Dėl palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-283/2012

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01643-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6;

(S)

123.7; 123.9

2012 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilkaviškio agrotiekimas“ dėl palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl procesinių palūkanų už kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje priteistą žalos atlyginimą apskaičiavimo ir priteisimo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį.

Ieškovas prašė priteisti iš UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ 8478,90 Lt procesinių palūkanų, apskaičiuotų taip: nuo 2007 m. gegužės 14 d., kai Marijampolės rajono apylinkės teismo posėdžio metu buvo priimtas J. N. priešieškinis UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ dėl nuostolių atlyginimo (jame nebuvo pareikšta reikalavimo priteisti palūkanas), iki 2010 m. rugsėjo 3 d. už Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2009 iš UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ J. N. naudai priteistą ir nesumokėtą 49 300 Lt nuostolių atlyginimą, o nuo 2010 m. rugsėjo 4 d. iki 2010 m. spalio 17 d. už likusią neapmokėtą 13 575,67 Lt sumą, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą ir ieškinio padavimo dieną neapmokėtą sumą (13 575,67 Lt) nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ 8478,90 Lt palūkanų, apskaičiuotų nuo 2007 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. spalio 17 d., 6 procentų metines palūkanas už neišieškotą sumą – 13 575,67 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 668,43 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad pareiga grąžinti skolą atsakovui neišnyko, terminas nepraleistas, o įstatymo nedraudžiama šaliai kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti palūkanas ir po bylos išnagrinėjimo, nepriklausomai nuo to, sąžiningai ar ne atsakovas vykdo savo įsipareigojimus, todėl ieškovas tokios teisės neprarado. Byla, už kurioje priteistą sumą turi būti skaičiuojamos palūkanos, Marijampolės rajono apylinkės teisme iškelta 2007 m. gegužės 14 d., ko neginčija ir atsakovas, todėl būtent nuo šio termino ir pradedamos skaičiuoti palūkanos nuo ieškovui priteistos ir neišmokėtos sumos. Teismas pabrėžė, kad J. N. yra ūkininkas, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs savo ūkį, atsakovas taip pat juridinis asmuo, todėl šiuo atveju priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos, nes jų sutartis nenustatė kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ apeliacinį skundą, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo dalį ir priteisė iš atsakovo ieškovui 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą ir neapmokėtą sumą – 13 575,67 Lt – nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010 m. lapkričio 19 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumažino ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas bei perskirstė tarp šalių išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti palūkanas po procesinio sprendimo priėmimo dėl ginčo esmės pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų palūkanas už netinkamą prievolės vykdymą. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečių palūkanų dydžio, ieškovas yra ūkininkas, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs savo ūkį, o atsakovas yra juridinis asmuo, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą ir šio ieškinio padavimo dieną neapmokėtą sumą – 13 575,67 Lt – nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau neteisingai nurodė bylos iškėlimo teisme dieną – 2010 m. lapkričio 18 d., nes ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2010 m. lapkričio 19 d., todėl būtent nuo šios dienos pradedamos skaičiuoti palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad palūkanos šiuo atveju pradedamos skaičiuoti nuo bylos Nr. 2-1007-374/2007 (pirmosios) Marijampolės rajono apylinkės teisme iškėlimo dienos – 2007 m. gegužės 14-osios – iki 2010 m. spalio 17 d., tiek apeliantas, reikalaudamas priteisti tik 1375,20 Lt palūkanų nuo 2009 m. spalio 12 d., kada buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-399/2009, iki ieškinio šioje byloje padavimo dienos (2010 m. lapkričio 17-osios), neteisingai nurodo priteistinų palūkanų terminą. Nagrinėjamu atveju palūkanos skaičiuotinos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 19-osios) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasatorius J. N. pateiktu kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą bei priteisti kasatoriaus naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai aiškino ir taikė CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. K. v. L. T., bylos Nr. 3K-3-364/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-342/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130). Taip pat, anot kasatoriaus, teismas nenurodė jokių argumentų ar motyvų, kodėl palūkanos už neatlygintus nuostolius, kuriuos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi priteisė, negali būti skaičiuojamos nuo pirmosios civilinės bylos iškėlimo Marijampolės rajono apylinkės teisme dienos (civilinė byla Nr. 2-1007-374/2007) iki ieškinio šioje byloje padavimo dienos (2010 m. spalio 17-osios) pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes šiuo atveju nesvarbu, ar reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas toje pačioje civilinėje byloje, ar jau kitoje. Toks reikalavimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. K. v. L. T., bylos Nr. 3K-3-364/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-342/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130) gali būti pareikštas ir naujoje civilinėje byloje.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį. Atsakovas nurodo, kad kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėse bylose Nr. 3K-3-364/2005, Nr. 3K-3-233/2006, Nr. 3K-3-342/2007, nes jose ir nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai skiriasi, kaip ir šių bylų faktinės aplinkybės (nurodytose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl palūkanų priteisimo už laiku nesumokėtą skolą, atsiradusią iš paskolos sutarties ar kitų sutartinių santykių, o šioje byloje pareikštas reikalavimas priteisti palūkanas dėl padarytų nuostolių, t. y. palūkanas už neatlygintus nuostolius), bylose susiklosčiusi teisinė ir faktinė situacija yra nevienodos. Atsakovas pabrėžia, kad prievolė sumokėti 49 300 Lt nuostolių atlyginimo atsirado tik 2009 m. spalio 12 d. – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutartimi priteisus šią nuostolių atlyginimo sumą, todėl kasatorius nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas už neatlygintus nuostolius nuo 2007 m. gegužės 14 d. Atsakovo manymu, ieškovui Marijampolės rajono apylinkės teisme 2007 m. gegužės 14 d. pareiškus priešieškinį ir jame pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį neprašius priteisti procesinių palūkanų, tokio reikalavimo pareikšti kitoje byloje negalima, nes jis yra išvestinis ir neišvengiamai susijęs su pirminiu reikalavimu ir konkrečia jau išnagrinėta byla. Be to, atsakovas pabrėžia, kad ieškovas šioje byloje prašė priteisti ne kompensacines, o procesines palūkanas, kurių paskirtis yra visai kitokia. Išvestiniai iš pagrindinio materialiojo reikalavimo procesinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas, todėl klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo turėjo ir galėjo būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. CK 6.37 straipsnio 2 dalies taikymas skatina proceso šalis siekti greitesnio šalims priimtino ginčo išsprendimo varianto, siekiant išvengti papildomų kaštų – procesinių palūkanų – priteisimo. Taikant CK 6.210 straipsnio nuostatas, palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už praleistą atsiskaityti terminą. Marijampolės rajono apylinkės teisme pagal ieškovo priešieškinį buvo nagrinėjamas ginčas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, tai nebuvo ginčas dėl skolos ir jokio termino piniginei prievolei įvykdyti atsakovas tuo metu nebuvo praleidęs, todėl ieškovas įgijo reikalavimą, o atsakovas pareigą sumokėti priteistą sumą tik nuo 2009 m. spalio 12 d.; CK 6.210 straipsnis negali būti taikomas nuo 2007 m. gegužės 14 d.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų peržengti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Nurodytuose procesiniuose dokumentuose teisės taikymo aspektu keliami procesinių palūkanų apskaičiavimo (laikotarpio, už kurį gali ir turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos) ir priteisimo savarankiškai pareikštame ieškinyje po pagrindinio ginčo išsprendimo kitoje civilinėje byloje klausimai, kuriais teisėjų kolegija pasisako.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje kasatorius prašė priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, apskaičiuotas nuo jo priešieškinio kitoje, jau išnagrinėtoje civilinėje byloje priėmimo dienos (jame nebuvo pareikšta reikalavimo dėl palūkanų priteisimo) už teismo priteistą ir nesumokėtą nuostolių atlyginimo sumą iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo dienos. Taigi, ieškovas buvo nurodęs teisinį ieškinio pagrindą ir prašė priteisti palūkanas už jam nesumokėtą nuostolių atlyginimo sumą CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Dėl teisės pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Saulėtekis”, bylos Nr. 3K-3-888/2003). Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-342/2007). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė (šiuo atveju dėl nuostolių atlyginimo) išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Taigi, šioje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė, kad ieškovas (kasatorius) turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti palūkanas jau po procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pagrindinėje civilinėje byloje. Įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepagrįstu pripažintinas atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą pateiktas argumentas, kad išvestiniai iš pagrindinio materialiojo reikalavimo procesinio pobūdžio reikalavimai (dėl procesinių palūkanų priteisimo), nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas.

Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo ir priteisimo

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. antstolis V. S., bylos Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“) v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Saulėtekis”, bylos Nr. 3K-3-888/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua”, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006). Apibendrinant pabrėžtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prancūzijos įmonė Compagnie Industrielle de Pelleteries, S.A. v. UAB „Vobekra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2011).

Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007).

Atsižvelgiant į šias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas procesinių palūkanų skaičiavimo ir priteisimo taisykles, J. N. (kasatoriaus) prašymas priteisti procesines palūkanas nuo priešieškinio, kuriame nebuvo pareikštas reikalavimas jas priteisti, priėmimo dienos Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1007-374/2010, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kasatoriaus naudai tik nuo šios nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos.

Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad civilinė byla iškelta 2010 m. lapkričio 18 d., o apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylos iškėlimo diena – 2010 m. lapkričio 19-oji. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. lapkričio 18 d. J. N. ieškinys buvo gautas Vilkaviškio rajono apylinkės teisme (tai patvirtina teismo spaudas ieškinio pirmame lape), o 2010 m. lapkričio 19 d. teismo pirmininko rezoliucija paskirtas teisėjui. Bylą nagrinėjusio teisėjo rezoliucija ieškinys priimtas tik 2010 m. lapkričio 22 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio priėmimo diena tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta netinkamai. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neteisingai nustatė ieškinio priėmimo dieną, todėl kasacinis teismas spręsdamas procesinių palūkanų priteisimo klausimą šią teismų padarytą teisės taikymo klaidą ištaiso, nustatydamas, kad civilinė byla pagal kasatoriaus J. N. ieškinį buvo iškelta teisme 2010 m. lapkričio 22 d., todėl tik nuo 2010 m. lapkričio 22-osios turi būti priteisiamos procesinės palūkanos kasatoriaus naudai.

Bylos duomenimis, ieškovas ir atsakovas yra privatūs juridiniai asmenys (CK 2.34 straipsnio 3 dalis) (ieškovas – ūkininkas, įregistravęs ūkį įstatymų nustatyta tvarka, atsakovas – uždaroji akcinė bendrovė), todėl procesinių palūkanų dydis, kaip pagrįstai nurodė ir bylą nagrinėję teismai, šalims nesusitarus kitaip, nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tarifą.

Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Tačiau procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Taigi, iškėlus civilinę bylą ir esant kreditoriaus prašymui, nuo teismo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skaičiuojamos įstatyme nustatyto dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnis), tačiau šiuo atveju, kaip ieškinyje ir yra prašoma, procesinės palūkanos skaičiuojamos ir priteisiamos ne nuo visos sumos pagal pagrindinę prievolę (49 300 Lt, kurią priteisė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi), o tik nuo ieškinio padavimo momentu likusios neapmokėtos sumos, t. y. nuo nesumokėto skolos likučio (13 575,67 Lt), į kurią, kaip nustatyta byloje, neįskaičiuotos priteistos, bet neapmokėtos bylinėjimosi išlaidos bei antstolio patirtos priverstinio teismo sprendimo vykdymo išlaidos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus naudai iš atsakovo UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) už ieškinio priėmimo dieną atsakovo neapmokėtą 13 575,67 Lt sumą, nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2010 m. lapkričio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (visiško atsiskaitymo su ieškovu) dienos.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju susidaro tokia situacija, kai kasatoriaus naudai priteisiant tik procesines palūkanas nuo ieškinio dėl palūkanų priteisimo priėmimo teisme dienos (civilinės bylos iškėlimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (už likusią nesumokėtą skolos sumą), kasatorius iš esmės praranda teisę prašyti priteisti jo patirtus nuostolius (palūkanų forma) už laikotarpį nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties, kuria jam buvo priteista iš atsakovo 49 300 Lt nuostolių atlyginimo, priėmimo iki šios civilinės bylos iškėlimo dienos. Taip skundžiamoje nutartyje nusprendė apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus priteisti šią palūkanų sumą.

Tokia situacija, teisėjų kolegijos nuomone, pažeistų kasatoriaus (kreditoriaus) teises ir neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl kompensuojamųjų palūkanų pagal CK 6.210, 6.261 straipsnių nuostatas priteisimo, kuri buvo suformuota paskolos teisinių santykių srityje, tačiau į kurią turėtų būti atsižvelgta ir nagrinėjamoje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas,,NORD/LB Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-830/2003). Skolininkui neįvykdžius prievolės, šiuo atveju atsakovui nesumokėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartimi priteistos nuostolių atlyginimo sumos, ieškovas įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovas naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovas nevykdė prievolės atlyginti nuostolius po teismo sprendimo priėmimo, reiškia, kad jis daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Ieškovas (kasatorius) šiuo atveju turėjo ir turi teisę ne tik reikalauti sumokėti priteistą nuostolių atlyginimo sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus negrąžinus laiku skolos.

