė CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą paduoti eigos pradžią, iš esmės kelia fakto klausimą. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kita vertus, taip teigdama kasatorė kasaciniame skunde nesuformuluoja teisės aiškinimo ir (arba) taikymo problemų, kurių išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje užtikrinti, teisei plėtoti, viešajam interesui apsaugoti. Konstatavusi, kad nėra teisinės galimybės atnaujinti bylos procesą pagal kasatorės prašymą dėl to, jog negalima pripažinti, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, taip pat konstatuotina, kad kiti kasacinio skundo argumentai yra nereikšmingi vienodos teismų praktikos formavimui, neaktualūs, neturintys įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis, konstatuoja, kad jas naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 28,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 28,40 Lt (dvidešimt aštuonis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis