Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo

DOK-220

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37157-2017-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2024 m. sausio 16 d. paduotu atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovės D. G. ir N. M. G. kreipėsi su ieškiniu teismą, prašydamos: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos surašytus tris privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti ūkio pastatą, krepšinio aikštelę, metalinę tvorą); 2) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą ir raštą bei įpareigoti priimti administracinius sprendimus, būtinus pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, turint tikslą išplėsti ieškovių valdomos namų valdos žemės sklypą iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo ribų pagal pridedamą žemės sklypo planą.

Ieškovės siekia įgyvendinti savo subjektinę teisę į viso jų faktiškai naudojamo namų valdos žemės sklypo įteisinimą, t. y. padidinti žemės sklypo ribas, įtraukiant iki Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto pastatytų statinių plotą, kurie nebuvo įtraukti į 1993 m. suformuoto 0,1994 ha ploto žemės sklypo ribas (žemės sklypas yra Pavilnių ir Verkių regioninio parko draustinio teritorijoje).

Byla jau buvo nagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį dėl ieškovių reikalavimo panaikinti 2017 m. liepos 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124 ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių priimti administracinius sprendimus, ir perduoti šią bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodyta nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija perdavė nagrinėti iš naujo bylos dalį dėl ūkinio pastato teisinio statuso nustatymo ir nutartyje nurodė, kad nagrinėdamas iš naujo bylą teismas turi įvertinti: 1) ar ūkinis pastatas buvo pastatytas (ne)teisėtai; 2) ar pagrįstas argumentas, jog šis turtas įsigytas iš valstybės, taip pat nustačius, kad jis buvo pastatytas neteisėtai, – 3) ar jis pagal jo perleidimo metu galiojančius įstatymus galėjo būti tokio sandorio objektas.

Iš naujo išnagrinėjusi bylą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių reikalavimas panaikinti 2017 m. liepos 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 17 d. nutartimi taip pat panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą ir 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą, ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti ieškovių prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo namų valdos ribų padidinimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 17 d. nutartimi priteisė ieškovėms N. M. G. ir D. G. iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – po 72,12 Eur kiekvienai ieškovei, o iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos – po 195 Eur kiekvienai ieškovei.

Kasaciniu skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria nutarta „<...> N. M. G. <...> apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-02 sprendimo patenkinti iš dalies. <...> Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2029-09-02 sprendimo dalį, kuria atmesti <...> N. M. G. <...> reikalavimai įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją <...> bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių <...> priimti administracinius sprendimus. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus <...> 2017-09-20 raštą Nr. 49SFN-206-(14,49.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos <...> 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-2952-(8.5.) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrių <...> iš naujo išnagrinėti ieškovių N. M. G. <...> 2017-09-05 prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) namų valdos ribų padidinimo. Priteisti <...> N. M. G. <...> bylinėjimosi išlaidas iš <...> inspekcijos <...> – <...> 72,12 Eur“.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylos nagrinėjimo ribas, nes išnagrinėjo ieškovės N. M. G. ieškinio reikalavimus, kurie negalėjo būti nagrinėjami antrą kartą, kadangi apeliacinės instancijos teismui 2020 m. balandžio 30 d. priėmus nutartį, įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti jos reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartyje, pasisakydamas dėl šios ieškovės valstybinėje žemėje neteisėtai pastatytos tvoros ir krepšinio aikštelės, nurodė: „nenustačius statinių teisėtumo fakto ir pagrindo juos pripažinti konvencine nuosavybe, nėra poreikio vertinti ir ieškovės galimybės įgyti teises į valstybinę žemę“. Taigi, apeliacinės instancijos teismas priėmė siurprizinę nutartį, be to, pažeidė pareigą motyvuoti procesinį sprendimą.

2. Negalėdamas nagrinėti ieškovės N. M. G. reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai nepagrįstai priteisė jai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir kitų byloje priimtų teismų procesinių sprendimų (nutarčių) motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė