Dėl piniginės sumos priteisimo iš suinteresuotų asmenų J. S. ir A. S

Civilinė byla Nr. 3K-3-278/2012

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00281-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2.

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo pagal pareiškėjos J. Š. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą dėl piniginės sumos priteisimo iš suinteresuotų asmenų J. S. ir A. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimo, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, bei tai reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo klausimas.

JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismas 2009 m. liepos 7 d. sprendimu nusprendė solidariai priteisti iš J. S. ir A. S. J. Š. 32 300 JAV dolerių skolos ir 365 JAV dolerius teismo išlaidų.

Pareiškėja J. Š. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą. Pareiškėja patvirtino, kad: 1) prašomas pripažinti JAV teismo sprendimas yra įsiteisėjęs pagal JAV įstatymus sprendimo priėmimo dieną, jis yra patvirtintas įgalioto teismo pareigūno bei pažyma „Apostille“; 2) byla nepriskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai; 3) pareiškėja dalyvavo JAV nagrinėjamoje byloje asmeniškai kaip ieškovė ir buvo atstovaujama advokato, o suinteresuoti asmenys buvo atsakovai šioje byloje, o sprendimo išaiškinime konstatuota, kad abiem atsakovams buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą pagal Ilinojaus įstatymų reikalavimus, tačiau nė vienas atsakovas neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį; 4) Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo ir tarp tų pačių šalių anksčiau nebuvo priimto teismo sprendimo bei nebuvo pradėtas teismo procesas; 5) JAV teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) JAV teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė klausimų, kurie prieštarautų Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei; 7) JAV teismo sprendimas gali būti vykdomas JAV.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties esmė

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnio 1 dalies nuostatas pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti atsisakyta, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji nebuvo veiksni, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas, priimdamas sprendimą, išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

Prašomų pripažinti užsienio teismo sprendimų pateikimo formai keliami specifiniai reikalavimai, kurie yra nurodyti tarptautinėse sutartyse, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Lietuvos Respublika nėra pasirašiusi sutarties su JAV dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir (ar) šeimos bylose. Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymu ratifikavo 1961 m. Hagos konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – Konvencija), kuri Lietuvos Respublikoje įsigaliojo nuo 1997 m. liepos 19 d. Konvencijos nuostatomis siekiama palengvinti užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo procedūras: išvengti dvigubo – dokumentą išdavusiosios ir priimančiosios valstybės – įgaliotų institucijų dokumentų legalizavimo. Konvencijos 1 straipsnyje nustatyta, kad ji taikoma dokumentams, išduotiems vienos iš Susitariančiųjų Valstybių teritorijoje ir pateikiamiems kitos Susitariančiosios Valstybės teritorijoje. JAV patenka į sąrašą valstybių, kurių teritorijoje galioja 1961 m. Hagos konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Kadangi JAV bei Lietuvos Respublika nėra pasirašiusios jokios tarptautinės sutarties ar susitarimo, kuriuose būtų nustatytos kitokios dokumentų legalizavimo sąlygos, tai šios valstybės teritorijoje išduotiems dokumentams taikomos Konvencijoje nustatytos legalizavimo procedūros. Pagal Konvencijos 2 straipsnio nuostatą, legalizacija yra tik formalumas, kuriuo šalies, kurioje tas dokumentas turi būti pateiktas, diplomatiniai arba konsuliniai pareigūnai tvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą. Vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad būtų patvirtintas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusio asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas, yra patvirtinimas Konvencijos 4 straipsnyje nurodyta pažyma, kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija (Konvencijos 3 str. 1 d.). Pažyma APOSTILLE dedama pačiame dokumente arba prie jo pridedamame lape, ji turi atitikti pridedamą prie Konvencijos pavyzdį (Konvencijos 4 str.). Ši pažyma yra išduodama pasirašiusiojo arba kiekvieno asmens, kuriam priklauso dokumentas, prašymu ir tinkamai užpildyta, ji patvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą (5 str. 1 d., 2 d.). Konvencija, be kita ko, taikoma ir valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodamiems dokumentams, įskaitant ir tuos, kuriuos išduoda prokuroras, teismo pareigūnas arba teismo vykdytojas (huissier de justice) (Konvencijos 1 str. a) punktas). Taigi, užsienio valstybės teismo sprendimas laikomas dokumentu Konvencijos prasme ir jam taikomas legalizavimo reikalavimas, pateikiant jį kitos Konvencijos dalyvės teritorijoje, o jame esančio parašo, antspaudo ir pasirašiusio asmens pareigų tikrumo patvirtinimas yra reikalingas tam, kad vienos valstybės dokumentus ir aktus galėtų svarstyti kitos valstybės institucijos, šie dokumentai įvykdytų ar sukeltų teisinius padarinius kitoje valstybėje.

Teismas nurodė, kad JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismas 2009 m. liepos 7 d. sprendimu nusprendė solidariai priteisti iš J. S. ir A. S. J. Š. 32 300 JAV dolerių skolos ir 365 JAV dolerių teismo išlaidų (b. l. 10 – 13). Kaip matyti iš prie šio sprendimo pridėto sprendimo išaiškinimo turinio, JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimas įsiteisėjo sprendimo priėmimo metu – 2009 m. liepos 7 d. (b. l. 15-17, 19-21). Prie šių dokumentų pareiškėja pridėjo pažymas APOSTILLE, kurie patvirtina šiuose dokumentuose esančių parašų tikrumą, dokumentus pasirašiusių asmenų pareigas ir dokumentuose esančių antspaudų (ženklų) tapatumą (b. l. 9, 11, 14, 18). Tačiau suinteresuotas asmuo J. S. teismui pateikė Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimas (b. l. 108–110). 2011 m. rugsėjo 19 d. suinteresuotas asmuo J. S. pateikė teismui ir šio sprendimo pažymą APOSTILLE. Teismas darė išvadą, kad JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimas, kuris buvo prašymo pripažinti ir leisti vykdyti objektas, yra panaikintas, todėl, išnykus pareiškėjos prašymo pripažinti ir leisti vykdyti objektui, t. y. nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, prašymas negali būti tenkinamas ir reikalavimas pripažinti ir leisti vykdyti Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. buvo atmestas.

Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja J. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kasacinį skundą kasatorė grindžia šiais argumentais:

Netinkamai taikytas ir pažeistas CPK 810 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad 2009 m. liepos 7 d. sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną – sprendimas patvirtintas įgalioto pareigūno bei autentikuotas pažyma Apostille, be to, sprendimo išaiškinime nurodyta, kad jis galutinis ir įsiteisėjo sprendimo priėmimo dieną. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl suinteresuoto asmens J. S. pateikto 2011 m. balandžio 25 d. JAV sprendimo įsiteisėjimo, todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 810 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą dėl atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimo pagrindo nebuvimo.

Pažeistas CPK 18 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš to darytina išvada, kad neįsiteisėję teismo sprendimai yra neprivalomi ir jais negalima vadovautis. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje 2009 m. liepos 7 d. JAV priimtą teismo sprendimą, atsižvelgdamas į kitą neįsigaliojusį 2011 m. balandžio 25 d. JAV teismo sprendimą, ir taip pažeidė CPK 18 straipsnį.

Pažeisti CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, taip pat 185 straipsnis. Teismas, konstatuodamas, kad suinteresuoto asmens J. S. pateiktas 2011 m. balandžio 25 d. teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, t. y., konstatuodama faktą, kurio objektyviai nebuvo, netinkamai taikė ir taip pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalį. Taip pat buvo pažeista CPK 177 straipsnio 2 dalis, nes objektyvią aplinkybę, kad JAV teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimas yra įsiteisėjęs (ar kad nepateikta įsiteisėjimą pagrindžiančių įrodymų), teismas galėjo ir privalėjo konstatuoti vertindamas patį sprendimą kaip rašytinį įrodymą, kuriame jokios žymos (patvirtinimo) apie jo įsiteisėjimą nebuvo. Šios aplinkybės buvo papildomai paaiškintos ir teismo posėdžio metu, jomis teismas taip pat privalėjo remtis. Lietuvos apeliacinis teismas, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs visas aplinkybes byloje, pažeidė CPK 185 straipsnį.