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, bei į tai, kad pagal civilinio proceso įstatymą ieškovas nėra įpareigotas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jei tokį ir nurodo, tai jis bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto, nes teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Telegausa“ v. UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 3K-3-124/2012 kt.), kasatoriaus pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas už laikotarpį nuo teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties) priėmimo dienos iki šios civilinės bylos iškėlimo dienos perkvalifikuojamas į reikalavimą už šį laikotarpį priteisti kompensuojamasias palūkanas (CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu). Toks sprendimas priimtas, nes pripažįstama, kad kasatorius patyrė nuostolių iki šios bylos iškėlimo dienos dėl teismo sprendimo nevykdymo, kuriuos turi atlyginti teismo sprendimo geruoju nevykdęs skolininkas (atsakovas). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokie teismo veiksmai teisiškai perkvalifikuojant pareikštą reikalavimą, nėra vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis). Taigi, kasatoriaus naudai taip pat priteistinos kompensuojamosios palūkanos – metinės 6 proc. dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) už laikotarpį nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutarties, kuria J. N. naudai buvo priteista nuostolių atlyginimo, iki antrosios bylos iškėlimo dienos (2010 m. lapkričio 22-osios). Priteistinas kompensuojamųjų palūkanų dydis apskaičiuojamas ne nuo visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. priteistos nuostolių atlyginimo sumos, o diferencijuotai, pagal byloje esančią, teismų tirtą ir vertintą, antstolio pažymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo eigos, t. y. skaičiuojant palūkanas priklausomai nuo išieškotų sumų dydžio.

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir išaiškinimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustačius, kad teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias procesinių ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimus, bei proceso teisės normas, nustatančias civilinės bylos iškėlimo momento nustatymą bei bylą nagrinėjančio teismo pareigą atlikti teisinę ginčo santykių (ieškovo išreikšto reikalavimo) kvalifikaciją, naikintini pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai ir priimtinas naujas sprendimas byloje (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas): kasatoriaus J. N. naudai iš atsakovo UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ priteistina 1362,94 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 13 d. iki 2010 m. lapkričio 21 d., apskaičiuotų taip:

už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 13 d. iki 2009 m. lapkričio 29 d. (skolos suma – 49 300 Lt; palūkanos už 1 dieną – 8,10 Lt; iš viso 48 neatsiskaitymo dienos) 388,80 Lt;

už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d. (skolos suma – 40 800 Lt; palūkanos už 1 dieną – 6,71 Lt; iš viso 4 neatsiskaitymo dienos) 26,84 Lt;

už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 4 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. (skolos suma – 35 300 Lt; palūkanos už 1 dieną – 5,08 Lt; iš viso 18 neatsiskaitymo dienų) 91,44 Lt;

už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. vasario 8 d. (skolos suma – 20 164,38 Lt; palūkanos už 1 dieną – 3,32 Lt; iš viso 49 neatsiskaitymo dienos) 162,68 Lt;

už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. kovo 15 d. (skolos suma – 18 729,91 Lt; palūkanos už 1 dieną – 3,08 Lt; iš viso 35 neatsiskaitymo dienos) 107,80 Lt;

už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 16 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. (skolos suma – 14 475,67 Lt; palūkanos už 1 dieną – 2,38 Lt; iš viso 171 neatsiskaitymo diena) 406,98 Lt;

už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. lapkričio 21 d. (skolos suma 13575,67 Lt; palūkanos už 1 dieną – 2,23 Lt; iš viso 80 neatsiskaitymo dienų) 178,40 Lt;

6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už 13 575,67 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasaciniam teismui panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus bei priėmus naują sprendimą, perskaičiuotinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi priimtu sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta iš viso 53,04 proc. ieškovo reikštų reikalavimų), t. y. patenkintas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (100 proc.) ir priteistos kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 13 d. iki 2010 m. lapkričio 21 d. (16,08 proc.), tai vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių remiantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija. Ieškovas, bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme patyrė 668,43 Lt, o kasaciniame teisme – 254 Lt pagrįstų bylinėjimosi išlaidų (iš viso 922,43 Lt), kurias prašo priteisti iš atsakovo, todėl 53,04 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 489,26 Lt – priteistina iš atsakovo. Atsakovas patyrė 213,11 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias prašė priteisti, todėl jų 46,96 proc. – 100,08 Lt – priteistina atsakovo naudai iš ieškovo. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ ieškovo J. N. naudai priteistina 389,18 Lt bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, 96 straipsniu perskirstytinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme susidarė 22,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 50,86 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), taigi iš viso susidarė 72,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo. Patenkinus ieškovo reikalavimus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 34,28 Lt, o iš ieškovo (proporcingai atmestų reikalavimų daliai) – 38,71 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teismuose (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Priimti naują sprendimą: ieškovo J. N. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Vilkaviškio agrotiekimas (į. k. 185675146) priteisti 1362,94 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt du litus ir 94 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 13 d. iki 2010 m. lapkričio 21 d., 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už 13 575,67 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ 389,18 Lt (tris šimtus aštuoiasdešimt devynis litus ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. N. naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ 34,28 Lt (trisdešimt keturis litus ir 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovo J. N. 38,71 Lt (trisdešimt aštuonis litus ir 71 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Juozas Šerkšnas