Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-11125-1186/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04041-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.4.6.2.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 27 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, suinteresuoti asmenys O. A. P., A. Ž., O. Š., valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

nustatė:

pareiškėja Z. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, kad pareiškėja po savo motinos O. C. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja nurodo, kad jos motina O. C. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvas P. C. mirė dar (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina antrą kartą neištekėjo, be pareiškėjos turėjo dar tris vaikus – suinteresuotus asmenis O. A. P., A. Ž., O. Š. Iki pat mirties palikėja gyveno jai priklausiusiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o paskutiniaisiais gyvenimo metais, atšalus orams, išvykdavo gyventi pas savo dukras, kur gyvendavo iki ankstyvo pavasario, kai atšilus orams vėl grįždavo gyventi į savo namus.

Po palikėjos mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, o testamento palikėja nebuvo surašiusi. Pareiškėja nurodo, jog po jos motinos mirties liko toks palikimas: 1920 m. statybos gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), į kurį nebuvo įregistruotos daiktinės teisės O. C., ji nurodyta kaip šių nekilnojamojo turto objektų valdytoja. Alytaus rajono Miroslavo apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto archyvinio fondo Atesninkų kaimo 1986-1990 m. ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad O. C. valdė 1962 m. statybos gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą bei turtą (žemę, karvę, veršelį, kiaulių, įvairių paukščių), buvusį kolūkiečio kiemo turtu, kuriuos po savo sutuoktinio P. C. mirties (duomenys neskelbtini) ji perėmė kaip kolūkiečio kiemo narė. 1987 m. liepos 2 d., atliekant O. C. priklausiusių statinių, esančių Atesninkų kaime, Alytaus rajone, Dainavos kolūkyje, inventorizaciją, yra užfiksuota, kad jai priklauso 1920 m. statyti statiniai: gyvenamasis namas su priestatu, du ūkiniai pastatai ir lauko tualetas. Šie 1987 m. liepos 2 d. nustatyti kadastriniai duomenys buvo įrašyti NT registre Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės neįregistruotos. Miroslavo apylinkės Atesninkų kaimo ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodoma, kad O. C. turi šį turtą, yra ranka padarytas įrašas, kad namai priklauso anūkui, žiemą gyvena pas gimines Alytuje. Šių duomenų tikrumo O. C. savo parašu ūkinėje knygoje 1991 m. sausio 1 d. nepatvirtino. Pareiškėja pabrėžia, jog jos motina būdama gyva jai priklausiusio turto niekam neperleido, buvo išreiškusi norą jai priklausiusį turtą po savo mirties perleisti pareiškėjai. Pareiškėja po motinos mirties iš jos namų pasiėmė jai priklausiusius daiktus, šeimos archyvą, nuotraukas ir kitus jos asmeninius daiktus, taip pat nurodo, jog sumokėjo įsiskolinimą už sunaudotą elektros energiją. Praėjus keleriems metams po motinos mirties, pareiškėja turėjo išardyti gyvenamąjį namą, kadangi jis tapo avariniu, nebegyvenamu, taip pat buvo atjungtas elektros teikimas. Ūkiniai pastatai buvo išardyti, o dalį likusių rastų pareiškėja perdavė seseriai, jog ši galėtų juos panaudoti naujo ūkinio pastato statybai. Pareiškėja nurodo ir toliau besirūpinanti nekilnojamuoju turtu – kasmet nuvyksta apšienauti teritorijos, jog išlikę pastatų fragmentai nebūtų suardyti augmenijos bei kitų gamtinių sąlygų.

Pareiškėja nurodo, jog įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, kadangi jai neseniai buvo gimusi dukra, buvo daug rūpesčių, pareiškėja labai jautriai išgyveno motinos mirtį. Pareiškėjai nuvykus pas notarą, buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog ji po motinos mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, tačiau pareiškėja dėl sveikatos būklės iš karto į teismą nesikreipė, be to, manė, jog nėra išlikusių rašytinių įrodymų apie po jos motinos mirties atsiradusį palikimą. Tačiau paaiškėjus, jog rašytiniai įrodymai yra išlikę, pareiškėja kreipiasi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja teismui taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 1964-1966 m. Otesnykų kaimo ūkinėse knygose nurodoma, kad pareiškėjos tėvai valdė 1960 m. statybos gyvenamąjį namą ir 1962 m. statybos ūkinį pastatą, 1986-1990 m. ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad O. C. valdė 1962 m. statybos gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Duomenys nėra visiškai identiški, tačiau nekyla abejonių, kad tai tie patys statiniai, kurie nurodomi ankstesniuose įrašuose, ir tikėtina, kad šie duomenys atspindi tą buvusią faktinę padėtį, kokią nurodė vykdomojo komiteto atvykusiam darbuotojui (duomenys neskelbtini) šeima, t. y., kad apdegus namams ir visiškai sudegus ūkiniam pastatui, jie buvo atkurti 1960–1962 m. laikotarpyje. Tačiau pirmieji namai, kuriuos turėjo pareiškėjos tėvai, buvo 1920 m. statybos ir jie juos gavo kaip palikimą po kažkurio iš savo tėvų. Todėl pareiškėjos vertinimu, neatitikimai tarp ūkinėse knygose bei Nekilnojamojo turto registre esančių nekilnojamojo turto objektų statybos metų yra susiję su įvykusiu gaisru ir aplinkybėmis, jog statiniai po šio gaisro buvo atstatomi, nenugriaunant senųjų statinių. Taip pat pareiškėja nurodė, jog 1990 m. birželio 6 d. jai išvykus gyventi į Alytų ir kolūkiečio kieme 1990 m. lapkričio 27 d. likus vieninteliam nariui O. C., jai asmeninės nuosavybės teise liko kolūkiečio kiemo turtas, kuris buvo inventorizuotas 1987 m. liepos 2 d., ir kuris buvo nurodytas 1990 m. ūkinėje knygoje.

Suinteresuotas asmuo O. Š. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei jas patvirtina ir prašo nustatyti pareiškėjos prašomą juridinį faktą. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, jog jų motina niekam valdyto nekilnojamojo turto perleidusi nebuvo.

Suinteresuotas asmuo O. A. P. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei jas patvirtina ir prašo nustatyti pareiškėjos prašomą juridinį faktą. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, jog jų motina niekam valdyto nekilnojamojo turto perleidusi nebuvo.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. C. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių faktinį O. C. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei teismas, visapusiškai ir pilnai įvertinęs byloje esančius įrodymus, įsitikintų, jog pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo A. Ž. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kurį vėliau papildė. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, jog sutinka su pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtina visa apimtimi. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, jog jų motina iki savo mirties niekam nebuvo perleidusi jos valdyto turto. Taip pat pažymėjo, jog apie 1959–1960 m. suinteresuoto asmens namuose kilo gaisras, po kurio reikėjo iš naujo atstatyti tam tikras gyvenamojo namo dalis, todėl skirtingų laikotarpiu ūkinėse knygose nurodoma skirtinga gyvenamojo namo statybos data. Taip pat patikslino ir aplinkybes, susijusias su 1991 m. ūkinėje knygoje esančiu įrašu, jog motinos namai priklauso anūkui – suinteresuoto asmens nuomone tas nurodomas anūkas galėtų būti jos sūnus, kuris buvo mylimiausias jos mamos anūkas, tačiau nurodo, jog motina savo namų niekam perleidusi nebuvo, todėl suinteresuotam asmeniui nesuprantama, kodėl toks įrašas buvo padarytas Atesninkų kaimo 1991 m. ūkinėje knygoje. Motina 1990 m. rudenį išvyko iš savo namų ir dėl pablogėjusios sveikatos 1991 m. į namus nebegrįžo, paskutinius gyvenimo mėnesius nugyveno pas savo dukrą M. B., kur ir mirė (duomenys neskelbtini).

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja O. C. (duomenys neskelbtini) mirė palikėjos sutuoktinis P. C. Palikėja O. C. buvo pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų O. A. P., A. Ž. ir O. Š. motina. Kaip matyti iš teismui pateikto, Lietuvos Notarų rūmų atsakymo, duomenų apie palikėjos paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Iš (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo matyti, jog Testamentų registre nėra užfiksuotų palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Pareiškėja teismui taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, iš kurio nustatyta, jog O. C. buvo nurodyta kaip naudotoja šio nekilnojamojo turto: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Alytaus rajono Parėčėnų apylinkės Otesnykų (taip nurodyta knygoje) kaimo 1964-1966 m. ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog O. C. buvo kolūkiečių kiemo, kuriam priklausė 1960 m. statybos gyvenamasis namas ir 1962 m. statybos tvartas, narė. 1986 –1990 m. Alytaus rajono Miroslavo apylinkės Atesninkų kaimo ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog O. C. yra vienintelė kolūkiečių kiemo, kuriam priklauso 1962 m. statybos gyvenamasis namas ir 1962 m. statybos ūkinis pastatas, narė. 1991 m. ūkinės knygos asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) mirė paskutinė kolūkiečių kiemo narė O. C. bei ranka padarytas įrašas „namai priklauso anūkui“, taip pat yra padarytas įrašas, patvirtinantis pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog žiemos laikotarpiu pareiškėjos motina gyveno pas dukras. Iš 1987 m liepos 2 d. statinių aprašymo ir įkainojimo pažymos matyti, jog 1920 m. statybos gyvenamojo namo, 1920 m. statybos priestato bei 1920 m. statybos ūkinių pastatų valdytoja buvo palikėja O. C.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis).

CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Nagrinėjamu atveju reikalinga pažymėti, jog palikėja mirė ir palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), taigi taikytinos šiuo laikotarpiu galiojusios teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. Šiuo laikotarpiu paveldėjimo teisiniai santykiai buvo reglamentuoti 1964 m. CK (1990 m. liepos 3 d. redakcija), kurio 587 straipsnio 1 dalis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, to paties straipsnio 2 dalis numato, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, jog faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-586/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-586/2007">3K-3-586/2007</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQwLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-340-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-340-378/2020">e3K-3-340-378/2020</a>). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjQwNy04ODYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-2407-886/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-2407-886/2025">2A-2407-886/2025</a>). Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų pateiktų rašytinių paaiškinimų, nustatyta, jog pareiškėja po motinos mirties aktyviais veiksmais ėmėsi valdyti nekilnojamojo turto objektus – nugriovė avarinės būklės namą, išardė nereikalingus ūkinius pastatus, kurių dalis perdavė seseriai, kad šios būtų panaudotos naujo ūkinio pastato statybai. Nors minėtieji nekilnojamojo turto objektai palikėjai nuosavybės teise ir nepriklausė, kaip matyti iš pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų, ne tik pareiškėja, bet ir suinteresuoti asmenys manė, jog minėtus nekilnojamojo turto objektus palikėja valdė nuosavybės teisės pagrindais, taigi pareiškėja, imdamasi valdyti šiuos objektus kaip savo, taip pat iki šiol besirūpindama jų likusių dalių išsaugojimu, aktyviai veikė ir veikia iki šiol, manydama, jog ėmėsi valdyti palikimą sudarančius nekilnojamuosius daiktus. Be kita ko, pareiškėja nurodo, jog kaip savo ėmėsi valdyti ne tik nekilnojamuosius daiktus, bet ir palikėjai priklaususius kilnojamuosius daiktus – šeimos archyvą, drabužius, baldus, šeimos relikvijas ir kitus namų apyvokos daiktus. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, galima daryti išvadą, jog pareiškėja, imdamasi kaip savo valdyti tuos daiktus, kurie sudarė po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė valią priimti po jos motinos O. C. mirties likusį palikimą.

Teismas, prieš nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat turi įvertinti ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nepažeis kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nebuvo išreikšta prieštaravimų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, jog paveldėjimo byla po palikėjos mirties nebuvo užvesta, taip pat Testamentų registre nėra užfiksuota jokių palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti faktų. Teismo vertinimu, 1991 m. ūkinėje knygoje užfiksuotas įrašas, jog palikėja namus perleido anūkui, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi įrašu nėra niekaip individualizuojamas nei asmuo, kuriam galimai perleistas turtas, nei konkretus turtas, kuris galimai perleidžiamas, be kita ko, kaip jau minėta anksčiau, Testamentų registre nėra užfiksuota fakto, jog būtų kreiptasi dėl palikėjos palikimo priėmimo, taigi nėra pagrindo manyti, jog dėl palikimo priėmimo yra kilęs ginčas ar nustačius, jog pareiškėja faktiniu valdymu priėmė palikėjos palikimą, bus pažeistos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai. Papildomai teismas pažymi, jog spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas nesprendžia ir nenustato nei palikimą sudarančių daiktų, nei jo dalių, šios civilinės bylos ribose teismas sprendžia tik dėl to, ar pareiškėjos atlikti veiksmai sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po palikėjos mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai imdamasi jį valdyti.

Atsižvelgiant į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodyti argumentai, sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po palikėjos O. C. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, kaip tai numatė 1964 m. CK (1990 m. liepos 3 d. redakcija) 587 straipsnio 2 dalies nuostatos. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, ir tai, jog ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra – suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimo juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimui, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis paveldėjimo universalumo principu, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d., TAR, 2023, Nr. 2023-24579), nustatytą minimalią 8,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Z. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti priėmė savo motinos O. C., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Justina Stančikienė