Pažeisti CPK 12 ir 178 straipsniai, 811 straipsnio 2 dalis. Lietuvos apeliacinis teismas privalėjo įsitikinti, kad J. S. pateiktas JAV teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir pareikalauti tai pagrindžiančių įrodymų. Kasatorė neprivalėjo įrodinėti ar padėti kitai šaliais (suinteresuotiems asmenims) įrodinėti jų teigiamas aplinkybes ir neprivalėjo pasirūpinti kitos šalies (suinteresuotų asmenų) dokumentų legalizavimu. Kasatorė pateikė tinkamus įrodymus apie tai, kad JAV teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimas, dėl kurio ji kreipėsi ir kurį prašo vykdyti, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Tą aplinkybę, kad suinteresuoto asmens J. S. pateiktas 2011 m. balandžio 25 d. teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, teismo posėdžio metu turėjo įrodinėti kasatorės atstovas, nors iš tiesų įrodyti, kad JAV teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimas yra įsiteisėjęs turi šį teismo sprendimą pateikę asmenys.

Pažeistos 1961 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1-2 dalys. Lietuvos apeliacinis teismas klaidingai APOSTILLE žymą palaikė JAV teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimo įsiteisėjimo įrodymu. Pažyma APOSTILLE pagal 1961 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 – 2 dalis yra išduodama pasirašiusiojo arba kiekvieno asmens, kuriam priklauso dokumentas, prašymu ir tinkamai užpildyta ji patvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo ar ženklo tapatumą. Vadinasi, pažyma APOSTILLE savaime nepatvirtina pateikiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo fakto, jei tame sprendime nėra atskiros žymos (patvirtinimo), kad sprendimas įsiteisėjęs.

k o n s t a t u o j a :

Dėl prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą nagrinėjimo apimties

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl užsienio teismo – JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismas 2009 m. liepos 7 d. sprendimo, kuriuo solidariai iš J. S. ir A. S. priteista J. Š. 32 300 JAV dolerių skolos ir 365 JAV doleriai teismo išlaidų – pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDS Borjomi Beverages Co. N. V., bylos Nr. 3K-3-191/2011). Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 809 – 812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CPK 813 – 815 straipsniai. CPK 810 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o jei nėra tarptautinės sutarties, teismas, pripažindamas užsienio teismo sprendimą ex officio, patikrina, ar nėra CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Kadangi Lietuvos Respublika ir JAV nėra sudariusios tarptautinės sutarties, kurioje būtų reglamentuoti teismų sprendimų pripažinimo kitoje valstybėje klausimai, byloje aktualus CPK 809 – 812 straipsniuose įtvirtintų teisės normų aiškinimas ir taikymas.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad, pripažįstant teismo ar arbitražo sprendimą, nėra tikrinamas tokio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o tik patikrinama, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra – tai patikrinimas, ar nėra sprendimo nepripažinimo pagrindų, sprendžiant šį klausimą, negali būti iš naujo nustatinėjami bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DFDS Dan Transprt A/S vs. UAB „Rolagama“, bylos Nr. 3K-3-98/2001, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RAB,,Torgovyj dom Konstantinovskogo metalurgičeskogo zavoda“ vs. UAB „Dezira“, bylos Nr. 3K-3-375/2009). Taigi prašymą pripažinti užsienio valstybės sprendimą nagrinėjantis teismas neturi tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialinius ir procesinius įstatymus, jo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RAB,,Torgovyj dom Konstantinovskogo metalurgičeskogo zavoda“ vs. UAB „Dezira“, bylos Nr. 3K-3-375/2009).

Taigi nagrinėjamoje byloje teismo pareiga yra nustatyti, ar prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimas atitinka visas CPK reikalaujamas sąlygas, tačiau jo teisėtumas ar pagrįstumas neturi būti tikrinamas.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nustatant aplinkybę, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs

CPK 810 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš pagrindų, kuriam egzistuojant Lietuvos teismas, spręsdamas užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą, turi atsisakyti jį pripažinti: kai prašomas pripažinti teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis priimtas, įstatymus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą ir prašė jį pripažinti. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo J. S. teismui pateikė kitą to paties teismo sprendimą – 2011 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad juo panaikinamas kasatorės pateiktas 2009 m. liepos 7 d. JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo sprendimas. Kasatorė nurodo, kad teismas pažeidė CPK 810 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat 18 straipsnį, nes remdamasis JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimu konstatavo, kad Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. JAV sprendimas yra panaikintas ir todėl yra išnykęs kasatorės prašymo pripažinti ir leisti vykdyti objektas. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes kasatorės pateikta informacija apie tai, kad JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, buvo paneigta to paties teismo procesiniu dokumentu, o informacijos apie jo įsiteisėjimą nebuvimas nekeičia situacijos, t. y. neatkuria padėties, kuri patvirtintų kasatorės prašomo pripažinti ir leisti vykdyti sprendimo įsiteisėjimo faktą. Dar daugiau – suinteresuoto asmens J. S. pateiktas JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimas patvirtina ankstesnio, prašomo pripažinti ir leisti vykdyti, sprendimo nebeegzistavimo situaciją. Tai, kad suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų apie JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimo įsiteisėjimą, situacijos taip pat nekeičia, nes duomenų apie JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimo įsiteisėjimą nebuvimas nepaneigia fakto, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas yra panaikintas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad, išnykus prašymo pripažinti ir leisti vykdyti objektui, kasatorės prašymas negali būti tenkinamas ir turi būti atmetamas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatorės argumentą, kad teismas turėjo įsitikinti, jog JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, ir pareikalauti tai pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuotas asmuo J. S. pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimas yra panaikintas; jei kasatorė turėjo įrodymų, kad jis ir vėl yra įsiteisėjęs JAV (nes būtent pareiga pateikti patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, yra įtvirtinta kasatorei CPK 811 straipsnio 2 dalyje), ji privalėjo juos pateikti. Suinteresuotas asmuo J. S. neprašė Lietuvos apeliacinio teismo pripažinti ir leisti vykdyti JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimą, jis šio sprendimo originalą, vertimą į lietuvių kalbą bei jį, patvirtintą apostile, teismui teikė kaip įrodymą, pagrindžiantį suinteresuotos asmens J. S. nurodytas aplinkybes apie tai, kad nėra pagrindo pripažinti ir leisti vykdyti kasatorės pateiktą JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą. Akivaizdu, kad šie du sprendimai, nors priimti to paties JAV teismo, šioje byloje turi skirtingą reikšmę. Pirmąjį, kasatorės pateiktą JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą, kasatorė siekė pripažinti ir įvykdyti Lietuvoje, t. y. jo sukurtus teisinius padarinius išplėsti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažinti konkrečius juo sukeliamus teisinius padarinius. Antrasis, suinteresuoto asmens J. S. pateiktas JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimas yra pateiktas kaip įrodymas, pagrindžiantis pirmojo sprendimo panaikinimo faktą. Kadangi kasatorė kitais, naujais ar papildomais įrodymais teisme nepaneigė aplinkybės, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas yra panaikintas, tai aplinkybė, kad prašymo pateikimo metu jis buvo įsiteisėjęs, nėra pakankamas pagrindas jį pripažinti ir leisti vykdyti, jei po prašymo pateikimo dienos jo statusas jį priėmusiose JAV pasikeitė – jis buvo panaikintas.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorė nurodo, kad teismas konstatuodamas, jog suinteresuoto asmens J. S. pateiktas JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, t. y. konstatuodamas faktą, kurio objektyviai nebuvo, netinkamai taikė ir taip pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalį. Šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nebuvo konstatuotas suinteresuoto asmens pateikto JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos 2011 m. balandžio 25 d. teismo sprendimo įsiteisėjimas, tokio teiginio apskritai nėra skundžiamoje teismo nutartyje.

Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas kasatorės argumentas, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistos 1961 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1-2 dalys, nes Lietuvos apeliacinis teismas klaidingai APOSTILLE žymą palaikė JAV teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimo įsiteisėjimo įrodymu, nepasitvirtina, nes, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, skundžiamoje teismo nutartyje apskritai nekonstatuotas JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos 2011 m. balandžio 25 d. sprendimo įsiteisėjimo faktas. Nurodytas teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimas buvo pateiktas apostilizuotas, t. y. su žyma APOSTILLE, kuri ant teismo sprendimo uždėta pagal 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo reikalavimus. Ši aplinkybė, priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, patvirtina, kad apostilizuojant ir šioje byloje pateikiant JAV Ilinojaus valstijos Dupage apygardos teismo 2011 m. balandžio 25 d. sprendimą buvo laikytasi 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo reikalavimų, taip pat kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo nuostatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš kasatorės J. Š. priteistina valstybei 61,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 96 straipsniai)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61,05 Lt (šešiasdešimt litų 5 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis